UAB „ERGO LIETUVA GYVYBĖS DRAUDIMAS“
Taisyklės
UAB „ERGO LIETUVA GYVYBĖS DRAUDIMAS“
Galioja nuo 2006 09 11
Vilnius, 2008
1
UAB „ERGO LIETUVA GYVYBĖS DRAUDIMAS“
Galioja nuo 2006-09-11
INVESTICINIO GYVYBĖS DRAUDIMO TAISYKLĖS NR. 016
I. BENDROJI DALIS
1. Pagrindinės taisyklėse vartojamos sąvokos
Investicinis gyvybės draudimas – gyvybės draudimas, susijęs su investiciniais fondais (kai investavimo rizika tenka draudėjui).
Draudikas – UAB „ERGO LIETUVA GYVYBĖS DRAUDIMAS“.
Draudėjas – pilnametis fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuris sudarė su draudiku investicinio gyvybės draudimo sutartj.
Draudimo apsauga – draudiko jsipareigojimas jvykus draudiminiam jvykiui mokėti draudimo išmoką.
Sutarties šalys – draudikas ir draudėjas.
Bazinis draudimas – draudiko nustatytas draudimo paketas (apdraustų draudimo rizikų ir jų draudimo sumų rinkinys), kurio draudimo išlaidos jskaičiuotos j sutarties mokestj.
Apdraustas asmuo – draudėjo nurodytas ir draudimo sutartyje jvardytas fizinis asmuo, kurio gyvenime atsitikus draudiminiam jvykiui draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Viena draudimo sutartimi gali būti apdrausti ir keli asmenys. Taisyklėse vartojama sąvoka „apdraustasis“ taikoma bet kuriam draudimo sutartimi apdraustam asmeniui.
Pagrindinis apdraustas asmuo – apdraustas asmuo, kuris apdraustas baziniu draudimu ir kurio vardu kaupiamas kapitalas. Taisyklėse vartojama sąvoka „pagrindinis apdraustas asmuo“ taip pat taikoma vieninteliam draudimo sutartimi apdraustam asmeniui.
Kartu apdraustas asmuo – apdraustas asmuo, kuris apdraustas bet kuriuo papildomu draudimu pagal šių taisyklių papildomų draudimų sąlygas ir kurio vardu nekaupiamas kapitalas.
Naudos gavėjas – draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kuris draudimo sutartyje nurodytais atvejais jgyja teisę j draudimo išmoką. Draudėjas gali paskirti bei pakeisti asmenis, turinčius teisę pagal draudimo sutartj gauti draudimo išmokas. Įstatymų nustatytais atvejais naudos gavėjus paskirti arba pakeisti galima tik apdraustajam sutikus.
Investavimo kryptis – viena iš draudiko siūlomų draudėjo lėšų investavimo j vertybinius popierius ar kitas investavimo priemones krypčių.
Investavimo programa – draudėjo pasirinktos investavimo kryptys ir j jas investuojamų draudimo jmokų paskirstymas procentais.
Investicinis vienetas – investavimo kryptyje apskaitomo kapitalo sąlyginis vienetas.
Sukaupto kapitalo struktūra – sukaupto kapitalo paskirstymas (išraiška investiciniais vienetais).
Sukaupto kapitalo vertė – draudimo sutarčiai tenkančių investicinių vienetų verčių suma.
Išperkamoji suma – draudimo sutarties nutraukimo atveju išmokama suma. Ši suma apskaičiuojama iš sukaupto kapitalo vertės išskaičiavus draudimo liudijime nustatytą draudimo sutarties nutraukimo mokestj.
2. Draudimo taisyklių struktūra
Investicinio gyvybės draudimo taisyklės sudarytos iš bendrosios dalies ir papildomų draudimo sąlygų. Papildomose draudimo sąlygose nurodomi draudiminiai ir nedraudiminiai jvykiai, draudimo sumų ir draudimo išmokų nustatymo tvarka. Atvejais, nenumatytais papildomose draudimo sąlygose, taikomos šių taisyklių bendrosios dalies nuostatos.
3. Draudimo sutarties sudarymas
3.1. Asmuo, norėdamas sudaryti draudimo sutartj, pateikia draudikui nustatytos formos prašymą. Prašymo pateikimas ir jmokos sumokėjimas dar nejpareigoja draudiko sudaryti draudimo sutartj. Apdraudžiami asmenys užpildo draudiko nustatytos formos apklausos anketas, jei draudikas tokių reikalauja. Draudėjo pateiktas prašymas ir apklausos anketos, sudarius draudimo sutartj, kartu su šiomis taisyklėmis tampa sudėtine draudimo sutarties dalimi.
3.2. Draudikas, jvertinęs draudimo riziką, gali atsisakyti sudaryti draudimo sutartj, nenurodydamas priežasčių. Jeigu draudimo jmoka pagal pateiktą prašymą buvo sumokėta iki draudimo rizikos jvertinimo ir draudiko atsisakymo sudaryti draudimo sutartj, tokia jmoka grąžinama ją sumokėjusiam asmeniui. Jeigu per šj laikotarpj jvyksta šiose taisyklėse numatytas draudiminis jvykis, draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokos.
3.3. Draudikui sutikus sudaryti draudimo sutartj, draudėjui išrašomas draudimo liudijimas, kuris patvirtina draudimo sutarties sudarymą. Draudimo sutarties sudarymo diena yra draudimo liudijimo išrašymo diena.
3.4. Draudikui sutikus, gali būti apdraustos draudimo rizikos pagal šių taisyklių papildomas draudimo sąlygas. Į draudimo sutartj jtrauktos draudimo rizikos, jų draudimo terminai ir draudimo sumos nurodomos draudimo liudijime bei jo prieduose.
4. Draudimo objektas
Draudimo objektas yra turtinis interesas, susijęs su apdraustojo gyvenimo trukme ir kapitalo kaupimu. Draudimo objektas, priklausomai nuo draudimo sutarčiai taikomų draudimo sąlygų, taip pat gali būti turtinis interesas, susijęs su nelaimingais atsitikimais ir/arba apdraustojo sveikata. Draudimo objektai nurodomi draudimo liudijime.
5. Xxxxxxxx xxxx
5.1. Į draudimo sutartj jtraukiamas bazinis draudimas kiekvienam pagrindiniam apdraustam asmeniui. Apdraustos bazinio draudimo rizikos ir jų draudimo sumos nurodomos draudimo liudijime. Jei sutarties ir administravimo mokesčiai pagal 7.3. punktą yra didinami, tai atitinkamai keičiamos ir bazinio draudimo sumos.
5.2. Draudėjas pageidaujamas papildomas draudimo rizikas ir papildomas draudimo sumas gali nurodyti prašyme. Draudimo sumos kiekvienai apdraustai draudimo rizikai atskirai nustatomos sutarties šalių susitarimu. Draudimo sumos, dėl kurių sutarties šalys susitarė, nurodomos draudimo liudijime. Draudikas gali nustatyti minimalias draudimo sumas.
6. Sukauptas kapitalas
6.1. Sudarydamas draudimo sutartj draudėjas nurodo investavimo programą pagal investavimo kryptis. Išmokamo sukaupto kapitalo ar jo dalies vertė apskaičiuojama pagal galiojančią investicinių vienetų pirkimo kainą. Investavimo krypties pajamos ar nuostolis keičia investicinių vienetų vertę.
6.2. Investicinio vieneto vertė skelbiama investavimo krypties aprašyme nustatyta tvarka. Investicinių vienetų pirkimo ir pardavimo kainų nustatymo tvarka pateikiama investavimo krypties aprašyme.
6.3. Pagrindiniam apdraustam asmeniui išgyvenus iki draudimo termino pabaigos išmokama jo vardu sukaupto kapitalo vertė. Iš išmokamos kapitalo vertės atskaitomas kapitalo atsiėmimo mokestis, jeigu toks nustatytas draudimo sutartyje.
7. Draudimo įmokos ir atskaitymai
7.1. Draudėjo sumokėtos draudimo jmokos naudojamos draudimo sutartyje nustatytiems investiciniams vienetams jsigyti. Dalis sumokėtų draudimo jmokų skiriama valstybės nustatytiems mokesčiams ir rinkliavoms sumokėti, investicinių vienetų pirkimo išlaidoms ir sutarties sudarymo mokesčiui kompensuoti. Sutarties sudarymo mokesčio dydis ir jo atskaitymo tvarka nurodoma draudimo liudijime.
7.2. Iš sukaupto kapitalo kiekvieno mėnesio pirmą dieną išskaičiuojami šie draudiko nustatyto dydžio draudimo sutarties mokesčiai:
a) sutarties mokestis – draudimo sutarties administravimo išlaidoms kompensuoti;
b) administravimo mokestis – investavimo administravimo išlaidoms kompensuoti;
c) draudimo rizikos mokesčiai – papildomos draudimo apsaugos, jeigu tokia pasirenkama, išlaidoms kompensuoti.
7.3. Sutarties mokesčio ir administravimo mokesčio dydžiai nurodomi draudimo liudijime. Draudikas turi teisę keisti sutarties ir administravimo mokesčio dydj, bet ne daugiau, negu keičiasi Lietuvos Respublikos vartotojų kainų indeksas nuo paskutinio mokesčių keitimo datos.
7.4. Draudimo rizikos mokesčių tarifus tvirtina draudikas. Draudimo sutarties draudimo rizikos mokesčiai apskaičiuojami pagal galiojančius tarifus ir apdraudžiamų asmenų individualius duomenis. Draudimo rizikos mokestis gali būti padidintas, atsižvelgiant j apdraustojo draudimo rizikos laipsnj.
Draudėjo prašymu draudikas pateikia draudimo sutarties galiojančius draudimo rizikos mokesčių dydžius. Pasikeitus statistiniams duomenims apie draudiminius jvykius ir draudimo išmokas, draudikas gali vienašališkai pakeisti draudimo rizikos mokesčių tarifus. Apie šiuos pakeitimus draudikas praneša draudėjui prieš 3 mėnesius iki naujų tarifų jsigaliojimo dienos. Jeigu draudėjas nesutinka su tarifų pakeitimu, jis gali iki naujų tarifų jsigaliojimo nemokamai pakeisti draudimo sutarties sąlygas, darančias jtaką draudimo rizikos mokesčio dydžiui, arba nutraukti draudimo sutartj pagal 13.5. punktą.
7.5. Investiciniams vienetams jsigyti skirta sumokėtos draudimo jmokos dalis perskaičiuojama j investicinius vienetus pagal susitartą investavimo programą ir perskaičiavimo dieną galiojančią investicinių vienetų pardavimo kainą. Pagal galiojančią draudimo sutartj pinigai perskaičiuojami j investicinius vienetus per 3 darbo dienas nuo draudimo jmokos sumokėjimo dienos, jeigu draudimo liudijime nenurodyta kitaip. Xxxxxxxx jmokos, sumokėtos iki draudimo liudijimo išrašymo dienos, perskaičiuojamos j investicinius vienetus per 3 darbo dienas nuo draudimo liudijimo išrašymo dienos.
7.6. Pirmos draudimo jmokos dydis nurodomas draudimo liudijime. Kitų draudimo jmokų (eilinių jmokų) mokėjimo terminus ir dydžius pasirenka draudėjas. Minimalų draudimo jmokų dydj nustato draudikas.
7.7. Jeigu sumokėta eilinė draudimo jmoka viršija draudiko nustatytą maksimalią sumą, ši jmoka perskaičiuojama j investicinius vienetus pagal 7.5. punktą tik draudikui sutikus.
7.8. Draudimo jmokos sumokėjimo data laikoma diena, kai jmoka jskaitoma j draudiko sąskaitą banke. Jeigu iš mokėjimo pavedimo negalima nustatyti, pagal kurią draudimo sutartj yra mokama draudimo jmoka, tai draudimo jmokos sumokėjimo data bus laikoma jmokos priskyrimo draudimo sutarčiai diena. Jeigu draudimo jmoka sumokėta j draudiko kasą, tai draudimo jmokos sumokėjimo data laikoma draudiko kasos išduoto dokumento, patvirtinančio pinigų priėmimą, data.
7.9. Xxxxxxxx jmoką už draudėją jo vardu gali sumokėti ir kiti asmenys, nejgydami jokių teisių j draudimo sutartj ir sumokėtas jmokas.
7.10. Sumokėta draudimo jmoka perskaičiuojama j draudimo sutartyje nurodytą valiutą sąskaitos arba kito mokėjimo dokumento išrašymo dienos oficialiu keitimo kursu.
8. Draudimo įmokos nesumokėjimas
8.1. Kai sukaupto kapitalo vertė tampa mažesnė už tuo metu galiojančio sutarties nutraukimo mokesčio dydj (žr. 13.4. punktą), draudimo apsauga sustabdoma. Draudikas tokiu atveju raštu apie draudimo apsaugos sustabdymą praneša draudėjui. Pranešime nurodomas minimalios draudimo jmokos, būtinos atnaujinti draudimo apsaugos galiojimą, dydis.
8.2. Draudimo apsaugos sustabdymo metu išskaičiuojami draudimo sutarčiai draudiko nustatyti sutarties sudarymo mokestis, sutarties mokestis ir administravimo mokestis, o draudimo rizikos mokesčiai neišskaičiuojami.
8.3. Jeigu draudimo apsaugos sustabdymas tęsiasi ilgiau nei
6 mėnesius, draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartj.
9. Draudimo sutarties galiojimo terminai
9.1. Pageidaujamą draudimo terminą draudėjas xxxxxx xxxxxxx. Xxxxxxxx terminas jrašomas j draudimo liudijimą. Draudimo sutartis jsigalioja esant visoms šioms sąlygoms: draudėjui išrašytas draudimo
xxxxxxxxxx, sumokėta pirma draudimo jmoka. Draudikas turi teisę pripažinti draudimo sutarties jsigaliojimą ir nesant visų išvardytų sąlygų. Nesumokėjus pirmos draudimo jmokos per 3 mėnesius nuo draudimo sutarties sudarymo dienos, draudimo sutartis nutrūksta ir gali būti atnaujinta tik draudikui sutikus.
9.2. Draudimo apsauga jsigalioja kitą dieną po pirmos draudimo jmokos sumokėjimo, tačiau ne anksčiau, negu sudaryta draudimo sutartis, ir ne anksčiau, negu draudimo liudijime nurodyta draudimo pradžia. Draudikui sutikus draudimo apsauga gali prasidėti ir anksčiau, nei nurodyta šiame punkte.
9.3. Xxxxxxxx xxxxxxxx pasibaigia:
a) miršta pagrindinis apdraustas asmuo ir draudimo sutartyje nėra kitų pagrindinių apdraustų asmenų. Jeigu tokiu atveju pagrindinio apdrausto asmens mirtis nėra draudiminis jvykis pagal šių taisyklių nuostatas, draudimo sutartis draudiko sutikimu gali būti tęsiama, gavus draudėjo prašymą dėl pagrindinio apdrausto asmens pakeitimo;
b) išmokamos visos draudimo išmokos;
c) jeigu draudėjas - fizinis asmuo miršta ir jo jpėdiniai nepareiškia apie savo ketinimą vykdyti draudėjo teises ir pareigas bei tęsti draudimo sutartj arba draudėjas - juridinis asmuo likviduojamas ir nėra jo teisių ir pareigų perėmėjų. Tokiais atvejais mirusio draudėjo jpėdiniams arba likviduojamam juridiniam asmeniui draudikas išmoka išperkamąją sumą;
d) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui.
9.4. Papildomose draudimo sąlygose gali būti numatyti kiti draudimo sutarties pasibaigimo atvejai.
9.5. Apdraustajam mirus visa draudimo apsauga, taikoma pagal draudimo sutartj šiam asmeniui, pasibaigia.
10. Draudimo sutarties šalių teisės ir pareigos
10.1. Draudikas jsipareigoja supažindinti draudėją su šiomis draudimo taisyklėmis, draudiko siūlomų investavimo krypčių aprašymais, draudimo jmokų dydžiais ir sudarius draudimo sutartj išduoti draudimo liudijimą. Draudikas privalo pateikti ir kitą su draudimo sutartimi susijusią informaciją, kurią jpareigoja draudiką pateikti Lietuvos Respublikos jstatymai.
10.2. Draudėjas turi teisę pasirinkti bet kurias investavimo kryptis iš draudiko siūlomo sąrašo. Draudikas gali nustatyti dalis, kuriomis gali būti investuojama j tam tikras investavimo kryptis, ir pasirenkamų krypčių skaičių.
10.3. Draudėjas, sudarydamas draudimo sutartj bei jos galiojimo metu, privalo suteikti draudikui informaciją apie apdraudžiamą ar apdraustą asmenj, taip pat informaciją apie sudarytas ar ketinamas sudaryti šio asmens gyvybės draudimo sutartis ar kitas draudimo sutartis, kurių draudimo apsauga yra tokia pati ar panaši. Draudėjas ir apdraustasis, draudimo sutarties sudarymo ir jos galiojimo metu, pildydami prašymą sudaryti ar keisti draudimo sutartj, pranešimą apie draudiminj jvykj, atsakydami j draudiko pateikiamus klausimynus, anketas ar papildomus klausimus, privalo pateikti draudikui visą jiems žinomą informaciją, kuri reikalinga draudimo rizikai jvertinti, nustatyti aplinkybėms, kurios gali turėti esminės jtakos draudiminio jvykio atsiradimo tikimybei, ištirti draudiminiam jvykiui, draudimo sutarties mokesčių, draudimo išmokos dydžio ar kitų reikšmingų draudimo sutarčiai aplinkybių nustatymui. Draudėjas privalo raštu pranešti draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą, tame tarpe susijusj su apdraustojo duomenų apie sveikatos būklę, gydymą, darbinę veiklą pasikeitimais. Draudikas jsipareigoja neskelbti vykdant draudimo sutartj gautos informacijos apie draudėją ar apdraustą asmenj, išskyrus draudimo sutartyje arba jstatymų nustatytus atvejus.
10.4. Draudikas draudžia tikėdamas tuo, kad draudėjas ir apdraustasis j visus prašyme sudaryti draudimo sutartj, draudiko pateiktose anketose, klausimynuose ar papildomai pateiktus klausimus, ypač susijusius su esamais arba ankstesniais susirgimais, sveikatos sutrikimais ir negalavimais, neigiamais jpročiais, paveldimomis ligomis, darbine veikla, laisvalaikio pomėgiais, atsakė išsamiai ir teisingai.
10.5. Jeigu po draudimo sutarties sudarymo nustatoma, kad draudėjas arba apdraustasis, sudarant draudimo sutartj ar jos galiojimo metu, nevykdė savo pareigos atskleisti informaciją ir tyčia ar dėl neatsargumo suteikė draudikui neišsamią, neatitinkančią tikrovės informaciją apie
draudėją, apdraustąjj ar apie aplinkybes, galinčias turėti esminės jtakos draudimo rizikai jvertinti, draudiminio jvykio atsiradimo tikimybei, draudimo sutarties mokesčių dydžių nustatymui ar kitų reikšmingų draudimo sutarčiai aplinkybių nustatymui, tai draudikas turi teisę nutraukti draudimo sutartj arba sumažinti draudimo išmoką, arba atsisakyti ją mokėti, išskyrus atvejus, kai aplinkybės, kurias draudėjas nuslėpė, išnyko iki draudiminio jvykio ar neturėjo jtakos draudiminiam jvykiui.
10.6. Draudėjas privalo informuoti apdraustąjj apie sudarytą draudimo sutartj ir jj supažindinti su šiomis draudimo taisyklėmis ir jų pakeitimais.
10.7. Su draudimo sutartimi susiję pranešimai turi būti pateikiami tik raštu. Draudikui tokie pranešimai jsigalioja nuo jų gavimo momento. Draudiko pavedimu veikiantys draudimo tarpininkai nėra jgalioti priimti pranešimus.
10.8. Apie adreso korespondencijai gauti pasikeitimą, savo vardo, pavardės ar pavadinimo pasikeitimą draudėjas ar apdraustasis privalo pranešti draudikui per 3 darbo dienas. Priešingu atveju draudėjas turės kompensuoti su tuo susijusias išlaidas, jei jam arba apdraustajam skirtas pranešimas bus išsiųstas registruotu laišku draudikui žinomu adresu. Jei draudėjas ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui išvyksta j užsienj, jis turi draudikui nurodyti asmenj, gyvenantj Lietuvoje ir jgaliotą vietoje draudėjo gauti draudiko pranešimus.
10.9. Draudėjui raštu pareikalavus ir jam apmokėjus nustatyto dydžio mokestj pagal draudiko papildomų draudimo sutarties administravimo paslaugų kainoraštj išduodamas draudimo liudijimo dublikatas. Remiantis draudėjo raštišku prašymu ir jam sumokėjus nustatyto dydžio mokestj pagal draudiko papildomų draudimo sutarties administravimo paslaugų kainoraštj, draudikas gali teikti ir kitas papildomas sutarties administravimo paslaugas, kurios nejtrauktos j atskaitomus mokesčius.
10.10. Draudikas turi teisę pareikalauti iš draudėjo kompensuoti draudiko sąskaita atlikto apdraudžiamo asmens medicininio patikrinimo išlaidas, jeigu draudėjas atsisako sudaryti draudimo sutartj, nesumoka pirmos draudimo jmokos arba nutraukia draudimo sutartj 13.2. punkte numatytu atveju.
10.11. Iki draudiminio jvykio draudėjas bet kuriuo metu gali pakeisti naudos gavėją, išskyrus jstatymuose ir šių taisyklių 10.12. punkte numatytus atvejus. Jeigu naudos gavėjas buvo paskirtas apdraustojo sutikimu, tai naudos gavėjas gali būti pakeistas tik apdraustajam sutikus.
10.12. Jeigu naudos gavėjas paskirtas neatšaukiamai, tai draudėjas be naudos gavėjo sutikimo negali mažinti draudimo sumos. Jei draudimo apsauga sustabdoma pagal 8.1. punktą, draudikas gali pranešti apie tai neatšaukiamai paskirtam naudos gavėjui.
10.13. Draudėjas apie ketinimą perleisti arba jkeisti savo teises, kylančias iš draudimo sutarties, turi nedelsdamas pranešti draudikui raštu.
10.14. Draudikas turi teisę keisti siūlomų investavimo krypčių sąrašą. Jeigu bent viena investavimo kryptis, numatyta investavimo programoje, yra naikinama, draudikas siunčia draudėjui pranešimą, nurodydamas terminą, per kurj draudėjas nemokamai turi pakeisti investavimo programą. Jeigu draudėjas per nurodytą terminą nepakeičia investavimo programos, tai draudikas naikinamai investavimo krypčiai priskirtą sukauptą kapitalą proporcingai priskiria kitoms draudimo sutartyje nustatytoms investicinėms kryptims, o jeigu tokių nėra
– draudiko nuožiūra tai investavimo krypčiai, kur investavimo rizika mažiausia.
10.15. Kiekvienais metais draudikas informuoja draudėją apie jo sukaupto kapitalo vertę ir išperkamosios sumos dydj.
11. Draudimo išmokų nustatymo tvarka
11.1. Apdraustojo mirties atveju draudikui reikia pateikti:
- mirties liudijimą (arba notariškai patvirtintą jo nuorašą);
- išsamią gydytojo arba gydymo jstaigos pažymą apie mirties priežastj, taip pat apie ligos, dėl kurios apdraustasis mirė, pradžią ir eigą.
11.2. Apie apdraustojo mirtj draudikui reikia pranešti per 30 dienų nuo apdraustojo mirties arba per 30 dienų nuo teismo sprendimo paskelbti apdraustąjj mirusiu jsiteisėjimo.
11.3. Išlaidas, susijusias su draudiminj jvykj patvirtinančių dokumentų išdavimu, apmoka asmuo, pretenduojantis j draudimo išmoką.
11.4. Siekdamas nustatyti, ar priklauso mokėti draudimo išmokas, draudikas gali pareikalauti papildomų jrodymų arba pats savo sąskaita atlikti reikalingus tyrimus.
11.5. Jei apdraustojo amžius buvo nurodytas neteisingai ir dėl to draudimo sutarties mokesčiai buvo nustatyti mažesni, tai draudimo išmoka nustatoma pagal faktinj apdraustojo amžių ir sumokėtas draudimo jmokas.
12. Draudimo išmokų mokėjimo tvarka
12.1. Draudimo išmokos mokamos draudimo sutartyje nustatytiems naudos gavėjams. Jeigu draudimo sutartyje nenurodytas naudos gavėjas, tai draudimo išmokos apdraustojo mirties atveju mokamos apdraustojo jpėdiniams. Visas kitas išmokas (išperkamoji suma, dalis sukaupto kapitalo ir pan.) pagal draudimo sutartj draudikas sumoka draudėjui, jo jgaliotiems gauti kitas išmokas asmenims arba jo jpėdiniams.
12.2. Išmokas draudikas moka išmokų gavėjui jo sąskaita. Mokant išmokas j užsienj, su tuo susijusi rizika ir sąnaudos tenka išmokų gavėjui (valiutos konvertavimas, pavedimo išlaidos, nuostoliai, vėlavimai ir pan.).
12.3. Draudimo išmokas draudikas sumoka per 14 dienų nuo draudiminio jvykio pripažinimo dienos. Jeigu dėl draudiminio jvykio vyksta teisėsaugos institucijų tyrimas arba pradėtas teismo procesas, tai draudikas turi teisę atidėti sprendimą dėl draudimo išmokos iki tyrimo ar teismo proceso pabaigos. Xxxxx išmokos sumokamos ne vėliau kaip per 30 dienų nuo mokėtinos išmokos pripažinimo dienos.
12.4. Išmokamo sukaupto kapitalo vertė perskaičiuojama j pinigus išmokos pripažinimo dienos investicinių vienetų pirkimo kaina. Išmokas draudikas moka litais išmokų pripažinimo dienos oficialiu draudimo sutartyje nurodytos valiutos kursu.
12.5. Sutarties šalių susitarimu draudimo išmokos gali būti išmokamos dalimis.
13. Draudimo sutarties nutraukimas prieš terminą
13.1. Draudėjas turi teisę nutraukti draudimo sutartj jspėjęs draudiką raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesj iki numatytos draudimo sutarties nutraukimo datos.
13.2. Jei draudėjas – fizinis asmuo – nutraukia draudimo sutartj raštu pranešęs draudikui per 30 dienų nuo sutarties sudarymo dienos, draudikas grąžina visą sumokėtą draudimo jmoką.
13.3. Draudikas vienašališkai gali nutraukti draudimo sutartj šių taisyklių 8.3., 10.5. ir 16.3. punktuose nustatytais atvejais.
13.4. Kai draudimo sutartis nutraukiama draudiko iniciatyva draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, draudėjui grąžinama išperkamoji suma.
13.5. Kai draudimo sutartis nutraukiama draudėjo iniciatyva, išskyrus
13.6. punkte nustatytus atvejus, draudėjui grąžinama išperkamoji suma.
13.6. Kai draudimo sutartis nutraukiama draudėjo iniciatyva draudikui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, draudėjui grąžinama pagal draudimo sutartj sukaupto kapitalo vertė ir papildomai sumokama 1% sukaupto kapitalo vertės dydžio kompensacija.
13.7. Jeigu draudėjas nėra nurodęs jokio kito jgalioto asmens, tai po jo mirties pranešimą apie draudimo sutarties nutraukimą gauna naudos gavėjas. Jeigu naudos gavėjo nėra arba jo buvimo vietos nustatyti nejmanoma, tai pranešimas gali būti jteiktas draudėjo jpėdiniams ar teisių perėmėjams.
14. Draudimo sutarties keitimas ir atnaujinimas
14.1. Draudėjas apie pageidaujamus draudimo sutarties pakeitimus praneša draudikui raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesj iki numatomos draudimo sutarties pakeitimo datos. Draudikas, jvertinęs pasikeitusias aplinkybes, gali atsisakyti keisti sutarties sąlygas. Draudimo sutarties pakeitimai jsigalioja nuo draudiko išrašytame draudimo sutarties pakeitime nurodytos datos.
14.2. Draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas turi teisę keisti eilinių jmokų investavimo programą. Pakeista investavimo programa
taikoma tik draudimo jmokoms, sumokėtoms nuo investavimo programos pakeitimo dienos. Du kartus per draudimo metus investavimo programa keičiama nemokamai. Jeigu jmokų investavimo programa keičiama daugiau nei du kartus per metus, tai draudėjas turi sumokėti draudimo sutarties pakeitimo mokestj pagal draudiko papildomų draudimo sutarties administravimo paslaugų kainoraštj. Draudikas gali nustatyti investavimo programų keitimo apribojimus.
14.3. Draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas turi teisę keisti jau sukaupto kapitalo struktūrą, nepažeisdamas draudiko nustatytus investavimo j kryptis apribojimus. Keičiant sukaupto kapitalo struktūrą, jo vertė apskaičiuojama pagal jau turimų investicinių vienetų pirkimo kainą ir perskaičiuojama j naujų investavimo krypčių investicinius vienetus pagal jų pardavimo kainą. Perskaičiavimas atliekamas per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.
14.4. Pradedant antrais draudimo metais draudėjas gali atsiimti dalj sukaupto kapitalo nenutraukiant draudimo sutarties. Išmokamo sukaupto kapitalo suma negali viršyti 70% sumos, mokėtinos sutarties nutraukimo atveju pagal 13.4. punktą. Ši suma išmokama draudėjui sumokėjus pagal draudiko papildomų draudimo sutarties administravimo paslaugų kainoraštj dalies kapitalo atsiėmimo mokestj. Išmokėjus dalj sukaupto kapitalo likusio sukaupto kapitalo vertė perskaičiuojama proporcingai pagal visas pasirinktas investavimo kryptis, jeigu nesusitarta kitaip.
14.5. Jei pagal 8.1. punktą draudimo apsauga buvo sustabdyta, tai jos galiojimas atnaujinamas po pranešime dėl draudimo apsaugos sustabdymo nurodytos sumos sumokėjimo kito mėnesio pirmą dieną. Jeigu draudėjas nesumoka nurodytos sumos per 6 mėnesius nuo draudimo apsaugos sustabdymo dienos, tai draudimo apsauga gali būti atnaujinta tik draudikui sutikus ir jo nustatytomis draudimo sąlygomis.
14.6. Sutarties šalių susitarimu draudimo sutartis gali būti keičiama j kitą draudimo sutartj pagal galiojančias draudiko draudimo taisykles.
15. Atsakomybė už draudimo taisyklių pažeidimus
Jeigu draudikas per nustatytą terminą nesumoka draudimo išmokų, jis privalo sumokėti 0,02% delspinigius nuo nesumokėtų draudimo išmokų sumos už kiekvieną pavėluotą dieną.
16. Teisių ir pareigų pagal draudimo sutartį perleidimo tvarka
16.1. Draudikas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas pagal draudimo sutartj kitam ar kitiems draudikams tik Lietuvos Respublikos jstatymų nustatyta tvarka. Apie ketinimą perleisti teises ir pareigas draudikas privalo informuoti draudėją ne vėliau, kaip prieš du mėnesius.
16.2. Draudėjas turi teisę per nustatytą laikotarpj pareikšti prieštaravimą draudikui dėl draudiko teisių ir pareigų perleidimo pagal draudimo sutartj.
16.3. Draudėjui pareiškus prieštaravimą, jo draudimo sutartis nutraukiama nuo prieštaravimo rašto gavimo dienos. Draudėjui šiuo atveju išmokama išperkamoji suma.
17. Baigiamosios nuostatos
17.1. Draudimo sutarčiai taikomi Lietuvos Respublikos jstatymai.
17.2. Draudėjo ir draudiko ginčai gali būti sprendžiami neteismine tvarka, vadovaujantis LR draudimo priežiūros komisijos nustatytomis vartotojų ir draudikų ginčų nagrinėjimo taisyklėmis arba teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės normomis.
17.3. Draudikas turi teisę keisti draudimo taisykles, kurių pagrindu sudaryta draudimo sutartis, jeigu draudėjo, apdraustojo ir naudos gavėjo teisės ir interesai, kylantys iš draudimo sutarties tuo keitimu nėra panaikinami ar apribojami.
17.4. Draudikas taip pat turi teisę papildyti ir pakeisti draudimo taisyklių, kurių pagrindu sudarytos draudimo sutartys, tam tikrus punktus šiais atvejais: pasikeitus arba atsiradus naujoms teisės normoms, kuriomis vadovaujantis buvo sudarytos draudimo taisyklės arba kai pasikeičia teisės normos, tiesiogiai susijusios su draudimo sutartimi, arba esant objektyviam būtinumui dėl ekonominės situacijos (pvz., esant hiperinfliacijai).
17.5. Su draudimo taisyklių pakeitimais draudikas draudėją supažindina pranešdamas raštu. Draudimo taisyklių pakeitimai jsigalioja ir tampa privalomi draudimo sutarties šalims, tame tarpe ir apdraustajam, praėjus 30 dienų nuo draudiko pranešimo apie draudimo taisyklių pasikeitimą išsiuntimo paštu draudėjui, jeigu draudikas nenurodo kito termino. Jeigu draudėjas nesutinka su draudimo taisyklių pakeitimais, tai jis turi teisę nutraukti draudimo sutartj. Draudėjui šiuo atveju išmokama išperkamoji suma.
II. PAPILDOMOS GYVYBĖS DRAUDIMO SĄLYGOS
1. Draudiminiai įvykiai
1.1. Draudiminis jvykis yra apdraustojo mirtis draudimo sutarties galiojimo metu, išskyrus 2 straipsnyje numatytus atvejus.
1.2. Teismui paskelbus apdraustąjj mirusiu, tai laikoma draudiminiu jvykiu, jeigu jsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta apdraustojo mirties data tenka draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiui. Jei teismas pripažjsta apdraustąjj nežinia kur esančiu, tai nelaikoma draudiminiu jvykiu.
2. Nedraudiminiai įvykiai
Nedraudiminiai jvykiai, kai draudimo išmoka nemokama:
a) apdraustojo savižudybė per pirmus 3 draudimo apsaugos galiojimo metus;
b) apdraustojo mirtis, susijusi su kariniais veiksmais, karo ar nepaprastosios padėties jvedimu, vidaus neramumais, branduolinės energijos poveikiu;
c) apdraustojo mirtis jam užsiimant nusikalstamais veiksmais. Nusikalstamų veiksmų buvimą jrodo ikiteisminio tyrimo institucijų tyrimo medžiaga, išvados, procesinis sprendimas ar teismo nuosprendis;
d) apdraustojo mirtis draudimo apsaugos sustabdymo metu;
e) apdraustojo mirtis dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo kaltės (veikos, padarytos tiesiogine ar netiesiogine tyčia),
išskyrus apdraustojo savižudybę po 3 draudimo apsaugos galiojimo metų.
3. Xxxxxxxx xxxx. Draudimo išmokos
3.1. Pagrindinis apdraustas asmuo apdraudžiamas bazine gyvybės draudimo suma. Sutarties šalių susitarimu šis asmuo gali būti apdraustas papildoma gyvybės draudimo suma. Draudimo sumos, dėl kurių sutarties šalys susitarė, nurodomos draudimo liudijime.
3.2. Sutarties šalių susitarimu kiti apdrausti asmenys gali būti apdrausti gyvybės draudimu. Kiekvienam apdraustajam sutartos gyvybės draudimo sumos nurodomos draudimo liudijime.
3.3. Draudimo išmokos apdraustajam mirus dėl draudiminio jvykio:
3.3.1. Mirus pagrindiniam apdraustam asmeniui išmokama draudiminio jvykio pripažinimo dieną šio asmens vardu sukaupto kapitalo vertė ir draudimo liudijime nustatytos šio asmens gyvybės draudimo sumos. Sutarties šalių susitarimu draudimo sutartyje gali būti nustatyta, kad mirus pagrindiniam apdraustam asmeniui išmokama didesnė iš šių dviejų sumų: šio asmens vardu sukaupto kapitalo vertė arba gyvybės draudimo suma.
3.3.2. Mirus kartu apdraustam asmeniui išmokama šio asmens gyvybės draudimo suma, jeigu draudimo sutartyje tokia nustatyta.
3.4. Draudimo išmokos apdraustajam mirus dėl nedraudiminio jvykio:
3.4.1. Mirus pagrindiniam apdraustam asmeniui naudos gavėjams išmokama išperkamoji suma. Dėl apdraustojo mirties kaltas naudos gavėjas neturi teisės j draudimo išmoką.
3.4.2. Mirus kartu apdraustam asmeniui nutrūksta šio asmens draudimo apsauga ir jokios draudimo išmokos nemokamos.
3.5. Jeigu apdraustojo gyvybės draudimo suma buvo padidinta ir apdraustasis nusižudo per pirmus 3 metus nuo draudimo sumos padidinimo, išskyrus 2. a) punkte numatytą atvejj, tai mokama draudimo suma pagal 3.3. punktą lygi mažiausiai iš apdraustojo draudimo sumų, galiojusių per 3 paskutinius metus.
1. Draudiminis įvykis
III. PAPILDOMOS KRITINIŲ LIGŲ DRAUDIMO SĄLYGOS
3. Draudimo objektas
Draudiminis jvykis yra apdraustojo kritinė liga, patvirtinta gydytojo ir atitinkanti 6 straipsnyje nurodytus kritinių ligų diagnozavimo kriterijus. Kritinės ligos, kurios gali būti pripažintos draudiminiu jvykiu, nustatytos šių sąlygų 3.2. punkte ir 6 straipsnyje.
2. Nedraudiminiai įvykiai ir nedraudžiami asmenys
2.1. Nedraudiminiai jvykiai, kai draudimo išmoka nemokama:
a) diagnozė atitiko ne visus 6 straipsnyje nurodytus atitinkamos kritinės ligos diagnozavimo kriterijus;
b) kritinė liga atsirado per pirmus 6 mėnesius nuo draudimo liudijime nustatytos kritinių ligų draudimo pradžios;
c) kritinė liga atsirado dėl branduolinės energijos poveikio (išskyrus spindulinės terapijos pasekmes);
d) kritinė liga buvo sukelta apdraustajam tyčia susižalojus arba apdraustajam bandant nusižudyti;
e) kritinė liga buvo sukelta apdraustojo sužalojimu dėl draudėjo ar draudimo išmokų gavėjo kaltės (veikos, padarytos tiesiogine ar netiesiogine tyčia);
f) kritinė liga atsirado apdraustajam vykdant nusikalstamą veiką arba rengiantis ją jvykdyti, ar dėl kito teisei priešingo veikimo;
g) kritinė liga atsirado dėl jvykių, susijusių su karo ar nepaprastosios padėties jvedimu, karo veiksmais, vidaus neramumais, tarnyba kariuomenėje, dalyvavimu taikos palaikymo misijoje;
h) kritinė liga atsirado apdraustajam nuo alkoholio, narkotinių ar apsvaigimo tikslu naudotų toksinių medžiagų, stipriai veikiančių vaistų, kurie nebuvo paskirti gydytojo, poveikio;
i) kritinė liga atsirado dėl apdraustojo užsiėmimo pavojinga sporto ar laisvalaikio veikla (ekstremalaus sporto šakos, kovinės sporto šakos, nardymas, alpinizmas, parašiutizmas, aviasportas, sklandymas, oro balionai, automobilių, motociklų lenktynės), jei draudimo sutartyje nenumatyta kitaip;
j) apdraustajam buvo nustatytos šios piktybinio auglio diagnozės: odos piktybinio auglio, lėtinės limfocitinės leukozės, I stadijos limfogranuliomatozės, I stadijos prostatos vėžio, ankstyvosios stadijos dar neišplitusio lokalizuoto (carcinoma in situ) piktybinio auglio, bet kokio auglio, kai apdraustasis infekuotas ŽIV arba serga AIDS;
k) kritinė liga buvo apdraustojo mirties, jvykusios per vieną mėnesj nuo kritinės ligos diagnozavimo, priežastis.
2.2. Jei draudimo apsauga buvo sustabdyta, tai kritinių ligų draudiminiams jvykiams ji pradeda galioti po 6 mėnesių laukimo laikotarpio nuo draudimo apsaugos galiojimo atnaujinimo dienos. Jeigu kritinių ligų draudimo apsauga buvo sustabdyta arba nutraukta, tai atnaujinus draudimo apsaugos galiojimą 1 straipsnyje nurodytos nuostatos netaikomos, jeigu kritinė liga atsirado dėl priežasčių, kurios jvyko per draudimo apsaugos negaliojimo laikotarpj.
2.3. Kritinių ligų draudimu nedraudžiami asmenys:
− sergantys arba persirgę kritinėmis ligomis;
− sergantys AIDS arba ŽIV viruso nešiotojai;
− sergantys ateroskleroze, cukriniu diabetu, lėtinėmis sunkiomis kraujo, kepenų, inkstų, plaučių ligomis;
− psichikos ligoniai bei sergantys lėtinėmis sunkiomis nervų ligomis;
− piktnaudžiaujantys jvairiomis svaiginančiomis, toksinėmis, narkotinėmis medžiagomis, vaistais, alkoholiu.
3.1. Draudimo objektas yra turtinis interesas, susijęs su apdraustojo kritine liga.
3.2. Kritinių ligų sąrašas:
- miokardo infarktas;
- smegenų insultas (infarktas);
- piktybinis auglys;
- vainikinių širdies kraujagyslių šuntavimo operacija;
- inkstų funkcijos nepakankamumas;
- galūnių netekimas/galūnių funkcijos netekimas;
- regėjimo netekimas (aklumas);
- išsėtinė sklerozė;
- vidaus organų transplantacijos operacija;
- širdies vožtuvų pakeitimas (protezavimas);
- aortos protezavimo operacijos.
4. Xxxxxxxx xxxx
4.1. Sutarties šalių susitarimu apdrausti asmenys gali būti apdrausti kritinių ligų draudimu. Kritinių ligų draudimo sumos, dėl kurių sutarties šalys susitarė, nurodomos draudimo liudijime.
4.2. Apdraustojo kritinę ligą pripažinus draudiminiu jvykiu išmokama šio asmens kritinių ligų draudimo suma. Draudimo suma pagal kiekvieno apdraustojo draudimą išmokama tik vieną kartą, neatsižvelgiant j kritinių ligų ir jų pasikartojimo skaičių. Draudikui pripažinus apdraustojo kritinę ligą šio asmens kritinių ligų draudimas pasibaigia.
5. Draudimo išmokų nustatymo tvarka
5.1. Apie kritinę ligą draudikui reikia pranešti raštu per 30 dienų nuo kritinės ligos diagnozavimo.
5.2. Draudimo išmokas draudikas moka pateikus draudimo liudijimą ir dokumentus iš sveikatos priežiūros jstaigos, patvirtinančius kritinę ligą: išsamų gydytojo išrašą apie ligą, jos eigą, tyrimus, gydymą arba atliktas operacijas.
5.3. Siekdamas nustatyti, ar priklauso mokėti draudimo išmoką, draudikas gali pareikalauti papildomų jrodymų, apklausti visus gydytojus ir gydymo jstaigas, kuriose apdraustasis buvo gydomas, savo sąskaita atlikti reikalingus medicininius tyrimus ar skirti gydytojų ekspertizę.
5.4. Kol draudėjas, apdraustasis ar kitas j draudimo išmoką pretenduojantis asmuo sąmoningai ar aplaidžiai nevykdo šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų, draudikas turi teisę nepripažinti draudiminio jvykio. Tačiau tai negalioja, jeigu toks aplaidus pareigų nevykdymas netrukdo nustatyti draudiminio jvykio.
5.5. Draudimo išmoką kritinių ligų draudimo atveju draudikas išmoka apdraustajam, jeigu nebuvo susitarta kitaip.
6. Kritinių ligų apibrėžimai ir diagnozavimo kriterijai
Miokardo infarktas – tai ūmus negrjžtamas širdies raumens pažeidimas (nekrozė) dėl nutrūkusios adekvačios arterinės kraujotakos atitinkamame segmente.
Draudiminis jvykis esant miokardo infarktui pripažjstamas, kai užsitęsus specifinio skausmo (krūtinės anginos) priepuoliui atsiranda naujų elektrokardiografinių pakitimų, būdingų miokardo infarktui, o kraujo serume nustatomas infarktui būdingų fermentų (KFK, LDH, KKMB, troponino) padidėjimas.
Draudimo išmoka nemokama, jeigu nėra naujų elektrokardiografinių pakitimų, būdingų miokardo infarktui, nors kraujo serume fermentai yra padidėję.
Smegenų insultas (infarktas) – tai ūmus galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, pasireiškiantis židininiais neurologiniais simptomais, kurie neišnyksta praėjus 24 valandoms nuo ligos pradžios. Smegenų insultas (infarktas) pripažjstamas draudiminiu jvykiu, jei nuolatinis neurologinis deficitas (patvirtinta gydytojo neurologo bei instrumentiniais tyrimais) išlieka 3 mėnesius nuo ligos pradžios.
Piktybinis auglys – tai nekontroliuojamas piktybinių ląstelių augimas ir išplitimas j greta esančius organus arba audinius. Piktybinio auglio diagnozė pripažjstama draudiminiu jvykiu, jeigu auglys yra išplitęs, diagnozė nustatyta (ar patvirtinta) gydytojo onkologo arba hematologo, o auglio piktybiškumas jrodytas histologiškai. Draudiminiu jvykiu taip pat laikomas susirgimas leukoze, limfoma bei melanoma (nuo III lygio pagal Clarko klasifikaciją).
Draudimo išmoka nemokama, jeigu buvo nustatytos šios diagnozės: odos piktybinio auglio, lėtinės limfocitinės leukozės, I stadijos limfogranuliomatozės, I stadijos prostatos vėžio, ankstyvosios stadijos dar neišplitusio lokalizuoto (carcinoma in situ) piktybinio auglio, bet kokio auglio, kai apdraustasis infekuotas ŽIV arba serga AIDS.
Vainikinių širdies kraujagyslių šuntavimo operacija
Draudiminiu jvykiu pripažjstama dviejų ar daugiau vainikinių širdies kraujagyslių šuntavimo operacija (atviru būdu), skirta šių kraujagyslių užakimui arba susiaurėjimui koreguoti, jei jos būtinybė prieš tai buvo jrodyta angiografinio tyrimo metu.
Jeigu buvo atlikta vainikinių širdies kraujagyslių praplėtimo operacija balionėliu (balioninė angioplastika), draudimo išmoka nemokama.
Inkstų funkcijos nepakankamumas pripažjstamas draudiminiu jvykiu, jeigu yra nustatytas negrjžtamas ir smarkus abiejų inkstų funkcijos sutrikimas, kuris gydomas reguliariomis dializės (hemodializės ir peritoninės dializės) procedūromis ir kurio simptomai lieka 3 mėnesius nuo ligos pradžios, arba šiai ligai gydyti yra atlikta inksto (-ų) transplantacijos operacija. Esant ūmiam inkstų funkcijos nepakankamumui arba jei inkstų nepakankamumas atsirado dėl to,
kad nuosavas organas buvo atiduotas transplantuoti kitam asmeniui, draudimo išmoka nemokama.
Galūnių netekimas/galūnių funkcijos netekimas
Visiškas ir nuolatinis dviejų ir daugiau galūnių arba jų funkcijos netekimas dėl ligos ar traumos. Galūnės netekimu laikomas netekimas aukščiau kelio ar alkūnės sąnario. Galūnių funkcijos netekimas turi būti patvirtintas medicininiais dokumentais ir tęstis ne trumpiau kaip 3 mėnesius.
Regėjimo netekimas (aklumas)
Visiškas ir negrjžtamas abiejų akių regėjimo netekimas dėl ligos ar traumos. Tai turi patvirtinti gydytojas oftalmologas klinikiniais bei instrumentiniais tyrimais.
Išsėtinė sklerozė
Draudiminis jvykis išsėtinės sklerozės atveju pripažjstamas, jeigu yra pasikartojantys jutiminės ir motorinės funkcijų sutrikimai, kurie tęsiasi ilgiau negu 6 mėnesius nuo ligos diagnozavimo.
Šios ligos diagnozė turi būti neabejotina ir patvirtinta neurologo klinikiniais bei instrumentiniais tyrimais (branduolinis magnetinis rezonanso tyrimas).
Vidaus organų transplantacijos operacija
Tai širdies, plaučių, kepenų, kasos, plonųjų žarnų, kaulų čiulpų persodinimo operacija apdraustam asmeniui, kai jis yra recipientas.
Jei persodinami kiti vidaus organai, audiniai ar jų dalys, draudimo išmoka nemokama.
Širdies vožtuvų pakeitimas (protezavimas)
Tai vieno arba kelių širdies vožtuvų (aortos, mitralinio, triburio, plautinės arterijos) pakeitimo operacija dirbtiniais vožtuvais dėl stenozės arba jų nepakankamumo arba abiejų priežasčių kartu.
Draudimo išmoka nemokama, jeigu buvo atlikta vožtuvų plastikos, korekcijos ar jpjovimo operacija.
Aortos protezavimo operacijos
Tai ligos pažeistos pilvinės ar krūtininės aortos dalies pašalinimas ir pakeitimas transplantantu. Draudimo išmoka nemokama, jeigu buvo atlikta aortos šakų operacija, jos stentavimas arba operacija.
IV. PAPILDOMOS DRAUDIMO NUO NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ SĄLYGOS
1. Draudiminiai įvykiai
1.1. Draudiminis jvykis yra draudimo sutartyje nustatytas nelaimingas atsitikimas (išskyrus 2 straipsnyje nurodytus nedraudiminius jvykius), kuriam jvykus išmokos gavėjas jgyja teisę j draudimo išmoką.
1.2. Nelaimingais atsitikimais laikomi atvejai, kai apdraustojo kūnas staiga, ne dėl jo valios paveikiamas iš išorės ir padaroma žala sveikatai arba gyvybei.
1.3. Draudikas suteikia draudimo apsaugą nelaimingų atsitikimų atvejais, kurie gali atsitikti apdraustajam draudimo apsaugos galiojimo metu visą parą ir visame pasaulyje. Sveikatos sutrikimai, kurie gali būti pripažinti draudiminiais jvykiais, nurodyti šių taisyklių draudimo nuo nelaimingų atsitikimų išmokų lentelėse.
2. Nedraudiminiai įvykiai ir nedraudžiami asmenys
2.1. Nedraudiminiai jvykiai, kai draudimo išmoka nemokama:
2.1.1. Nelaimingi atsitikimai dėl psichikos ar sąmonės sutrikimų, apopleksijos, epilepsijos ar kitų konvulsinių traukulių, ištinkančių visą apdraustojo kūną. Tačiau draudimo apsauga galioja, jei čia išvardyti sutrikimai ar traukuliai atsirado dėl nelaimingo atsitikimo, kuris pagal šias taisykles laikomas draudiminiu jvykiu.
2.1.2. Nelaimingi atsitikimai, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su karo ar nepaprastosios padėties jvedimu, karo veiksmais, vidaus neramumais, bet kokio pobūdžio teroro aktais, jei draudimo sutartyje nesusitarta kitaip.
2.1.3. Nelaimingi atsitikimai, kurie jvyko dėl draudėjo ar draudimo išmokų gavėjo kaltės (veikos, padarytos tiesiogine ar netiesiogine tyčia).
2.1.4. Nelaimingi atsitikimai, kurie susiję su apdraustojo tyčiniu susižalojimu ar bandymu nusižudyti, taip pat kuriuos patyrė
apdraustasis, darydamas ar rengdamasis padaryti nusikalstamą veiką ar atlikdamas kitus priešingus teisei veiksmus.
2.1.5. Nelaimingi atsitikimai, kurie atsitinka, kai apdraustasis:
a) naudojasi oro susisiekimo priemonėmis be motoro, motoriniais aeroplanais, lengvaisiais lėktuvais, kosminiais laivais, taip pat kai apdraustasis užsiima parašiutizmu;
b) vairuoja transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio (viršijant Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytą alkoholio koncentraciją kraujyje);
c) vairuoja oro susisiekimo priemonę ar yra jos jgulos narys;
d) atlieka karinę tarnybą armijoje ar kitoje panašioje formuotėje, dalyvauja taikos palaikymo misijoje;
e) kaip motorinės transporto priemonės vairuotojas, antrasis vairuotojas ar keleivis, dalyvauja transporto priemonių varžybose, iš jų ir treniruotėse, kuriose siekiama didelio greičio; taip pat nelaimingi atsitikimai, kurie atsitinka aktyviai dalyvaujant bet kokiose sporto varžybose, treniruotėse, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip. Oficialiai organizuojamos sporto varžybos yra tokios, kurias rengia sporto organizacijos, juridinio asmens teises turintys sporto klubai, sporto mokyklos, sporto centrai, sporto bazės, sporto šakų federacijos, asociacijos, draugijos, kitos kūno kultūra ir sporto veikla užsiimančios organizacijos bei institucijos, kurios sudaro sąlygas praktikuoti kūno kultūrą ir sportą, rengti sportininkus, organizuoti sporto varžybas ir kitus kūno kultūros bei sporto renginius. Oficialiai rengiamos sporto varžybos yra vykdomos pagal varžybų nuostatus, kurie turi atitikti sporto varžybų taisykles. Varžybų nuostatuose turi būti nurodyti varžybų rengėjai, taip pat varžybų vykdymo sąlygos, tvarka ir saugos reikalavimai. Šio punkto nuostatos netaikomos sporto užsiėmimams, kurie nėra organizuojami sporto organizacijų ir yra apdraustojo laisvalaikio praleidimo forma;
f) užsiima sportu ar veikla, pavojinga gyvybei (nardymas, alpinizmas, kovinės sporto šakos ir ekstremalaus sporto šakos), jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.
2.1.6. Nelaimingi atsitikimai dėl tiesioginio ar netiesioginio branduolinės energijos poveikio ir pakenkimai sveikatai dėl bet kokio spindulių (radioaktyviųjų, elektromagnetinių, šilumos, šviesos ir kt.) poveikio, taip pat dėl cheminių ar biologinių medžiagų naudojimo netaikiais tikslais.
2.1.7. Sveikatos sutrikimai dėl gydymo, operacijų ar kitų medicininių procedūrų. Jeigu operacija ar gydymas buvo būtini dėl nelaimingo atsitikimo, tuomet tai vertinama kaip draudiminis jvykis.
2.1.8. Infekcijos, išskyrus tas, kurių sukėlėjai patenka j organizmą susižeidus draudiminio jvykio, numatyto šiose taisyklėse, metu. Nedideli odos ir gleivinės sužeidimai (nubrozdinimai, jbrėžimai) nelaikomi draudiminiais jvykiais, nors per sužeidimus tuoj pat ar po kurio laiko ligos sukėlėjai patenka j organizmą. Pasiutligės ir stabligės atveju šis apribojimas negalioja. Infekcijoms, sukeltoms gydymo metu, taikytinas 2.1.7. punktas.
2.1.9. Nelaimingi atsitikimai, kuriuos lėmė alkoholio, narkotinių ar apsvaigimo tikslu naudotų kitų toksinių medžiagų, stipriai veikiančių vaistų vartojimas.
2.1.10. Pilvo ar pilvo ertmės išvaržos.
2.1.11. Sveikatos sutrikimai dėl psichinių reakcijų (afekto būklėje), nesvarbu, kas buvo jų priežastis.
2.1.12. Patologiniai kaulų lūžiai, tarpslankstelinių diskų pakenkimai, diskų išvaržos.
2.2. Neapdraudžiami asmenys:
2.2.1. Psichiniai ligoniai ir asmenys, kuriems reikia ilgalaikės priežiūros, nedraudžiami, ir nors draudimo jmoka už juos sumokama, draudimo apsauga jiems negalioja. Priežiūros reikalaujantis asmuo yra toks asmuo, kuriam kasdieniame gyvenime nuolat reikalinga kitų pagalba.
2.2.2. Draudimo apsauga pasibaigia, kai tik apdraustasis asmuo tampa neapdraudžiamas pagal 2.2.1. punktą.
2.3. Jeigu draudimo apsauga buvo sustabdyta arba nutraukta, tai atnaujinus draudimo apsaugos galiojimą 1 straipsnyje nurodytos nuostatos netaikomos, jeigu nelaimingas atsitikimas jvyko per draudimo apsaugos negaliojimo laikotarpj.
3. Draudimo objektas
Draudimo objektas yra turtiniai interesai, susiję su nelaimingais atsitikimais.
4. Draudimo išmokų rūšys ir draudimo sumos
4.1. Draudimo išmoka mirties atveju.
Jei dėl nelaimingo atsitikimo nukentėjęs apdraustasis per metus miršta, atsiranda teisė reikalauti draudimo išmokos, numatytos draudimo liudijime apdraustojo mirties dėl nelaimingo atsitikimo atveju.
4.2. Draudimo išmoka negalios atveju.
Negalia – tai ilgalaikis ir nuolatinis apdraustojo fizinio ar psichinio pajėgumo netekimas dėl nelaimingo atsitikimo, kai asmuo visai arba iš dalies negali pasirūpinti savo asmeniniu arba socialiniu gyvenimu, jgyvendinti savo teisių ir vykdyti savo pareigų.
Jei nelaimingas atsitikimas sąlygojo nuolatinj apdraustojo fizinio ar psichinio pajėgumo netekimą (negalią), tai draudėjas turi teisę šiame punkte nustatytomis sąlygomis reikalauti draudimo išmokos iš negalios atveju susitartos draudimo sumos.
Negalia ir jos laipsnis nustatomi vadovaujantis draudiko gydytojų ekspertų išvadomis ir medicininiais dokumentais.
Draudimo išmoka negalios atveju yra mokama esant visoms šioms sąlygoms:
- negalią sąlygojo nelaimingas atsitikimas, kuris buvo pripažintas draudiminiu jvykiu;
- negalia turi išlikti praėjus ne mažiau kaip 12 mėnesių po nelaimingo atsitikimo arba pasireikšti ne vėliau kaip per 12 mėnesių po nelaimingo atsitikimo, kas turi būti patvirtinta atitinkama pažyma, išduota ne vėliau, kaip per 3 mėnesius pasibaigus 12 mėnesių laikotarpiui nuo nelaimingo atsitikimo datos;
- negalia patvirtinta medicininiais dokumentais ir draudiko gydytojų ekspertų išvadomis.
4.3. Draudimo išmoka kaulų lūžių atveju.
Jeigu sutarties šalys dėl to atskirai susitarė, iš kaulų lūžių atveju susitartos draudimo sumos, proporcingai draudiko gydytojų ekspertų nustatytiems lūžiams, yra išmokami pinigai už kaulų lūžius, kuriuos apdraustasis patiria dėl nelaimingo atsitikimo.
Draudimo išmoka dėl kaulų (sąnarių) lūžių mokama, jei tai pagrjsta spinduliniais tyrimais (rentgeno, kompiuterinio tomografo ar magnetinio rezonansinio tyrimo nuotraukomis). Kai šių tyrimų duomenų nepakanka diagnozei pagrjsti, gali būti mokama draudimo išmokos dalis, jeigu sužalojimai pagrjsti kliniškai, bei skirtas trukme ir būdu adekvatus gydymas.
4.4. Draudimo išmoka laikinos negalios atveju.
Laikina negalia - tai apdraustojo sužalojimas pažeidžiant jo kūno audinių (organų) vientisumą ir trumpam sutrikdant jų funkcijas.
Jeigu sutarties šalys dėl to atskirai susitarė, iš laikinos negalios atvejui susitartos draudimo sumos, proporcingai draudiko gydytojų ekspertų nustatytam negalios laipsniui, yra išmokami pinigai (vienkartinė išmoka) už laikiną negalią, kurią lėmė:
4.4.1. Sąnarių (kaulų), slankstelių, girnelės išnirimai.
Draudimo išmoka sąnarių išnirimo atveju mokama, kai tai patvirtinta rentgenologiškai, arba kitais objektyviais tyrimo metodais, buvo skirtas gydymas arba imobilizacija nepertraukiamai ne trumpiau kaip 14 dienų. Jeigu pirminis išnirimas buvo iki draudimo apsaugos jsigaliojimo, tai pasikartojantieji išnirimai nėra draudiminiai jvykiai ir dėl jų draudimo išmokos nemokamos.
4.4.2. Minkštųjų audinių sužalojimas.
Draudimo išmoka mokama esant minkštųjų audinių, raumenų ir sausgyslių vientisumo pažeidimui, daugybinėms hematomoms, antkaulio uždegimui, ausies būgnelio, akies kiauriniams sužalojimams, krūtinės ląstos sužalojimams, sukėlusiems pneumotoraksą, hemotoraksą, eksudacinj pleuritą, poodinę emfizemą, išsivysčius pūlingoms komplikacijoms: osteomielitui, flegmonoms, fistulėms.
4.4.3. Meniskų, raiščių, sausgyslių plyšimai.
Draudimo išmoka meniskų plyšimo (jplyšimo) atveju mokama, kai tai buvo gydyta operuojant arba tai patvirtinta magnetinio rezonansinio tyrimo, artroskopinės operacijos metu.
Plyšus raiščiams, sausgyslėms, draudimo išmoka mokama, kai buvo skirtas operacinis gydymas arba imobilizacija ir gydyta nepertraukiamai ne trumpiau kaip 14 dienų.
4.4.4. Nudegimai (ne mažesni nei II laipsnio) arba nudegiminė liga.
4.4.5. Nušalimai (ne mažesni nei III laipsnio nušalimai).
4.4.6. Galvos ir stuburo smegenų traumos.
Tai kraujosruva (hematoma), galvos, nugaros smegenų sukrėtimas (komocija), sumušimas (kontūzija).
Galvos, nugaros smegenų sukrėtimo (komocijos) ar sumušimo (kontūzijos) diagnozė turi būti nustatyta gydytojo specialisto (neurologo ar neurochirurgo), gydyta stacionariai arba ambulatoriškai ne trumpiau kaip 14 dienų ir nedarbingumas tęsėsi ne trumpiau kaip 14 dienų.
4.4.7. Trauminis vidaus organų pažeidimas, kai sužalotą organą reikėjo operuoti.
4.4.8. Atsitiktiniai ūmūs vidutinio ar sunkaus laipsnio apdraustojo apsinuodijimai vaistais, cheminėmis medžiagomis, dujomis, garais, nuodingaisiais augalais ar grybais, išskyrus 2.1.9. punkte nurodytus atvejus.
Draudiminiu jvykiu yra laikomas apdraustojo apsinuodijimas, jei apdraustasis gydosi stacionariai ne trumpiau kaip 3 dienas.
4.5. Draudimo išmoka už gydymosi išlaidas atliekant kosmetines plastines operacijas
Jeigu draudėjas, sudarydamas draudimo sutartj, pasirinko apdraustajam mirties, negalios, kaulų lūžių ir laikinos negalios draudimo išmokų rūšis, taip pat yra atlyginamos apdraustojo gydymo išlaidos iki 3000 Lt (trys tūkstančiai litų) už kosmetinių defektų ar subjaurojimų, atsiradusių dėl nelaimingo atsitikimo metu patirtų veido ar kaklo srities minkštųjų audinių sužalojimų, gydymą.
4.6. Ligonpinigiai.
Jeigu sutarties šalys dėl to atskirai susitarė, yra išmokami ligonpinigiai, kai dėl nelaimingo atsitikimo nukentėjęs apdraustasis buvo paguldytas j ligoninę, reabilitacijos centrą (tik po sunkios traumos pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą parodymų sąrašą). Xxxxxxxx išmokos dydis už kiekvieną dieną, praleistą ligoninėje, nustatomas draudimo liudijime. Pirmoji ir paskutinė hospitalizavimo diena laikoma viena diena. Ligonpinigiai pradedami mokėti nuo pirmos gydymosi ligoninėje dienos. Dėl vieno draudiminio jvykio yra mokama ne daugiau kaip už 30 gydymosi ligoninėje dienų. Dėl visų draudiminių jvykių, jvykusių per vienus draudimo galiojimo metus, ligonpinigiai mokami ne daugiau kaip už 100 gydymosi dienų. Ligonpinigiai nemokami, jei draudėjas gydosi sanatorijose, poilsio namuose ar reabilitacijos centruose (išskyrus šiame punkte nustatytus atvejus), dienos stacionare.
4.7. Dienpinigiai.
Jeigu sutarties šalys dėl to atskirai susitarė, yra išmokami dienpinigiai, kai nukentėjęs dėl nelaimingo atsitikimo apdraustasis laikinai netenka darbingumo. Xxxxxxxx išmokos dydis už kiekvieną nedarbingumo dieną nustatomas draudimo liudijime. Dienpinigiai pradedami mokėti nuo pirmos nedarbingumo dienos. Pirmoji ir paskutinė nedarbingumo dienos laikomos viena diena. Dėl vieno draudiminio jvykio yra mokama ne daugiau kaip už 30 nedarbingumo dienų. Dėl visų draudiminių jvykių, jvykusių per vienus draudimo galiojimo metus, dienpinigiai mokami ne daugiau kaip už 100 nedarbingumo dienų. Pagrindas mokėti dienpinigius yra nedarbingumo pažymėjimas arba pažyma dėl neatvykimo j darbą, darbo biržą ar ugdymo instituciją (F 094a).
4.8. Kiekvienam apdraustajam draudimo išmokos rūšys ir draudimo sumos nustatomos šalių susitarimu. Susitartos draudimo išmokų rūšys ir draudimo sumos nurodomos draudimo liudijime.
5. Sutarties šalių teisės ir pareigos draudimo sutarties galiojimo metu
5.1. Draudėjas ir apdraustasis privalo laikytis teisinių normų, žinybinių arba nustatytų saugumo priemonių.
5.2. Iš esmės pasikeitus draudimo sutartyje numatytoms aplinkybėms, dėl kurių padidėja arba gali padidėti draudimo rizika, draudėjas privalo tuoj pat, kai tik sužinojo apie draudimo rizikos pasikeitimus, bet ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo sužinojimo dienos, pranešti apie tai draudikui. Draudimo rizikos padidėjimu vadinami atvejai, kai apdraustojo gyvenime ar veikloje pasikeičia darbo pobūdis ar dėl kitų priežasčių pasikeičia kuri nors aplinkybė, nurodyta draudėjo prašyme. Draudikas, kuriam buvo pranešta apie draudimo rizikos padidėjimą, turi teisę pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba padidinti draudimo rizikos mokestj.
5.3. Jeigu draudimo sutarties galiojimo metu iš esmės pasikeičia draudimo sutartyje nustatytos aplinkybės, dėl kurių sumažėja ar gali sumažėti draudimo rizika, draudėjas dėl draudimo rizikos sumažėjimo turi teisę prašyti draudiko pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba sumažinti draudimo rizikos mokestj.
5.4. Draudikas turi teisę pakeisti papildomas draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sąlygas, jspėdamas raštu draudėją ne vėliau kaip prieš mėnesj iki numatytos draudimo sąlygų pakeitimo datos. Jeigu draudėjas nesutinka su šiais draudimo sąlygų pakeitimais, tai draudimas nuo nelaimingų atsitikimų nutraukiamas nuo numatytos draudimo sąlygų pakeitimo datos.
6. Draudimo išmokų nustatymo tvarka
6.1. Atsitikus draudiminiam jvykiui, draudėjas (apdraustasis) privalo:
a) nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 48 valandas, kreiptis j gydytoją (gydymo jstaigą);
b) nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 30 dienų, pranešti draudikui apie kiekvieną draudiminj jvykj. Pavėlavus pranešti apie draudiminj jvykj, draudikas gali pareikalauti draudėjo kompensuoti medicinines išlaidas, būtinas draudiminiam jvykiui nustatyti;
c) vykdyti gydytojo nurodymus ir, kiek tai jmanoma, mažinti nelaimingo atsitikimo pasekmes;
d) teisingai užpildyti draudiko atsiųstą pranešimą apie nelaimingą atsitikimą ir nedelsdamas išsiųsti draudikui;
e) remdamasis draudiko nurodymais, užkirsti kelią nuostoliams atsirasti ar juos mažinti, taip pat suteikti draudiko reikalaujamą informaciją;
f) stengtis, kad kuo greičiau būtų parengti draudikui reikalingi pranešimai bei išvados;
g) atlikti draudiko paskirtą medicininę ekspertizę, jei medicininiai duomenys nepakankami ir pagal juos negalima tiksliai nustatyti nelaimingo atsitikimo metu patirto sveikatos pakenkimo laipsnio. Tam būtinas išlaidas apmoka draudikas;
h) leisti draudikui atlikti nuostolių priežasties ir dydžio tyrimus, suteikti draudikui visą ir teisingą informaciją, taip pat pateikti jo reikalaujamus dokumentus.
6.2. Gavęs raštišką pranešimą apie nelaimingą atsitikimą, draudikas ar jo atstovas nedelsdami pateikia draudėjui arba asmeniui, turinčiam teisę gauti draudimo išmoką, užpildyti pranešimo apie nelaimingą atsitikimą blanką.
6.3. Draudėjas, apdraustasis ir draudimo išmokų (naudos) gavėjai privalo laikytis 6 straipsnio nuostatų.
6.4. Draudėjas ir/arba apdraustasis privalo kuo išsamiau atsakyti j draudiko pateiktos anketos klausimus ir grąžinti ją draudikui, taip pat privalo pateikti visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudiminio jvykio aplinkybes bei pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydj. Šiuos dokumentus jie turi teisę gauti jstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
6.5. Draudikas, gavęs pradinę informaciją, atlieka nelaimingo atsitikimo tyrimą, kurio metu apklausiami jvykio liudytojai, apžiūrima jvykio vieta, užklausiamos atitinkamos teisėsaugos, teisėtvarkos, gydymo, medicininės ekspertizės jstaigos, taip pat organizacijos, kuriose yra sudaromi psichoneurologinių, toksikologinių, narkologinių jskaitų sąrašai.
6.6. Draudimo išmokos dydj nustato draudiko gydytojai ekspertai, vadovaudamiesi šių taisyklių draudimo išmokų lentelėmis ir atsižvelgdami j nukentėjusj asmenj gydžiusių medikų išvadas, konsultacijas, siūlymus ir nukentėjusiojo asmens reabilitacijos efektyvumą.
6.7. Kosmetinės, plastinės ar atstatomosios rekonstrukcinės operacijos būtinybė nustatoma pagal 6.6. punkto reikalavimus tik pasibaigus sužalojimo gijimo procesui, atsižvelgus j ankstesnę nukentėjusio asmens sveikatos būklę iki nelaimingo atsitikimo ir atmetant ankstesnių traumų pasekmes bei kosmetinius defektus ar jgimtas anomalijas.
6.8. Draudiko gydytojų ekspertų išvados yra privalomos, jei nejrodoma, kad jos neatitinka tikrosios padėties.
6.9. Ilgalaikis ir nuolatinis apdraustojo fizinio ar psichinio pajėgumo netekimas (negalia) ir jo laipsnis draudiko gali būti vertinamas ir nustatomas praėjus ne mažiau kaip 12 mėnesių po nelaimingo atsitikimo, su sąlyga, kad negalia yra mediciniškai patvirtinta atitinkama pažyma, išduota ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus 12 mėnesių laikotarpiui nuo nelaimingo atsitikimo datos. Jeigu nepagydomas fizinio ar psichinio pajėgumo netekimas (negalia) yra neabejotinas, draudikas turi teisę mokėti draudimo išmoką nesilaikant šiame punkte nustatytų terminų.
7. Draudimo išmokų apskaičiavimas
7.1. Išmokos dydis priklauso nuo negalios laipsnio. Nustatant negalios laipsnj neatsižvelgiama j ankstesnių ligų paūmėjimus, medicinos pagalbos teikimo trūkumus, rekonstrukcines-plastines operacijas.
7.2. Visiškai netekus kūno dalies, organo arba pasireiškus jų funkciniam nepajėgumui, negalios laipsnis nustatomas remiantis šiose sąlygose nurodyta negalios laipsnio nustatymo lentele.
7.3. Nukentėjusio asmens darbingumo sumažėjimas (netekimas) ir/arba šio sumažėjimo netekimo nustatymas, kai Nejgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba terminuotai ar nuolat nustato nukentėjusiam asmeniui darbingumo sumažėjimą (nejgalumo lygj), negali būti laikomas draudimo išmokos dydžio apskaičiavimo (nustatymo) pagrindu.
7.4. Iš dalies netekus ar sutrikus nepagydomai kūno dalių ar jutimo organų funkcijoms, negalios laipsnis nustatomas daliai procentinės
išraiškos nuo visiško netekimo ar sutrikimo kūno dalių ar jutimo organų funkcijų.
7.5. Jei dėl nelaimingo atsitikimo sužalota kūno dalis, vidaus ar jutimo organai, kurių netekimas nenumatytas šių taisyklių draudimo išmokų lentelėse, tai fizinis ar psichinis organizmo funkcijų sutrikimo laipsnis nustatomas mediciniškai pagal kitus 6.6. punkte numatytus kriterijus.
7.6. Jei dėl nelaimingo atsitikimo pakenktos kelios fizinės ar psichinės funkcijos, negalios laipsnis nustatomas pagal 7.2. punktą šias funkcijas sudedant. Tačiau ši suma negali viršyti 100%. Draudimo išmoka, mokama dėl vienos kūno dalies visų sužalojimų, negali viršyti draudimo išmokos, mokamos dėl tos kūno dalies netekimo.
7.7. Jei dėl nelaimingo atsitikimo pakenkiama fizinė ar psichinė funkcija, kuri prieš draudiminj jvykj buvo nuolat sutrikusi dėl ligos ar buvusios traumos, tai funkcijų sutrikimo laipsnis (negalia) apskaičiuojamas pagal 7.2. punktą, atimant atitinkamai prieš tai buvusj organų funkcijos netekimo laipsnj.
7.8. Jei apdraustasis, apdraustas draudimu nuo nelaimingų atsitikimų mirties atveju, per metus nuo nelaimingo atsitikimo apdraustasis miršta dėl to paties nelaimingo atsitikimo, tai prarandama reikalavimo teisė j išmoką dėl negalios, esant kaulų lūžiams, esant laikinai negaliai, t. y. iš draudimo išmokos, numatytos pagal 4.1. punktą mirties atveju, atimama ta išmokos dalis, kuri jau buvo išmokėta draudėjui dėl negalios, kaulų lūžių ar laikinos negalios.
7.9. Jei apdraustasis miršta per metus nuo nelaimingo atsitikimo, bet ne dėl nelaimingo atsitikimo jtakos arba miršta praėjus daugiau kaip metams, nepriklausomai nuo priežasties ir buvo pareikšta reikalavimo teisė dėl išmokos negalios atveju pagal 4.2. punktą, tai išmoka dėl negalios mokama pagal negalios laipsnj, nustatytą remiantis paskutiniais medicininio patikrinimo duomenimis.
7.10. Jeigu sutarties šalys atskirai susitarė dėl draudimo kaulų lūžių atveju, draudimo išmokos nustatomos remiantis kaulų lūžių lentele, skaičiuojant procentais nuo draudimo sumos draudimo kaulų lūžių atveju.
7.11. Jeigu sutarties šalys atskirai susitarė dėl draudimo laikinos negalios atveju, draudimo išmokos nustatomos remiantis laikinos negalios nustatymo lentele, skaičiuojant procentais nuo draudimo sumos laikinos negalios atveju.
8. Draudimo išmokų mokėjimo tvarka
8.1. Draudimo išmokos mokamos apdraustajam, jei draudimo sutartyje nenumatyta kitaip. Apdraustojo mirties atveju draudimo išmokos mokamos naudos gavėjams. Jeigu draudimo sutartyje nenurodytas naudos gavėjas, tai draudimo išmokos apdraustajam mirus mokamos apdraustojo paveldėtojams.
8.2. Draudimo išmoka jvykus nelaimingam atsitikimui gali būti išmokama dalimis, atsižvelgiant j apdraustą asmenj gydžiusių gydytojų išvadas ir reabilitacijos efektyvumą.
8.3. Jei jvykis yra draudiminis, o draudėjas ir draudikas nesusitaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo raštišku pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią sutarties šalių neginčijamai draudimo išmokai, jei tiksliam žalos dydžiui nustatyti prireikia daugiau kaip 3 mėnesių.
9. Draudimo išmokos sumažinimas ir jos nemokėjimo pagrindai
9.1. Jei nelaimingo atsitikimo sukeltiems sveikatos sutrikimams ar jų pasekmėms jtakos turėjo ligos ar negalavimai, ankstesnių traumų pasekmės, tai draudimo išmoka mažinama pagal ligos ar negalavimo dalj.
9.2. Draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos arba ją mokėti mažesnę, jeigu draudėjas, sudarydamas draudimo sutartj, pateikė draudikui žinomai neteisingus duomenis apie apdraustąjj arba juos nuslėpė, jeigu apdraustasis neleidžia arba trukdo susipažinti su apdraustojo medicinine dokumentacija ir/arba patikrinti jo sveikatą.
9.3. Draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos arba ją mokėti mažesnę, jeigu jvykus nelaimingam atsitikimui draudėjas nejvykdo šių taisyklių 6.1. a), b), c), e) dalyse numatytų reikalavimų, išskyrus, kai jrodoma, kad apie draudiminj jvykj draudikas sužinojo laiku ir kai
nepranešimas apie draudiminj jvykj neturėjo jtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.
9.4. Draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos arba ją mokėti mažesnę, jeigu draudiminis jvykis jvyko dėl to, kad apdraustasis važiuodamas motorine transporto priemone su jrengtais saugos diržais, kaip vairuotojas ar keleivis, nebuvo užsisegęs saugos diržų.
9.5. Jeigu draudiminis jvykis jvyko dėl to, kad draudėjas ar apdraustasis sąmoningai nesiėmė jam prieinamų priemonių šiam jvykiui išvengti ar draudiminio jvykio nuostoliams sumažinti, draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo.
9.6. Dėl draudimo išmokos nemokėjimo ar mažesnės išmokos mokėjimo sprendžia draudikas; jis motyvuotai paaiškina priežastis ir apie tai raštu praneša asmenims, pagal draudimo sutartj turintiems teisę j draudimo išmokas.
DRAUDIMO NUO NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ IŠMOKŲ LENTELĖS
1. NEGALIOS LAIPSNIO NUSTATYMO LENTELĖ
Straipsnio Nr. | Straipsnio pavadinimas | Negalios laipsnis (%) |
I. CENTRINĖ NERVŲ SISTEMA
1. | Liekamieji reiškiniai po galvos ir nugaros smegenų traumos: | |
1.1. | Viršutinių ir apatinių galūnių paralyžius (tetraplegija); labai ryškūs smegenų žievės, smegenėlių funkcijos pažeidimai; silpnaprotystė; sąmonės sutrikimas; dubens organų funkcijos sutrikimas. | 100 |
1.2. | Dviejų galūnių paralyžius su dubens organų funkcijos sutrikimu. | 70 |
1.3. | Vienos kūno pusės paralyžius; 2–jų galūnių judesių, jutimų ir jėgos labai stiprus sumažėjimas; labai ryškus koordinacijos sutrikimas; labai stiprus galūnių raumenų tonuso padidėjimas; sunkūs kognityviniai sutrikimai (10 ir mažiau balų); silpnaprotystė; epilepsijos priepuoliai ne rečiau kaip kartą per mėnesj. | 50–60 |
1.4. | 2–jų galūnių judesių, jutimų ir jėgos stiprus sumažėjimas; ryškūs galvos smegenų nervų organiniai pažeidimai; koordinacijos sutrikimas; stiprus galūnių raumenų tonuso padidėjimas; ryškūs kognityviniai sutrikimai (20 ir mažiau balų); vidutinio dažnumo (5–10 kartų per metus) epilepsijos priepuoliai. | 30–40 |
1.5. | Vienos iš galūnių paralyžius (monoplegija); neryškūs galvos smegenų nervų organiniai pažeidimai; kalbos sutrikimai; koordinacijos sutrikimas; galūnių raumenų tonuso padidėjimas ir jėgos bei jutimų sumažėjimas; reti (3–4 per metus) epilepsijos priepuoliai; stiprus uoslės ir skonio sutrikimas; išmatų, šlapimo nelaikymas; Parkinsono sindromas. | 20–30 |
1.6. | Lengvi galvos smegenų nervų organiniai pažeidimai; nežymus uoslės ar skonio sutrikimas; koordinacijos ir judesių sutrikimas; kalbos sutrikimai; neryškūs kognityviniai sutrikimai; nestiprus galūnių raumenų tonuso padidėjimas ir jėgos sumažėjimas; pavieniai (1–2 per metus) epilepsijos priepuoliai. | 15–20 |
1.7. | Ryški veido asimetrija; autonominiai (vegetaciniai) simptomai; smegenų žievės ir kalbos sutrikimai, vazomotoriniai sutrikimai. | 10 |
1.8. | Psichikos sutrikimai; asmenybės ir elgesio sutrikimai F07. | 10–30 |
1.9. | Psichologinės raidos sutrikimai (vaikams). | 10–30 |
Pastaba: liekamuosius reiškinius priskirti tam tikrai grupei galima tada, kai nustatomi ne mažiau kaip du tai grupei būdingi požymiai. Liekamieji reiškiniai vertinami pagal galvos smegenų pažeidimo Glazgow išeičių balinę lentelę, BARTHEL indeksą). | ||
II. PERIFERINĖ NERVŲ SISTEMA
2. | Trišakio, veidinio ar poliežuvinio nervų periferiniai sužalojimai. Draudimo išmoka priklauso nuo jutimo sutrikimo laipsnio; skausminio sindromo. | 5–10 |
3. | Kaklo ir peties, juosmens ir kryžkaulio rezginio ar jų nervų pažeidimas. Draudimo išmoka priklauso nuo: judesių, jėgos, jutimo, raumenų sunykimo bei odos trofikos sutrikimo laipsnio. | 5–40 |
4. | Nervų vientisumo pažeidimas. N. axiliaris, N. musculocutaneus, N. radialis, N. ulnaris, N. medianus, N. thoracicus longus, N. glutaeus, N. femoralis, N. cutaneus femoralis, N. ischiadicus, N. tibialis, N. peroneus. Draudimo išmoka priklauso nuo judesių, jutimo, raumenų trofikos sutrikimo laipsnio. Pastaba: jeigu vienoje galūnėje sužalojama keletas nervų, draudimo išmoka mokama už sunkiausią sužalojimą. | 5–30 |
III. REGOS ORGANAI
5. | Vienos akies akomodacijos paralyžius. | 10 |
6. | Žymus akipločio sumažėjimas; regėjimo lauko koncentriškas susiaurėjimas. Draudimo išmoka priklauso nuo regėjimo lauko ploto bei srities sumažėjimo. | 10–20 |
7. | Regos sumažėjimas, kai dėl traumos buvo implantuotas dirbtinis lęšiukas, lęšis (abiejose akyse): 0,4 0,3– 0,1 mažiau nei 0,1. | 10 20 25 |
8. | Voko nudribimas, akių raumenų paralyžius, voko defektas, trukdantis uždaryti akies plyšj. Draudimo išmoka priklauso nuo voko nudribimo laipsnio. | 5–10 |
9. | Pulsuojantis vienos akies išverstakumas (egzoftalmas). | 20 |
10. | Regos organų sužalojimo pasekmės: obuolio dislokacija; ašarų kanalo pažeidimas, žvairumas, tinklainės atšokimas (dėl tiesioginės akies traumos). | 5–10 |
11. | Potrauminės akies ligos (išskyrus konjuktyvitą); kraujo išsiliejimas, rainelės defektas, vyzdžio formos pakitimai; lęšiuko dislokacija. Pastaba: jeigu po akies traumos yra keletas padarinių, kurie nurodyti 10 ir 11 straipsniuose, tai draudimo išmoka mokama pagal vieną iš straipsnių (sunkiausią sužalojimą). | 5 |
12. | Visiškas regėjimo vienintele arba abiem akimis netekimas. | 100 |
13. | Visiškas regėjimo netekimas viena akimi. | 45 |
14. | Regėjimo aštrumo sumažėjimas po akies sužalojimo. Pastaba: regėjimo aštrumas nustatomas pagal regėjimo aštrumo nustatymo lentelę, kiekvienos akies atskirai. |
REGĖJIMO AŠTRUMO NUSTATYMO LENTELĖ
Iki traumos | Po traumos | Procentai (%) |
0,7 | 1 | |
0,6 | 3 | |
0,5 | 5 | |
0,4 | 7 | |
1,0 | 0,3 | 10 |
0,2 | 15 | |
0,1 | 20 | |
<0,1 | 30 | |
0,0 | 45 | |
0,7–0,6 | 1 | |
0,5 | 3 | |
0,4 | 5 | |
0,9 | 0,3 0,2 | 10 15 |
0,1 | 20 | |
<0,1 | 30 | |
0,0 | 45 | |
0,6–0,5 | 2 | |
0,4–0,3 | 7 | |
0,8 | 0,2 0,1 | 15 20 |
<0,1 | 30 | |
0,0 | 45 | |
0,5–0,4 | 2 | |
0,3 | 7 | |
0,7 | 0,2 0,1 | 15 20 |
<0,1 | 25 | |
0,0 | 40 |
Iki traumos | Po traumos | Procentai (%) |
0,4 | 1 | |
0,3 | 3 | |
0,6 | 0,2 0,1 | 10 15 |
<0,1 | 20 | |
0,0 | 30 | |
0,4–0,3 | 1 | |
0,2 | 5 | |
0,5 | 0,1 | 10 |
<0,1 | 15 | |
0,0 | 25 | |
0,3– 0,2 | 2 | |
0,4 | 0,1 <0,1 | 7 10 |
0,0 | 20 | |
0,1 | 5 | |
0,3 | <0,1 | 10 |
0,0 | 20 | |
0,1 | 5 | |
0,2 | <0,1 | 10 |
0,0 | 20 | |
0,1 | <0,1 0,0 | 10 20 |
<0,1 | 0,0 | 10 |
Pastabos:
1. Visiškas aklumas – kai regėjimo aštrumas mažiau kaip 0,01 (2 m atstumu nesuskaičiuoja pirštų) iki šviesos jutimo.
2. Kai nežinomas sužalotos akies regėjimo aštrumas iki traumos, tai laikomas tokiu pat kaip ir nesužalotos akies.
3. Dėl traumos sumažėjus abiejų akių regėjimo aštrumui, vertinama kiekviena akis atskirai. Abiejų akių regėjimo netekimu laikomas geriau matančios akies regėjimo netekimas.
IV. KLAUSOS ORGANAI
15. | Smarkūs vestibulinės funkcijos sutrikimai: daugkartiniai besitęsiantys galvos svaigimo priepuoliai su vegetacinėmis reakcijomis, nedrąsi eisena. | 30 |
16. | Ausies kaušelio netekimas. Pastaba: draudimo išmoka priklauso nuo kaušelio netekimo dalies. | 2–20 |
17. | Klausos susilpnėjimas viena ausimi. Pastaba: vertinami audiogramos, impedansometrijos duomenys, kalbos girdimumas. | |
17.1. | Šnabždant žodžius girdi iki 1 metro, o šnekant – nuo 1 iki 3 metrų atstumu (audiogramoje klausos sumažėjimas iki 30–50 db). | 5 |
17.2. | Šnibždant žodžių negirdi prie ausies kaušelio, o šnekant girdi iki 1 metro atstumu (audiogramoje klausos sumažėjimas iki 60–80 db). | 10 |
17.3. | Visiškas kurtumas (visai negirdi šnekančiojo audiogramoje – mažiau 91 db). | 15 |
18. | Visiškas kurtumas abiem ausimis. | 60 |
V. KVĖPAVIMO SISTEMA
20. | Nosies kaulų, kremzlių ir minkštųjų audinių netekimas. | 30 |
21. | Nosies sparnelių ir galiuko netekimas. | 15 |
22. | Nosies galiuko arba sparnelio (sparnelių) netekimas. | 10 |
23. | Kvėpavimo nosimi sutrikimas. Draudimo išmoka priklauso nuo sutrikimo laipsnio ir pusių (jvertinamas rinimonometru, norma – iškvėpimas ir jkvėpimas 380–400 ml/sek.): a ) stiprus vienpusis (mažiau kaip 100 ml/sek.) arba stiprus abipusis (mažiau kaip 200 ml/sek.); b) visiškas abipusis (0 ml/sek.). | 5 10 |
24. | Uoslės ir skonio netekimas. | 15 |
25. | Uoslės netekimas. | 10 |
26. | Potrauminiai lėtiniai veido daubų uždegimai. | 2 |
27. | Gerklų arba trachėjos funkcijos pažeidimas. |
27.1. | Dusulys esant ramybės būsenos. Pastaba: draudimo išmoka priklauso nuo dusulio pobūdžio, trukmės, sunkumo, plaučių funkcinių mėginių. | 5–20 |
27.2. | Labai stiprus dusulys – nuolat jkištas tracheostominis vamzdelis. | 40 |
27.3. | Disfonija. | 10 |
27.4. | Afonija. | 30 |
27.5. | Artikuliacijos sutrikimas. | 15 |
28. | Liekamieji reiškiniai pašalinus trauminj pleuritą, pneumoniją, hemotoraksą, hemopneumotoraksą, pneumotoraksą ar plaučio pažeidimą. Draudimo išmoka priklauso nuo liekamųjų reiškinių bei kvėpavimo nepakankamumo laipsnio (atsižvelgiama j plaučių funkcinius mėginius, kraujo dujų sudėties rodiklius, bronchoskopijos duomenis, kraujo ir skreplių tyrimus). | |
28.1. | Dusulio priepuoliai, dažnesni nei 1 kartą per mėnesj (užfiksuota spirometrijos metu) nesant nuolatinio kvėpavimo nepakankamumo. Pastaba: draudimo išmoka priklauso nuo priepuolių dažnumo ir trukmės, plaučių funkcinių mėginių. | 5–7 |
28.2. | Dusulys vidutinio fizinio krūvio metu, širdies plakimas, skausmas krūtinėje, objektyviai konstatuojamas I laipsnio kvėpavimo nepakankamumas. | 15 |
28.3. | Smarkūs – dusulys nedidelio fizinio krūvio metu, veido cianozė, silpnumas, arterinio kraujospūdžio sumažėjimas, kepenų padidėjimas, objektyviai konstatuojamas II laipsnio kvėpavimo nepakankamumas. | 40 |
28.4. | Labai smarkūs – dusulys esant ramybės būsenos, dusulys nedidelio fizinio krūvio metu, cianozė, stazė plaučiuose, „marmurinė„ oda, objektyviai konstatuojamas III laipsnio kvėpavimo nepakankamumas. | 60 |
29. | Krūtinės ląstos deformacijos dėl šonkaulių ar krūtinkaulio lūžių esant stipriam kvėpavimo judesių apribojimui. | 10 |
Pastaba: jeigu buvo mokėta draudimo išmoka pagal 29 straipsnj tai mokant pagal 28 straipsnj, išmokėtoji suma išskaičiuojama. | ||
VI. ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMA
30. | Širdies ir kraujagyslių nepakankamumas dėl širdies ar magistralinių kraujagyslių sužalojimo. Atsižvelgiama j širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumo požymius pagal NYHA klasifikaciją, EKG, fizinio krūvio mėginius, ultragarsinj tyrimą, ilgalaikj EKG ir AKS stebėjimą. | |
30.1. | Nedidelis – pulso padažnėjimas, dusulys po fizinio krūvio, patinimai, objektyviai konstatuojamas I laipsnio širdies nepakankamumas. | 15–20 |
30.2. | Didelis – stiprus dusulys fizinio krūvio metu, ritmo sutrikimai, objektyviai konstatuojamas II laipsnio širdies nepakankamumas: stazės reiškiniai plaučiuose ir kepenyse, nuolatinis patinimas, ascitas, kaklo venų išburkimas. | 40 |
30.3. | Labai didelis – kvėpavimo ritmo sutrikimas, ritmo sutrikimai, objektyviai konstatuojamas III laipsnio širdies nepakankamumas: stazė plaučiuose, atsikosėjimas krauju, skystis krūtinplėvės ar širdiplėvės ertmėse, ascitas, nuolatinis patinimas. | 70 |
31. | Kraujo apytakos sutrikimas dėl stambiųjų periferinių kraujagyslių sužalojimo. | |
31.1. | Nedidelis – patinimai, pulsacijos susilpnėjimas. | 5 |
31.2. | Didelis – patinimai, cianozė, ryškus pulsacijos susilpnėjimas. | 15 |
31.3. | Labai didelis – patinimai, cianozė, limfostazė, trofikos sutrikimai. | 30 |
Pastaba: liekamuosius reiškinius priskirti tam tikrai grupei galima tada, kai nustatomi ne mažiau kaip 2 tai grupei būdingi požymiai. | ||
VII. VIRŠKINIMO ORGANAI
32. | Kramtymo sutrikimas dėl veido kaulų lūžimo ar apatinio žandikaulio traumų. | |
32.1. | Didelis sukandimo ir kramtymo sutrikimas. | 7 |
32.2. | Labai didelis sukandimo ir išsižiojimo sutrikimas, žandikaulio deformacija. | 25 |
33. | Apatinio žandikaulio netekimas. Pastaba: netekus žandikaulio, draudimo išmoka pagal kramtymo sutrikimų 32 punktą nemokama. | |
33.1. | Dalies žandikaulio. | 15 |
33.2. | Viso žandikaulio. | 50 |
34. | Liežuvio netekimas. | |
34.1. | Iki vidurinio trečdalio. | 5–30 |
34.2. | Nuo vidurinio trečdalio ir daugiau. | 30 |
34.3. | Visiškas netekimas. | 50 |
35. | Žymus burnos ertmės susiaurėjimas, seilių fistulės susidarymas. | 10–15 |
36. | Stemplės arba ryklės susiaurėjimas dėl nudegimo ar sužalojimo. Pastaba: susiaurėjimas turi būti patvirtintas objektyviais tyrimo metodais. | |
36.1. | Sunkiai ryjamas minkštas maistas. | 10 |
36.2. | Sunkiai ryjamas skystas maistas. | 30 |
36.3. | Visiškas nepraeinamumas (gastrostoma). | 80 |
37. | Liekamieji reiškiniai po trauminio virškinimo trakto organų sužalojimo. | |
37.1. | Dempingo sindromas. | 15 |
37.2. | Sąauginė liga, dalinis žarnyno nepraeinamumas. Išmokos dydis priklauso nuo nepraeinamumo laipsnio. | 15–25 |
37.3. | Dirbtinė išeinamoji anga. | 40 |
37.4. | Kasos endokrininės ir egzokrininės funkcijos sutrikimas. Išmokos dydis priklauso nuo šių funkcijų sutrikimo laipsnio. | 5–40 |
37.5. | Lėtinis hepatitas ar kepenų nepakankamumas dėl sužalojimo. Išmokos dydis priklauso nuo kepenų uždegimo aktyvumo rodiklių, nepakankamumo (pagal Child –Pugh) bei funkcijų sutrikimo laipsnio (biocheminio rodiklių ir kepenų audinio morfologinio tyrimo rezultatų). | 5–25 |
38. | Trauminis virškinimo trakto organų sužalojimas, dėl kurio pašalinta: | |
38.1. | Kepenų dalis ar tulžies pūslė. | 15 |
38.2. | Blužnis. | 15 |
38.3. | Dalis skrandžio ar dalis kasos ar dalis žarnyno. | 25 |
38.4. | Visas skrandis. | 40 |
Pastaba: jeigu draudimo išmoka mokama pagal 38 straipsnj, tai pagal draudimo sąlygų 4.4.7. punktą (trauminis vidaus organų pažeidimas, kai sužalotą organą reikėjo operuoti) draudimo išmoka nemokama. Jeigu buvo mokėta draudimo išmoka pagal 38 straipsnj, tai mokant pagal 37 straipsnj, išmokėta suma išskaičiuojama. | ||
VIII. ŠLAPIMO IR LYTINĖ SISTEMA
39. | Inksto pašalinimas. Jeigu draudimo išmoka mokama pagal šj straipsnj, tai pagal draudimo sąlygų 4.4.7 punktą (trauminis vidaus organų pažeidimas, kai sužalotą organą reikėjo operuoti) draudimo išmoka nemokama. | 25 |
40. | Šlapimo išskyrimo funkcijų sutrikimai. | |
40.1. | Inkstų funkcijos sutrikimas: a) II laipsnio nepakankamumas; b) III laipsnio nepakankamumas. Pastaba: jeigu draudimo išmoka mokėta pagal 39 straipsnj, tai mokant pagal 40.1 straipsnj išmokėta suma išskaičiuojama. | 40 80 |
40.2. | Žymus šlapimtakio ar šlaplės susiaurėjimas, šlapimo pūslės tūrio sumažėjimas. Išmokos dydis priklauso nuo susiaurėjimo bei tūrio sumažėjimo laipsnio. | 10–25 |
40.3. | Visiškas šlapimtakio ar šlaplės nepraeinamumas, fistulė lytiniuose organuose. | 40 |
41. | Lyties organų sužalojimo pasekmės. | |
41.1. | Pašalinta kiaušidė, kiaušintakis arba sėklidė. | 15 |
41.2. | Pašalinta dalis vyro varpos. | 25 |
41.4. | Pašalinta visa vyro varpa. | 40 |
41.5. | Pašalintos abi kiaušidės arba abu kiaušintakiai, arba gimda: a) kai moters amžius iki 40 metų; b) kai moters amžius daugiau kaip 40 metų. | 40 20 |
IX. MINKŠTŲJŲ AUDINIŲ SUŽALOJIMAI
42. | Veido ir kaklo priekinio ar šoninių paviršių labai ryškūs, trikdantys mimiką randai (išliekantys po plastinės operacijos) nuo nudegimo, nušalimo ar sužalojimo. Draudimo išmoka mokama remiantis sąlygų 4.5 punkto nuostatomis. | 10 |
43. | Liemens ir galūnių odos hipertrofiniai, keloidiniai, deformuojantys minkštuosius audinius randai, trukdantys dėvėti drabužius arba avalynę. | |
43.1. | Užima mažiau kaip 1% ploto. | 1 |
43.2. | Užima 1–2% ploto. | 2 |
43.3. | Užima 3–4% ploto. | 4 |
43.4. | Užima 5–10% ploto. | 5 |
43.5. | Užima daugiau kaip 10% ploto. | 8 |
43.6. | Užima daugiau kaip 15% ploto. | 10 |
Pastaba: apdraustojo delnas atitinka 1% kūno paviršiaus ploto. Randai vertinami praėjus po traumos ne mažiau vieniems metams. | ||
X. LIEMENS IR GALŪNIŲ KAULŲ SUŽALOJIMAS
STUBURAS | ||
44. | Stuburo funkcijos pažeidimai po stuburo traumos. | |
44.1. | Žymus judesių apribojimas, skausmo sindromas, jutimo sutrikimai, klinikiniais tyrimo metodais nustatyti pakitimai. Pastaba: jeigu draudimo išmoka mokama pagal šio priedo 1 ar 3 straipsnj, tai mokant pagal 44.1 straipsnj išmokėta suma išskaičiuojama. | 10–20 |
PEČIŲ LANKAS; PETIES SĄNARYS | ||
45. | Pečių lanko funkcijos pažeidimas dėl mentės ar raktikaulio lūžio arba raktikaulio išnirimo. Pastaba: funkcija nustatoma pagal C. R. Constant balų skalę. Draudimo išmoka priklauso nuo judesių amplitudės, jėgos, raumenų sunykimo laipsnio. Jeigu buvo mokėta draudimo išmoka pagal šio priedo 3 straipsnj, tai mokant pagal 45 straipsnj išmokėta suma išskaičiuojama. | 15–25 |
46. | Peties sąnario nejudrumas. | 30 |
47. | Peties sąnario funkcijos sutrikimas. Pastaba: funkcija nustatoma pagal C. R. Constant balų skalę. | 10–30 |
Pastaba: kai sužalojama dešiniarankių dešinė ranka, o kairiarankių – kairė, papildomai išmokamas 10% priedas prie draudimo išmokos skaičiuojant nuo draudimo išmokos, mokamos pagal šiuos straipsnius. | ||
RANKA | ||
48. | Rankos ir mentės (ar jos dalies) netekimas. | 75 |
49. | Rankos netekimas dėl egzartikuliacijos peties sąnaryje arba bigė vidurinėje žasto dalyje. | 70 |
50. | Rankos netekimas – bigė viduriniame arba apatiniame trečdalyje. | 65 |
51. | Dilbio netekimas dėl egzartikuliacijos alkūnės sąnaryje. | 65 |
52. | Dilbio netekimas žemiau alkūnės sąnario. | 60 |
Pastaba: kai sužalojama dešiniarankių dešinė ranka, o kairiarankių – kairė, papildomai išmokamas 10% priedas prie draudimo išmokos, skaičiuojant nuo draudimo išmokos, mokamos pagal šiuos straipsnius. | ||
ALKŪNĖS SĄNARYS | ||
53. | Alkūnės sąnario nejudrumas. | 20 |
54. | Alkūnės sąnario funkcijos sutrikimas. Pastabos: alkūnės sąnario funkcija nustatoma pagal MAYO balų skalę. | 5–20 |
Pastaba: kai sužalojama dešiniarankių dešinė ranka, o kairiarankių – kairė, papildomai išmokamas 10% priedas prie draudimo išmokos, skaičiuojant nuo draudimo išmokos, mokamos pagal šiuos straipsnius. | ||
RIEŠO SĄNARYS; PLAŠTAKA | ||
55. | Plaštakos netekimas nuo riešo arba delnakaulių. | 55 |
56. | Riešo sąnario nejudrumas. | 20 |
57. | Riešo sąnario judesių apribojimas. Riešo sąnario funkcija nustatoma pagal riešo sąnario funkcijos vertinimo balų lentelę Nr. 2. | 5–10 |
58. | Plaštakos funkcijos sutrikimas. Nustatoma pagal plaštakos funkcijos vertinimo balų lentelę Nr. 1. Pastaba: jeigu buvo mokėta draudimo išmoka pagal šio priedo 4 straipsnj, tai mokant pagal 58 straipsnj išmokėta suma išskaičiuojama. | 5–35 |
Pastaba: kai sužalojama dešiniarankių dešinė ranka, o kairiarankių – kairė, papildomai išmokamas 10% priedas prie draudimo išmokos, skaičiuojant nuo draudimo išmokos, mokamos pagal šiuos straipsnius. | ||
PLAŠTAKOS PIRŠTAI | ||
59. | Pirmasis pirštas (nykštys). | |
59.1. | Naginio pirštakaulio bigė. | 5 |
59.2. | Bigė tarpfalanginiame sąnaryje. | 8 |
59.3. | Pamatinio pirštakaulio bigė. | 15 |
59.4. | Piršto netekimas. | 20 |
59.5. | Piršto netekimas kartu su delnakauliu ar jo dalimi. | 25 |
60. | Nykščio vieno sąnario nejudrumas. | 5 |
61. | Nykščio dviejų sąnarių nejudrumas. | 10 |
Pastaba: kai sužalojama dešiniarankių dešinė ranka, o kairiarankių – kairė, papildomai išmokamas 10% priedas prie draudimo išmokos, skaičiuojant nuo draudimo išmokos, mokamos pagal šiuos straipsnius. | ||
62. | Antrasis (rodomasis) pirštas. | |
62.1. | Naginio pirštakaulio bigė. | 4 |
62.2. | Bigė viduriniame pirštakaulyje. | 8 |
62.3. | Pamatinio pirštakaulio bigė. | 10 |
62.4. | Piršto netekimas. | 12 |
62.5. | Piršto netekimas su delnakauliu ar jo dalimi. | 15 |
62.6. | Piršto kontraktūra pusiau sulenkus, taip pat proksimalinio savojo piršto sąnario arba delno–piršto sąnario ankilozė. | 4 |
62.7. | Piršto kontraktūra visiškai sulenkus arba ištiesus, taip pat dviejų savųjų piršto sąnarių ankilozė. | 8 |
Kai sužalojama dešiniarankių dešinė ranka, o kairiarankių – kairė, papildomai išmokamas 10% priedas prie draudimo išmokos, skaičiuojant nuo draudimo išmokos, mokamos pagal šiuos straipsnius. | ||
63. | Trečiasis (vidurinis), ketvirtasis (bevardis) arba penktasis (mažylis) pirštai. | |
63.1. | Naginio pirštakaulio bigė. | 2 |
63.2. | Bigė vidurinio arba pamatinio pirštakaulio. | 5 |
63.3. | Piršto netekimas su delnakauliu arba jo dalimi. | 15 |
63.4. | Piršto kontraktūra pusiau sulenkus arba pirmojo savojo piršto sąnario arba delno–piršto sąnario ankilozė. | 1 |
63.5. | Piršto kontraktūra visiškai sulenkus arba ištiesus arba dviejų, taip pat trijų piršto sąnarių ankilozė. | 3 |
64. | Dviejų vienos rankos pirštų netekimas. | |
64.1. | Pirmojo ir antrojo pirštų. | 35 |
64.2. | Pirmojo ir trečiojo, pirmojo ir ketvirtojo arba pirmojo ir penktojo (1+3), (1+4), (1+5). | 25 |
64.3. | Antrojo ir trečiojo, antrojo ir ketvirtojo arba penktojo (2+3), (2+4), (2+5). | 15 |
64.4. | Trečiojo ir ketvirtojo arba trečiojo ir penktojo (3+4), (3+5). | 10 |
65. | Trijų vienos rankos pirštų netekimas. | |
65.1. | Pirmojo, antrojo ir trečiojo, ketvirtojo arba penktojo (1+2+3), (1+2+4), (1+2+5). | 40 |
65.2. | Pirmojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (1+3+4), (1+3+5). | 35 |
65.3. | Antrojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (2+3+4), (2+3+5). | 30 |
65.4. | Trečiojo, ketvirtojo ir penktojo (3+4+5). | 25 |
66. | Keturių vienos rankos pirštų netekimas. | 40 |
Pastaba: esant kitų pirštų ar jų funkcijų netekimui, draudimo išmoka nustatoma sumuojant išmokas, numatytas atskirų pirštų funkcijos netekimo atveju. | ||
67. | Visų vienos plaštakos pirštų netekimas. | 45 |
Pastaba: kai sužalojama dešiniarankių dešinė ranka, o kairiarankių – kairė, papildomai išmokamas 10% priedas prie draudimo išmokos, skaičiuojant nuo draudimo išmokos, mokamos pagal šiuos straipsnius. | ||
KOJA | ||
68. | Kojos netekimas dėl egzartikuliacijos klubo sąnaryje arba bigė viršutiniame trečdalyje. | 70 |
68.1. | Kojos netekimas dėl egzartikuliacijos klubo sąnaryje arba bigė viršutiniame trečdalyje, kai iki traumos koja buvo vienintelė. | 90 |
69. | Xxxxxxxx bigė viduriniame ar apatiniame trečdalyje. | 60 |
70. | Kojos funkcijos sutrikimas dėl kojos sutrumpėjimo daugiau kaip 2,5 cm. | 5 |
71. | Blauzdos netekimas dėl egzartikuliacijos kelio sąnaryje arba bigė viršutiniame trečdalyje. | 50 |
71.1. | Vienintelės kojos blauzdos netekimas. | 80 |
72. | Bigė viduriniame ar apatiniame blauzdos trečdalyje. | 45 |
KLUBO SĄNARYS | ||
73. | Klubo sąnario nejudrumas. | 35 |
74. | Klubo sąnario funkcijos sutrikimas. Funkcija nustatoma pagal Haris balų skalę (judesių sumažėjimas, skausmingumas, aktyvumas, eisena). | 15–25 |
KELIO SĄNARYS | ||
75. | Sąnario nejudrumas. | 30 |
76. | Patologinis sąnario judrumas dėl raiščių plyšimo. | 5–15 |
77. | Riboti kelio sąnario judesiai. | 5–25 |
Pastaba: kelio sąnario judesiai, laisvumas bei funkcija nustatomi pagal kelio sąnario funkcijos vertinimo IKDS balų skalę. | ||
ČIURNOS SĄNARYS; PĖDA | ||
78. | Čiurnos sąnario nejudrumas. | 20 |
79. | Riboti čiurnos sąnario judesiai. | 5–15 |
80. | Pėdos netekimas dėl čiurnos sąnario egzartikuliacijos arba pėdos amputacija ties čiurnos kaulais. | 40 |
81. | Pėdos distalinės dalies netekimas dėl amputacijos padikaulių lygyje. | 30 |
82. | Pėdos funkcijos sutrikimas. Pastaba: jeigu buvo mokėta draudimo išmoka pagal šio priedo 4 straipsnj, tai mokant pagal 82 straipsnj išmokėta suma išskaičiuojama. | 5–25 |
Pastaba: pėdos ir čiurnos sąnario funkcija nustatoma pagal pėdos ir čiurnos sąnario funkcijos vertinimo balų lentelę Nr. 3. | ||
PĖDOS PIRŠTAI | ||
83. | Visų pėdos pirštų netekimas dėl padų–pirštų sąnarių egzartikuliacijos arba amputacijos pamatinių pirštakaulių lygyje. | 20 |
84. | Pirmojo piršto netekimas kartu su padikauliu arba jo dalimi. | 15 |
85. | Pirmojo piršto netekimas dėl pado–piršto sąnario egzartikuliacijos arba bigė pamatinio pirštakaulio lygyje. | 5 |
86. | Pirmojo piršto galinio pirštakaulio netekimas. | 2 |
87. | Antrojo, trečiojo, ketvirtojo arba penktojo pirštų netekimas. | |
87.1. | Dėl egzartikuliacijos pado–piršto sąnaryje arba bigės ties pamatiniu pirštakauliu. | 2 |
87.2. | Netekimas kartu su padikauliu ar jo dalimi. | 5 |
87.3. | Piršto funkcijos sutrikimas dėl sąnarių nejudrumo. | 1 |
Pastaba: kitais pirštų ar jų funkcijos netekimo atvejais draudimo išmoka nustatoma sumuojant išmokas, numatytas tam tikrų pirštų funkcijos netekimo atveju. | ||
XI. KITI FUNKCIJOS SUTRIKIMAI
88. | Kalbos netekimas. | 50 |
2. KAULŲ LŪŽIŲ NUSTATYMO LENTELĖ
Eil. Nr. | Xxxxxx | Xxxxxxxx išmoka (%) |
1. Kaukolė: | ||
1.1. | Kaukolės skliauto kaulai. | 10 |
1.2. | Kaukolės pamato kaulai. | 15 |
1.3. | Kaukolės skliauto ir pamato kaulai. | 20 |
2. Veido kaulai: | ||
2.1. | Skruostikaulio, viršutinio žandikaulio. | 7 |
2.2. | Apatinio žandikaulio. | 6 |
2.3. | Nosies kaulų. | 3 |
2.4. | Gerklų, skydinės kremzlės, poliežuvinio kaulo. | 4 |
Pastaba: žandikaulio apatinės alveolinės ataugos lūžimas nelaikomas žandikaulio lūžimu. Lūžus žandikauliui abiejose pusėse, draudimo išmoka mokama vieną kartą. | ||
3. Dantų trauminis pažeidimas (netekus viso nuolatinio danties vainiko ir/arba šaknies), visiškas išnirimas: | ||
3.1. | Netekus 1 danties. | 3 |
3.2. | Netekus 2, 3 dantų. | 5 |
3.3. | Netekus 4, 5 dantų. | 8 |
3.4. | Netekus 6 ir daugiau dantų. | 10 |
Pastaba: protezų ar tiltų lūžio atveju draudimo išmoka mokama tik dėl atraminių dantų netekimo dėl nelaimingo atsitikimo. Visais kitais nuolatinių dantų trauminio pažeidimo (danties ar jo šaknies lūžimas, danties išnirimas, jmušimas j alveolę, danties vainiko ne mažiau kaip 1/4 nuskėlimas) atvejais mokamas 1% už vieną traumuotą dantj. | ||
4. Stuburas: | ||
4.1. | Kaklinės, krūtininės, juosmeninės dalies slankstelio kūno arba lanko. Pastaba: lūžus 3 ar daugiau slankstelių, mokama ne daugiau kaip 25%. | 12 |
4.2. | Slankstelio skersinės ar keterinės ataugos. | 3 |
4.3. | Kryžkaulio. | 10 |
4.4. | Uodegikaulio. | 3 |
5. Krūtinkaulis ir šonkaulis: | ||
5.1. | Krūtinkaulio. | 5 |
5.2. | Šonkaulių (iki 2). | 3 |
5.3. | Šonkaulių (3 ir daugiau) | 4 |
5.4. | Šonkaulių lūžimas (3 ir daugiau) abiejose krūtinės ląstos pusėse. | 6 |
Pastaba: jeigu šonkaulių lūžimas sukėlė pneumotoraksą, hemotoraksą, trauminę pneumoniją, eksudacinj pleuritą (kai šioms būklėms gydyti buvo būtina chirurginė intervencija), tai prie atitinkamos draudimo išmokos pridedami papildomai 2 procentiniai punktai. | ||
6. Ranka: | ||
6.1. | Mentės, raktikaulio. | 5 |
6.2. | Žastikaulio artimojo galo lūžiai. | 7 |
6.3. | Žastikaulio kūno. | 10 |
6.4. | Žastikaulio tolimojo galo lūžiai | 6 |
6.5. | Dilbio kaulų (vieno kaulo). | 5 |
6.6. | Dilbio dviejų kaulų kūnų lūžiai | 10 |
6.7. | Riešo kaulų (išskyrus laivakaulio). | 3 |
6.8. | Laivakaulio. | 5 |
6.9. | Delnakaulių; dėl kiekvieno kaulo, bet ne daugiau kaip 6%. | 3 |
6.10. | Nykščio (pamatinio). | 3 |
6.11. | Nykščio (naginio pirštakaulio). | 2 |
6.12. | Rankos pirštų (pamatinio, vidurinio pirštakaulio, bet ne daugiau kaip 4%). | 2 |
6.13. | Rankos pirštų (naginio pirštakaulio). | 1 |
Pastaba: vieno piršto kelių pirštakaulių lūžimas vertinamas kaip vienas lūžis. Lūžus kelių vienos rankos pirštų pirštakauliams, mokama ne daugiau kaip 4%. | ||
7. Dubens kaulų (dubenkaulis, klubakaulis, sėdynkaulis, gaktikaulis): | ||
7.1. | Gūžduobės lūžimas. | 12 |
7.2. | Sąvaržų plyšimas ir kaulų lūžimas. | 13 |
7.3. | Daugiau kaip dviejų kaulų lūžimas. | 8 |
7.4. | Vienos sąvaržos plyšimas. | 7 |
7.5. | Vieno kaulo lūžimas. | 5 |
8. Koja: | ||
8.1. | Šlaunikaulio gūbrių. | 8 |
8.2. | Šlaunikaulio galvos ir/arba kaklo. | 14 |
8.3. | Šlaunikaulio kūno. | 10 |
8.4. | Šlaunikaulio arba blauzdikaulio sąnarinių paviršių. | 10 |
8.5. | Girnelės. | 6 |
8.6. | Blauzdikaulio (išskyrus užpakalinio krašto ir vidinės kulkšnies). | 8 |
8.7. | Blauzdikaulio užpakalinio krašto, vidinės kulkšnies | 5 |
8.8. | Šeivikaulio, išorinės kulkšnies. | 5 |
8.9. | Blauzdikaulio ir šeivikaulio. | 10 |
8.10. | Kulnikaulio, šokikaulio. | 7 |
8.11. | Kitų pėdos kaulų (padikaulių) ir čiurnos kaulų. | 4 |
8.12. | Pėdos II–V pirštakaulių | 1 |
8.13. | Didžiojo kojos piršto | 2 |
Pastaba: vieno kojos piršto kelių pirštakaulių lūžimas vertinamas kaip vienas lūžis. Lūžus kelių pirštų pirštakauliams, mokama ne daugiau 3%. Lūžus keliems padikauliams, mokama ne daugiau 6%. | ||
9. Kita: | ||
9.1. | Atviri kaulų lūžiai arba jeigu lūžgaliams sutvirtinti buvo atlikta osteosintezės operacija (sutvirtinimas metaline plokštele, vinimis, viela ar iš išorės fiksacijos aparatu), papildomai išmokamas priedas (%) prie draudimo išmokos, skaičiuojant nuo draudimo išmokos, mokamos dėl to kaulo lūžio (bet ne daugiau kaip vieną kartą). | 30 |
9.2. | Jeigu dėl sąnario lūžimo ūmiu traumos periodu teko implantuoti dirbtinj sąnarj, prie draudimo išmokos pridedamas nurodyto dydžio priedas. | 15 |
Pastaba: vieno kaulo lūžis keliose vietose (vieno draudiminio jvykio metu) traktuojamas kaip vienas lūžis. Įvykus pakartotiniam kaulo lūžiui kaulinio rumbo ar metalinės konstrukcijos sutvirtinimo vietoje, mokama 50% draudimo išmokos, mokamos dėl to kaulo lūžio. Jeigu draudiminio jvykio metu jvyko keleto kaulų lūžimas, draudimo išmokos yra sumuojamos, tačiau ši suma negali viršyti 100% draudimo sumos dėl kaulų lūžimo. | ||
3. LAIKINOS NEGALIOS NUSTATYMO LENTELĖ
Eil. Nr. | Xxxxxx | Xxxxxxxx išmoka (%) |
1. Galvos ir stuburo smegenų traumos: | ||
1.1. | Galvos smegenų kraujosruva (hematoma). | 10 |
1.2. | Galvos smegenų kraujosruva su kaukolės ertmės atvėrimu. | 18 |
1.3. | Galvos smegenų sukrėtimas (komocija), gydytas stacionariai. | 6 |
1.4. | Galvos smegenų sukrėtimas (komocija), gydytas ambulatoriškai. | 4 |
1.5. | Galvos smegenų sumušimas (kontuzija). | 8 |
1.6. | Stuburo smegenų sukrėtimas (komocija), gydytas stacionariai. | 5 |
1.7. | Stuburo smegenų sukrėtimas (komocija), gydytas ambulatoriškai. | 4 |
1.8. | Stuburo smegenų sumušimas (kontuzija). | 7 |
Pastaba: esant galvos ir nugaros smegenų traumoms, draudimo išmoka mokama pagal vieną, sunkiausią iš padarinių. | ||
2. Sąnarių (kaulų) išnirimas: | ||
2.1. | Sąnarių – peties, alkūnės, klubo, apatinio žandikaulio, kelio – išnirimas. | 5 |
2.2. | Sąnarių – peties, alkūnės, klubo, apatinio žandikaulio, kelio – išnirimas, jeigu dėl to teko operuoti. | 7 |
2.3. | Sąnarių – riešo, čiurnos – išnirimas, jeigu dėl to teko operuoti. | 5 |
2.4. | Sąnarių – riešo, čiurnos – išnirimas. | 3 |
2.5. | Pirštakaulių išnirimas. | 1 |
Pastaba: vieno piršto kelių pirštakaulių išnirimai vertinami kaip vienas išnirimas. | ||
2.6. | Pirštakaulių išnirimas su sausgyslių/raiščių vientisumo arba kapsulės pažeidimu. | 2 |
2.7. | Girnelės išnirimas. | 4 |
2.8. | Stuburo kaklinės dalies slankstelio išnirimas. | 5 |
2.9. | Stuburo kaklinės dalies dviejų ir daugiau slankstelių išnirimas. | 7 |
Pastaba: jeigu vieno draudiminio jvykio metu vienoje galūnėje išnyra kaulai, pažeidžiami minkštieji audiniai, raumenys, sausgyslės, draudimo išmoka mokama pagal vieną, sunkiausią iš padarinių. | ||
3. Raiščių, raumenų, sausgyslių, meniskų plyšimas: | ||
3.1. | Meniskų plyšimas. Pastaba: traumos atveju plyšus vieno kelio abiem meniskams, draudimo išmoka mokama kaip esant vieno menisko plyšimui. | 4 |
3.2. | Meniskų ir šoninių/kryžminių raiščių plyšimas. | 6 |
3.3. | Plaštakos, pėdos, čiurnos sausgyslių plyšimas (jei netaikytas operacinis gydymas). | 1 |
3.4. | Plaštakos, pėdos, čiurnos sausgyslių plyšimas (jeigu buvo operuota). | 3 |
3.5. | Peties, alkūnės, kelio raiščių, raumenų, sausgyslių plyšimas (jei netaikytas operacinis gydymas). | 3 |
3.6. | Peties, alkūnės, kelio raiščių, raumenų, sausgyslių plyšimas (jeigu buvo operuota). | 5 |
3.7. | Achilo sausgyslės plyšimas. | 5 |
Pastaba: dalinio raiščių, sausgyslių plyšimo atveju mokama 50% išmokos. Jeigu vieno draudiminio jvykio metu vienoje galūnėje išnyra kaulai, pažeidžiami minkštieji audiniai, raumenys sausgyslės, draudimo išmoka mokama pagal vieną, sunkiausią iš padarinių. | ||
4. Trauminis vidaus organų, minkštųjų audinių sužalojimas: | ||
4.1. | Trauminis vidaus organų pažeidimas, kai sužalotą organą reikėjo operuoti. | 6 |
4.2. | Krūtinės ląstos sužalojimas, sukėlęs pneumotoraksą, hemotoraksą, eksudacinj pleuritą, poodinę emfizemą. | 2 |
4.3. | Krūtinės ląstos sužalojimas, sukėlęs pneumotoraksą, hemotoraksą, eksudacinj pleuritą (kai šioms būklėms gydyti buvo būtina chirurginė intervencija). | 4 |
4.4. | Akies kiaurinis sužalojimas. | 5 |
4.5. | Trauminis vienos ausies būgnelio plyšimas, nesusilpninęs klausos. | 3 |
4.6. | Minkštųjų audinių pažeidimai, didesni kaip 3 cm, dėl kurių reikėjo siūti audinius. | 2 |
4.7. | Minkštųjų audinių sužalojimai, sukėlę audinių vientisumo pažeidimus, mažesnius nei 3 cm, dėl kurių reikėjo siūti audinius. | 1 |
4.8. | Piršto žaizda pažeidžiant nagą (nuplyšimu). | 1 |
4.9. | Minkštųjųaudiniųsužalojimai,sukėlędaugybineshematomas,antkauliouždegimus,osteomielitą,kituspūlingusprocesus, fistules. Pastaba: draudimo išmoka daugybinių hematomų atveju mokama esant nesirezorbavusioms praėjus po traumos daugiau kaip 3 mėnesiams, didesnėms nei 5 cm2 ploto ne mažiau kaip 3 kraujosruvoms. | 3 |
Pastaba: jeigu vieno draudiminio jvykio metu vienoje galūnėje išnyra kaulai, pažeidžiami minkštieji audiniai, raumenys sausgyslės, draudimo išmoka mokama pagal vieną, sunkiausią iš padarinių. | ||
5. Apsinuodijimai (kai apdraustasis gydytas stacionariai): | ||
5.1. | Nuo 3 iki 6 dienų. | 2 |
5.2. | Nuo 7 iki 15 dienų. | 4 |
5.3. | Daugiau kaip 15 dienų. | 7 |
6. Nudegimai, nušalimai: | ||
6.1. | II ° nudegimai, ne mažesni kaip 1% kūno paviršiaus ploto. | 3 |
6.2. | II ° nudegimai, ne mažesni kaip 5% kūno paviršiaus ploto. | 5 |
6.3. | III ° nudegimai iki 2% kūno paviršiaus ploto. | 4 |
6.4. | III ° nudegimai, ne mažesni kaip 2% kūno paviršiaus ploto. | 6 |
6.5. | III ° akių nudegimai. | 4 |
6.6. | Platus I ° nudegimas, sukėlęs nudegiminę ligą. | 5 |
6.7. | III ° nušalimas. | 5 |
Pastaba: kūno paviršiaus ploto 1% yra lygus apdraustojo plaštakos delninio paviršiaus (delno ir pirštų kartu) plotui. | ||
7. Nėštumo netekimas: | ||
7.1. | Draudimo išmoka mokama, kai nutrūksta didesnis nei 22 savaičių nėštumas arba turi būti dirbtinai nutrauktas dėl sužalojimo. Pastaba: draudimo išmoka priklauso nuo nėštumo periodo. | 8–20 |
Generalinis direktorius Xxxxxx Xxxxxxxxx Xxxxxxxx narys Xxxxx Xxxx
„ERGO LIETUVA GYVYBĖS DRAUDIMAS“
Tel. (0 0) 000 0000, 000 0000, faks. (0 0) 000 0000
| |||
| |||
| |||
Jūs | |||
Jūs |
| ||
„ERGO LIETUVA GYVYBĖS DRAUDIMAS“
UAB „ERGO LIETUVA GYVYBĖS DRAUDIMAS“
Xxxxxxxxx Xxxxx x. 6A, LT-03507 Vilnius El. paštas xxxx@xxxx.xx
UAB „ERGO LIETUVA GYVYBĖS DRAUDIMAS“
regioniniai centrai:
VILNIUS
Algirdo g. 3
LT-03219 Vilnius Tel. (0 0) 000 0000
Faks. (0 0) 000 0000
KAUNAS
Pramonės pr. 19 LT-51328 Kaunas Tel. (8 37) 22 62 22
Faks. (8 37) 20 17 75
KLAIPĖDA
Turgaus g. 27
LT-91249 Klaipėda
Tel. (8 46) 31 06 81, 31 19 65
Faks. (8 46) 31 09 41
PANEVĖŽYS
Laisvės a. 4
LT-35175 Panevėžys Tel. (8 45) 43 03 42
Faks. (8 45) 43 97 78
ŠIAULIAI
Aušros al. 39
LT-76300 Šiauliai Tel. (8 41) 39 91 70
Faks. (8 41) 42 39 14
ALYTUS
Naujoji g. 3
LT-62119 Alytus Tel. (8 315) 76 315
Faks. (8 315) 76 311
UTENA
Xxxxxx x. 74
LT-28150 Utena Tel. (8 389) 61 756
Faks. (8 389) 58 537
MARIJAMPOLĖ
Ūkininkų g. 2A
LT-68306 Marijampolė Tel. (8 343) 92 422
Faks. (8 343) 92 415
Draudimo telefonas 1887
2008