Galioja nuo 1997 07 31, leidimas Nr. 00100
UADB „ERGO Lietuva“
TURTO DRAUDIMO NUO VANDeNTIeKIO AR ŠILUMOS TINKLų VANDeNS TAISYKLĖS (ERGO, TDVVT, 2002) NR. 004
Galioja nuo 1997 07 31, leidimas Nr. 00100
Papildymai ir pakeitimai registruoti 2002 06 19, leidimas Nr. 00693
Su papildymais ir pakeitimais galioja nuo 2002 07 01
1. Draudimo sutarties sudarymo tvarka
2. Draudimo sutarties šalys
3. Draudiminiai jvykiai
4. Nedraudiminiai jvykiai
5. Draudimo objektas
6. Apdraustosios išlaidos
7. Draudimo vieta
8. Xxxxxxxx xxxxx
9. Xxxxxxxx xxxx
10. Neišmokamoji suma
11. Draudimo jmoka. Draudimo apsaugos pradžia. Draudimo sutarties trukmė
12. Dvigubas draudimas ar draudimas padidintomis sumomis
13. Draudėjo ir draudiko teisės bei pareigos
14. Rizikos aplinkybės ir pokyčiai
15. Draudėjo pareigos draudiminio jvykio atveju
16. Žalos nustatymo tvarka
17. Draudimo išmokų apskaičiavimo tvarka
18. Draudimo išmokos apribojimai
19. Draudimo išmokos nemokėjimo pagrindai
20. Draudimo išmokos mokėjimo terminai
21. Atgaunami daiktai
22. Draudimo sutarties pakeitimas. Draudimo sutarties nutraukimas prieš terminą
23. Xxxxxxxxx xxxxxxxx asmens naudai
24. šalių tarpusavio atsiskaitymo, nutraukus draudimo sutartj, tvarka
25. Ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka
26. Draudiko teisių ir pareigų pagal draudimo sutartj perleidimo kitam ar kitiems draudikams tvarka
1. DRAUDIMO SUTARTIES SUDARYMO TVARKA
Draudimo sutartis tarp draudiko ir draudėjo gali būti sudaroma šia tvarka:
1.1. Draudėjas raštu užpildo draudiko nustatytos formos prašymą. Toks rašytinis prašymas yra šių taisyklių 1 priedas.
1.1.1. Draudėjo prašymas, pateiktas raštu, laikomas sudėtine drau- dimo sutarties dalimi. Juridinio asmens prašymas turi būti pasirašy- tas kompetentingo atstovo ir patvirtintas antspaudu.
1.1.2. Prašymas sudaryti draudimo sutartj gali būti pateikiamas per jgaliotąjj atstovą. Draudikas turi teisę reikalauti dokumentų, pavir- inančių atstovo jgaliojimus. Įgaliojimo originalą arba jstatymų tvar- ka patvirtintą nuorašą draudikas pasilieka prie draudimo sutarties.
1.2. Draudėjas savo prašymą sudaryti draudimo sutartj gali pareikšti ir žodžiu šiais atvejais:
1.2.1. jeigu draudimo sutarčiai sudaryti draudikas nereikalauja pa- teikti papildomos informacijos, išskyrus draudėjo pateiktas doku- mentų kopijas apie apdraudžiamą turtą;
1.2.2. jeigu ankščiau sudaryta draudimo sutartis yra pratęsiama ki- tiems draudimo metams;
1.2.3. jeigu draudikas ar jo atstovas jvertino riziką draudimo vietoje ir žodžiu sutarė dėl draudimo sutarties sudarymo.
1.3. Draudikas turi teisę savo iniciatyva siūlyti draudėjui sudary- ti draudimo sutartj. Tai turi būti atlikta raštu, pasiūlymas pasirašytas kompetentingo draudiko atstovo. Draudėjui sutikus su siūlomomis sąlygomis, pasiūlymas laikomas sudėtine draudimo sutarties dalimi, o draudikas be draudėjo sutikimo negali keisti jame išdėstytų sąlygų. Jeigu buvo teikti keli pasiūlymai, galioja paskutinis. Draudėjas, gavęs tokj pasiūlymą ir sutikęs su siūlomomis sąlygomis, atsako raštu per 7 kalendorines dienas.
1.4. Draudėjas atsako už prašyme sudaryti draudimo sutartj pa- teiktų duomenų teisingumą. Jeigu po draudimo sutarties sudarymo
nustatoma, kad draudėjas suteikė žinomai melagingą informaciją, tai draudikas turi teisę reikalauti pripažinti draudimo sutartj negaliojan- čia, išskyrus atvejus, kai aplinkybės, kurias draudėjas nuslėpė, išnyko iki draudiminio jvykio ar neturėjo jtakos draudiminiam jvykiui.
1.5. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudėjas privalo raštu at- sakyti j draudiko pateiktą rašytinj papildomą paklausimą dėl žinomos informacijos apie aplinkybes, galinčias turėti esminę jtaką draudimi- niam jvykiui atsitikti ir šio jvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tų aplinkybių draudikas nežino.
1.6. Draudimo sutartis susideda iš draudimo poliso, draudimo taisyk- lių, prašymo sudaryti draudimo sutartj ir pasiūlymo, jei jis buvo pateik- tas raštu.
1.7. Draudikas, sudarydamas turto draudimo nuo vandentiekio ar ši- lumos tinklų vandens sutartis, naudoja standartines draudimo poliso formas. Ši draudimo rūšis yra sudėtinė pastatų ir jmonių turto draudi- mo sutarties dalis.
2. DRAUDIMO SUTARTIES šALYS
2.1. Draudikas - UAB „ERGO Lietuva“, Geležinio Vilko g. 6A, Vilnius.
2.2. Draudėjas – asmuo, sudaręs su draudiku turto draudimo nuo vandentiekio ar šilumos tinklų vandens sutartj pagal šias draudimo tai- sykles ir privalantis mokėti draudimo jmokas bei turintis teisę, atsitikus draudiminiam jvykiui, gauti draudimo išmoką.
2.3. Naudos gavėjas – draudimo sutartyje draudėjo valia nurodytas asmuo, kuris draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis jgyja teisę j draudimo išmoką.
2.4. Tretysis asmuo – asmuo, nenurodytas draudimo sutartyje, bet draudimo taisyklėse nurodytomis sąlygomis jgyjantis teisę j draudimo išmoką.
3. DRAUDIMINIAI įVYKIAI
3.1. Draudimo išmoka mokama už apdraustą turtą, kuris sunaiki- namas arba sugadinamas dėl vandentiekio ar šilumos tinklų avarijos.
3.2. Vandentiekio ar šilumos tinklų avarija vadinamas vandens išsi- veržimas iš:
a) vandentiekio ar kanalizacijos sistemos vamzdžių;
b) kitų su vamzdžių sistema stacionariai sujungtų vandentiekio jrenginių;
c) šildymo karštu vandeniu ar garu jrenginių.
3.3. Jeigu pastatas yra apdraustas nuo vandentiekio ar šilumos tin- klų vandens rizikos, tai draudiminio jvykio nuostoliais laikomi nuosto- liai, atsiradę:
a) apdraustojo pastato viduje dėl šalčio arba dėl kitų priežasčių trūkus vandentiekio ar kanalizacijos vamzdžiams arba šildymo karštu vandeniu ar garu sistemų vamzdžiams;
b) apdraustojo pastato viduje dėl šalčio išsiliejus vandeniui maudy- mosi jrenginiuose, prausyklose, klozetuose, vandens kranuose, kaitinimo katiluose ar boileriuose arba atitinkamuose šildy mo karštu vandeniu ar garu jrenginiuose;
c) apdraustojo pastato išorėje dėl šalčio ar dėl kitų priežasčių trū- kus vandentiekio atitekamojo vandens vamzdžiams ar šildymo vamzdžiams, jeigu šiais vamzdžiais buvo aprūpinamas vandeniu apdraustasis namas ir vamzdžiai yra sklypo, kuriame stovi ap- draustasis namas, teritorijoje;
d) jei remonto išlaidų neturi padengti vandeniu aprūpinančioji jmo- nė.
3.4. Draudikas moka draudimo išmoką ir už apdraustuosius daiktus, kurie draudiminio jvykio atveju (žr. 3.1. - 3.3.) dingsta ar yra sunaikina- mi arba apgadinami nugriaunant ar atlaisvinant patalpas.
3.5. Išlyga dėl politinių rizikų
3.5.1. Jeigu draudimo sutartimi šalys nesusitarė kitaip, pagal šias taisykles neatlyginama bet kokia žala, nuostoliai ir išlaidos, kurios susijusios arba kurias tiesiogiai ar netiesiogiai sąlygojo šie jvykiai:
a) karas, agresija, priešiški užsienio jėgų veiksmai (nepriklausomai nuo to, ar buvo paskelbtas karas, ar ne), pilietinis karas, maištas, revoliucija, sukilimas, vidaus neramumai, pasiekę sukilimo, kari- nės arba neteisėtos jėgos naudojimo mastą;
b) bet kokio pobūdžio teroristiniai aktai.
3.5.2. Neatsižvelgiama j tai, kad žalos, nuostolių, išlaidų atsiradimui ar jų dydžiui galėjo turėti jtakos ir kitos priežastys bei aplinkybės.
Šiose taisyklėse terorizmo sąvoka reiškia pavojaus daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui arba infrastruktūros objektams sukėlimą naudojant arba grasinant naudoti jėgą (pvz., sprogdinant, padegant, paskleidžiant radioaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingas medžiagas, preparatus ar mikroorganizmus ir pan.) dėl politinių, re- liginių, ideologinių ar etninių tikslų, taip pat ir turint tikslą paveikti ar jbauginti vyriausybę, visuomenę ar jos dalj.
Pagal šią išlygą taip pat neatlyginama žala, nuostoliai arba išlaidos, sukeltos arba susijusios su reagavimu, kelio užkirtimu a) ir b) dalimis nurodytiems veiksmams ir jvykiams arba jų nuslopinimu.
4. NEDRAUDIMINIAI įVYKIAI
4.1. Nedraudiminių jvykių nuostoliais, dėl kurių draudimo jmonė ne- privalo mokėti draudimo išmokų, laikomi nuostoliai, atsiradę:
a) dėl vandens garų;
b) dėl ištaškyto arba plovimo tikslams naudoto vandens;
c) dėl vandens iš laistymo ar drėkinimo jrenginių purkštuvų;
d) dėl gruntinio vandens, stovinčio ar tekančio vandens, potvynių ar kritulių, ar dėl vienos iš šių priežasčių sukelto užpylimo;
e) dėl žemės jdubimų ar nuošliaužų, išskyrus tuos atvejus, kai jdu- bimus ar nuošliaužas sukelia vandentiekio ar šilumos tinklų van- duo;
f) dėl gaisro, žaibo jtrenkimo, sprogimo, valdomo skraidymo objek- to, jo dalių ar krovinio nukritimo ar atsitrenkimo; taip pat nuos- toliai dėl patalpų nugriovimo ar atlaisvinimo atsitikus šiems jvy- kiams;
g) dėl bet kokios rūšies karo veiksmų, vidaus neramumų,, politinių rizikų, žemės drebėjimų ar branduolinės energijos tyrimo, nau- dojimo ar gaivalinio pasireiškimo;
h) dėl draudėjo ar naudos gavėjo tyčios, išskyrus atvejus, kai tyči- niai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.);
i) nuostoliai, atsiradę dėl turto konfiskavimo, arešto ar jo sunaikini- mo valstybinės valdžios institucijų nurodymu;
j) nuostoliai dėl jvykio, apie kurj draudėjas ar naudos gavėjas raštu nepranešė šiose taisyklėse nustatytais terminais, atsižvelgiant j tai, ar draudėjas savo pareigos nejvykdė tyčia ar dėl neatsar- gumo, išskyrus atvejus, kai jrodoma, kad apie draudiminj jvykj draudikas sužinojo laiku, ir kai nepranešimas apie draudiminj jvy- kj neturi jtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką;
k) nuostoliai dėl jvykio, atsitikusio draudimo apsaugos sustabdymo dėl dalinės draudimo jmokos nesumokėjimo metu.
5. DRAUDIMO OBJEKTAS
Draudimo objektas yra turtiniai interesai, susiję su apdraustojo turto sugadinimu arba sunaikinimu dėl vandentiekio, kanalizacijos ar šilu- mos tinklų avarijos.
5.1. Draudimo objektai gali būti:
a) nekilnojamieji daiktai - pastatai ir su žemės sklypu susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos j kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus vertės;
b) kilnojamieji daiktai - tokie, kurie iš vienos vietos j kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir nesumažinus vertės.
Neapdraudžiami nebaigtuose statyti pastatuose esantys daiktai.
5.2. Xxxxxx apdraudžiamas tuomet, jeigu draudėjas:
a) yra turto savininkas;
b) gavo turtą išsimokėtinai arba išperkamosios nuomos būdu;
c) turtą saugoti perdavė kito asmens žinion, o šj turtą jsigijęs as- muo neturi teisės pareikšti j jj pretenzijų.
5.3. Gali būti apdraustas ir svetimas turtas, jeigu jis pagal savo pobū- dj priklauso prie apdraustųjų daiktų ir yra perduotas draudėjui globon su teise juo naudotis ir jj valdyti.
5.4. Draudimas pagal šių taisyklių 5.3. poskyrj ir 5.2. poskyrio b) ir c) dalis galioja savininko ir draudėjo naudai. Draudimo vertės dydj nurodo savininkas, jei nesusitarta kitaip.
5.5. Jeigu apdraudžiami jmonės jrenginiai, tai draudimo apsauga, to nenumačius draudimo liudijime, negalioja:
a) gryniesiems pinigams;
b) dokumentams, pvz., taupomosioms knygelėms, vertybiniams popieriams ir kt.;
c) planams, byloms, buhalterinės apskaitos knygoms, kartote- koms, brėžiniams, perfokortoms, magnetinėms juostoms ir ki- toms duomenų laikmenoms;
d) pavyzdžiams, iliustraciniams modeliams, prototipams ir parodų eksponatams, tiems technologiniams jrenginiams, kurie nebe- naudojami dabartiniame gamybos etape;
e) techniškai jregistruotoms transporto priemonėms;
f) automatams su monetomis (taip pat ir bankomatams), pinigų išdavimo automatams, jeigu nėra susitarta kitaip.
5.6. Jeigu apdraudžiami jmonės dirbančiųjų daiktai, tai tik tie, kurie jprastai arba darbdaviui reikalaujant būna draudimo vietoje. Dirban- čiųjų grynieji pinigai, transporto priemonės, vertybiniai popieriai, doku- mentai, asmeniniai daiktai nėra draudimo objektai pagal šias taisykles, jeigu dėl to atskirai nesusitarta ir nenumatyta draudimo polise.
6. APDRAUSTOSIOS IŠLAIDOS
6.1. Nuostolių mažinimo išlaidos:
a) draudikas atlygina išlaidas, taip pat ir neatnešusias naudos, ku- rias draudėjas galėjo laikyti reikalingomis, siekdamas išvengti nuostolių arba juos mažinti;
b) šių išlaidų atlyginimas ir apdraustųjų daiktų nuostolių atlygini- mo didžiausia riba yra kiekvienos apdrausto turto grupės drau- dimo suma; šis apribojimas netaikomas, jei šios išlaidos atsirado laikantis draudiko nurodymų dėl nuostolių mažinimo;
c) jeigu apdraustojo turto draudimo suma mažesnė už draudimo vertę, tai ir išlaidos, nepaisant draudiko nurodymų, apmokamos tokiu pat santykiu kaip ir nuostoliai (nevisiškas draudimas).
6.2. Nuostolių nustatymo išlaidos:
a) draudikas atlygina žalos tyrimo ir nustatymo išlaidas tuo atveju, jei jos pagal aplinkybes buvo būtinos;
b) draudikas neprivalo atlyginti išlaidų, kurios atsirado draudėjui dėl eksperto ar kitos pagalbos užsakymo, išskyrus numatytus draudimo sutartyje atvejus;
c) jeigu apdraustojo turto draudimo suma mažesnė už draudimo vertę, tai ir išlaidos, nepaisant draudiko nurodymų, apmokamos tokiu pat santykiu kaip ir nuostoliai (nevisiškas draudimas).
6.3. Valymo ir tvarkymo išlaidos:
draudikas atlygina žalos vietos tvarkymo, išlikusių pastatų dalių nurio- vimo, šiukšlių išvežimo iki artimiausio sąvartyno, jų iškrovimo išlaidas iki 1 % nuo apdraustojo turto draudimo sumos, jeigu draudimo sutar- tyje nenumatyta kitaip.
6.4. Jeigu draudimo sutartyje yra numatyta, draudikas atlygina šias papildomas išlaidas, kurios gali atsirasti dėl draudiminio jvykio:
a) perkėlimo ir saugojimo išlaidas, kai dėl daiktų, kurie yra apdraus- ti pagal esamą sutartj, atstatymo ar jsigijimo, reikia perkelti, pa- keisti arba apsaugoti kitus daiktus (perkėlimo ir saugojimo išlai- dos - tai ypatingos mašinų demontavimo ir montavimo, pastato dalių pralaužimo arba atstatymo, angų praplatinimo išlaidos);
b) atnaujinimo išlaidas, jeigu reikia atkurti, atnaujinti aktus, planus, buhalterinės apskaitos knygų kartotekas, brėžinius, perfokortas, magnetinius diskus, magnetines juostas ir kitas duomenų lai- kmenas, jskaitant duomenų laikmenų naująją vertę (žr. 8.2.a)); jeigu atnaujinimas nereikalingas, arba nėra atnaujinama dvejus metus po draudiminio jvykio, tai draudikas atlygina nuostolius tik 8.5. poskyryje nurodytą medžiagos vertę.
7. DRAUDIMO VIETA
7.1. Draudimo apsauga nuo vandentiekio ar šilumos tinklų vandens galioja tik draudimo sutartyje nurodytoje draudimo vietoje.
Šis apribojimas negalioja daiktams, kurie dėl jvykusio ar galinčio jvykti draudiminio jvykio išgabenami iš draudimo vietos ir dėl to sugadinami, sunaikinami arba prarandami.
7.2. Draudimo vieta - tai draudimo sutartyje nurodyti pastatai ar pastatų patalpos, taip pat nurodyti sklypai. Įmonės dirbančiųjų naudo- jami daiktai, esantys gyvenamose patalpose, nėra apdrausti.
7.3. Tik uždarose talpose ar patalpose, papildomai apsaugotose nuo jų atidarymo, atskiru susitarimu gali būti apdraudžiami:
a) grynieji pinigai;
b) dokumentai (taupomosios knygelės, vertybiniai popieriai ir kt.);
c) pašto ženklai;
d) monetos ir medaliai;
e) neapdoroti taurieji metalai, taip pat daiktai iš tauriųjų metalų, išskyrus daiktus, skirtus patalpoms puošti;
f) papuošalai, perlai ir brangakmeniai;
g) kiti daiktai, dėl kurių atskirai susitarta.
Apdraudžiant juvelyrines, laikrodžių ir bižuterijos parduotuves, tai ne- taikoma papuošalams ir daiktams iš tauriųjų metalų, jeigu nesusitarta kitaip.
7.4. Kasos aparatai, grąžą išduodantys automatai, monetų automa- tai nepriskiriami prie talpų, išvardytų 7.3. poskyryje.
7.5. Neviršijant draudimo sumos gali būti apdrausti ir grynieji pinigai kasos aparatuose. Draudimo išmoka, jeigu dėl to nesusitarta atskirai, ribojama 100 litų kiekvienam kasos aparatui ir 1.000 litų kiekvienam draudiminiam jvykiui.
7.6. Grynieji pinigai, neviršijant sutartos sumos, gali būti apdraudžia- mi darbo valandomis arba kitu sutartu laikotarpiu, nors talpos ir neuž- rakinamos, kaip nurodyta 7.3.poskyryje.
8. DRAUDIMO VERTĖ
8.1. Pastatų draudimo vertė yra:
a) naujoji vertė - tai apskaičiuoti pastato atkuriamieji kaštai, kurių reikėtų tokių pat fizinių ir eksploatacinių savybių objektui atkur- ti, pagaminti arba pastatyti (jrengti), jskaitant visas papildomas išlaidas (konstravimo, planavimo, projektavimo, derinimo ir kt.), galinčias atsirasti naujo pastato statyboje,
b) dabartinė vertė - tai pastato atkuriamieji kaštai, atėmus pastato fizinj, funkcinj ir ekonominj nusidėvėjimą; dabartine verte drau- džiami tie pastatai, kurių nusidėvėjimas didesnis nei 60 % arba dėl kurių draudimo šia verte atskirai susitarta;
c) bendroji vertė - tai draudėjo gaunama pardavimo kaina už pas- tatą arba jo liekanas; šia verte draudžiami pastatai, skirti nu- griauti arba labai nuvertėję, dėl to draudėjas jų nebegali naudoti pagal paskirtj.
8.2. Įmonės techninės, prekybinės ir kitos jrangos bei darbuotojų naudojamų daiktų draudimo vertė yra:
a) naujoji vertė - suma, kurią reikia išleisti, norint jsigyti naujus tos pačios rūšies ir kokybės daiktus arba juos iš naujo pasigaminti; pagrindu laikoma vidutinė naujo daikto kaina;
b) dabartinė vertė - atitikmens kaina rinkoje, t.y. suma, kurią reikia išleisti, norint jsigyti analogiškus naudotus jrenginius; tai ne ba- lansinė likutinė daikto vertė, ji apskaičiuojama iš naujos vertės, atėmus nusidėvėjimą; dabartine verte draudžiami tie daiktai, kurių ji sudaro mažiau nei 40 % naujos daikto vertės arba tais atvejais, kai dėl to atskirai susitariama;
c) bendroji vertė yra suma, kurią gali gauti draudėjas, pardavęs daiktą arba jo liekanas; bendrąja verte draudžiami tie daiktai, kurie nebetinkami naudoti draudėjo jmonėje pagal paskirtj.
8.3. Draudimo vertė yra savikaina:
a) prekių, kurias gamina draudėjas, taip pat ir nebaigtos gamybos;
b) prekių, kuriomis draudėjas prekiauja;
c) žaliavų ir natūralių produktų.
Tai yra suma, kurią reikia išleisti, kad galima būtų jsigyti tokios pačios rūšies ir kokybės prekes arba jas pasigaminti iš naujo.
Draudėjo ir draudiko susitarimu gali būti apdrausta ir dalis pelno, kurią draudėjas gauna už jo gaminamas prekes. Tačiau draudimo vertė yra ribojama pardavimo kainos, kurią galima gauti pardavus pagamintas draudėjo prekes.
8.4. Vertybinių popierių draudimo vertė yra:
a) Vyriausybės vertybinių popierių - vidutinis bendras dienos kursas pagal paskutinę visų Lietuvoje esančių biržų kotiruotę;
b) taupomųjų knygelių - indėlių suma;
c) kitų vertybinių popierių - rinkos kaina.
8.5. Draudimo vertė tų žemės sklypo dalių, kurios nėra pastatai, jeigu nenumatoma kitaip, yra arba dabartinė vertė (žr. 8.2.b)) arba bendroji vertė (žr. 8.2.c)).
Taip pat nustatoma ir pavyzdžių, demonstracinių modelių, parodų eks- ponatų, taip pat technologinių jrenginių, nebenaudojamų dabartinia- me gamybos etape, draudimo vertė.
9. DRAUDIMO SUMA
9.1. Draudimo suma yra draudimo sutartyje nurodyta didžiausia pinigų suma, kurią draudikas turi išmokėti draudiminio jvykio atveju. Draudimo suma turi būti lygi draudimo vertei (žr. 8. skyrių) arba daliai draudimo vertės. Draudimo suma draudimo polise gali būti nurodoma atskirai kiekvienam draudimo objektui arba atskirai kiekvienai turto grupei.
9.2. Jeigu yra sutarta dėl papildomų išlaidų po draudiminio jvykio (žr. 6.4. poskyrj) draudimo, tai draudimo sutartyje nurodomos sutartų išlaidų draudimo sumos.
9.3. Turto vertės padidėjimui per draudimo metus draudimo sutarty- je rekomenduojama numatyti rezervo draudimo sumą, kuri apsaugos draudėją nuo nevisiško draudimo ir kartu suteiks draudimo apsaugą sutarties metu jsigytam turtui.
9.4. Xxxxxxxx xxxx, išmokėjus draudimo išmoką, nesumažėja, jei- gu draudėjas atkuria draudiminio jvykio metu sunaikintą, sugadintą ar dingusj turtą.
9.5. Prekių draudimas su deklaravimu
Draudėjas ir draudikas gali sutarti dėl prekių draudimo su jų vertės de- klaravimu tam tikrą draudimo sutartyje numatytą terminą - atskaitos dieną. Atskaitos diena - paskutinė kiekvieno mėnesio diena. Šiuo atveju galioja nuostatos:
9.5.1. draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma yra didžiausia vienos dienos prekių vertė draudimo sutarties galiojimo metu;
9.5.2. didžiausia draudimo išmoka už apdraustas prekes yra draudi- mo sutartyje nurodyta draudimo suma;
9.5.3. draudėjas jsipareigoja:
a) pranešti draudikui raštu iki kiekvieno mėnesio 15-os dienos fak- tinę prekių vertę pagal apskaitos duomenis atskaitos dieną (ats- kaitos dienos vertę); gali būti sutartas ir kitas pranešimo pateiki- mo laikotarpis;
- jeigu laiku negaunamas pranešimas apie praėjusio mėnesio pre- kių vertę, tai draudimo aosauga galioja iki paskutiniame pateik- tame pranešime nurodytos prekių vertės;
- jeigu laiku nepateikiamas pirmasis pranešimas apie prekių vertę pirmojo praėjusio mėnesio atskaitos dieną, tai draudimo apsau- ga galioja iki pusės draudimo sutartyje nurodytos draudimo su- mos;
b) draudėjas privalo nedelsdamas pataisyti per neapsižiūrėjimą (dėl rašymo, skaičiavimo ir kt. klaidų) neteisingai pateiktą prane- šimą apie prekių vertę atskaitos dieną; jeigu tuo metu atsitinka draudiminis jvykis, tai šj neapsižiūrejimą draudėjas privalo jrody- ti;
c) jeigu paskutinė (prieš atsitinkant draudiminiam jvykiui) praneš- ta atskaitos dienos suma mažesnė už atskaitos dienos vertę, tai atlyginama tik tokia nuostolių suma, kurios santykis su bendra nuostolių suma yra toks, kaip atskaitos dienos, kurią pranešta, sumos santykis su atskaitos dienos verte;
d) apie visą atskaitos dienos vertę privalu pranešti ir tuomet, kai ji didesnė už draudimo sumą; pranešimas laikomas prašymu padi- dinti draudimo sumą, jeigu draudėjas nenusprendė kitaip;
jeigu per dvi savaites draudikas neatmeta draudėjo prašymo raštu, tai jis laikomas priimtu;
e) jeigu d) dalies atvejais draudėjas pareiškia, kad nepateiks pra- šymo dėl draudimo sumos padidinimo, arba jeigu draudikas tokj prašymą atmeta, tai draudiminių jvykių atvejais iki kito praneši- mo apie atskaitos dieną bus atlyginama tik tokia suma, kuri ben- drai nuostolių sumai proporcinga tokiu santykiu kaip draudimo suma proporcinga atskaitos dienos vertei;
f) draudimo jmoka apskaičiuojama nuo pusės draudimo sumos visiems draudimo metams (ne daugiau kaip vieneriems) ir ją draudėjas privalo sumokėti iki draudimo sutartyje numatyto ter- mino; galutinė draudimo jmoka apskaičiuojama draudimo metų pabaigoje pagal praneštų atskaitos dienos sumų vidurkj; jeigu
d) dalies atvejais draudėjas pareiškia nepateiksiąs prašymo dėl draudimo sumos padidinimo arba jeigu draudikas atmeta prašy-
mą, tai apskaičiuojant faktinę draudimo jmoką neatsižvelgiama j draudimo sumą, viršijančią praneštų atskaitos dienos sumų dalj;
g) jeigu draudimo sutarties galiojimo metu iš pateiktų draudė- jo pranešimų paaiškėja, kad draudimo jmoka už prekes jau yra išnaudota, tai draudikas turi teisę paprašyti sumokėti dar dalj draudimo jmokos, tačiau ne didesnę nei pusę jau sumokėtos draudimo jmokos už prekių draudimą.
10. NEIŠMOKAMOJI SUMA
10.1. Neišmokamoji suma – tai suma, kurią kiekvieno draudiminio jvykio atveju besąlygiškai arba tam tikromis sąlygomis apmoka pats draudėjas.
Besąlygiškai neišmokamos sumos atveju draudiko atsakomybė kiek- vieno draudiminio jvykio atveju lygi nuostolio dydžiui, atėmus neišmo- kamąją sumą.
Sąlygiškai neišmokamos sumos atveju draudikas nemoka išmokos, jei- gu žalos dydis mažesnis arba lygus neišmokamajai sumai; jeigu žalos dydis didesnis nei neišmokamoji suma, draudikas atlygina visus nuos- tolius.
10.2. Neišmokamoji suma gali būti išreikšta ir procentais nuo draudi- mo sumos arba nuo nuostolio dydžio.
10.3. Neišmokamosios sumos dydis yra sutariamas draudėjo ir draudi- ko bei nurodomas draudimo sutartyje. Jeigu draudimo sutartyje nenu- rodoma neišmokamoji suma, tai ji lygi nuliui.
11. DRAUDIMO įMOKA. DRAUDIMO APSAUGOS PRADŽIA. DRAUDIMO SUTARTIES TRUKMĖ
11.1. Draudimo jmoka
11.1.1. Draudimo jmoka – tai draudimo sutartyje numatyti privalomi mokėjimai už draudimo apsaugą. Draudimo sutartyje yra nurodoma metinė draudimo jmoka, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip.
11.1.2. Pasirašęs draudimo xxxxxxx, draudėjas privalo sumokėti me- tinę draudimo jmoką arba jos pirmąją dalj iki sutartyje numatytų jmokos mokėjimo terminų. Laiku nesumokėjus, draudimo sutartis nutrūksta.
11.1.2. Draudėjas gali pasirinkti draudimo jmokos mokėjimo būdą
- mokėti metinę draudimo jmoką iš karto arba dalimis. Jei pasiren- kamas draudimo jmokos mokėjimas dalimis, tai priklausomai nuo mokėjimo būdo draudimo jmokos dalims gali būti taikomas priedas:
a) mokant kas pusmetj - 3 %,
b) mokant kas ketvirtj - 5 %,
c) mokant kas mėnesj - 7 %.
11.1.3. Jeigu yra sutarta metinę draudimo jmoką mokėti dalimis, tai:
a) po pirmosios draudimo jmokos dalies visos kitos jmokos yra lai- komos atidėtomis draudimo jmokos dalimis, nes jų mokėjimas atidedamas iki sutartyje numatyto mokėjimo termino;
b) draudikas gali nedelsdamas pareikalauti sumokėti atidėtas eina- mųjų draudimo metų jmokų dalis, jeigu draudėjas delsia visiškai ar iš dalies sumokėti kurią nors jmokos dalj; tokiu atveju, jeigu draudimo sutartis yra ilgalaikė, nutrūksta ir susitarimas dėl jmo- kos mokėjimo dalimis būsimiesiems draudimo laikotarpiams; draudikas vienašališkai išsiunčia draudėjui pranešimą apie drau- dimo jmokos mokėjimo būdo pakeitimą, kuris tampa privalomas draudėjui.
11.1.4. Nesumokėjus eilinės draudimo jmokos ar jos dalies iki drau- dimo sutartyje numatyto termino, draudikas išsiunčia draudėjui priminimą raštu, nurodydamas, jog, per 15 dienų nuo pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus draudimo jmokos ar jos dalies, drau- diko prievolės jvykus draudiminiam jvykiui mokėti draudimo išmoką vykdymas bus sustabdytas ir atnaujintas tik draudėjui sumokėjus draudimo jmoką.
11.1.5. Nesumokėjus eilinės draudimo jmokos ar jos dalies iki draudi- mo sutartyje numatytų terminų, draudikas išsiunčia draudėjui primi-
nimą xxxxx, nurodydamas, jog, draudėjui gavus pranešimą ir per 15 dienų nesumokėjus draudimo jmokos ar jos dalies, draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką jvykus draudiminiam jvykiui bus sustabdy- ta ir atnaujinta tik sumokėjus draudimo jmoką.
11.1.6. Jeigu draudiminis jvykis jvyksta draudiko prievolės jvykus draudiminiam jvykiui mokėti draudimo išmoką sustabdymo metu (toliau - draudimo apsaugos sustabdymo), tai draudikas neprivalo mokėti draudėjui draudimo išmokos.
11.1.7. Jeigu draudimo apsaugos sustabdymas tęsiasi ilgiau negu 3 mėnesius, tai draudikas turi teisę, raštu pranešęs draudėjui, viena- šališkai nutraukti draudimo sutartj. Tokiu atveju draudikas turi teisę j draudimo jmokas, nesumokėtas iki draudimo sutarties nutraukimo, ir jmokas, tenkančias draudimo apsaugos sustabdymo laikotarpiui, bet ne ilgesniam kaip 3 mėnesiai.
11.1.8. Jeigu draudimo sutartis yra sudaryta trumpesniam nei viene- rių metų laikotarpiui, tai draudimo jmoka apskaičiuojama nuo meti- nės jmokos:
a) kai draudimo sutartis sudaroma iki 1 mėnesio laikotarpiui, mo- kama 25 % metinės jmokos;
b) kai draudimo sutartis sudaroma iki 3 mėnesių laikotarpiui, mo- kama 50 % metinės jmokos;
c) kai draudimo sutartis sudaroma iki 6 mėnesių laikotarpiui, mo- kama 75 % metinės jmokos;
d) kai draudimo sutartis sudaroma ilgesniam nei 6 mėnesių laiko- tarpiui, mokama 100 % metinės jmokos.
11.2. Draudimo apsaugos pradžia
11.2.1. Draudimo sutarties galiojimo pradžia ir pabaiga nurodoma kalendorine data bei valanda draudimo liudijime.
11.2.2. Draudimo sutartis jsigalioja kitą dieną po draudimo sutarties sudarymo, jeigu draudimo liudijime nenustatyta kita draudimo su- tarties jsigaliojimo data.
11.2.3. Laikinoji draudimo apsauga.
Draudikas atskiru raštu gali suteikti laikinąją draudimo apsaugą, kol bus baigtas rizikos vertinimas ir galutinai susitarta dėl draudimo su- mos bei jmokos dydžio. Laikina draudimo apsauga suteikiama ne ilges- niam nei 2 mėnesių laikotarpiui ir pasibaigia nuo to momento, kai šalys susitaria dėl draudimo sumos ir jmokos dydžio bei pasirašo draudimo sutartj. Atsitikus draudiminiam jvykiui laikinos draudimo apsaugos metu, draudimo išmoka apskaičiuojama remiantis šiomis draudimo taisyklėmis, o nesumokėta metinė jmoka yra išskaičiuojama iš drau- dimo išmokos.
11.3. Draudimo sutarties trukmė
11.3.1. Draudimo sutartis yra sudaroma draudimo liudijime nurody- tam laikotarpiui. Paprastai sutartys sudaromos vieneriems metams. Gali būti sudarytos ir trumpalaikės arba ilgalaikės draudimo sutar- tys:
a) trumpalaike draudimo sutartimi laikoma sutartis, kurios galioji- mo laikotarpis yra trumpesnis nei vieneri metai; sutarties galioji- mas pasibaigia sutartyje numatytu laiku;
b) ilgalaike draudimo sutartimi laikoma sutartis, kurios galiojimo laikotarpis yra ilgesnis nei vieneri metai; sutarties galiojimas pa- sibaigia sutartyje numatytu laiku.
11.3.2. Xxxxxxxx xxxxxxxx, kuriose numatyta nepertraukiamai jas tęsti, pasibaigus nurodytam draudimo laikotarpiui, nepertraukiamai pratęsiamos kitiems kalendoriniams draudimo metams.
11.3.3. Draudimo sutarties tęstinumo patvirtinimas yra draudimo jmokos mokėjimas už kitus draudimo metus. Jeigu buvo sutartas draudimo jmokos mokėjimas dalimis, tai atnaujinimo bei tęstinumo patvirtinimas yra pirmosios draudimo jmokos dalies sumokėjimas. Tęsiamose draudimo sutartyse turi būti raštu nustatomi nauji atidė- tų jmokos dalių mokėjimo terminai.
11.4. Xxxxxxxx xxxxxxxxx valiuta
11.4.1. Xxxxxxxx jmoka, draudimo suma ir neišmokamoji suma draudimo liudijime gali būti nurodoma litais ir užsienio valiuta. Draudimo jmokos ir išmokos gali būti mokamos litais bei užsienio valiuta, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos jstatymams.
11.4.2. Metinė draudimo jmoka perskaičiuojama j litus sutarties su- darymo dienos oficialiu valiutos kursu.
11.4.3. Jeigu draudimo sutartis šalių susitarimu tęsiama kitiems draudimo metams, tai draudikas prieš 14 dienų iki sutarties atnauji- nimo termino atsiunčia draudėjui pranešimą apie jmokos ar jos da- lių perskaičiavimą ir mokėjimą už kitus draudimo metus. Draudimo jmoką už kitus draudimo metus draudėjas sumoka pagal draudiko surašytą oficialų dokumentą, atitinkantj mokėjimo dokumento rei- kalavimus, iki jame numatyto mokėjimo termino.
12. DVIGUBAS DRAUDIMAS AR DRAUDIMAS PADIDINTOMIS SUMOMIS
12.1. Jei draudėjas sudarė ar ketina sudaryti kitą draudimo sutartj ir apdraudžia turtą antrąkart nuo vienos iš jau apdraustų rizikų, jis priva- lo per 7 dienas nuo kitos draudimo sutarties sudarymo raštu pranešti draudikui apie kitą draudiką ir nurodyti kitos draudimo sutarties drau- dimo sumą. Pranešti nebūtina, jei tas pats turtas apdraudžiamas nuo kitos rizikos.
Draudimo išmoką kiekvienas draudikas moka proporcingai sudarytų draudimo sutarčių sumoms, tačiau visi bendrai ne daugiau, nei drau- dimo vertė.
12.2. Nustačius, kad draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma vir- šija draudžiamo objekto vertę, draudimo sutarties šalys turi teisę reika- lauti sumažinti draudimo sumą. Tokiu atveju atitinkamai sumažinama draudimo jmoka.
12.3. Jeigu draudimo suma buvo padidinta dėl draudėjo apgaulės, draudikas turi teisę reikalauti pripažinti draudimo sutartj negaliojančia ir atlyginti jam padarytus nuostolius, kiek jų nepadengia gauta draudi- mo jmoka.
13. DRAUDĖJO IR DRAUDIKO TEISĖS IR PAREIGOS
13.1. Draudikas turi teisę reikalauti iš asmens ar jmonės, ketinančių sudaryti turto draudimo nuo vandentiekio ar šilumos tinklų vandens sutartj:
a) pateikti reikalingą informaciją apie apdraudžiamą turtą, apžiūrė- ti jj ir jvertinti draudimo riziką;
b) prieš sutarties sudarymą ir jos galiojimo metu apžiūrėti apdraus- tą objektą;
c) draudimo sutarties galiojimo metu tikrinti esamas turto apsau- gos priemones bei teikti pasiūlymus dėl jų gerinimo ar papildo- mų priemonių diegimo, kad būtų sumažinta nuostolių tikimybė ar jų išvengta.
13.2. Xxxxxxxx xxxxxxxx:
a) suteikti galimybę susipažinti su šiomis taisyklėmis pačiam drau- dėjui arba supažindinti draudėją su turto draudimo nuo vanden- tiekio ar šilumos tinklų vandens taisyklėmis ir išduoti draudimo liudijimą bei atitinkamos draudimo rūšies taisykles;
b) jvykus draudiminiam jvykiui, Draudimo jstatyme ir šiose taisyk- lėse nustatyta tvarka ir terminais išmokėti draudimo išmoką;
c) draudėjui pareikalavus ir apmokėjus, išduoti draudimo liudijimo dublikatą ar kitus draudimo sutarties sudarymą patvirtinančius dokumentus;
d) neskelbti gautos vykdant draudimo sutartis informacijos apie draudėją ar kitus asmenis, jų turtinę padėtj, išskyrus jstatymuo- se nurodytus atvejus;
e) mokėti draudėjui palūkanas už draudimo išmokos nemokėjimą šiose taisyklėse nustatytais terminais.
13.3. Draudėjo pareigos:
a) pateikti draudikui teisingą informaciją apie apdraudžiamą ar ap- draustą turtą;
b) sudaryti sąrašą vertybinių popierių ir kitų dokumentų, kolekcijų ir kitų daiktų, dėl kurių draudimo susitarta, ir juos saugoti taip,
kad draudiminio jvykio metu jie nebūtų sunaikinti, prarasti arba sugadinti kartu su apdraustaisiais daiktais;
c) laikytis turto apsaugos, naudojimo ir saugojimo taisyklių, darbų saugos reikalavimų bei gamybos technologijos; pastatus nuolat laikyti tvarkingus:
- nuolat laikyti tvarkingus vandenj nukreipiančius jrenginius, ne- delsdamas duoti nurodymus pašalinti šių jrengimų gedimus, trūkumus, pakeisti šiuos jrenginius ar imtis kitų priemonių prieš užšalimą;
- žiemos sezono metu pakankamai šildyti visus pastatus ir jų dalis bei dažnai tikrinti arba atjungti ten visus vandentiekio vamzdy- nus, išleisti iš jų vandenj ir laikyti be vandens;
- pakankamai dažnai kontroliuoti nenaudojamus pastatus ar pas- tatų dalis arba atjungti ten visus vandentiekio vamzdynus, išleis- ti vandenj ir laikyti be vandens;
- patalpose, esančiose žemiau žemės paviršiaus, saugojamus daiktus sandėliuoti mažiausia 12 cm nuo grindų arba kitame su- tartame aukštyje;
d) suteikti draudikui galimybę nevaržomai apžiūrėti draudžiamus ir apdraustus objektus bei vykdyti draudiko nurodymus dėl turto apsaugos pagerinimo, kad būtų sumažinta draudimo rizika;
e) draudimo sutartyje numatytais terminais mokėti draudimo jmo- kas;
f) pateikti informaciją apie sudarytas arba ketinamas sudaryti to paties objekto draudimo sutartis;
g) jvykus draudiminiam jvykiui, imtis visų jmanomų priemonių ga- limai žalai sumažinti, laikytis draudiko nurodymų, jeigu tokie nu- rodymai buvo gauti;
h) per tris darbo dienas raštu informuoti draudiką apie rizikos padi- dėjimą;
i) pateikti draudimo jmonei visus su draudiminiu jvykiu susijusius dokumentus ir leisti draudikui nevaržomai tirti nuostolių priežas- tis ir jų dydj;
j) prieš sudarydamas draudimo sutartj, suteikti draudikui visą ži- nomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės jta- kos draudiminio jvykio tikimybei ir galimų nuostolių dydžiui;
k) jeigu apdraustojo turto nuosavybės teisė pereina kitam asme- niui, per 3 dienas nuo sandorio sudarymo dienos raštu informuo- ti draudiką, taip pat sudarydamas sandorj perduoti draudimo su- tartj naujajam turto savininkui.
13.4. Draudėjas (naudos gavėjas, tretysis asmuo) turi teisę reikalauti, kad draudimo išmoka būtų išmokėta šiose taisyklėse nustatytais ter- minais, o draudikui uždelsus išmoką, reikalauti jos palūkanų.
13.5. Draudikas turi teisę atsisakyti sudaryti turto draudimo nuo van- dentiekio ar šilumos tinklų vandens sutartj, nenurodydamas priežas- čių.
14. RIZIKOS APLINKYBĖS IR POKYČIAI
14.1. Sudarydamas draudimo sutartj, draudėjas turi pranešti draudi- kui visas jam žinomas aplinkybes, galinčias turėti esminės jtakos rizikos padidėjimui. Esminėmis laikomos rizikos aplinkybės, kurios išvardintos šių taisyklių 14.3. ir 14.4. poskyriuose bei prašyme sudaryti draudimo sutartj. Aplinkybė, apie kurią draudikas primygtinai teiravosi raštu, lai- koma esmine.
14.2. Sudarius draudimo sutartj, draudėjas negali be draudiko sutiki- mo padidinti rizikos laipsnio arba leisti tai atlikti per trečiąjj asmenj. Jeigu tai atsitinka, tai draudėjas privalo per tris dienas raštu pranešti draudikui.
14.3. Gamybos atnaujinimas, išplėtimas ar pakeitimas, nekilnojamojo daikto paskirties pakeitimas, kapitalinis remontas ar rekonstrukcija - tai esminės rizikos aplinkybės, apie kurias būtina raštu pranešti drau- dikui. Jeigu draudėjas neinformuoja raštu draudiko apie šių esminių aplinkybių pasikeitimą draudimo sutarties galiojimo metu, tai pastara- sis turi teisę reikalauti nutraukti draudimo sutartj ir atlyginti nuostolius tiek, kiek tam nepakanka gautų draudimo jmokų.
14.4. Sudarant draudimo sutartj, draudimo rizika yra nurodoma pra- šyme ir jvertinama draudiko apsilankymo draudėjo jmonėje metu. Apie prašyme nurodytų duomenų pasikeitimą draudėjas privalo raštu infor- muoti draudiką tuoj pat, kai apie tokius pasikeitimus jis sužinojo.
14.4.1. Sumažėjus draudimo rizikai, draudėjas turi teisę reikalauti pa- keisti sutarties sąlygas arba sumažinti jmoką.
14.4.2. Padidėjus draudimo rizikai, draudėjas apie tai privalo raštu pranešti draudikui, kuris turi teisę reikalauti pakeisti sutarties są- lygas arba padidinti jmoką. Jeigu draudėjas tokiu atveju nesutinka pakeisti sutarties sąlygų ar mokėti didesnės jmokos, draudikas turi teisę kreiptis j teismą dėl draudimo sutarties nutraukimo ar pakeiti- mo, iš esmės pasikeitus aplinkybėms.
15. DRAUDĖJO PAREIGOS DRAUDIMINIO įVYKIO ATVEJU
15.1. Atsitikus draudiminiam jvykiui, draudėjas privalo:
15.1.1. ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu informuoti apie tai draudiką; apie apdraustų daiktų dingimą taip pat pranešti atsakin- gai policijos tarnybai; esant didesniems nei 5.000 litų nuostoliams, pirmąjj pranešimą draudikui reikia perduoti telefonu ar telefaksu, po to būtinai ir raštu;
15.1.2. policijos tarnybai nedelsdamas pateikti dingusių daiktų sąra- šą;
15.1.3. privalo imtis jmanomų priemonių galimai žalai sumažinti arba jos išvengti, kartu laikytis draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai buvo duoti; jeigu yra keli draudikai ir jų nurodymai prieštarauja vieni kitiems, tai draudėjas turi elgtis pagal jo prievoles savo nuožiūra;
15.1.4. draudikas atleidžiamas nuo žalos atlyginimo, jeigu žala atsi- rado dėl to, kad draudėjas sąmoningai nesiėmė jam prieinamų pro- tingų priemonių šiai žalai sumažinti arba išvengti;
15.1.5. draudėjas privalo apie sunaikintus arba dingusius vertybinius popierius ar kitų pateiktinus dokumentus nedelsdamas pranešti ati- tinkamoms jstaigoms ir saugoti kitas teises, ypač dingus taupomo- sioms knygelėms ir kitiems dokumentams; nutraukti visus mokėji- mus pagal juos;
15.1.6. suteikti draudikui galimybę nevaržomam tirti nuostolių prie- žastis ir dydj bei draudimo išmokos dydj, pateikti tam reikalingą in- formaciją; pareikalavus tai atlikti raštu, išsamiai ir teisingai praneš- ti apie žalą ir visus faktus, susijusius su draudiminiu jvykiu; privalo pateikti draudikui visus dokumentus, kurie, pastarojo nuomone, yra reikšmingi tiriant ir vertinant draudiminj jvykj; esant pastatų nuos- toliams, pareikalavus pateikti patvirtintą išrašą iš inventorizacinės bylos;
15.1.7. kiek galėdamas stengtis nepakeisti žalos vietos, kol draudikas tam nedavė sutikimo;
15.1.8. per 14 dienų po draudiminio jvykio pateikti draudikui pasi- rašytą visų dingusių, sugadintų ar sunaikintų daiktų sąrašą; jeigu nebuvo apdrausta „pirmosios rizikos draudimu“, draudikas turi teisę reikalauti sąrašo visų daiktų, kurie buvo prieš pat atsitinkant draudi- miniam jvykiui; sąraše turi būti nurodyta daiktų draudimo vertė prieš pat draudiminj jvykj.
„Pirmosios rizikos draudimas” yra tuomet, kai draudimo išmoka, nepri- klausomai nuo draudimo sumos ir draudimo vertės santykio, yra mo- kama iki sutartos sumos, netaikant nevisiško draudimo.
15.2. Draudėjui pažeidus vieną iš 15.1.1. poskyryje išvardintų pareigų, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją suma- žinti, atsižvelgdamas j tai, ar draudėjas savo pareigos nejvykdė tyčia, ar dėl neatsargumo, išskyrus atvejus, kai jrodoma, kad apie draudiminj jvykj draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudiminj jvykj neturi jtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką. Negali- ma atsisakyti išmokėti išmokos, jei nebuvo galimybių susisiekti telefo- nu ar faksu.
16. ŽALOS NUSTATYMO TVARKA
16.1. Gavęs pranešimą (raštu ar žodžiu) apie draudiminj jvykj, draudi- kas ar jo atstovas nedelsdamas atvyksta j jvykio vietą, užfiksuoja žalą ir teikia draudėjui nurodymus dėl jo tolesnių veiksmų ir žalai sureguliuoti reikalingų dokumentų pateikimo.
16.2. Draudėjas privalo raštu per 14 dienų pateikti draudikui dingusių, sunaikintų ar sugadintų daiktų sąrašą. Jame turi būti nurodyta daiktų draudimo vertė arba jsigijimo kaina, jsigijimo metai. Kartu pateikiami ir daiktų jsigijimo dokumentai, naudojimosi instrukcijos ar kiti dokumen- tai, jei jie išliko po draudiminio jvykio.
16.3. Jei draudikas savo jėgomis negali nustatyti žalos dydžio, jj nu- stato draudiko paskirtas turto vertintojas (ekspertas).Xxxxxxxx xxxxxx- to turto vertintojo (eksperto) išvados yra privalomos abiems draudimo sutarties šalims, jei nėra jrodoma, kad jos yra neteisingos. Turto vertin- tojų samdymo išlaidas apmoka draudikas.
16.4. Turto vertintojais (ekspertais) negali būti asmenys, kurie yra draudėjo ar draudiko konkurentai ar turi su jais verslo ryšių, taip pat as- menys, kurie dirba pas konkurentus arba verslo partnerius, arba susiję panašiais ryšiais su jais.
16.5. Turto vertintojų (ekspertų) išvadose nurodoma:
a) sunaikintų, sugadintų ar dingusių daiktų sąrašas, jų draudimo vertė prieš draudiminj jvykj;
b) sugadintų daiktų likutinė vertė;
c) išlaidos, apdraustos pagal šių taisyklių 6 skyrių, jeigu draudimo sutartyje yra susitarta dėl jų draudimo.
16.6. Turto vertintojų (ekspertų) veiksmai nepanaikina ir nekeičia draudėjo pareigų, nurodytų šių taisyklių 15 skyriuje.
17. DRAUDIMO IŠMOKų APSKAIČIAVIMO TVARKA
17.1. Draudimo išmoka mokama:
a) už draudiminio jvykio metu sunaikintus arba dingusius daiktus, išmokant jų draudimo vertę, buvusią prieš pat atsitinkant drau- diminiam jvykiui, kaip nurodyta 8 skyriuje;
b) už sugadintus daiktus, išmokant reikalingas remonto išlaidas, taip pat ir vertės sumažėjimą, kurj sukėlė draudiminis jvykis ir kurio neatlygina remontas, tačiau ne daugiau negu draudimo vertė prieš pat draudiminj jvykj; išmokamos remonto išlaidos sumažinamos, jeigu daikto draudimo vertė dėl remonto padidi- nama, palyginti su ta draudimo verte, kuri buvo prieš pat atsi- tinkant draudiminiam jvykiui; išlikusioji vertė priskaičiuojama.
Į žinybinius atkūrimo apribojimus neatsižvelgiama.
17.2. Draudikas atlygina būtinas išlaidas, draudėjo turėtas mažinant žalą ar vykdant draudiko nurodymus, neatsižvelgdamas j tai, kad ati- tinkamos priemonės neatnešė naudos. Jeigu draudimo suma mažes- nė už draudimo vertę (nevisiškas draudimas), tai išlaidos apmokamos tokiu pat santykiu kaip ir nuostoliai už apdraustus daiktus.
Neatlyginamos išlaidos už gaisrininkų ar kitų valstybinių tarnybų su- teiktas paslaugas.
17.3. Draudikas atlygina draudiminio jvykio metu atsiradusias papil- domas išlaidas (žr. 6.4.) tuo atveju, jei tai numatyta draudimo sutarty- je.
17.4. Jeigu draudimo suma yra mažesnė už draudimo vertę prieš pat atsitinkant draudiminiam jvykiui (nevisiškas draudimas), tai išmoka ap- skaičiuojama pagal santykj tarp draudimo sumos ir draudimo vertės.
17.5. Jeigu yra apdrausta tam tikra turto vertės dalis, vietoje draudi- mo sumos nurodoma suma, nuo kurios buvo apskaičiuota ta turto ver- tės dalis.
Jeigu draudimo išmoka dėl turto vertės dalies, apdraustos pagal vieną turto grupę, apribojama iki tam tikros sumos (žr. 18.1.b).), tai nustatant šių daiktų draudimo vertę atsižvelgiama j šias sumas. Jeigu taip nusta- čius draudimo vertę susidarys nevisiškas draudimas, tai visa draudimo išmoka bus atitinkamai sumažinta.
Kiekvieno draudiminio jvykio atveju yra nustatoma atskirų turto grupių draudimo vertė ir taip patikrinama, ar nėra nevisiško draudimo.
17.6. „Pirmosios rizikos draudimas“ yra tuomet, kai kiekviena žala, nepriklausomai nuo draudimo sumos ir draudimo vertės santykio, yra padengiama iki draudimo polise nurodytos sumos. Šiam draudimui netaikomas nevisiškas draudimas arba proporcinis draudimo išmokos apskaičiavimas.
„Pirmosios rizikos draudimas” taikomas:
a) išlaidoms, numatytoms 6 skyriuje;
b) kitoms draudimo sumoms, jeigu dėl to atskirai sutarta.
17.7. Kai draudimo vertė yra naujoji vertė, draudėjas jgauna teisę j tą draudimo išmokos dalj, kuri viršija dabartinės vertės nuostolius tuo atveju, jeigu pats užtikrina, kad per 2-us metus po draudiminio jvykio išmoką panaudos:
a) pastatyti tos pačios rūšies ir paskirties pastatams ankstesnėje jų vietoje; jeigu tai nėra jmanoma teisiškai arba ekonomiškai, tai pakanka, kad pastatas bus pastatytas kitoje vietoje Lietuvos Res- publikoje;
b) jsigyti naujam tokios pat rūšies ir paskirties kilnojamajam turtui arba žemės sklypo daliai, kurie buvo sunaikinti arba dingę; jeigu draudikas sutinka, galima jsigyti ir naudotus tokios pat rūšies ir kokybės daiktus; vietoje sugadintų darbo jrenginių galima jsigyti bet kurios rūšies darbo jrenginius, tinkamus naudoti gamyboje;
c) atstatyti kilnojamajam turtui arba žemės sklypo daliai, kurios buvo sugadintos.
Sunaikinto ar dingusio turto dabartinės vertės nuostoliai nustatomi šių taisyklių 8.1.b), 8.2.b) ir 8.5. skyriuose. Sugadintų daiktų remonto išlaidos sumažinamos tokia suma, kokia po remonto būtų padidinta jų dabartinė vertė, palyginti su draudimo verte prieš pat draudiminj jvykj.
17.8. Už pavyzdžius, iliustracinius modelius, prototipus ir parodų eks- ponatus, technologinius jrenginius, nebenaudojamus dabartiniame gamybos etape, draudėjas jgauna teisę reikšti reikalavimus tik dėl tos draudimo išmokos dalies, kuri viršija bendrąją vertę, jeigu jvykdomos
17.7. poskyrio b) ir c) dalių sąlygos.
18. DRAUDIMO IŠMOKOS APRIBOJIMAI
18.1. Kiekvieno draudiminio jvykio atveju didžiausia draudimo išmoka yra:
a) kiekvienos turto grupės draudimo suma;
b) draudimo išmokos riba, kuri numatyta 7.5 ir 8.5. skyriuose arba dėl kurių sudarytas papildomas susitarimas;
c) kiekvieno draudiminio jvykio arba visų draudiminių jvykių per vienerius draudimo metus didžiausia nuostolių atlyginimo suma, jei tai numatyta draudimo sutartyje.
19. DRAUDIMO IŠMOKOS NEMOKĖJIMO PAGRINDAI
19.1. Draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo arba turi teisę sumažinti draudimo išmoką:
a) jeigu draudiminis jvykis atsitiko dėl draudėjo ar naudos gavėjo tyčios, išskyrus atvejus, kai tyčiniai veiksmai ar neveikimas buvo socialiai vertingi (būtinosios ginties, pilietinės pareigos atlikimo ir pan.);
b) jeigu draudėjas nejvykdė savo jsipareigojimų pagal draudimo sutartj - nesumokėjo eilinės draudimo jmokos ar jos dalies iki sutartyje numatyto mokėjimo termino, jskaitant terminą po pri- minimo apie jmokos sumokėjimą (žr. 11.1.5.);
c) jeigu draudėjas gavo visą žalos atlyginimą iš trečiojo asmens, kalto dėl padarytos žalos apdraustam turtui;
d) jeigu draudiminis jvykis jvyko dėl karo veiksmų, politinių rizikų ar radioaktyvaus spinduliavimo poveikio;
e) jeigu žala atsirado dėl turto konfiskavimo, arešto ar jo sunaikini- mo valstybės valdžios institucijų nurodymu;
f) jeigu draudėjas (naudos gavėjas) atsisakė savo reikalavimo tei- sės arba draudikui ją jgyvendinti tapo nejmanoma dėl draudėjo
(naudos gavėjo) kaltės; šiuo atveju draudikas turi teisę reikalauti grąžinti jau išmokėtą draudimo išmoką;
g) jeigu draudėjas raštu per 3 darbo dienas nepranešė draudikui apie jvykusj draudiminj jvykj (išskyrus išimtis, numatytas 15.2. poskyryje);
h) kitais Lietuvos Respublikos jstatymų numatytais atvejais.
19.2. Draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudi- mo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo jvertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinj ryšj su draudiminiu jvykiu bei žalos, atsiradu- sios dėl pažeidimo, dydj.
20. DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMAS
20.1. Draudėjas, naudos gavėjas ir (ar) tretysis asmuo privalo pateik- ti visus turimus dokumentus bei informaciją apie draudiminio jvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus draudimo išmokos dydžiui nustatyti.
20.2. Draudimo išmoka fiziniam asmeniui turi būti išmokėta ne vėliau kaip per 7 dienas, o juridiniam asmeniui – ne vėliau kaip per 15 die- nų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, svarbi draudiminio jvykio faktui, aplinkybėms, pasekmėms bei draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Draudikas, šiame punkte nustatytais terminais neišmokėjęs draudėjui draudimo išmokos, moka 5 procentus metinių palūkanų už uždelstą laikotarpj.
20.3. Xxx, jvykus draudiminiam jvykiui, draudėjas ir draudikas nesu- taria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo rašytiniu pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mė- nesius. Mokėdamas draudimo išmoką, draudikas gali išskaičiuoti visas draudimo sutartyje numatytas ir nesumokėtas einamųjų draudimo metų draudimo jmokas/
20.4. Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reika- lauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Draudėjas privalo perduoti draudikui visą informaciją, kuri yra būtina, kad draudi- kas tinkamai jgyvendintų jam perėjusią reikalavimo teisę.
20.5. Draudikas neturi teisės:
a) išmokėti draudimo išmokos ar atsisakyti ją išmokėti, nejsitikinęs draudiminio jvykio buvimu;
b) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos.
21. ATGAUNAMI DAIKTAI
21.1. Paaiškėjus dingusių daiktų buvimo vietai, draudėjas privalo apie tai nedelsdamas raštu pranešti draudikui.
21.2. Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, prilygstančią apdraustų kilnojamųjų daiktų vertei, jgyja tų daiktų savininko teises.
21.3. Jeigu draudėjas susigrąžina dingusj daiktą dar prieš gaudamas už xx draudimo išmoką, tai jis privalo raštu apie tai informuoti draudiką. Tokiu atveju, jeigu daiktas yra pažeistas, draudikas nustato draudimo išmokos dydj. Jis gali, suderinęs su draudėju, pasiimti daiktą savo nuo- savybėn, o draudėjui išmokėti draudimo išmoką.
21.4. Jeigu draudėjas atgavo dingusj daiktą po to, kai už jj gavo visos draudimo vertės draudimo išmoką, tai jis privalo grąžinti draudimo išmoką arba atiduoti draudikui tą daiktą. Gavęs draudiko raštišką rei- kalavimą, draudėjas privalo pasirinkti per vieną mėnesj. Praėjus šiam terminui, pasirinkimo teisė pereina draudikui.
21.5. Jeigu draudėjas atgavo dingusj daiktą po to, kai už xx buvo išmo- kėta mažesnė už draudimo vertę draudimo išmoka, tai draudėjas gali pasilikti tą daiktą ir privalo grąžinti draudikui draudimo išmoką. Xxxxx, gavęs draudiko raštišką reikalavimą, per dvi savaites draudėjas to ne- padaro, jis privalo šj daiktą parduoti už didžiausią viešai siūlomą sumą, suderinęs tai su draudiku.
Atėmus iš gautų pajamų pardavimo išlaidas, draudikas gauna tą dalj, kuri atitinka draudimo išmokos sumą, išmokėtą pagal šias taisykles.
21.6. Atgaunamam daiktui prilygsta tokie atvejai, kai draudėjas turi galimybę jsigyti tą patj daiktą.
Jeigu vertybinis popierius paskelbiamas negaliojančiu, tai draudėjas turi tokias pačias teises ir pareigas, kaip ir tuo atveju, jei jis būtų at- gavęs vertybinj popierių. Tačiau draudėjas gali negrąžinti draudimo išmokos, jeigu dėl uždelsto draudimo išmokos už vertybinius popierius mokėjimo jis turėjo palūkanų nuostolių.
21.7. Jeigu draudėjas privalo draudikui pristatyti atgaunamus daiktus, tai jis turi perduoti pastarajam nuosavybės, valdymo ir kitas su šiuo daiktu susijusias teises.
21.8. Jeigu atgaunami daiktai yra visiškai sugadinti, tai draudėjas gali reikalauti draudimo išmokos arba pasilikti gautą draudimo išmoką net tada, kai daiktai lieka jam.
22. DRAUDIMO SUTARTIES NUTRAUKIMAS PRIEŠ TERMINĄ
22.1. Draudimo sutartis jos galiojimo metu gali būti pakeista ar pa- pildyta. Pakeitimas, papildymas turi būti atliktas raštu ir pasirašomas abiejų sutarties šalių. Pakeitimai, papildymai jsigalioja nuo juose nuro- dytos datos.
22.2. Visi pranešimai ir paaiškinimai, minimi šiose taisyklėse, pateikia- mi raštu.
22.3. Draudimo sutartis gali būti nutraukta prieš terminą:
a) draudiko ar draudėjo iniciatyva, raštu pranešant kitai sutarties šaliai per 14 kalendorinių dienų, jeigu po draudimo sutarties jsi- galiojimo išnyko galimybė jvykti draudiminiam jvykiui, taip pat jei draudiminė rizika išnyko dėl aplinkybių, nesusijusių su draudi- miniu jvykiu;
b) draudikas turi teisę reikalauti nutraukti draudimo sutartj prieš terminą, jeigu draudėjas nepraneša apie aplinkybes, dėl kurių padidėjo draudimo rizika;
c) draudikas, raštu jspėjęs draudėją, turi teisę vienašališkai nu- traukti draudimo sutartj, jei draudimo apsaugos sustabdymas dėl draudimo jmokos dalies nesumokėjimo tęsiasi ilgiau negu 3 mėnesius;
d) draudėjui nesutinkant su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartj kitam ar kitiems draudikams;
e) draudėjo reikalavimu bet kokiu atveju, tačiau jis privalo raštu prieš 30 kalendorinių dienų apie tai pranešti draudikui.
23. DRAUDIMAS TREČIOJO ASMENS NAUDAI
23.1. Jeigu draudimo sutartis sudaryta trečiojo asmens (naudos gavė- jo) naudai, tai atsakingas draudikui už sutarties vykdymą yra draudė- jas. Draudikas turi teisę reikalauti, kad draudimo sutartj jvykdytų nau- dos gavėjas, jeigu draudėjas sutarties nevykdė arba vykdė ją iš dalies, o naudos gavėjas reikalauja, kad draudikas išmokėtų draudimo išmoką.
23.2. Jeigu apdraustojo turto nuosavybės teisė iš asmens, kurio inte- resais buvo sudaryta draudimo sutartis, pereina kitam asmeniui, tai teisės ir pareigos pagal draudimo sutartj irgi pereina naujajam ap- drausto turto savininkui, išskyrus atvejus, kai turtas iš pirminio savinin- ko yra paimamas priverstine tvarka.
23.3. Draudėjas turi teisę pakeisti draudimo sutartyje nurodytą nau- dos gavėją kitu asmeniu, apie tai raštu pranešdamas draudikui, išsky- rus jstatymuose nustatytas išimtis.
23.4. Draudėjas neturi teisės pakeisti draudimo sutartyje nurodyto naudos gavėjo, kuris buvo paskirtas vadovaujantis hipotekos jstatymu ar kitais jstatymais.
23.5. Naudos gavėjas negali būti pakeistas kitu asmeniu, jeigu jis jvyk- dė kokias nors prievoles pagal draudimo sutartj arba reikalauja, kad draudikas išmokėtų draudimo išmoką.
24. ŠALIų TARPUSAVIO ATSISKAITYMO, NUTRAUKUS DRAUDIMO SUTARTį, TVARKA
24.1. Draudimo sutarties nutraukimo prieš terminą draudiko arba draudėjo iniciatyva (22.3. a)), draudiko iniciatyva (22.3. b)), draudiko ir draudėjo iniciatyva (22.3. e)) atvejais draudikas turi teisę j dalj draudi- mo jmokos, kuri yra proporcinga likusiam laikui iki draudimo sutarties galiojimo laiko pabaigos (pro rata temporis).
24.2. Draudimo sutarties nutraukimo prieš terminą draudiko iniciaty- va (22.3.c)) atveju draudikas turi teisę j dalj draudimo jmokos, kuri yra proporcinga likusiam laikui iki draudimo sutarties galiojimo laiko pa- baigos (pro rata temporis), taip pat j draudimo apsaugos sustabdymo laikotarpiui tenkančią jmoką.
24.3. Draudimo sutarties nutraukimo prieš terminą draudėjo iniciaty- va (22.3.d)) atveju draudikas turi teisę j dalj draudimo jmokos, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui, bei sutarties su- darymo ir vykdymo išlaidas, sudarančias 10% nuo metinės draudimo jmokos.
25. GINČų TARP DRAUDĖJO IR DRAUDIKO SPRENDIMO TVARKA
25.1. Visi ginčai tarp draudėjo ir draudiko, kylantys dėl draudimo su- tarties vykdymo ir aiškinimo, sprendžiami Lietuvos Respublikos jstaty- mų nustatyta tvarka.
26. DRAUDIKO TEISIų IR PAREIGų PAGAL DRAUDIMO SUTARTį PERLEIDIMO KITAM AR KITIEMS DRAUDIKAMS TVARKA
26.1. Draudikas, ketinantis perleisti savo teises ir pareigas pagal drau- dimo sutartis kitam ar kitiems draudikams, privalo apie šj ketinimą paskelbti dviejuose dienraščiuose, platinamuose visoje Lietuvos Res- publikoje. Po paskelbimo dienraščiuose draudikas apie savo ketinimą prieš du mėnesius asmeniškai raštu privalo informuoti kiekvieną drau- dėją. Dienraščių ir rašytinės informacijos skelbimuose draudikas priva- lo draudėjui nurodyti laikotarpj (ne trumpesnj kaip du mėnesiai), per kurj draudėjas turi teisę pareikšti draudikui savo prieštaravimą raštu dėl ketinimo perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartj.
26.2. Pasibaigus 2 mėnesių jspėjimo laikotarpiui, draudikas privalo kreiptis j Priežiūros tarnybos valdybą dėl leidimo perleisti teises ir par- eigas pagal draudimo sutartis išdavimo.
26.3. Draudikas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas pagal drau- dimo sutartj kitam ar kitiems draudikams tik gavęs Priežiūros tarnybos valdybos leidimą.
Priežiūros tarnybos valdybos leidimas perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai.“
26.4. Jeigu draudėjas raštu pateikia prieštaravimą dėl draudiko ke- tinimo perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartj kitam arba kitiems draudikams, tai draudimo sutartis nutraukiama anksčiau laiko. Draudikas prieš 30 kalendorinių dienų praneša draudėjui apie tai raštu.