GYVŪNų DRAUDIMO TAISYKLĖS
UADB „ERGO Lietuva“
GYVŪNų DRAUDIMO TAISYKLĖS
(ERGO, GDT, 2005) NR. 039
Patvirtinta 2005-09-08 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 36 Galioja nuo 2005-10-01
1. Draudimo sutarties sudarymo tvarka
2. Draudimo sutarties šalys
3. Draudiminiai jvykiai
4. Nedraudiminiai jvykiai
5. Draudimo objektas
6. Draudimo vieta
7. Xxxxxxxx xxxx. Xxxxxxxx xxxxx
8. Besąlyginė išskaita
9. Draudimo jmoka. Draudimo apsaugos pradžia. Draudimo sutarties trukmė
10. Dvigubas draudimas ar draudimas padidintomis sumomis
11. Draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos
12. Rizikos aplinkybės ir pokyčiai
13. Draudėjo ir draudiko pareigos draudiminio jvykio atveju
14. Draudimo išmokos apskaičiavimo tvarka
15. Draudimo išmokos nemokėjimo pagrindai
16. Draudimo išmokos mokėjimo terminai
17. Atgaunami gyvuliai (gyvūnai)
18. Draudimo sutarties pakeitimas. Draudimo sutarties nutraukimas ir šalių tarpusavio atsiskaitymas
19. Xxxxxxxxx xxxxxxxx asmens naudai
20. Ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka
21. Draudiko teisių ir pareigų pagal draudimo sutartj perleidimo kitam ar kitiems draudikams tvarka
22. Užkrečiamosios ligos ir pavojingos šunų veislės
1. DRAUDIMO SUTARTIES SUDARYMO TVARKA
1.1. Draudimo sutartis gali būti sudaroma šia tvarka:
Draudimo sutartis tarp draudiko ir draudėjo gali būti sudaroma šia tvarka:
1.2. Draudėjas raštu užpildo draudiko nustatytos formos prašymą. Toks rašytinis prašymas yra šių taisyklių 1 priedas.
1.2.1. Draudėjo prašymas, pateiktas raštu, laikomas sudėtine drau dimo sutarties dalimi. Juridinio asmens prašymas turi būti pasirašy tas kompetentingo atstovo ir patvirtintas antspaudu.
1.2.2. Prašymas sudaryti draudimo sutartj gali būti pateikiamas per jgaliotąjj atstovą. Draudikas turi teisę reikalauti dokumentų, patvirti nančių atstovo jgaliojimus. Įgaliojimo originalą arba jstatymų tvarka patvirtintą nuorašą draudikas pasilieka prie draudimo sutarties.
1.3. Draudikas savo iniciatyva siūlo draudėjui sudaryti draudimo su tartj. Tai turi būti atlikta raštu, pasiūlymas pasirašytas kompetentingo draudiko atstovo. Draudėjui sutikus su siūlomomis sąlygomis, pasiūly mas laikomas sudėtine draudimo sutarties dalimi, o draudikas be drau dėjo sutikimo negali keisti jame išdėstytų sąlygų. Jeigu buvo teikti keli pasiūlymai, galioja paskutinis. Draudėjas, gavęs tokj pasiūlymą ir suti kęs su siūlomomis sąlygomis, atsako raštu per 7 kalendorines dienas.
1.4. Draudėjas atsako už prašyme sudaryti draudimo sutartj pa teiktų duomenų teisingumą. Jeigu po draudimo sutarties sudarymo nustatoma, kad draudėjas suteikė žinomai melagingą informaciją, tai draudikas turi teisę reikalauti pripažinti draudimo sutartj negaliojančia, išskyrus atvejus, kai aplinkybės, kurias draudėjas nuslėpė, išnyko iki draudiminio jvykio ar neturėjo jtakos draudiminiam jvykiui.
1.5. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudėjas privalo raštu at sakyti j draudiko pateiktą rašytinj papildomą paklausimą dėl žinomos informacijos apie aplinkybes, galinčias turėti esminę jtaką draudimi niam jvykiui atsitikti ir šio jvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tų aplinkybių draudikas nežino. Draudikui pareikalavus, draudėjas privalo pateikti veterinarijos tarnybos pažymą apie drau džiamą gyvulj (gyvūną).
1.6. Draudimo sutartis susideda iš draudimo liudijimo, draudimo taisyklių, prašymo sudaryti draudimo sutartj ir pasiūlymo, jei jis buvo pateiktas raštu.
1.7. Draudikas, sudarydamas gyvulių (gyvūnų) draudimo sutartis, naudoja standartines draudimo liudijimo formas.
2. DRAUDIMO SUTARTIES ŠALYS
2.1. Draudikas UADB „ERGO Lietuva“, Geležinio Vilko g. 6A, Vilnius.
2.2. Draudėjas – asmuo, sudaręs su draudiku gyvulių (gyvūnų) drau dimo sutartj pagal šias draudimo taisykles ir privalantis mokėti drau dimo jmokas bei turintis teisę, atsitikus draudiminiam jvykiui, gauti draudimo išmoką.
2.3. Naudos gavėjas – draudimo sutartyje draudėjo valia nurodytas asmuo, kuris draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis jgyja teisę j draudimo išmoką.
2.4. Tretysis asmuo – asmuo, nenurodytas draudimo sutartyje, bet draudimo taisyklėse nurodytomis sąlygomis jgyjantis teisę j draudimo išmoką.
3. DRAUDIMINIAI įVYKIAI
Draudiminiu jvykiu yra laikomas gyvulio (gyvūno) žuvimas, dingimas, gaišimas, priverstinis priskerdimas ar sunaikinimas, humaniškas gy vulio, (gyvūno) numarinimas kenčiant skausmus. Draudimo apimtj galima pasirinkti nuo šių žemiau išvardintų rizikų (draudiminio jvykio priežasčių), xxx xxxxxxxxx xxxxxxxx liudijime:
3.1. nuo užkrečiamų, pavojingų ir labai pavojingų ligų (Valstybinės veterinarijos tarnybos patvirtintas A,B ir C sąrašu);
3.2. nuo neužkrečiamų ligų ir traumų;
3.3. nuo ugnies, gamtos sukeltų nelaimių:
liūties, audros, krušos, šilumos ir šalčio poveikio;
3.4. nuo vagystės, piktavališkos trečiųjų asmenų veikos;
3.5. gyvulių (gyvūnų) gydymo nuo neužkrečiamų ligų ir traumų išlai dos, atliekant veterinarijos gydytojų paslaugas:
a) terapinis gydymas
b) diagnostinis tyrimas
3.5.1. Vyresniems negu 8 metų amžiaus gyvuliams (gyvūnams) gy- dymo išlaidos laikomos nedraudiminėmis.
3.5.2. Nedraudiminiai jvykiai dėl gydymo, ar profilaktikos išlaidų yra:
a) profilaktinė gyvulių (gyvūnų) sveikatos apžiūra, profilaktiniai ty- rimai ir darbai, taip pat slaptų mastitų, endometritų, kitų susirgi- mų kurie nepasižymi ūmia ligos eiga, tyrimas bei gydymas;
b) gydymo priemonės, numatytos prieš sudarant draudimo sutartj;
c) kosmetinės operacijos, kastracijos ir jų komplikacijų gydymas;
d) ne ligų diagnostikos ar gydymo tikslais patirtos išlaidos, pvz., dirbtinis apsėklinimas, nėštumo nustatymas, taip pat gyvuliams sveikstant po ligos patirtos išlaidos ir kt.;
e) lėtinės ligos, kurioms būtinas nuolatinis ar kartojamas gydymas;
f) vaistų, kurie nepatikrinti Lietuvos Valstybinėje veterinarinių pre- paratų kontrolės laboratorijoje, taip pat gyvulių (gyvūnų) higie- nos priemonių, spirito, vakcinų, lytinj ciklą reguliuojančių vaistų, tik medicinoje naudojamų vaistų, premiksų pašarams, nuodų graužikams, medžiagų pašarams nukenksminti pirkimo išlaidos.
3.6. Išlyga dėl politinių rizikų
3.6.1. Jeigu draudimo sutartimi šalys nesusitarė kitaip, pagal šias taisykles neatlyginama bet kokia žala, nuostoliai ir išlaidos, kurios susijusios arba kurias tiesiogiai ar netiesiogiai sąlygojo šie jvykiai:
a) karas, agresija, priešiški užsienio jėgų veiksmai (nepriklausomai nuo to, ar buvo paskelbtas karas, ar ne), pilietinis karas, maištas, revoliucija, sukilimas, vidaus neramumai, pasiekę sukilimo, kari- nės arba neteisėtos jėgos naudojimo mastą;
b) bet kokio pobūdžio teroristiniai aktai.
3.6.2. Neatsižvelgiama j tai, kad žalos, nuostolių, išlaidų atsiradimui ar jų dydžiui galėjo turėti jtakos ir kitos priežastys bei aplinkybės.
Šiose taisyklėse terorizmo sąvoka reiškia pavojaus daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui arba infrastruktūros objektams sukėlimą naudojant arba grasinant naudoti jėgą (pvz., sprogdinant, padegant, paskleidžiant radioaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingas medžiagas, preparatus ar mikroorganizmus ir pan.) dėl politinių, re- liginių, ideologinių ar etninių tikslų, taip pat ir turint tikslą paveikti ar jbauginti vyriausybę, visuomenę ar jos dalj.
Pagal šią išlygą taip pat neatlyginama žala, nuostoliai arba išlaidos, sukeltos arba susijusios su reagavimu, kelio užkirtimu a) ir b) dalimis nurodytiems veiksmams ir jvykiams arba jų nuslopinimu.
4. NEDRAUDIMINIAI įVYKIAI
4.1. Nedraudiminių jvykių nuostoliai, dėl kurių draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokos:
a) dėl bet kokios rūšies karo veiksmų, vidaus neramumų, politinių rizikų, dėl žemės drebėjimo, dėl branduolinės energijos tyrimo, naudojimo ar gaivalinio pasireiškimo, radioaktyvaus spindulia- vimo poveikio;
b) dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios, išskyrus at- vejus, kai tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.);
c) dėl turto konfiskavimo, arešto ar jo sunaikinimo valstybės val- džios institucijų nurodymu;
d) dėl jvykio, apie kurj draudėjas ar naudos gavėjas raštu neprane- šė šiose taisyklėse nustatytais terminais, atsižvelgiant j tai, ar draudėjas savo pareigos nejvykdė tyčia ar dėl neatsargumo, iš- skyrus atvejus, kai jrodoma, kad apie draudiminj jvykj draudikas sužinojo laiku, ir kai nepranešimas apie draudiminj jvykj neturi jtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką;
e) dėl jvykio, atsitikusio draudimo apsaugos sustabdymo dėl dali- nės draudimo jmokos nesumokėjimo metu;
f) dėl nesilaikymo Veterinarijos jstatyme, normatyviniuose aktuo- se nurodytų gyvulių (gyvūnų) laikytojų pareigų: gyvulius (gyvū- nus) laiku gydyti, taikyti reikalingas veterinarines profilaktikos
priemones, tinkamai šerti, eksploatuoti, nustatytu laiku gyvulius (gyvūnus) karantinuoti ir laikyti pagal nustatytus veterinarinius, sanitarinius bei zoohigieninius reikalavimus (laikyti tinkamose patalpose, reguliariai valyti ir dezinfekuoti patalpas, inventorių bei teritoriją, naikinti graužikus bei kitus ligų platintojus);
g) dėl apsinuodijimų pašarais, kai gyvuliai (gyvūnai) buvo xxxxxxx supelijusiais, supuvusiais, sugedusiais, žemėtais pašarais (esant reikalui kreiptis j rajono veterinarijos laboratoriją).
h) dėl gyvulių (gyvūnų) dingimo ar sunaikinimo, jai apie tai nebuvo pranešta policijai;
i) dėl pasikartojančių traumų, veterinarijos gydytojo išvadų patvir- tinimo (traumos), atsiradusios dėl savininko kaltės; neapdairu- mo, kompetencijos stokos, ar dėl kitų priežasčių ( Lietuvos gyvū- nų globos draugijos išvados patvirtinimas) kenčiant gyvuliams (gyvūnams) fizinius skausmus, dėl ko yra priverstinai priskerdžia- mi arba nugaišta.
j) dėl naminių gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimų. PVZ.: gyvūnas pakliuvo po transporto priemone, būdamas be šeimininko ir/arba šeimininkas vedžiodamas gyvūną, gindamas gyvulius pažeidė kelių eismo taisykles.
k) dėl nesavalaikės, nekvalifikuotos pagalbos suteikimo gyvuliui (gyvūnui) susirgus neužkrečiama liga, dėl ko gyvulys (gyvūnas) nugaišo, arba buvo priverstinai priskerstas.
l) dėl gyvulių (gyvūnų) išbrokavimo, jei buvo priverstinai priskersti ar nugaišę dėl mastitų, lėtinių ginekologinių ligų, senatvės, ar dėl kitų ligų ir priežasčių, dėl kurių yra ekonomiškai nenaudingas gy- vulio (gyvūno) tolimesnis laikymas.
5. DRAUDIMO OBJEKTAS
5.1. Draudimo objektas yra turtiniai interesai, susiję su apdraustųjų gyvulių, (gyvūnų) žuvimu, gaišimu, dingimu, priverstiniu priskerdimu, sunaikinimu ar gydymo išlaidomis dėl 3. skyriuje išvardintų bei draudi- mo liudijime nurodytų draudiminių jvykių.
5.2. Gali būti apdraudžiami šie gyvuliai ir gyvūnai:
5.2.1. galvijai – nuo 6 mėnesių iki 10 metų amžiaus.
5.2.2. arkliai - nuo 12 mėnesių iki 12 metų amžiaus.
5.2.3. kiaulės ( kiaulių fermose nuo 0 iki realizavimo)
5.2.4. šunys ir katės - nuo 6 mėnesių iki 10 metų amžiaus; (kovinių, pavojingų šunų veislės yra nedraudžiamos, žr. 22.2 dalj);
5.2.5. avys, ožkos – nuo 6 mėnesių iki 7 metų amžiaus
5.2.6. kiti gyvuliai (gyvūnai), dėl kurių draudimo sutarta.
6. DRAUDIMO VIETA
6.1. Draudimo apsauga galioja gyvulių (gyvūnų) nuolatinio laikymo ir ganymo vietose bei jų transportavimo metu. Draudimo vieta yra drau- dėjo ūkio adresas.
6.2. Draudikas gali atsisakyti drausti gyvulius (gyvūnus) vietovėse, kurioms gresia draudiminis jvykis, jei apie jj nustatyta tvarka buvo pa- skelbta, arba kai kyla abejonių dėl gyvulių (gyvūnų) apsaugos bei laiky- mo sąlygų.
7. DRAUDIMO SUMA IR DRAUDIMO VERTĖ
7.1. Draudimo suma yra draudimo sutartyje nurodyta didžiausia pi- nigų suma, kurią draudikas turi išmokėti draudiminio jvykio atveju.
Xxxxxxxx xxxx xxxxxxxxx xxxxxxxx atskirai kiekvienam gyvuliui (gy- vūnui). Vieno gyvulio (gyvūno) draudimo suma yra lygi vieno gyvulio (gyvūno) draudimo vertei, prie bet kokios susitartos draudėjo ir draudi- ko gyvulio (gyvūno) vertės.
7.2 Jeigu draudžiamų gyvulių (gyvūnų) draudimo suma vertinama pa- gal buhalterinę vertę, tai draudžiant reikia vadovautis draudėjo buhal- terijos pateiktomis kainomis.
7.3. Jeigu draudžiamų gyvulių (gyvūnų) draudimo suma vertinama pagal veislinę vertę, tai draudžiant reikia vadovautis draudėjo pateikto- mis kainomis, atskaičius veislinių gyvulių pirkimo kainos kompensaciją, kurią kompensuoja Lietuvos žemės ūkio ministerija.
(„Veislinių gyvulių pirkimo išlaidų kompensavimas“. Patvirtinta Lietu- vos žemės ūkio ministro 2004 m. kovo 24 d. Įsakymu Nr. 3D - 122)
7.4. Jeigu sudaromos ilgalaikės draudimo sutartys, tai draudimo su- mos yra peržiūrimos kasmet, kad jos atitiktų gyvulio (gyvūno) vertę. Draudimo sumų pakeitimas yra pasirašomas priedu prie draudimo su- tarties.
7.5. Draudimo išmoka atitinkamai sumažina draudimo sumą.
7.6. Draudimo vertė – tai pinigais išreikšta draudžiamo gyvulio (gy- vūno) visa vertė, reikalinga jsigyti tos pačios rūšies gyvuliui (gyvūnui) atsižvelgiant j gyvulio (gyvūno) rūšj, amžių, jmitimą, kūno sudėjimą, produktyvumą, sveikatą ir kitas būdingas savybes, kokia verte buvo apdraustas gyvulys (gyvūnas).
Draudimo vertė gali būti:
a) rinkos vertė – toje vietovėje galiojančios tos rūšies gyvulių (gyvū- nų) rinkos kainos sutarties sudarymo dieną.
b) Buhalterinė vertė - gyvulio (gyvūno) vertė, nurodyta draudėjo buhalterinės apskaitos dokumentuose.
c) veislinė vertė – veislinio gyvulio (gyvūno) genetinio potencialo ypatumai, lyginant su kitais veisliniais gyvuliais ar gyvūnais.
7.7. Jeigu yra sutariama dėl gyvulio (gyvūno) gydymo išlaidų draudi- mo, draudimo sutartyje nurodoma atskira draudimo suma, ne didesnė kaip 20 proc. gyvulio (gyvūno) draudimo vertės.
8. BESĄLYGINĖ IŠSKAITA
8.1. Besąlyginė išskaita – tai suma, kurią kiekvieno draudiminio jvykio atveju besąlygiškai apmoka pats draudėjas:
8.2. Besąlyginė išskaita gali būti išreikšta pinigų suma arba procen- tais nuo draudimo sumos ar nuo nuostolio dydžio.
8.3. Besąlyginės išskaitos dydis yra sutariamas draudėjo ir draudiko bei nurodomas draudimo liudijime. Jeigu draudimo sutartyje besąlygi- nė išskaita nenurodoma, tai ji yra lygi nuliui.
9. DRAUDIMO įMOKA. DRAUDIMO APSAUGOS PRADŽIA. DRAUDIMO SUTARTIES TRUKMĖ
9.1. Draudimo jmoka
9.1.1. Draudimo jmoka – tai draudimo sutartyje numatyti privalomi mokėjimai už draudiminę apsaugą. Xxxxxxxx xxxxxxxxx yra nuro- doma metinė draudimo jmoka, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip.
9.1.2. Pasirašęs draudimo xxxxxxx, draudėjas privalo sumokėti me- tinę draudimo jmoką arba jos pirmąją dalj iki sutartyje numatytų jmokos mokėjimo terminų. Laiku nesumokėjus, draudimo sutartis nutrūksta.
9.1.3. Draudėjas gali pasirinkti draudimo jmokos mokėjimo būdą
– mokėti metinę draudimo jmoką iš karto arba dalimis. Jei pasiren- kamas draudimo jmokos mokėjimas dalimis, tai priklausomai nuo mokėjimo būdo draudimo jmokos dalims gali būti taikomas priedas:
a) mokant kas pusmetj - 3%,
b) mokant kas ketvirtj - 5%,
9.1.4. Jeigu yra sutarta metinę draudimo jmoką mokėti dalimis, tai:
a) po pirmosios draudimo jmokos dalies visos kitos jmokos yra lai- komos atidėtomis draudimo jmokos dalimis, nes jų mokėjimas atidedamas iki sutartyje numatyto mokėjimo termino;
b) draudikas gali nedelsdamas pareikalauti sumokėti atidėtas ei- namųjų draudimo metų jmokų dalis, jeigu draudėjas delsia vi- siškai ar iš dalies sumokėti kurią nors jmokos dalj; tokiu atveju, jeigu draudimo sutartis yra ilgalaikė, nutrūksta ir susitarimas dėl jmokos mokėjimo dalimis būsimiesiems draudimo laikotar- piams; draudikas vienašališkai išsiunčia draudėjui pranešimą
apie draudimo jmokos mokėjimo būdo pakeitimą, kuris tampa privalomas draudėjui.
9.1.5. Nesumokėjus eilinės draudimo jmokos ar jos dalies iki drau- dimo sutartyje numatytų terminų, draudikas išsiunčia draudėjui priminimą raštu, nurodydamas, jog, draudėjui gavus pranešimą ir per 15 dienų nesumokėjus draudimo jmokos ar jos dalies, draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką jvykus draudiminiam jvykiui bus sustabdyta ir atnaujinta tik sumokėjus draudimo jmoką.
9.1.6. Jeigu draudiminis jvykis jvyksta draudiko prievolės jvykus draudiminiam jvykiui mokėti draudimo išmoką sustabdymo metu (toliau - draudimo apsaugos sustabdymo), tai draudikas neprivalo mokėti draudėjui draudimo išmokos.
9.1.7. Jeigu draudimo apsaugos sustabdymas tęsiasi ilgiau nei 3 mėnesius, tai draudikas turi teisę, raštu pranešęs draudėjui, viena- šališkai nutraukti draudimo sutartj. Tokiu atveju draudikas turi teisę j draudimo jmokas, nesumokėtas iki draudimo sutarties nutraukimo, ir jmokas, tenkančias draudimo apsaugos sustabdymo laikotarpiui, bet ne ilgesniam kaip 3 mėnesiai;
9.1.8. Draudimo sutartys sudaromos ne trumpesniam nei 6 mėne- sių laikotarpiui.
9.1.9. Jeigu draudimo sutartis yra sudaryta trumpesniam nei viene- rių metų laikotarpiui, tai draudimo jmoka apskaičiuojama nuo meti- nės jmokos:
a) kai draudimo sutartis sudaroma 6 – 7 mėnesiams, mokama 75% metinės jmokos;
b) kai draudimo sutartis sudaroma 8 – 9 mėnesiams, mokama 85% metinės jmokos;
c) kai draudimo sutartis sudaroma 10 – 11 mėnesių, mokama 95% metinės jmokos;
9.2. Draudimo apsaugos pradžia
9.2.4. Draudimo sutarties termino pradžia ir pabaiga nurodoma ka- lendorine data ir valanda draudimo liudijime.
9.2.5. Draudimo sutarties jsigaliojimas priklauso nuo to, kokia drau- dimo sutartis sudaroma: nauja, papildoma, performinta ar atnaujin- ta:
a) jeigu sudaroma nauja sutartis, ji jsigalioja vienuoliktąją dieną po draudimo jmokos sumokėjimo; ji sudaroma, jei gyvulys prieš tai nebuvo draustas;
b) jeigu sudaroma papildoma draudimo sutartis, ji jsigalioja vie- nuoliktąją dieną po draudimo jmokos sumokėjimo; ji sudaroma, jei galiojanti draudimo sutartis papildoma kitu draudimo varian- tu;
c) jeigu galiojanti draudimo sutartis performinama dėl to, kad pa- sikeitė aplinkybės, nesusijusios su rizikos padidėjimu, ji jsigalioja nuo jos performinimo dienos;
d) jeigu draudimo sutartis atnaujinama, ji jsigalioja kitą dieną po jmokos sumokėjimo, tačiau ne anksčiau nei baigiasi esama drau- dimo sutartis; atnaujinama draudimo sutartis yra tokia, kai gy- vulys buvo ir anksčiau draudžiamas, o po sutarties galiojimo yra praėjęs ne ilgesnis kaip 10 dienų laikotarpis.
9.3. Draudimo sutarties trukmė
9.3.1. Draudimo sutartis yra sudaroma draudimo liudijime nurody- tam laikotarpiui. Paprastai sutartys sudaromos vieneriems metams. Gali būti sudarytos ir trumpalaikės arba ilgalaikės draudimo sutar- tys:
a) trumpalaike draudimo sutartimi laikoma sutartis, kurios galioji- mo laikotarpis yra nuo 6 iki 11 mėnesių. Sutarties galiojimas pa- sibaigia sutartyje numatytu laiku;
b) ilgalaike draudimo sutartimi laikoma sutartis, kurios galiojimo laikotarpis yra ilgesnis nei vieneri metai; sutarties galiojimas pa- sibaigia sutartyje numatytu laiku.
9.3.2. Draudiminio jvykio atveju, kai draudikas išmoka draudimo iš- moką, prilygstančią draudimo vertei, taigi draudimo rizika išnyksta, draudimo sutartis nustoja galiojusi.
10. DVIGUBAS DRAUDIMAS AR DRAUDIMAS PADIDINTOMIS SUMOMIS
10.1. Jei draudėjas sudarė ar ketina sudaryti kitą draudimo sutartj ir apdraudžia gyvulj antrąkart nuo vienos iš jau apdraustų rizikų, jis priva- lo per 7 dienas nuo kitos draudimo sutarties sudarymo raštu pranešti draudikui apie kitą draudiką ir nurodyti kitos draudimo sutarties drau- dimo sumą. Pranešti nebūtina, jei tas pats gyvulys apdraudžiamas nuo kitos rizikos.
Draudimo išmoką kiekvienas draudikas moka proporcingai sudarytų draudimo sutarčių sumoms, tačiau visi bendrai ne daugiau, nei drau- dimo vertė.
10.2. Nustačius, kad draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma vir- šija apdrausto gyvulio draudimo vertę, draudimo sutarties šalys turi teisę reikalauti sumažinti draudimo sumą. Tokiu atveju atitinkamai su- mažinama draudimo jmoka.
10.3. Jeigu draudimo suma buvo padidinta dėl draudėjo apgaulės, draudikas turi teisę reikalauti pripažinti draudimo sutartj negaliojančia ir atlyginti jam padarytus nuostolius, kiek jų nepadengia gauta draudi- mo jmoka.
11. DRAUDĖJO IR DRAUDIKO TEISĖS IR PAREIGOS
11.1. Draudikas turi teisę reikalauti iš asmens, ketinančio sudaryti gy- vulių (gyvūnų) draudimo sutartj:
a) gauti savo reikalaujamą informaciją apie apdraudžiamą gyvulj (gyvūną), apžiūrėti jj ir jvertinti draudimo riziką;
b) prieš sutarties sudarymą ir jos galiojimo metu apžiūrėti drau- džiamus ir apdraustus gyvulius (gyvūnus).
Draudikas turi teisę atsisakyti sudaryti gyvulių (gyvūnų) draudimo su- tartj, nenurodydamas priežasčių.
11.2. Xxxxxxxx xxxxxxxx:
a) sudaryti tinkamą galimybę su šiomis taisyklėmis susipažinti pa- čiam draudėjui arba supažindinti draudėją su gyvūnų draudimo taisyklėmis ir išduoti draudimo liudijimą bei atitinkamas draudi- mo rūšies taisykles;
b) jvykus draudiminiam jvykiui, LR Draudimo jstatyme ir šiose taisy- klėse nustatyta tvarka ir terminais išmokėti draudimo išmoką;
c) draudėjui pareikalavus ir apmokėjus, išduoti draudimo liudijimo dublikatą ar kitus draudimo sutarties sudarymą patvirtinančius dokumentus;
d) neskelbti gautos vykdant draudimo sutartis informacijos apie draudėją ar kitus asmenis, jų turtinę padėtj, išskyrus jstatymuo- se nurodytus atvejus.
11.3. Draudėjo pareigos sutarties galiojimo metu:
a) suteikti draudikui galimybę nevaržomai apžiūrėti apdraustus gy- vulius (gyvūnus) bei vykdyti draudiko nurodymus dėl turto ap- saugos pagerinimo, kad būtų sumažinta draudimo rizika;
b) draudimo sutartyje numatytais terminais mokėti draudimo jmo- kas;
c) pateikti draudikui teisingą informaciją apie sudarytas arba keti- namas sudaryti to paties objekto draudimo sutartis;
d) gelbėti gyvulius (gyvūnus) pagal galimybes užkirsti kelią nuos- toliams ir juos sumažinti, užtikrinti, kad gyvuliai (gyvūnai) būtų tinkamai, pagal nustatytus higieninius ir veterinarinius reikala- vimus laikomi, prižiūrimi, šeriami, laiku atliekami profilaktiniai darbai bei tyrimai;
e) gyvuliui (gyvūnui) susirgus arba atsiradus pradiniams ligos po- žymiams - bendram negalavimui, prakaitavimui, suglebimui, prastam apetitui, staigiam produkcijos sumažėjimui, kosuliui, viduriavimui, liesėjimui - ar pastebėjus kitus gyvulio elgesio, sveikatos pasikeitimus, tuoj pat kreiptis j veterinarinę tarnybą, vykdyti veterinarijos gydytojo duotus nurodymus dėl gyvulių (gyvūnų) gydymo ir profilaktikos;
f) laikytis draudimo sutartyje nurodytų ir Lietuvos Respublikos nor- miniais aktais reglamentuotų taisyklių;
g) pranešti draudikui apie laikymo, vietos, priežiūros, šėrimo sąlygų pasikeitimus, jei dėl jų padidėjo draudimo rizika;
h) prieš sudarydamas draudimo sutartj, suteikti draudikui visą ži- nomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės jta- kos draudiminio jvykio tikimybei ir galimų nuostolių dydžiui;
i) jeigu apdraustojo gyvulio (gyvūno) nuosavybės teisė pereina kitam asmeniui, raštu per 3 dienas nuo sandorio sudarymo die- nos informuoti draudiką, taip pat sudarydamas sandorj perduoti draudimo sutartj naujajam turto savininkui.
11.4. Draudėjas (naudos gavėjas, tretysis asmuo) turi teisę reikalauti, kad draudimo išmoka būtų išmokėta šiose taisyklėse nustatytais ter- minais, o draudikui uždelsus išmoką, reikalauti jos palūkanų.
12. RIZIKOS APLINKYBĖS IR POKYČIAI
12.1. Sudarydamas draudimo sutartj, draudėjas turi pranešti draudi- kui visas jam žinomas aplinkybes, galinčias turėti esminės jtakos rizikos padidėjimui. Esminėmis laikomos rizikos aplinkybės, apie kurias drau- dikas primygtinai teiravosi raštu (prašyme sudaryti draudimo sutartj ir anketoje jvardinta informacija, pvz. Gyvulio (gyvūno) savininko, draudi- mo vietos pasikeitimas, sutartų apsaugos priemonių susilpninimas ar pan.).
12.2. Sudarius draudimo sutartj, draudėjas negali be draudiko sutiki- mo padidinti rizikos laipsnio arba leisti tai atlikti per trečiąjj asmenj. Jeigu tai atsitinka, tai draudėjas privalo per tris dienas raštu pranešti draudikui.
12.3. Sudarant draudimo sutartj, draudimo rizika yra nurodoma pra- šyme ir jvertinama draudiko apsilankymo pas draudėją metu. Apie prašyme nurodytų duomenų pasikeitimą draudėjas privalo raštu infor- muoti draudiką tuoj pat, kai apie tokius pasikeitimus jis sužinojo.
12.3.1. Sumažėjus draudimo rizikai, draudėjas turi teisę reikalauti pa- keisti sutarties sąlygas arba sumažinti jmoką.
12.3.2. Padidėjus draudimo rizikai, draudėjas apie tai privalo raštu pranešti draudikui, kuris turi teisę reikalauti pakeisti sutarties są- lygas arba padidinti jmoką. Jeigu draudėjas tokiu atveju nesutinka pakeisti sutarties sąlygų ar mokėti didesnės jmokos, draudikas turi teisę kreiptis j teismą dėl draudimo sutarties nutraukimo ar pakeiti- mo, iš esmės pasikeitus aplinkybėms.
13. DRAUDĖJO IR DRAUDIKO PAREIGOS DRAUDIMINIO įVYKIO ATVEJU
13.1. Atsitikus draudiminiam jvykiui, draudėjas privalo:
a) apie draudiminj jvykj per pirmąsias 12 valandų pranešti draudi- kui telefonu arba kitomis prieinamomis priemonėmis, o per 48 valandas (neskaitant švenčių ir išeiginių dienų) po jvykio patvir- tinti savo pranešimą draudikui raštu;
b) vagystės ar gyvulio (gyvūno) dingimo, sunaikinimo atveju infor- muoti policiją per 2 val. po to, kai draudėjui šis faktas tapo žino- mas;
c) suteikti galimybę draudiko atstovui nevaržomam tirti jvykio prie- žastis, parodyti nugaišusio (žuvusio) gyvulio (gyvūno) lavoną, o sudarius sutartj gydymo išlaidoms ar vežant priverstinam sker- dimui, - sergantj gyvulj (gyvūną); jeigu draudėjas nejvykdo šios pareigos, draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos;
d) pateikti draudikui visus dokumentus, kurie, pastarojo nuomone, yra reikšmingi tiriant ir vertinant draudiminj jvykj;
e) pateikti draudikui teisingą informaciją apie draudiminio jvykio priežastis, aplinkybes bei žalos dydj.
13.2. Xxxxxxxxx, gavęs draudėjo pranešimą dėl draudiminio jvykio, pri- valo:
a) esant reikalui, ne vėliau, kaip per 8 valandas nuo pirmojo prane- šimo apie draudiminj jvykj nurodyti draudėjui veterinarijos spe- cialistus, j kuriuos draudėjas privalo kreiptis;
b) gyvulių (gyvūnų) gydymo išlaidų draudimo atveju, esant reikalui, apžiūrėti sergantj gyvulj (gyvūną);
13.3. Draudėjui nevykdant bent vienos iš 13.1.a) poskyryje išvardintų pareigų, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, atsižvelgdamas j tai, ar draudėjas savo pareigos nejvykdė tyčia, ar dėl neatsargumo, išskyrus atvejus, kai jrodoma, kad apie drau- diminj jvykj draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie drau- diminj jvykj neturi jtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką. Negalima atsisakyti išmokėti išmokos, jei nebuvo galimybių susisiekti telefonu ar faksu.
14. DRAUDIMO IŠMOKOS APSKAIČIAVIMO TVARKA
14.1. Kiekvieno žuvusio, nugaišusio, priskersto, sunaikinto ar dingusio gyvulio (gyvūno), kuriam nustatyta atskira draudimo suma, nuostolių suma nustatoma atsižvelgiant j gyvulio (gyvūno) ypatybes ir vadovau- jantis draudiminio jvykio dieną esančiomis gyvulių (gyvūnų) rinkos kai- nomis, remiantis Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmų informacija, (jeigu draudžiami rinkos verte).
14.2. Kiekvieno žuvusio, nugaišusio, priskersto, sunaikinto ar dingusio gyvulio (gyvūno), kuris buvo apdraustas buhalterine verte, nuostolių suma nustatoma vadovaujantis tos dienos gyvulio (gyvūno) esama bu- halterine verte.
14.3. Kiekvieno žuvusio, nugaišusio, priskersto, sunaikinto ar dingusio gyvulio (gyvūno), kuris buvo apdraustas veisline verte, nuostolių suma nustatoma vadovaujantis gyvulio (gyvūno) esamos veisline verte, atė- mus kompensuojamą gyvulio (gyvūno) jsigijimo vertės dalj.
14.4. Tuo atveju, kai veterinarijos tarnybos specialisto nurodymu sergantis gyvulys (gyvūnas) atiduodamas mėsos perdirbimo jmonei, nuostolio dydis nustatomas iš gyvulio (gyvūno) vidutinės rinkos vertės (draudiminio jvykio dieną) išskaičiavus už gyvulio (gyvūno) mėsą gautą pinigų sumą. Šiuo atveju draudėjas privalo pateikti tos jmonės pažymą.
14.5. Mėsos vertė nustatoma:
a) kai priverstinai papjauto gyvulio mėsa pripažinta visiškai netin- kama maistui, nuostolis apskaičiuojamas tokia pat tvarka, kaip už žuvusj (nugaišusj) gyvulj (gyvūną);
b) kai mėsa priduodama j mėsos perdirbimo jmonę, remiantis šios jmonės išduoto dokumento duomenimis;
c) kai draudėjas tokio dokumento nepateikia, mėsos vertė apskai- čiuojama artimiausios toje vietovėje mėsos perdirbimo jmonės vidutinėmis supirkimo kainomis;
d) kai mėsos perdirbimo jmonei draudėjas perdavė tik dalj priversti- nai papjauto gyvulio (gyvūno) mėsos, tai visos tinkamos maistui mėsos vertė apskaičiuojama pagal tos jmonės pateiktą doku- mentą.
14.6. Mėsos netinkamumą maistui nustato veterinarijos tarnybos spe- cialistas, tai patvirtindamas skerdienos brokavimo akte.
14.7. Draudimo išmoka pagal gyvulių (gyvūnų) gydymo išlaidų draudi- mą apskaičiuojama:
a) vadovaujantis patvirtintais veterinarinių darbų atlikimo jkai- niais (transporto išlaidos bei nenurodyti jkainiuose darbai ne- kompensuojami);
b) vadovaujantis Lietuvos Valstybinėje veterinarinių preparatų kon- trolės laboratorijoje užregistruotais ir leistais naudoti veterinari- niais bei bendrojo naudojimo medikamentais;
c) pagal pateiktas veterinarijos gydytojų pažymas apie gyvulio (gy- vūno) ūmios ligos gydymą, veterinarinius darbus, laboratorinius tyrimus ir medikamentų sunaudojimą patvirtinančias sąskaitas ir kvitus.
Nuostolio dydis koreguojamas pagal draudimo sutarties sąlygas, draudimo sumą, tenkančią gydytam gyvuliui (gyvūnui) patvirtintus orientacinius veterinarinius jkainius (jeigu sutartinė veterinarinių dar- bų kaina pateiktuose dokumentuose yra didesnė), taip pat atimamos transporto išlaidos (jeigu jos buvo nurodytos) ir nenurodyti jkainiuose darbai, taip pat išlaidos, patirtos gyvuliui (gyvūnui) sveikstant po ligos.
14.8. Draudimo išmoka pagal gyvulių (gyvūnų) gydymo išlaidų draudi- mą mokama:
a) ginekologinių ligų, medžiagų apykaitos ligų, trauminių perikardi- tų, veršiavimosi patologijos atveju apmokama 50%;
b) kitų ligų atveju už veterinarinius darbus, diagnostinius ir labora- torinius tyrimus apmokama 100% apskaičiuotų apdraustų gydy- mo išlaidų, išskyrus c) ir d) dalyse numatytus atvejus; už medika- mentus – 50% apskaičiuotos apdraustų gydymo išlaidų;
d) jei gyvulys (gyvūnas) buvo gydomas, bet jo sveikatos būklė blogėjo, ir siekiant išvengti gaišimo, buvo parduotas paskersti, apmokama 50% apskaičiuotos apdraustų gydymo išlaidų;
e) jei gyvulys (gyvūnas) buvo gydytas, bet nugaišo,tai apmokama 30% apskaičiuotų apdraustų gydymo išlaidų;
f) mokestis už veterinarijos gydytojo išduotą pažymą apmokamas 100%.
14.9. Priimdamas sprendimus dėl draudimo išmokos mokėjimo drau- dikas vadovaujasi:
a) gyvulio (gyvūno) susirgimo, žuvimo, gaišimo, priskerdimo, sunai- kinimo atveju - veterinarijos tarnybos specialisto išvadomis;
b) vagystės ir trečiųjų asmenų tyčinės veikos atveju - policijos aktu ar pažyma.
14.10. Jei draudikas savo jėgomis negali nustatyti žalos dydžio, jj nu- stato draudiko paskirtas turto vertintojas (ekspertas). Xxxxxxxx xxxxxx- to turto vertintojo (eksperto) išvados yra privalomos abiem draudimo sutarties šalims, jei nėra jrodoma, kad jos yra neteisingos. Turto vertin- tojų samdymo išlaidas apmoka draudikas.
14.11. Turto vertintojais (ekspertais) negali būti asmenys, kurie yra draudėjo ar draudiko konkurentai ar turi su jais verslo ryšių, taip pat as- menys, kurie dirba pas konkurentus arba verslo partnerius, arba susiję panašiais ryšiais su jais.
14.12. Ekspertų veiksmai nepanaikina ir nekeičia draudėjo pareigų, nu- rodytų šių taisyklių 13 skyriuje.
14.13. Didžiausia kiekvieno draudiminio jvykio draudimo išmoka yra:
a) kiekvieno gyvulio (gyvūno) draudimo suma;
b) draudimo išmokos riba arba draudiminių jvykių skaičius, kai tai numatyta draudimo liudijime;
c) kiekvieno draudiminio jvykio arba visų draudiminių jvykių per vienerius draudimo metus didžiausia nuostolių atlyginimo suma, jei tai numatyta draudimo sutartyje.
14.14. Jeigu nuostoliai dėl užkrečiamų ligų (A ir B sąrašo) kurios paten- ka j Valstybės kompensuojamų ligų sąrašą bus kompensuojami Valsty- bės (židinys yra patvirtintas Valstybinės veterinarijos laboratorijos), tai UADB ERGO Lietuva išmokos patirtiems nuostoliams padengti nemoka.
15. DRAUDIMO IŠMOKOS NEMOKĖJIMO PAGRINDAI
15.1. Draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo arba turi teisę sumažinti draudimo išmoką:
a) jeigu draudiminis jvykis atsitiko dėl draudėjo ar naudos gavėjo tyčios, išskyrus atvejus, kai tyčiniai veiksmai ar neveikimas buvo socialiai vertingi (būtinosios ginties, pilietinės pareigos atlikimo ir pan.);
b) jeigu draudėjas nejvykdė savo jsipareigojimų pagal draudimo sutartj - nesumokėjo eilinės draudimo jmokos ar jos dalies iki sutartyje numatyto mokėjimo termino, jskaitant terminą po pri- minimo apie jmokos sumokėjimą (žr. 9.1.5.);
c) jeigu draudėjas gavo visą žalos atlyginimą iš trečiojo asmens, kalto dėl padarytos žalos apdraustam gyvuliui (gyvūnui);
d) jeigu draudiminis jvykis jvyko dėl karo veiksmų, politinių rizikų ar radioaktyvaus spinduliavimo poveikio;
e) jeigu žala atsirado dėl turto konfiskavimo, arešto ar jo sunaikini- mo valstybės valdžios institucijų nurodymu;
f) jeigu draudėjas (naudos gavėjas) atsisakė savo reikalavimo tei- sės arba draudikui ją jgyvendinti tapo nejmanoma dėl draudėjo (naudos gavėjo) kaltės; šiuo atveju draudikas turi teisę reikalauti grąžinti jau išmokėtą draudimo išmoką;
g) jeigu draudėjas raštu per 13.1.a) dalyje nurodytą terminą nepra- nešė draudikui apie draudiminj jvykj (išskyrus toje pačioje dalyje numatytas išimtis);
h) jeigu draudiminis jvykis užfiksuotas tik aktuose ir dokumentuose (nėra faktiškų jrodymų), ir draudėjas bando suklaidinti draudiką klastodamas faktus, kurie turi reikšmės draudimo išmokai išmo- kėti, jo dydžiui nustatyti;
i) kitais Lietuvos Respublikos jstatymų numatytais atvejais.
15.2. Draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudi- mo išmoką dėl to, jog draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo jvertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinj ryšj su draudiminiu jvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydj.
16. DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMO TERMINAI
16.1. Draudėjas, naudos gavėjas ir (ar) tretysis asmuo privalo pateik- ti visus turimus dokumentus bei informaciją apie draudiminio jvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus draudimo išmokos dydžiui nustatyti.
16.2. Draudimo išmoka fiziniam asmeniui turi būti išmokėta ne vėliau kaip per 7 dienas, o juridiniam asmeniui – ne vėliau kaip per 15 die- nų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, svarbi draudiminio jvykio faktui, aplinkybėms ir pasekmėms bei draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Draudikas, šiame punkte nustatytais terminais neišmokėjęs draudėjui draudimo išmokos, moka 5 procentus metinių palūkanų už uždelstą laikotarpj.
16.3. Jei jvykus draudiminiam jvykiui, draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo rašytiniu pageidavimu draudi- kas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius. Mo- kėdamas draudimo išmoką, draudikas gali išskaičiuoti visas draudimo sutartyje numatytas ir nesumokėtas draudimo jmokas.
16.4. Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reika- lauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Draudėjas privalo perduoti draudikui visą informaciją, kuri yra būtina, kad draudi- kas tinkamai jgyvendintų jam perėjusią reikalavimo teisę.
16.5. Draudikas neturi teisės:
a) išmokėti draudimo išmokos ar atsisakyti ją išmokėti, nejsitikinęs draudiminio jvykio buvimu;
b) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos.
17. ATGAUNAMI GYVULIAI (GYVŪNAI)
17.1. Paaiškėjus dingusių gyvulių (gyvūnų) buvimo vietai, draudėjas privalo apie tai nedelsdamas raštu pranešti draudikui.
17.2. Jeigu draudėjas atgauna dingusj gyvulj (gyvūną) po to, kai jam buvo išmokėta draudimo išmoka, jis privalo grąžinti draudikui išmokėtą draudimo išmoką.
18. DRAUDIMO SUTARTIES PAKEITIMAS, NUTRAUKIMAS IR ŠALIų TARPUSAVIO ATSISKAITYMAS
18.1. Draudimo sutartis jos galiojimo metu gali būti pakeista ar papil- dyta. Pakeitimas ar papildymas turi būti padarytas raštu ir pasirašo- mas abiejų sutarties šalių. Pakeitimai ar papildymai jsigalioja nuo juose nurodytos datos.
18.2. Visi pranešimai ir paaiškinimai, minimi šiose Taisyklėse, pateikia- mi raštu.
18.3. Draudimo sutartis gali būti nutraukta prieš terminą:
a) draudiko ar draudėjo iniciatyva, raštu pranešant kitai sutarties šaliai per 14 kalendorinių dienų, jeigu po draudimo sutarties jsi- galiojimo išnyko galimybė jvykti draudiminiam jvykiui, taip pat jei draudiminė rizika išnyko dėl aplinkybių, nesusijusių su draudi-
miniu jvykiu; draudikas turi teisę j dalj draudimo jmokos, kuri yra proporcinga likusiam laikui iki draudimo sutarties galiojimo laiko pabaigos (pro rata temporis);
b) draudikas turi teisę reikalauti nutraukti draudimo sutartj prieš terminą, jeigu draudėjas nepraneša apie aplinkybes, dėl kurių padidėjo draudimo rizika; draudikas turi teisę j dalj draudimo jmokos, kuri yra proporcinga likusiam laikui iki draudimo sutar- ties galiojimo laiko pabaigos (pro rata temporis);
c) draudikas, raštu jspėjęs draudėją, turi teisę vienašališkai nu- traukti draudimo sutartj, jei draudimo apsaugos sustabdymas dėl draudimo jmokos dalies nesumokėjimo tęsiasi ilgiau negu 3 mėnesius; draudikas turi teisę j dalj draudimo jmokos, kuri yra proporcinga likusiam laikui iki draudimo sutarties galiojimo laiko pabaigos (pro rata temporis), taip pat j draudimo apsaugos su- stabdymo laikotarpiui tenkančią jmoką.
d) draudėjui nesutinkant su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartj kitam ar kitiems draudikams; draudikas turi teisę j dalj draudimo jmokos, kuri yra proporcinga likusiam laikui iki draudimo sutarties galiojimo laiko pabaigos (pro rata temporis);
e) draudėjo reikalavimu bet kokiu atveju, tačiau jis privalo raštu prieš 30 kalendorinių dienų apie tai pranešti draudikui. Draudėjo sumokėta draudimo jmoka negrąžinama.
19. DRAUDIMAS TREČIOJO ASMENS NAUDAI
19.1. Jeigu draudimo sutartis sudaryta trečiojo asmens (naudos ga- vėjo) naudai, tai atsakingas draudikui už sutarties vykdymą yra drau- dėjas. Draudikas turi teisę reikalauti, kad draudimo sutartj jvykdytų naudos gavėjas, jeigu draudėjas sutarties nevykdė arba vykdė ją iš dalies, o naudos gavėjas reikalauja, kad draudikas išmokėtų draudimo išmoką.
19.2. Jeigu apdraustojo turto nuosavybės teisė iš asmens, kurio inte- resais buvo sudaryta draudimo sutartis, pereina kitam asmeniui, tai teisės ir pareigos pagal draudimo sutartj irgi pereina naujajam ap- drausto turto savininkui, išskyrus atvejus, kai turtas iš pirminio savinin- ko yra paimamas priverstine tvarka.
19.3. Draudėjas turi teisę pakeisti draudimo sutartyje nurodytą nau- dos gavėją kitu asmeniu, apie tai raštu pranešdamas draudikui, išsky- rus jstatymuose nustatytas išimtis.
19.4. Draudėjas neturi teisės pakeisti draudimo sutartyje nurodyto naudos gavėjo, kuris buvo paskirtas vadovaujantis hipotekos jstatymu ar kitais jstatymais.
19.5. Naudos gavėjas negali būti pakeistas kitu asmeniu, jeigu jis jvykdė kokias nors prievoles pagal draudimo sutartj arba reikalauja, kad draudikas išmokėtų draudimo išmoką.
20. GINČų TARP DRAUDĖJO IR DRAUDIKO SPRENDIMO TVARKA
Visi ginčai tarp draudėjo ir draudiko, kylantys dėl draudimo sutarties vykdymo ir aiškinimo, sprendžiami Lietuvos Respublikos jstatymų nu- statyta tvarka.
21. DRAUDIKO TEISIų IR PAREIGų PAGAL DRAUDIMO SUTARTį PERLEIDIMO KITAM AR KITIEMS DRAUDIKAMS TVARKA
21.1. Draudikas, ketinantis perleisti savo teises ir pareigas pagal drau- dimo sutartis kitam ar kitiems draudikams, privalo apie šj ketinimą paskelbti dviejuose dienraščiuose, platinamuose visoje Lietuvos Res- publikoje. Po paskelbimo dienraščiuose draudikas apie savo ketinimą prieš du mėnesius asmeniškai raštu privalo informuoti kiekvieną drau- dėją. Dienraščių ir rašytinės informacijos skelbimuose draudikas priva- lo draudėjui nurodyti laikotarpj (ne trumpesnj kaip du mėnesiai), per
kurj draudėjas turi teisę pareikšti draudikui savo prieštaravimą raštu dėl ketinimo perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartj.
21.2. Pasibaigus 2 mėnesių jspėjimo laikotarpiui, draudikas privalo kreiptis j Draudimo priežiūros komisiją dėl leidimo perleisti teises ir par- eigas pagal draudimo sutartis išdavimo.
21.3. Draudikas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas pagal drau- dimo sutartj kitam ar kitiems draudikams tik gavęs Priežiūros tarnybos valdybos leidimą.
Draudimo priežiūros komisijos leidimas perleisti teises ir pareigas pa- gal draudimo sutartis skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaci- niai pranešimai.“
21.4. Jeigu draudėjas raštu pateikia prieštaravimą dėl draudiko ketini- mo perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartj kitam arba ki- tiems draudikams, tai draudimo sutartis nutraukiama anksčiau laiko. Draudikas prieš 30 kalendorinių dienų praneša draudėjui apie tai raštu.
22. UŽKREČIAMOS LIGOS IR PAVOJINGOS ŠUNų VEISLĖS
22.1. Gyvulių ir kitų gyvūnų pavojingų ir labai pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių gyvuliai ir kiti gyvūnai nugaišta, arba turi būti priverstinai paskersti arba sunaikinti, gyvūniniai produktai arba žaliavos- nukenks- minti arba sunaikinti. (Patvirtinta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2001 m. spalio 31 d. jsakimu Nr. 465).
22.1.1. A grupės ligos:
a) Snukio ir nagų liga (A 010);
b) Vezikulinis stomatitas (A 020);
c) Kiaulių vezikulinė liga (A 030);
d) Galvijų maras (A 040);
e) Smulkiųjų atrajotojų maras (A 050);
f) Galvijų kontaginė pleuropneumonija (A 060);
g) Žvynelinė liga (A 070);
h) Rifto slėnio karštligė (A 080);
i) Mėlynojo liežuvio liga (A 090);
j) Avių ir ožkų raupai (A 100);
k) Afrikinė arklių liga (A 110);
l) Afrikinis kiaulių maras (A 120);
m) Klasikinis kiaulių maras (A 130);
n) Paukščių gripas (A 150);
o) Niūkaslio liga (A 160).
22.1.2. B grupės ligos:
a) Juodligė (B 051);
b) Pasiutligė (B 058);
c) Galvijų spongiforminė encefalopatija (B 115);
d) Arklių kergimo liga (B 202);
e) Arklių infekcinė anemija (B 205);
f) Trichineliozė (B 255);
g) Xxxxxxx xxxxxxxxxx (B 103);
h) Galvijų tuberkuliozė (B 105);
i) Enzootinė galvijų leukozė (B 108);
j) Avių epididimitas (Brucella ovis)(B 151);
k) Ožkų ir avių bruceliozė (išskyrus Brucella ovis)(B 152);
l) Kiaulių bruceliozė (B 253);
m) Avių ir ožkų skrepi liga (B 160);
n) Galvijų infekcinis rinotracheitas (B 110);
o) Auješkio liga (B 052).
22.1.3. Kitos užkrečiamos ligos. C grupės ligos:
a) Listeriozė (C 611);
b) Toksaplazmozė (C 612);
c) Melioidozė (C 613)
d) Botulizmas (C 615);
e) Aktinomikozė (C 618);
f) Salmonelinė žarnų infekcija (C 619);
g) Kokcidijozė (C 620);
h) Distomatozė (C 621);
i) Xxxxxxxxx (C 622);
j) Enterotoksemija (C 704);
k) Srongiliozė (C 753);
l) Salmoneliozė (S. abortusequi) (C 754);
m) Avių encefaliomielitas (C 853);
n) Avių spirachetozė (C 854);
o) Avių salmoneliozė (C 855);
p) Avių leukozė (C 856);
r) Galvijų virusinė diarėja (C 652).
22.2. Atmintinė. Agresyvūs šunys.
22.2.1. Kovinių šunų veislės ir jų mišrūnai:
a) Amerikiečių pitbulterjeras;
b) Bandogas (amerikiečių mastifas).
22.2.2. Pavojingų šunų veislės ir jų mišrūnai:
a) Amerikiečių Stafordšyro terjeras;
b) Stafordšyro bulterjeras;
c) Amerikiečių buldogas;
d) Argentinos dogas;
e) Fila Brasileiro (Brazilų mastifas); f) Kangalas (Turkų aviganis);
g) Kaukazo aviganis;
h) Pietų Rusijos aviganis
Xxxxxxx Xxxxxxxxxx Generalinis direktorius