Galioja nuo 2018-07-01

ERGO Life Insurance SE

ERGO universalaus gyvybės draudimo taisyklės Nr. 027

I. Bendroji dalis

Išperkamoji suma – draudimo sutarties nutraukimo atveju išmoka- ma suma. Išperkamoji suma apskaičiuojama iš sukaupto kapitalo vertės išskaičiavus draudimo liudijime nustatytą draudimo sutarties

nutraukimo mokestj.

Skaičiavimo dienos kaina – prieš skaičiavimo dieną buvusios darbo dienos kaina, skelbiama draudiko interneto tinklapyje. Jei skaičiavi- mui reikalingos dienos kaina nėra nustatyta, taikoma paskutinė ži-

noma investicinio vieneto kaina.

Kainoraštis –pagal šias draudimo taisykles draudiko nustatyti at- skaitymai ir jų sąlygos. Galiojantis kainoraštis skelbiamas draudiko

interneto tinklapyje ir yra neatskiriama draudimo sutarties dalis.

1. Draudimo taisyklių struktūra

1.1. ERGO universalus gyvybės draudimas yra gyvybės draudimas, susijęs su investiciniais fondais. ERGO universalaus gyvybės draudi- mo taisyklės sudarytos iš bendrosios dalies ir papildomų draudimų sąlygų. Papildomų draudimų sąlygose nurodomi draudžiamieji ir nedraudžiamieji jvykiai, draudimo sumų ir draudimo išmokų nusta- tymo tvarka. Atvejais, nenumatytais papildomų draudimų sąlygose, taikomos šių draudimo taisyklių bendrosios dalies nuostatos. Drau- dimo sutarčiai taikomos draudimo taisyklių bendrosios dalies sąly-

gos ir j draudimo sutartj jtrauktų papildomų draudimų sąlygos.

2. Pagrindinės draudimo taisyklėse

3.1. Asmuo, norėdamas sudaryti draudimo sutartj, pateikia drau- dikui nustatytos formos prašymą. Prašymo pateikimas ir jmokos sumokėjimas dar nejpareigoja draudiko sudaryti draudimo sutartj. Draudėjas ir apdraudžiami asmenys užpildo draudiko nustatytos formos apklausos anketas, jei draudikas tokių reikalauja. Prašymas sudaryti draudimo sutartj netenka galios, jei per 3 mėnesius nuo šio prašymo pasirašymo dienos draudėjui neišduodamas draudimo liu-

dijimas.

3.2. Draudikas, jvertinęs draudimo riziką, gali atsisakyti sudaryti draudimo sutartj, nenurodydamas priežasčių. Jeigu draudimo jmoka pagal pateiktą prašymą buvo sumokėta iki draudimo rizikos jverti- nimo ir draudiko atsisakymo sudaryti draudimo sutartj, tokia jmoka grąžinama ją sumokėjusiam asmeniui. Jeigu per šj laikotarpj jvyksta šiose draudimo taisyklėse numatytas draudžiamasis jvykis, draudi-

kas neprivalo mokėti draudimo išmokos.

3.3. Draudikui sutikus sudaryti draudimo sutartj, draudėjui išduo- damas draudimo liudijimas, kuris patvirtina draudimo sutarties su- darymą. Draudimo sutarties sudarymo diena yra draudimo liudijimo

išdavimo diena.

3.4. Draudikui sutikus, gali būti apdraustos draudimo rizikos pa- gal šių draudimo taisyklių papildomų draudimų sąlygas. Į draudimo sutartj jtrauktos draudimo rizikos, jų draudimo apsaugos galiojimo terminai ir draudimo sumos nurodomos draudimo liudijime bei jo

prieduose.

3.5. Draudimo sutartj sudaro šie dokumentai:

a) prašymas sudaryti ERGO universalaus gyvybės draudimo su-

tartj;

b) apdraustojo / apdraustųjų anketos;

c) draudimo liudijimas ir jo priedai;

d) ERGO universalaus gyvybės draudimo taisyklės;

e) kainoraštis ir kiti draudiko išduoti dokumentai;

f) kiti draudėjo pateikti dokumentai ir prašymai, darantys jtaką

draudimo sutarties sudarymui, pakeitimui bei vykdymui.

Draudėjas – pilnametis fizinis arba juridinis asmuo, kuris sudarė su

draudiku draudimo sutartj pagal šias draudimo taisykles.

Xxxxxxxx xxxxxxxxx šalys – draudikas ir draudėjas.

Apdraustasis – draudėjo nurodytas ir draudimo sutartyje jvardytas fizinis asmuo, kurio gyvenime atsitikus draudžiamajam jvykiui drau- dikas privalo mokėti draudimo išmoką. Viena draudimo sutartimi gali būti apdrausti keli asmenys. Draudimo taisyklėse vartojama sąvoka

„apdraustasis“ taikoma bet kuriam draudimo sutartimi apdraustam

asmeniui.

Pagrindinis apdraustasis – asmuo, kuris apdraustas gyvybės draudi- mu ir kurio vardu kaupiamas kapitalas. Draudimo taisyklėse vartoja- ma sąvoka „pagrindinis apdraustasis“ taip pat taikoma vieninteliam

draudimo sutartimi apdraustam asmeniui.

Papildomas apdraustasis – asmuo, kuris apdraustas gyvybės drau- dimu ir / ar bet kuriuo papildomu draudimu pagal šių draudimo tai- syklių papildomų draudimų sąlygas ir kurio vardu kapitalas nekau-

piamas.

Naudos gavėjas – draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kuris drau-

dimo sutartyje nurodytais atvejais jgyja teisę j draudimo išmoką.

Draudimo apsauga – draudiko jsipareigojimas mokėti draudimo iš-

moką jvykus draudžiamajam jvykiui.

Investavimo kryptis – viena iš draudiko siūlomų draudėjo lėšų inves-

tavimo krypčių.

Investavimo objektas – vertybiniai popieriai ar kitos investavimo

priemonės, j kurias nukreipiamos investavimo krypties lėšos.

Investavimo programa – draudėjo pasirinktos investavimo kryptys ir

j jas investuojamų draudimo jmokų paskirstymas procentais.

Investicinis vienetas – investavimo kryptyje apskaitomo kapitalo

sąlyginis vienetas.

Sukaupto kapitalo struktūra – sukaupto kapitalo paskirstymas (iš-

raiška investiciniais vienetais) investavimo kryptyse.

Sukaupto kapitalo vertė – draudimo sutarčiai tenkančių investicinių

vienetų verčių suma, apskaičiuojama kaip investicinių vienetų skai- čiaus ir investicinių vienetų kainos sandauga.

Draudvikaasr–toERjGaOmLifoesInssuąrvanocke oSEs.

3. Draudimo sutarties sudarymas

7.5. Jeigu apdraustasis nusižudo per pirmus 3 metus nuo šio as- mens papildomo gyvybės draudimo jtraukimo ar jo draudimo sumos padidinimo, išskyrus 5.1 a) punkte numatytą atvejj, tai draudimo išmoka pagal 7.2-7.3 punktus apskaičiuojama pagal mažiausią iš apdraustojo gyvybės draudimo sumų, galiojusių per 3 paskutinius

metus.

7.6. Pagrindiniam apdraustajam išgyvenus iki draudimo termino pabaigos, išmokama jo vardu sukaupto kapitalo vertė nurodyta 15.7

punkte.

7.7. Draudėjas pageidaujamas papildomas draudimo rizikas ir jų draudimo sumas gali nurodyti prašyme. Draudimo sumos kiekvienai apdraustai draudimo rizikai atskirai nustatomos draudimo sutarties šalių susitarimu. Draudimo sumos, dėl kurių draudimo sutarties ša- lys susitarė, nurodomos draudimo liudijime. Draudikas gali nustatyti

minimalias draudimo sumas.

4. Draudžiamieji įvykiai

4.1. Draudžiamieji jvykiai yra:

a) apdraustojo mirtis draudimo sutarties galiojimo metu (išsky-

rus 5 straipsnyje numatytus atvejus);

b) draudimo sutarties termino pabaiga, jeigu pagrindinis ap-

draustasis iki jos išgyvena.

4.2. Teismui paskelbus apdraustąjj mirusiu, tai laikoma drau- džiamuoju jvykiu, jeigu jsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta apdraustojo mirties data tenka draudimo apsaugos galiojimo lai- kotarpiui. Jei teismas pripažjsta apdraustąjj nežinia kur esančiu, tai

nelaikoma draudžiamuoju jvykiu.

5. Nedraudžiamieji įvykiai

5.1. Nedraudžiamieji jvykiai, kai draudimo išmoka nemokama:

a) apdraustojo savižudybė per pirmus 3 draudimo apsaugos ga-

liojimo metus;

b) apdraustojo mirtis, susijusi su kariniais veiksmais, karo ar ne- paprastosios padėties jvedimu, vidaus neramumais, branduo-

linės energijos poveikiu;

c) apdraustojo mirtis jam užsiimant nusikalstama veika. Nusi- kalstamos veikos buvimą jrodo ikiteisminio tyrimo institucijų tyrimo medžiaga, išvados, procesinis sprendimas ar teismo

nuosprendis;

d) apdraustojo mirtis draudimo apsaugos sustabdymo metu;

e) apdraustojo mirtis dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios (veikos, padarytos tiesiogine ar netiesiogine tyčia), iš- skyrus apdraustojo savižudybę po 3 draudimo apsaugos galio-

jimo metų;

f) pagrindinio apdraustojo mirtis dėl jgimtos ydos iki vienerių

metų amžiaus.

6. Draudimo objektas

8. Draudimo įmokos

6.1. Draudimo objektas yra turtinis interesas, susijęs su apdraus- tojo gyvenimo trukme ir kapitalo kaupimu. Draudimo objektas, pri- klausomai nuo draudimo sutarčiai taikomų draudimo sąlygų, taip pat gali būti turtinis interesas, susijęs su nelaimingais atsitikimais ir / ar apdraustojo sveikata. Draudimo objektai nurodomi draudimo

liudijime.

suma, kurios dydis nurodomas draudimo liudijime. Draudikas gali nustatyti minimalios gyvybės draudimo sumos dydj.

7.2. Draudimo išmokos pagrindinio apdraustojo mirties atveju dy- dis priklauso nuo draudimo sutartyje nustatyto draudimo varianto (A arba B) ir draudimo sumos. Kai draudimo sutartyje nustatytas draudimo variantas A, pagrindinio apdraustojo mirties atveju išmo- kama didesnioji iš sumų: gyvybės draudimo suma arba sukaupto ka- pitalo vertė. Kai draudimo sutartyje nustatytas draudimo variantas B, pagrindinio apdraustojo mirties atveju išmokama gyvybės draudi-

mo suma ir sukaupto kapitalo vertė.

7.3. Draudimo sutarties šalių susitarimu papildomi apdraustieji gali būti apdrausti gyvybės draudimu. Kiekvienam apdraustajam sutartos gyvybės draudimo sumos nurodomos draudimo liudijime. Mirus papildomam apdraustajam dėl draudžiamojo jvykio, išmoka-

ma šio asmens gyvybės draudimo suma.

7.4. Pagrindiniam apdraustajam mirus dėl nedraudžiamojo jvykio, naudos gavėjams išmokama išperkamoji suma. Papildomam ap- draustajam mirus dėl nedraudžiamojo jvykio, nutrūksta šio asmens

draudimo apsauga ir jokios draudimo išmokos nemokamos.

7.17.. PDargrainudidniismapodrsauustmasias iarpddraruadžuiadmiams goyviyšbmės odrkaoudsimo

8.1. Draudimo jmokų dydžiai nurodomi draudimo liudijime. Drau- dėjas moka vienkartinę jmoką arba periodines jmokas. Draudimo jmokos turi būti sumokėtos draudimo liudijime nustatytais termi-

nais.

8.2. Draudėjas turi teisę mokėti papildomas draudimo liudijime ne- nurodytas draudimo jmokas, pateikęs draudikui nustatytos formos prašymą. Papildomos draudimo jmokos sumokėjimas neatleidžia draudėjo nuo draudimo sutartyje numatytų periodinių draudimo

jmokų mokėjimo pareigos.

8.3. Atskiri jmokų mokėjimai negali būti mažesni, nei minimalūs draudimo jmokų dydžiai. Minimalų draudimo jmokų dydj nustato

draudikas.

8.4. Draudėjo sumokėtų draudimo jmokų dalis, kuri lieka išskaičia- vus draudiko nustatytus draudimo jmokoms taikomus atskaitymus, naudojama proporcingai draudėjo pasirinktų investavimo krypčių

investiciniams vienetams jsigyti.

8.5. Investiciniams vienetams jsigyti skirta sumokėtos draudimo jmokos dalis perskaičiuojama j investicinius vienetus pagal skaičiavi- mo dienos kainą ir draudėjo pasirinktą investavimo programą. Pagal galiojančią draudimo sutartj pinigai perskaičiuojami j investicinius vienetus iš karto, tačiau ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po draudi- mo jmokos sumokėjimo dienos, jeigu draudimo liudijime nenurodyta kitaip. Draudimo jmokos, sumokėtos iki draudimo liudijimo išdavi- mo dienos, perskaičiuojamos j investicinius vienetus iš karto, tačiau ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo draudimo liudijimo išdavimo datos. Jei šių terminų nėra galimybės laikytis dėl priežasčių, kurios nepriklauso nuo draudiko, tai sumokėtos draudimo jmokos dalis per- skaičiuojama j investicinius vienetus vėliau, tačiau iš karto, kai tampa

jmanoma.

8.6. Draudimo jmokos sumokėjimo data laikoma diena, kai jmo- ka jskaitoma j draudiko sąskaitą banke. Jeigu iš mokėjimo pavedi- mo negalima nustatyti, pagal kurią draudimo sutartj yra mokama draudimo jmoka, tai draudimo jmokos sumokėjimo data bus laikoma

jmokos priskyrimo draudimo sutarčiai diena.

8.7. Xxxxxxxx jmoką už draudėją jo vardu gali sumokėti ir kiti as- menys, nejgydami jokių teisių j draudimo sutartj ir sumokėtas drau-

dimo jmokas.

čiuojamas jmokos atskaitymas.

9.2. Iš sukaupto kapitalo vertės kiekvieno mėnesio paskutinę dieną

gali būti išskaičiuojami šie draudiko nustatyto dydžio draudimo su- tarties atskaitymai:

a) sutarties sudarymo atskaitymas – draudimo sutarties sudary- mo išlaidoms padengti. Šis atskaitymas netaikomas, jei drau-

dimo sutartis sudaryta tik su vienkartine draudimo jmoka;

9.91.. IDš sruamuodkėitmų vioenakatrstikniaų iirtpyampildaoimų draudimo jmokų išskai-

10.6. Jeigu draudimo apsaugos sustabdymas tęsiasi ilgiau nei 6 mė-

nesius, draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartj.

b) administravimo atskaitymas – draudimo sutarties administra- vimo išlaidoms padengti. Šis atskaitymas gali būti sudarytas iš

kintamos ir fiksuotos dalies;

c) draudimo rizikos atskaitymai –pasirinktos draudimo apsaugos

išlaidoms padengti.

9.3. Draudimo sutarčiai taikomų atskaitymų dydžiai ir jų taikymo tvarka nurodomi draudimo liudijime ir kainoraštyje. Draudikas turi teisę keisti draudimo sutarčiai taikomų atskaitymų dydžius, pakeitęs

kainoraštj 13.13 punkte nustatyta tvarka.

9.4. Draudėjui išmokant dalj sukaupto kapitalo pagal 15.5 punktą, gali būti išskaičiuojamas draudiko papildomų draudimo sutarties administravimo paslaugų kainoraštyje nurodyto dydžio dalies kapi-

talo išsiėmimo mokestis.

9.5. Xxxxxxxx xxxxxxx atskaitymų tarifus tvirtina draudikas. Šių at- skaitymų dydžiai apskaičiuojami pagal galiojančius draudiko tarifus ir apdraudžiamų asmenų individualius duomenis. Draudimo rizikos atskaitymai gali būti padidinti, atsižvelgiant j apdraustojo draudimo

rizikos laipsnj.

Pasikeitus statistiniams duomenims apie draudžiamuosius jvykius ir draudimo išmokas, draudikas gali vienašališkai pakeisti draudimo rizikos atskaitymų tarifus. Apie šiuos pakeitimus draudikas praneša draudėjui prieš 3 mėnesius iki naujų tarifų jsigaliojimo dienos. Jeigu draudėjas nesutinka su tarifų pakeitimu, jis gali iki naujų tarifų jsiga- liojimo nemokamai pakeisti draudimo sutarties sąlygas, darančias jtaką šių atskaitymų dydžiui, arba nutraukti draudimo sutartj pagal

16.5 punktą.

9.6. Jeigu pagal 7.2 punktą draudimo sutartyje nustatytas draudi- mo variantas A, tai pagrindinio apdraustojo gyvybės draudimo rizi- kos atskaitymo dydis skaičiuojamas pagal skirtumą tarp draudimo sumos ir sukaupto kapitalo vertės bei pagal draudimo liudijime nu- statytą draudimo rizikos atskaitymo tarifą. Jeigu pagal tokj draudi- mo variantą sukaupto kapitalo vertė lygi arba viršija draudimo sumą, tai šis draudimo rizikos atskaitymas pagrindiniam apdraustajam ne-

skaičiuojamas.

10.1. Draudikas gali sustabdyti draudimo apsaugos galiojimą šiais

atvejais:

a) draudėjui nesumokėjus draudimo jmokos;

b) kai sukaupto kapitalo nepakanka atskaitymams padengti.

10.2. Jei draudėjas nesumoka periodinės draudimo jmokos ar jos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai prane- ša draudėjui raštu. Per 30 dienų nuo pranešimo išsiuntimo draudėjui nesumokėjus draudimo jmokos, draudikas turi teisę sustabdyti drau- dimo apsaugą, kol draudėjas sumokės draudimo jmokos jsiskolini-

mą.

10.3. Jei draudimo sutarties galiojimo metu sukaupto kapitalo ver- tė tampa mažesnė už taikomų draudimo sutarties atskaitymų dydj, draudimo apsauga sustabdoma. Tokiu atveju draudikas raštu infor- muoja draudėją apie draudimo apsaugos sustabdymą. Pranešime nurodomas minimalios draudimo jmokos, būtinos atnaujinti draudi-

mo apsaugos galiojimą, dydis.

10.4. Draudimo apsaugos sustabdymo metu draudimo sutarčiai draudiko nustatyti atskaitymai skaičiuojami, bet iš sukaupto kapita- lo neatimami. Xxxxxxxx xxxxxxx atskaitymai už draudimo apsaugos sustabdymo laikotarpj netaikomi. Visi draudimo atskaitymai, kurie nebuvo sumokėti per draudimo apsaugos sustabdymo laikotarpj, išskaičiuojami iš sukaupto kapitalo vertės draudimo apsaugos atsta-

tymo dieną.

10.5. Jei draudimo apsauga buvo sustabdyta, tai jos galiojimas atnaujinamas kitą dieną po pranešime dėl draudimo apsaugos su- stabdymo nurodytos sumos sumokėjimo dienos. Jeigu draudėjas nesumoka nurodytos sumos per 6 mėnesius nuo draudimo apsau- gos sustabdymo dienos, tai draudimo apsauga gali būti atnaujinta

tik draudikui sutikus ir jo nustatytomis draudimo sąlygomis.

10. Draudimo įmokos nesumokėjimas ir draudimo apsaugos sustabdymas

11. Investavimo kryptys ir programos

11.1. Investavimo programą pasirenka draudėjas draudimo sutar- ties sudarymo metu, draudėjui prašyme nurodžius investavimo pro- gramą ar kokioms investavimo kryptims ir kokiomis proporcijomis

bus paskirstyta sumokėtos draudimo jmokos dalis.

11.2. Draudėjas turi teisę pasirinkti investavimo kryptis iš draudiko siūlomo sąrašo. Draudikas turi teisę keisti siūlomų investavimo kryp- čių sąrašą. Draudikas gali nustatyti dalis, kuriomis gali būti investuo-

jama j tam tikras investavimo kryptis, ir pasirenkamų krypčių skaičių.

11.3. Tais atvejais, kai bent viena iš investavimo programoje pasi- rinktų investavimo krypčių yra naikinama, apie šj faktą draudikas in- formuoja draudėją ne mažiau kaip prieš 30 dienų. Draudėjas privalo pateikti savo sprendimą iki investavimo krypties naikinimo dienos. Jei draudėjas per šj laikotarpj nepateikia savo sprendimo, draudikas savo nuožiūra pakeičia draudėjo investavimo programą ir / ar pa- skirsto naikinamoje investavimo kryptyje draudėjo sukauptą kapita-

lą kitoms investavimo kryptims.

11.4. Investavimo krypčių aprašymai kartu su investavimo strate- gija skelbiami draudiko interneto tinklapyje. Draudėjo pageidavimu draudikas pateikia draudėjui jo pasirinktų investavimo krypčių apra- šymus. Draudikas turi teisę keisti tuos investavimo krypties investa-

vimo objektus, kurie atitinka investavimo krypties strategiją.

11.5. Tais atvejais, kai keičiasi vienos iš investavimo krypčių investa- vimo strategija, apie šj faktą draudikas informuoja draudėją ne ma- žiau kaip prieš 30 dienų. Draudėjas privalo pateikti savo sprendimą iki investavimo strategijos pakeitimo dienos. Jei draudėjas per šj lai- kotarpj nepateikia savo sprendimo, draudikas palieka sukauptą ka- pitalą toje pačioje investavimo kryptyje arba savo nuožiūra pakeičia draudėjo investavimo programą ir / ar perskirsto sukaupto kapitalo

struktūrą kitoms investavimo kryptims.

11.6. Draudėjas neturi teisės reikšti pretenzijų dėl draudiko spren- dimo, kokioms investavimo kryptims turi būti priskirtas draudėjo su- kauptas kapitalas bei kur nukreipiamos draudimo jmokos po inves- tavimo krypties panaikinimo arba investavimo krypties investavimo strategijos pakeitimo, jei draudėjas nustatytais terminais ir būdais

šios informacijos nepateikė draudikui.

11.7. Investicinių vienetų kainos skelbiamos draudiko interneto tin-

klapyje.

mo pradžia yra preliminari, todėl, atsižvelgiant j visų draudimo liudi- jimui išrašyti būtinų duomenų gavimą, gali būti draudiko keičiama. Draudimo sutarties galiojimo terminas nurodomas draudimo liudiji- me. Draudimo sutartis jsigalioja esant visoms šioms sąlygoms: drau- dėjui išduotas draudimo liudijimas ir sumokėta visa pirma draudimo liudijime nurodyta draudimo jmoka. Draudikas turi teisę pripažinti draudimo sutarties jsigaliojimą ir nesant visų išvardytų sąlygų. Ne- sumokėjus visos pirmos draudimo jmokos per 3 mėnesius nuo drau- dimo sutarties sudarymo dienos, draudimo sutartis nutrūksta ir gali būti atnaujinta tik draudikui sutikus.

12.2. Sumokėdamas pirmą periodinę ar vienkartinę draudimo jmo- ką, draudėjas patvirtina, kad sutinka su draudimo sutarties sąlygo-

mis ir sudaro draudimo sutartj.

12.3. Draudimo apsauga jsigalioja kitą dieną po pirmos periodinės ar vienkartinės draudimo jmokos sumokėjimo, tačiau ne anksčiau, negu sudaryta draudimo sutartis, ir ne anksčiau, negu draudimo liu- dijime nurodyta draudimo pradžia. Xxxxxxxx xxxxxxxx xxxxxxx ir be

draudėjo parašo draudimo liudijime.

12.4. Draudimo apsauga gali būti sustabdoma šių draudimo taisy-

klių 10.1 punkte nurodytais atvejais.

12.5. Xxxxxxxx xxxxxxxx pasibaigia, kai:

121.12.. PDraršaymuedsiumdaroytsi duratuadrimtioesustagratj ldiroaujdiėmjo onutroedrymta dirnauadii-

a) miršta pagrindinis apdraustasis. Jeigu pagrindinio apdraustojo mirtis pagal šių draudimo taisyklių nuostatas yra nedraudžia- masis jvykis, tai draudimo sutartis draudiko sutikimu gali būti tęsiama, gavus draudėjo prašymą dėl pagrindinio apdraustojo

pakeitimo;

b) išmokamos visos draudimo išmokos;

c) draudėjas –fizinis asmuo miršta arba draudėjas –juridinis as- muo likviduojamas ir nėra jo teisių ir pareigų perėmėjų. Tokiu atveju mirusio draudėjo jpėdiniams arba likviduojamam juridi-

niam asmeniui draudikas išmoka išperkamąją sumą;

d) nutraukiama draudimo sutartis;

e) pasibaigia draudimo sutarties galiojimo terminas.

12.6. Papildomo draudimo sąlygose gali būti numatyti kiti draudimo sutarties pasibaigimo atvejai. Papildomo draudimo apsauga galioja tik galiojant pagrindinei ERGO universalaus gyvybės draudimo ap-

saugai.

12.7. Apdraustajam mirus, visa draudimo apsauga, taikoma pagal

draudimo sutartj šiam asmeniui, pasibaigia.

13.5. Draudėjas privalo informuoti apdraustąjj, jo teisėtą atstovą ir naudos gavėją apie sudarytą draudimo sutartj ir juos supažindinti su jų teisėmis ir pareigomis, nustatytomis draudimo sutartyje. Jei draudimo sutartis yra keičiama, draudėjas privalo šiame punkte iš- vardintiems asmenims suteikti informaciją apie draudimo sutarties

pasikeitimus.

13.6. Draudikas, sudarydamas ir vykdydamas draudimo sutartj, turi teisę tvarkyti apdraustojo, naudos gavėjo ir draudimo jmokų mokė- tojo asmens duomenis be jų sutikimo, išskyrus ypatingus asmens

duomenis.

13.7. Su draudimo sutartimi susiję pranešimai draudikui turi būti pa- teikiami raštu arba kitu su draudiku suderintu būdu. Draudikui tokie

pranešimai jsigalioja nuo jų gavimo momento.

13.8. Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos jstatymuose ir / ar drau- dimo taisyklėse numatomas rašytinis informacijos pateikimas, laiko- ma, kad šis reikalavimas yra jvykdytas, jei, draudimo sutarties šalims susitarus, informacija draudėjui (apdraustajam) pateikiama paštu, elektroniniu paštu ar kitais telekomunikacijų galiniais jrenginiais, su-

teikiančiais galimybę jrodyti informacijos pateikimo faktą.

13.9. Apie adreso korespondencijai gauti, savo vardo, pavardės ar pavadinimo pasikeitimą draudėjas privalo pranešti draudikui nedels- damas. Jei draudėjas ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui išvyks- ta j užsienj, jis turi draudikui nurodyti asmenj, gyvenantj Lietuvoje ir jgaliotą draudėjo vardu gauti draudiko pranešimus, arba turi nurody-

ti savo elektroninio pašto adresą korespondencijai gauti.

13.10. Draudėjui raštu pareikalavus ir jam apmokėjus pagal draudiko papildomų draudimo sutarties administravimo paslaugų kainoraštj, išduodamas draudimo liudijimo dublikatas. Remiantis draudėjo ra- šytiniu prašymu ir jam sumokėjus nustatyto dydžio mokestj pagal draudiko papildomų draudimo sutarties administravimo paslaugų kainoraštj, draudikas gali teikti ir kitas papildomas draudimo sutar- ties administravimo paslaugas, nejtrauktas j atskaitomus mokes-

čius.

13.11. Draudėjas apie ketinimą perleisti arba jkeisti savo teises, ky- lančias iš draudimo sutarties, turi nedelsdamas pranešti draudikui

raštu.

13.12. Kiekvienais metais draudikas informuoja draudėją apie jo su- kaupto kapitalo vertę, išperkamosios sumos dydj bei pateikia drau-

dėjui kitą teisės aktuose nustatytą informaciją.

13.13. Informaciją apie kainoraščio pakeitimą draudikas pateikia draudėjui ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki kainoraščio pakeitimo jsi- galiojimo. Jeigu kainoraštyje numatomi didesni atskaitymai, išskyrus jstatymų nustatytus privalomus atskaitymus, draudėjas turi teisę iki šių pakeitimų jsigaliojimo nutraukti draudimo sutartj šių draudimo taisyklių 16.5 punkte nustatyta tvarka. Gavęs draudėjo prašymą nu- traukti draudimo sutartj, draudikas privalo per 30 dienų nuo prašy-

mo gavimo dienos išmokėti draudėjui 16.5 punkte nustatytą sumą.

13.1. Draudikas jsipareigoja supažindinti draudėją su šiomis draudi- mo taisyklėmis, draudiko siūlomų investavimo krypčių aprašymais, draudimo jmokų dydžiais, o, sudarius draudimo sutartj, išduoti drau- dimo liudijimą. Draudikas privalo pateikti ir kitą su draudimo sutar- timi susijusią informaciją, kurią draudiką jpareigoja pateikti Lietuvos

Respublikos jstatymai ir Priežiūros institucijos nutarimai.

13.2. Draudėjas tiek sudarydamas draudimo sutartj, tiek jos galio- jimo metu privalo suteikti draudikui išsamią ir teisingą informaciją apie apdraustąjj. Draudėjas ir apdraustasis, draudimo sutarties su- darymo ir jos galiojimo metu pildydami prašymą sudaryti ar keisti draudimo sutartj, pranešimą apie draudžiamąjj jvykj, atsakydami j draudiko pateikiamas apklausos anketas ar papildomus klausimus, privalo pateikti draudikui visą jiems žinomą informaciją, kuri reika- linga draudikui jvertinti draudimo riziką, nustatyti aplinkybes, kurios gali turėti esminės jtakos draudžiamojo jvykio atsiradimo tikimybei, ištirti draudžiamajam jvykiui, draudimo sutarties atskaitymų, drau- dimo išmokos dydžio ar kitų reikšmingų draudimo sutarčiai aplin- kybių nustatymą. Draudėjas privalo raštu pranešti draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą, tame tarpe susijusj su apdraustojo duomenų apie darbinę veiklą pasikeitimais. Vykdydamas draudimo sutartj, draudikas jsipareigoja neskelbti gautos informacijos apie draudėją ar apdraustąjj, išskyrus draudimo sutartyje arba jstatymų

nustatytus atvejus.

13.3. Draudikas draudžia tikėdamas tuo, kad draudėjas ir apdraus- tasis j visus draudiko prašymo sudaryti ERGO universalaus gyvybės draudimo sutartj ir apklausos anketų klausimus, ypač susijusius su esamais arba ankstesniais susirgimais, sveikatos sutrikimais ir nega- lavimais, neigiamais jpročiais, paveldimomis ligomis, darbine veikla, laisvalaikio pomėgiais, atsakė išsamiai ir teisingai. Draudėjas ir ap- draustieji apie sveikatos būklės ar kitų prašyme draudimui pateiktų duomenų pasikeitimus, jvykusius nuo prašymo užpildymo dienos iki draudimo liudijimo išdavimo dienos, turi nedelsiant raštu pranešti

draudikui.

13.4. Jeigu po draudimo sutarties sudarymo nustatoma, kad drau- dėjas arba apdraustasis, sudarant draudimo sutartj ar jos galiojimo metu, nevykdė savo pareigos atskleisti informaciją ir tyčia ar dėl neatsargumo suteikė draudikui neišsamią, neatitinkančią tikrovės informaciją apie draudėją, apdraustąjj ar apie aplinkybes, galinčias turėti esminės jtakos draudimo rizikai jvertinti, draudžiamojo jvykio atsiradimo tikimybei, draudimo sutarties atskaitymų dydžių nusta- tymui ar kitų reikšmingų draudimo sutarčiai aplinkybių nustatymui, tai draudikas turi teisę nutraukti draudimo sutartj ar sumažinti drau- dimo išmoką arba atsisakyti ją mokėti, išskyrus atvejus, kai aplinky- bės, kurias draudėjas ir / ar apdraustasis nuslėpė, išnyko iki draudžia-

mojo jvykio ar neturėjo jtakos draudžiamajam jvykiui.

13. Draudimo sutarties šalių teisės ir pareigos

14. Draudimo išmokų nustatymo tvarka

14.1. Apdraustojo mirties atveju draudikui reikia pateikti:

- mirties liudijimą (arba notariškai patvirtintą jo nuorašą);

- išsamią gydytojo arba gydymo jstaigos pažymą apie mirties priežastj, taip pat apie ligos, dėl kurios apdraustasis mirė, pra-

džią ir eigą.

14.2. Apie apdraustojo mirtj draudikui reikia pranešti per 30 dienų

nuo apdraustojo mirties arba per 30 dienų nuo teismo sprendimo paskelbti apdraustąjj mirusiu jsiteisėjimo.

14.3. Dokumentus, reikalingus draudžiamajam jvykiui nustatyti ir jvertinti, bei išlaidas, susijusias su draudžiamąjj jvykj patvirtinančių dokumentų išdavimu, apmoka asmuo, pretenduojantis j draudimo

išmoką.

14.4. Siekdamas nustatyti, ar priklauso mokėti draudimo išmokas,

draudikas gali pareikalauti papildomų dokumentų ir / ar jrodymų arba pats savo sąskaita atlikti reikalingus tyrimus.

151.15.. DDraruaduimdoimišmookiošsmmookkamųoms dorakuėdijmimo souttavrtayjreknaustaty-

16. Draudimo sutarties nutraukimas prieš

ką raštu ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki draudimo sutarties nutrauki- mo datos.

16.2. Jei draudėjas – fizinis asmuo – nutraukia draudimo sutartj, raštu pranešęs draudikui per 30 dienų nuo momento, kai jam buvo pranešta apie sudarytą draudimo sutartj, draudikas grąžina sumo-

kėtų draudimo jmokų sumą.

16.3. Draudikas gali vienašališkai nutraukti draudimo sutartj šių draudimo taisyklių 10.6, 13.4 punktuose ir / ar Lietuvos Respublikos

jstatymų numatytais atvejais.

16.4. Kai draudimo sutartis nutraukiama draudiko iniciatyva drau- dėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, draudėjui grąžinama iš-

perkamoji suma.

16.5. Kai draudimo sutartis nutraukiama draudėjo iniciatyva, išsky-

rus 16.6 punkte nustatytus atvejus, draudėjui grąžinama išperkamoji suma.

16.6. Kai draudimo sutartis nutraukiama draudėjo iniciatyva drau- dikui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, draudėjui grąžinama pa- gal draudimo sutartj sukaupto kapitalo vertė ir papildomai sumoka-

ma 1 % sukaupto kapitalo vertės dydžio kompensacija.

16.7. Jeigu draudėjas nėra nurodęs jokio kito jgalioto asmens, tai po jo mirties pranešimą apie draudimo sutarties nutraukimą gauna naudos gavėjas. Jeigu naudos gavėjo nėra arba jo buvimo vietos nu- statyti nejmanoma, tai pranešimas gali būti jteiktas draudėjo jpėdi-

niams ar teisių perėmėjams.

16.1. tDerarumdėjians tąuri teisę nutraukti draudimo sutartj, jspėjęs draudi-

17. Draudimo sutarties keitimas

17.1. Draudėjas apie pageidaujamus draudimo sutarties pakeiti- mus, išskyrus 17.4 ir 17.5 punktuose nustatytus atvejus, praneša draudikui raštu arba kitu su draudiku suderintu būdu ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki numatomos draudimo sutarties pakeitimo datos. Draudikas, jvertinęs draudimo riziką ir kitas draudikui reikšmingas aplinkybes, gali atsisakyti keisti sutarties sąlygas. Draudimo sutar- ties pakeitimai jsigalioja nuo draudimo sutarties pakeitime nurody-

tos datos.

17.2. Iki draudžiamojo jvykio draudėjas bet kuriuo metu gali pakeisti naudos gavėją, išskyrus jstatymuose ir šių draudimo taisyklių 17.3 punkte numatytus atvejus, apie tai pranešęs draudikui raštu. Jeigu naudos gavėjas buvo paskirtas apdraustojo sutikimu, tai naudos ga-

vėjas gali būti pakeistas tik apdraustajam sutikus.

17.3. Jeigu naudos gavėjas paskirtas neatšaukiamai, tai draudėjas be naudos gavėjo sutikimo negali mažinti draudimo sumos. Jei drau- dimo apsauga sustabdoma, draudikas gali pranešti apie tai neatšau-

kiamai paskirtam naudos gavėjui.

17.4. Draudėjas, pranešęs draudikui raštu arba kitu su draudiku su- derintu būdu ir sutikus draudikui, turi teisę keisti investavimo pro- gramą. Pakeista investavimo programa taikoma tik draudimo jmo- koms, sumokėtoms nuo investavimo programos pakeitimo dienos. Draudikas gali nustatyti investavimo programų keitimo apribojimus ir taikyti draudiko papildomų draudimo sutarties administravimo

paslaugų kainoraštyje nustatytus mokesčius.

17.5. Draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas, pranešęs drau- dikui raštu arba kitu su draudiku suderintu būdu ir sutikus draudi- kui, turi teisę keisti jau sukaupto kapitalo struktūrą, nepažeisdamas draudiko nustatytų investavimo j kryptj apribojimų. Keičiant sukaup- to kapitalo struktūrą, turimi investiciniai vienetai perskaičiuojami j naujai pasirinktų investavimo krypčių investicinius vienetus pagal skaičiavimo dienos kainą. Draudikui pritarus, perskaičiavimas atlie- kamas iš karto, tačiau ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Jei šių ter- minų nėra galimybės laikytis dėl priežasčių, kurios nepriklauso nuo draudiko, tai sukaupto kapitalo struktūra keičiama vėliau, tačiau iš

karto, kai tampa jmanoma.

tiems naudos gavėjams. Jeigu draudimo sutartyje nenurodytas naudos gavėjas, tai draudimo išmokos apdraustojo mirties atveju mokamos apdraustojo jpėdiniams. Visas kitas išmokas (išperkamoji suma, dalis sukaupto kapitalo ir pan.) pagal draudimo sutartj drau- dikas išmoka draudėjui, jo jgaliotiems gauti kitas išmokas asmenims arba jo jpėdiniams, jei tai neprieštarauja šių draudimo taisyklių 15.2 punktui.

15.2. Jei apdraustasis yra nepilnametis arba neveiksnus asmuo, išmokos mokamos tik j šio asmens vardu atidarytą sąskaitą banke. Apdraustojo nepilnamečio ar neveiksnaus asmens mirties atveju

draudimo išmoka mokama jo teisėtiems jpėdiniams.

15.3. Draudimo išmokas draudikas moka išmokų gavėjui jo sąskaita.

Išmokos pervedamos j išmokos gavėjo nurodytą sąskaitą. Mokant išmokas j užsienj, su tuo susijusi rizika tenka išmokų gavėjui.

15.4. Draudimo išmokas draudikas išmoka eurais per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo jvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir išmokos dydj (jskaitant papildomą informaciją iš teisėsaugos institucijų, sveikatos

priežiūros jstaigų ir pan.).

Jeigu dėl draudžiamojo jvykio vyksta teisėsaugos institucijų tyrimas arba pradėtas teismo procesas, tai draudikas turi teisę atidėti spren- dimą dėl draudimo išmokos iki tyrimo ar teismo proceso pabaigos. Sprendimą, ar gauta informacija yra pakankama pripažinti jvykj

draudžiamuoju ir nustatyti išmokos dydj, priima draudikas.

Reikalingos gauti informacijos apimtj nustato draudikas. Rinkdamas informaciją, reikšmingą nustatant draudžiamojo jvykio faktą, aplin- kybes, pasekmes ir išmokos dydj, draudikas turi teisę reikalauti iš pateikusių prašymus gauti išmokas asmenų, Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių teritorijoje esančių gydytojų, ligoninių ir kitų gydymo, sveikatos priežiūros bei slaugos jstaigų, teisėsaugos institucijų, kitų fizinių ir juridinių asmenų Lietuvos Respublikos jstatymų nustatyta tvarka išduotus paveldėjimo teisės dokumentus, asmenų tapatybę, giminystės ryšj patvirtinančius dokumentus, medicinines išvadas, di- agnozes, kitus medicininius dokumentus, apdraustojo mirties faktą patvirtinančius dokumentus, paaiškinimus, išvadas ir visą kitą žodi- nę ir rašytinę informaciją, kuri, draudiko manymu, yra reikalinga jvy-

kiui ištirti ir išmokai nustatyti.

15.5. Pradedant antrais draudimo metais, draudėjas gali atsiim- ti dalj sukaupto kapitalo nenutraukdamas draudimo sutarties, bet prieš 30 dienų pranešęs apie tai draudikui. Sukaupto kapitalo liku- tis po sukaupto kapitalo dalies išmokėjimo turi būti ne mažesnis nei minimalus draudiko nustatytas dydis, nurodytas papildomų draudi- mo sutarties administravimo paslaugų kainoraštyje. Dalis sukaupto kapitalo išmokama draudėjui sumokėjus draudiko nustatyto dydžio dalies kapitalo išsiėmimo mokestj. Šis mokestis pagal 9.4 punktą gali

būti išskaičiuojamas iš sukaupto kapitalo.

15.6. Pasibaigus draudimo sutartyje nustatytam draudimo sutar- ties galiojimo terminui, sukaupto kapitalo vertė išmokama per 7 dar- bo dienas nuo šio termino pabaigos arba ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po draudėjo ar naudos gavėjo rašytinio prašymo pateikimo ar jvykdytos kitos draudimo išmokai būtinos informacijos pateikimo. Tuo atveju, kai prašymas pateikiamas nesuėjus draudimo sutartyje nustatytam terminui, draudimo išmoka išmokama ne vėliau kaip per

7 darbo dienas nuo draudimo sutartyje nustatyto termino pabaigos.

15.7. Išmokamo sukaupto kapitalo vertė perskaičiuojama j pinigus pagal investicinių vienetų skaičiavimo dienos kainą. Draudikas turi teisę iš draudimo išmokos išskaičiuoti draudimo atskaitymus, neap-

mokėtus per draudimo sutarties galiojimo laikotarpj.

15.8. Xxxxxxxxxxx apdraustojo mirties atveju draudėjo sukauptas kapitalas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie ap- draustojo mirtj gavimo dienos perskaičiuojamas j pinigus ir nein- vestuojamas. Jei šių terminų nėra galimybės laikytis dėl priežasčių, kurios nepriklauso nuo draudiko, tai draudėjo sukauptas kapitalas perskaičiuojamas j pinigus vėliau, tačiau iš karto, kai tampa jmano-

ma.

19.2. Visi nesutarimai, kylantys tarp draudėjo ir draudiko dėl draudi- mo sutarties sudarymo, vykdymo ar nutraukimo, sprendžiami tarpu- savio derybomis. Nepavykus išspręsti nesutarimų derybomis, ginčas tarp draudėjo ir draudiko gali būti sprendžiamas neteismine tvarka, vadovaujantis Lietuvos banko nustatytomis vartotojų ir finansų rin- kos dalyvių ginčo nagrinėjimo taisyklėmis arba teisme, vadovaujan- tis Lietuvos Respublikos jstatymais. Dėl ginčo nagrinėjimo neteismi- ne tvarka draudėjas ir apdraustieji turi teisę kreiptis j finansų rinkos

dalyvių priežiūros instituciją – Lietuvos banką.

19.3. Draudikas turi teisę keisti draudimo taisykles, kurių pagrindu sudaryta draudimo sutartis, jeigu draudėjo, apdraustojo ir naudos gavėjo teisės ir interesai, kylantys iš draudimo sutarties, tuo keitimu

nėra panaikinami ar apribojami.

19.4. Draudikas turi teisę papildyti ir pakeisti draudimo taisyklių, kurių pagrindu sudarytos draudimo sutartys, tam tikrus punktus šiais atvejais: pasikeitus arba atsiradus naujoms teisės normoms, kuriomis vadovaujantis buvo sudarytos draudimo taisyklės arba kai pasikeičia teisės normos, tiesiogiai susijusios su draudimo sutartimi, arba esant objektyviam būtinumui dėl ekonominės situacijos (pvz.,

esant hiperinfliacijai).

19.5. Su draudimo taisyklių pakeitimais pagal 19.3, 19.4 punktus draudikas draudėją supažindina pranešdamas raštu ar kitu sutartu būdu. Draudimo taisyklių pakeitimai jsigalioja praėjus 30 dienų nuo draudiko pranešimo apie draudimo taisyklių pakeitimą išsiuntimo draudėjui, jeigu draudikas nenurodo kito termino. Jeigu draudėjas nesutinka su draudimo taisyklių pakeitimais, tai jis turi teisę nutrauk- ti draudimo sutartj. Draudėjui šiuo atveju išmokama išperkamoji

suma.

19.6. Reikalavimams, kylantiems iš draudimo sutarties, taikomi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyti ieškinio senaties

terminai.

18. Teisių ir pareigų pagal draudimo

ko leidimą, turi teisę perleisti savo teises ir pareigas pagal draudimo sutartj kitai draudimo jmonei, kitos Europos Sąjungos valstybės na- rės draudimo jmonei ar užsienio valstybės draudimo jmonės filialui, jsteigtam Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybė- je narėje, Lietuvos Respublikos jstatymų nustatyta tvarka.

18.2. Draudiko pranešime draudėjui apie ketinimą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartj turi būti nurodytas terminas, ne trumpesnis kaip 2 mėnesių, per kurj draudėjas turi teisę raštu pa- reikšti draudikui savo prieštaravimus dėl ketinimo perleisti teises ir

pareigas pagal draudimo sutartj.

18.3. Draudėjas, nesutikdamas su teisių ir pareigų pagal draudimo sutartj perleidimu, turi teisę nutraukti draudimo sutartj, pranešęs apie draudimo sutarties nutraukimą draudikui raštu per 1 mėnesj nuo teisių ir pareigų perleidimo. Draudimo sutartis nutraukiama nuo pranešimo apie draudimo sutarties nutraukimą gavimo dienos. Nu- traukus draudimo sutartj šiame punkte nurodytu pagrindu, draudė-

jui išmokama išperkamoji suma.

18.1. sDruautdaikratsįrapšeytrinlėesisduitamrtioes tpvagarrinkduair gavęs Lietuvos ban-

19. Baigiamosios nuostatos

19.1. Draudimo sutarčiai taikomi Lietuvos Respublikos jstatymai.

II. Papildomo našlaičio pensijos draudimo sąlygos

gos galiojimo metu, išskyrus 2.1 punkte numatytus atvejus.

1.2. Teismui paskelbus apdraustąjj mirusiu, tai laikoma drau- džiamuoju jvykiu, jeigu jsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta apdraustojo mirties data tenka draudimo apsaugos galiojimo lai- kotarpiui. Jei teismas pripažjsta apdraustąjj nežinia kur esančiu, tai

nelaikoma draudžiamuoju jvykiu.

1.11..

DDraruadužiadmžaisaismjvyikeisjiyrįavaypkdriaauistojo mirtis draudimo apsau-

4.41.. DDraruaduimdoismutaortiseus šmaliaų .suDsirtaariumdu iampdroauisštimeji ogakliobsūti ap-

a) apdraustojo savižudybė per pirmus 3 draudimo apsaugos ga-

liojimo metus;

b) apdraustojo mirtis, susijusi su kariniais veiksmais, karo ar ne- paprastosios padėties jvedimu, vidaus neramumais, branduo-

linės energijos poveikiu;

c) apdraustojo mirtis jam užsiimant nusikalstama veika. Nusi- kalstamos veikos buvimą jrodo ikiteisminio tyrimo institucijų tyrimo medžiaga, išvados, procesinis sprendimas ar teismo

nuosprendis.

d) apdraustojo mirtis draudimo apsaugos sustabdymo metu;

e) apdraustojo mirtis dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios (veikos, padarytos tiesiogine ar netiesiogine tyčia), iš- skyrus apdraustojo savižudybę po 3 draudimo apsaugos galio-

jimo metų.

2.21.. NNeedrdaurdažuiamdižeijiajvmykiiaei, jkiaiįdvryaukdiimaoi išmoka nemokama:

drausti papildomu našlaičio pensijos draudimu. Apdrausti asmenys ir jų draudimo apsaugos galiojimo terminai nurodomi draudimo liu- dijime.

4.2. Draudimo sumos dydis kas mėnesj mažėja ir yra lygus mokėti-

nų draudžiamojo jvykio atveju našlaičio pensijų sumai.

4.3. Jeigu apdraustasis miršta iki draudimo termino pabaigos, tai našlaičio pensija mokama draudimo sutartyje nurodytam naudos gavėjui nuo kito mėnesio pradžios iki šio našlaičio pensijos draudimo termino pabaigos. Našlaičio pensija mokama kiekvieno mėnesio pir- mą dieną, o jos dydis nurodomas draudimo liudijime. Jeigu draudimo termino pabaiga yra ne pirma mėnesio diena, tai paskutinė našlaičio pensija išmokama kito mėnesio pirmą dieną po draudimo termino

pabaigos.

4.4. Jeigu apdraustojo našlaičio pensijos draudimo suma buvo pa- didinta, o apdraustasis nusižudo per pirmus 3 metus nuo draudimo sumos padidinimo, išskyrus 2.1 a) punkte numatytą atvejj, tai moka- ma našlaičio pensijos suma lygi prieš padidinimą galiojusiai našlaičio

pensijai.

5.1. Apie apdraustojo mirtj draudikui reikia pranešti per 30 dienų nuo apdraustojo mirties arba per 30 dienų nuo teismo sprendimo

paskelbti apdraustąjj mirusiu jsiteisėjimo.

5.2. Draudimo išmokas draudikas pradeda mokėti per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo jvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes (jskaitant papil- domą informaciją iš teisėsaugos institucijų, sveikatos priežiūros js-

taigų ir pan.).

5. Draudimo išmokų nustatymo tvarka

3. Draudimo objektas

3.1. Draudimo objektas yra turtinis interesas, susijęs su apdrausto- jo gyvenimo trukme, o draudimo sutartyje jis jvardijamas kaip naš-

laičio pensija.

III. Papildomo darbingumo netekimo draudimo sąlygos

2.2. Darbingumo netekimas nelaikomas draudžiamuoju jvykiu, jeigu darbingumo netekimas nustatytas per pirmus 6 mėnesius nuo draudimo pradžios, išskyrus nelaimingų atsitikimų, jvykusių per draudimo laikotarpj ir nepriklausančių nuo apdraustojo valios, pase-

kmes.

2.3. Jeigu draudimo apsauga buvo sustabdyta arba nutraukta, tai atnaujinus draudimo apsaugos galiojimą darbingumo netekimas nelaikomas draudžiamuoju jvykiu, jeigu jis atsirado dėl priežasčių,

kurios jvyko per draudimo apsaugos negaliojimo laikotarpj.

1.1. Draudžiamuoju jvykiu laikomas negrjžtamas apdraustojo 75 % arba didesnis darbingumo netekimas (visiškas darbingumo ne- tekimas), sąlygotas draudimo apsaugos galiojimo metu atsiradusių ryškių organizmo jvairių funkcijų sutrikimų, dėl kurių apdraustajam nustatytas 0-25 % darbingumo lygis ir apdraustasis laikomas nedar- bingu. Darbingumo netekimo ir darbingumo lygio nustatymo krite- rijus ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministerija.

Visiško darbingumo netekimo faktas patvirtinamas, jeigu toks ap- draustojo nedarbingumas nenutrūkstamai tęsiasi ne mažiau kaip 12 mėnesių. Sprendimą dėl darbingumo netekimo pripažinimo drau-

džiamuoju jvykiu priima draudikas.

1.2. Lietuvos Respublikoje pasikeitus oficialiai darbingumo lygio nustatymo metodikai, draudikas, vertindamas draudžiamąjj jvykj, gali vadovautis pakeista metodika, pagal kurią nustatomas visiško

darbingumo netekimo faktas ir asmuo laikomas nedarbingu.

1. Draudžiamasis įvykis

3. Draudimo objektas

3.1. Draudimo objektas yra turtinis interesas, susijęs su apdrausto-

jo visišku darbingumo netekimu.

draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų, jeigu apdraustajam darbingumo netekimas atsirado dėl ligų ir / ar nelaimingų atsitikimų padarinių:

a) tokių, kuriuos sukėlė jvykiai, susiję su kariniais veiksmais, karo ar nepaprastosios padėties jvedimu, vidaus neramumais, maištu, riaušėmis, darbuotojų streikais, lokautais, valdžios institucijų ir pareigūnų atliekamais sulaikymais ir suėmimais,

tarnyba kariuomenėje, dalyvavimu taikos palaikymo misijoje;

b) atsiradusių ir / ar jvykusių apdraustajam užsiimant nusikalsta- ma veika ar rengiantis ją jvykdyti ir / ar apdraustajam atliekant kitus priešingus teisei veiksmus (pvz., vairavimas transporto priemonės neturint tam teisės). Ikiteisminio tyrimo instituci- jų, organų, jgaliotų nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, išvados, procesiniai sprendimai ir / ar teismų nuospren- džiai, sprendimai, nutarimai ir nutartys jrodo nusikalstamos veikos požymius arba rengimąsi ją vykdyti ar kitus priešingus teisei veiksmus, todėl draudikas gali tuo remtis priimdamas

sprendimą dėl jvykio pripažinimo nedraudžiamuoju;

c) susijusių su apdraustojo užsiėmimu pavojinga sporto ar lais- valaikio veikla: ekstremalaus sporto šakos, kovinės sporto šakos, aviacijos ir oro sportas (jskaitant šuolius su parašiutu, sklandymą, oro balionus, skraidymą mažais aparatais, para- sparniais ir pan.), nardymas giliau nei 40 m ir kitas ekstremalus nardymas, alpinizmas, laipiojimas uolomis, slidinėjimas nej- rengtomis trasomis, snieglentėmis, bobslėjumi, automobilių ir motociklų lenktynės (jskaitant drag lenktynes, vandens moto sportą), šuoliai su guma, jėgos aitvarai ir pan., jeigu draudimo

sutartyje nenumatyta kitaip;

d) apdraustojo tyčia sukeltų ligų, tyčinių susižalojimų arba ban-

dymo nusižudyti;

e) apdraustojo sužalojimo dėl draudėjo ar draudimo išmokų ga-

vėjo tyčios (veikos, padarytos tiesiogine ar netiesiogine tyčia);

f) branduolinės energijos poveikio (išskyrus spindulinės terapijos

pasekmes);

g) alkoholio, narkotikų ar apsvaigimo tikslu panaudotų toksinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų ar vaistų,

kurie nebuvo paskirti gydytojo, poveikio;

h) AIDS arba ŽIV viruso.

2.21.. NDaerbdinrgaumuodnžeitaekmimiaes jliaiįkvomykasianeidraudžiamuoju jvykiu, o

4. Xxxxxxxx xxxx

4.1. Draudimo sutarties šalių susitarimu apdrausti asmenys gali būti apdrausti papildomu darbingumo netekimo draudimu. Darbin- gumo netekimo draudimo sumos, dėl kurių draudimo sutarties šalys

susitarė, nurodomos draudimo liudijime.

4.2. Apdraustojo darbingumo netekimą pripažinus draudžiamuo-

ju jvykiu, išmokama šio asmens darbingumo netekimo draudimo suma.

4.3. Draudikui pripažinus apdraustojo darbingumo netekimą drau- džiamuoju jvykiu, šio asmens darbingumo netekimo draudimas pa-

sibaigia.

5. Draudimo išmokų nustatymo tvarka

5.1. Apie apdraustojo visišką darbingumo netekimą draudikui rei- kia pranešti per 30 dienų nuo darbingumo lygio nustatymo dienos. Draudikui privaloma pateikti Xxxxxxxxx ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą dar- bingumo lygio pažymą (pažymos kopiją) bei išsamų gydančio gydy- tojo išrašą apie darbingumo netekimo priežastis, pradžią ir numato-

mą ateityje ilgalaikj jo buvimą.

5.2. Draudimo išmoką draudžiamojo jvykio atveju draudikas išmo-

ka apdraustajam, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.

5.3. Draudimo išmoką draudikas sumoka per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant drau- džiamojo jvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes (jskaitant papildomą informaciją iš teisėsaugos institucijų, sveikatos priežiūros jstaigų ir

pan.).

5.4. Siekdamas nustatyti, ar priklauso mokėti draudimo išmoką, draudikas gali pareikalauti dokumentų ir / ar papildomų jrodymų, apklausti visus gydytojus ir gydymo jstaigas, kuriose apdraustasis buvo gydomas, užsakyti atlikti reikalingus medicininius tyrimus ar

skirti gydytojų ekspertizę.

5.5. Jeigu darbingumo netekimo draudimo suma buvo padidinta, tai apdraustajam pripažinus jo darbingumo netekimą per pirmus 6 mėnesius nuo draudimo sumos padidinimo dienos, draudimo išmo- ka yra lygi prieš padidinimą galiojusiai darbingumo netekimo draudi-

mo sumai.

5.6. Darbingumo netekimo draudimo išmoka nemokama, jeigu draudikui apie darbingumo netekimą pranešama po apdraustojo mirties arba praėjus daugiau kaip 12 mėnesių po apdraustojo visiško

darbingumo netekimo atsiradimo.

IV. Papildomo kritinių ligų draudimo sąlygos

- asmenys, atiduoti j specialią auklėjimo jstaigą ar atliekantys

laisvės atėmimo bausmę, bei asmenys, kuriems yra taikomos priverstinės medicinos priemonės.

1.1. Draudžiamasis jvykis yra apdraustojo kritinė liga, patvirtinta medicininiais dokumentais ir atitinkanti draudimo sutartyje ir šių sąlygų 7 straipsnyje nurodytą kritinių ligų sąrašą bei kritinių ligų dia-

gnozavimo kriterijus.

1. Draudžiamasis įvykis

2.1. Nedraudžiamieji jvykiai, kai draudimo išmoka nemokama:

a) diagnozė atitiko ne visus 7 straipsnyje nurodytus atitinkamos

kritinės ligos diagnozavimo kriterijus;

b) kritinė liga atsirado per pirmus 3 mėnesius nuo draudimo liu-

dijime nustatytos kritinių ligų draudimo pradžios;

c) kritinė liga atsirado dėl branduolinės energijos poveikio (išsky-

rus spindulinės terapijos pasekmes);

d) kritinė liga buvo sukelta apdraustajam tyčia susižalojus arba

apdraustajam bandant nusižudyti;

e) kritinė liga buvo sukelta apdraustojo sužalojimu dėl draudėjo ar draudimo išmokų gavėjo tyčios (veikos, padarytos tiesiogi-

ne ar netiesiogine tyčia);

f) kritinė liga atsirado apdraustajam vykdant nusikalstamą veiką

arba rengiantis ją jvykdyti, ar dėl kito teisei priešingo veikimo;

g) kritinė liga atsirado dėl jvykių, susijusių su karo ar nepaprasto- sios padėties jvedimu, kariniais veiksmais, maištu, riaušėmis, vidaus neramumais, darbuotojų streikais, lokautais, valdžios institucijų ir pareigūnų atliekamais sulaikymais ir suėmimais,

tarnyba kariuomenėje, dalyvavimu taikos palaikymo misijoje;

h) kritinė liga atsirado apdraustajam nuo alkoholio, narkotikų ar apsvaigimo tikslu panaudotų toksinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų ar stipriai veikiančių vaistų, kurie

nebuvo paskirti gydytojo, poveikio;

i) kritinė liga atsirado dėl apdraustojo užsiėmimo pavojinga sporto ar laisvalaikio veikla (ekstremalaus sporto šakos, kovi- nės sporto šakos, nardymas, alpinizmas, šuoliai su parašiutu, aviasportas, sklandymas, oro balionai, automobilių, motociklų

lenktynės ir pan.), jei draudimo sutartyje nenumatyta kitaip;

j) apdraustajam buvo nustatytos šios piktybinio auglio diagno- zės: odos piktybinio auglio, lėtinės limfocitinės leukozės, I sta- dijos limfogranuliomatozės, I stadijos prostatos vėžio, anksty- vosios stadijos dar neišplitusio lokalizuoto (carcinoma in situ)

piktybinio auglio;

k) apdraustajam nustatyta bet kokio auglio diagnozė, kai ap-

draustasis infekuotas ŽIV arba serga AIDS;

l) apdraustajam nustatyta jgimta yda (taikoma tik vaikų kritinių

ligų sąrašu pagal 7.2 punktą apdraustam asmeniui);

m) kritinė liga buvo apdraustojo mirties, jvykusios per vieną mė-

nesj nuo kritinės ligos diagnozavimo, priežastis.

2.2. Draudimo išmoka nemokama, jeigu kritinė liga atsirado dėl priežasčių, kurios jvyko per draudimo apsaugos negaliojimo laikotar- pj. Jei draudimo apsauga buvo sustabdyta ar nutraukta, tai kritinių ligų draudžiamiesiems jvykiams ji pradeda galioti po 3 mėnesių lai-

kotarpio nuo draudimo apsaugos galiojimo atnaujinimo dienos.

2.3. Kritinių ligų draudimu nedraudžiami asmenys:

- sergantys arba persirgę kritinėmis ligomis;

- sergantys AIDS arba ŽIV viruso nešiotojai;

- sergantys ateroskleroze, cukriniu diabetu, lėtinėmis sunkiomis

kraujo, kepenų, inkstų, plaučių ligomis;

- psichikos ligoniai bei sergantys lėtinėmis sunkiomis nervų li-

gomis;

- piktnaudžiaujantys jvairiomis svaiginamosiomis, toksinėmis,

narkotinėmis medžiagomis, vaistais, alkoholiu;

2. Nedraudžiamieji įvykiai ir nedraudžiami asmenys

3. Draudimo objektas

3.1. Draudimo objektas yra turtinis interesas, susijęs su apdrausto-

jo kritine liga.

3.2. Kritinių ligų sąrašai pateikiami šių draudimo sąlygų 7 straips- nyje. Xxxxxxxx xxxxxxxxx xxxxxxxx, kuris kritinių ligų draudimo va- riantas ir kuriam draudimo laikotarpiui taikomas apdraustam asme- niui. 7.2 punkte nurodytas vaikų kritinių ligų sąrašas apdraustajam galioja iki jam sukanka 18 metų, jeigu draudimo sutartyje nenusta- tyta kitaip. Apdraustajam nuo 18 metų amžiaus galioja 7.1 punkte nurodytas kritinių ligų sąrašas, jei draudimo sutartyje nenustatyta

kitaip.

4. Xxxxxxxx xxxx

4.1. Draudimo sutarties šalių susitarimu apdrausti asmenys gali būti apdrausti kritinių ligų draudimu. Kritinių ligų draudimo sumos, dėl kurių draudimo sutarties šalys susitarė, nurodomos draudimo

liudijime.

4.2. Apdraustojo kritinę ligą pripažinus draudžiamuoju jvykiu, iš- mokama šio asmens kritinių ligų draudimo suma. Draudimo suma pagal kiekvieno apdraustojo draudimą išmokama tik vieną kartą, ne- atsižvelgiant j kritinių ligų kiekj ir jų pasikartojimo skaičių. Draudikui pripažinus apdraustojo kritinę ligą šio asmens kritinių ligų draudimas

pasibaigia.

5. Draudimo išmokų nustatymo tvarka

5.1. Apie kritinę ligą draudikui reikia pranešti raštu per 30 dienų

nuo kritinės ligos diagnozavimo.

5.2. Draudimo išmokas draudikas moka pateikus užpildytą prane- šimą apie kritinę ligą ir dokumentus iš sveikatos priežiūros jstaigos, patvirtinančius kritinę ligą: išsamų gydytojo išrašą apie ligą, jos eigą,

tyrimus, gydymą bei atliktas operacijas.

5.3. Siekdamas nustatyti, ar priklauso mokėti draudimo išmoką, draudikas gali pareikalauti dokumentų ir / ar papildomų dokumentų ir / ar jrodymų, apklausti visus gydytojus ir gydymo jstaigas, kuriose apdraustasis buvo gydomas, užsakyti atlikti reikalingus medicininius

tyrimus ar skirti gydytojų ekspertizę.

5.4. Kol draudėjas, apdraustasis ar kitas j draudimo išmoką preten- duojantis asmuo sąmoningai ar aplaidžiai nevykdo šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų, draudikas turi teisę nepripažinti draudžiamo- jo jvykio. Tačiau tai negalioja, jeigu toks aplaidus pareigų nevykdy-

mas netrukdo nustatyti draudžiamojo jvykio.

5.5. Jeigu kritinių ligų draudimo suma buvo padidinta, tai apdraus- tajam diagnozavus kritinę ligą per pirmus 3 mėnesius nuo draudimo sumos padidinimo dienos, draudimo išmoka dėl kritinės ligos yra

prieš padidinimą galiojusi kritinių ligų draudimo suma.

5.6. Draudimo išmoką kritinių ligų draudimo atveju draudikas iš-

moka apdraustajam, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.

6. Draudimo sutarties keitimas

6.1. Jeigu keičiama apdraustojo gyvybės draudimo suma ar drau- dimo trukmė, tai kritinių ligų draudimas gali būti tęsiamas tik draudi-

ko nustatytomis sąlygomis.

6.2. Atsižvelgiant j medicinos mokslo raidą ar sergamumo lygio pokyčius, draudikas turi teisę vienašališkai keisti kritinių ligų apibrė- žimus ir / ar diagnozavimo kriterijus. Draudikas turi teisę pakeisti kri- tinių ligų draudimo sąlygas, jspėdamas raštu draudėją ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki numatytos draudimo sąlygų pakeitimo datos. Jeigu draudėjas nesutinka su šiais draudimo sąlygų pakeitimais, tai kritinių ligų draudimas nutraukiamas nuo numatytos draudimo sąlygų pa-

keitimo datos.

- papilinis skydliaukės vėžys, mažesnis nei 1 cm skersmens, his-

tologiškai apibūdinamas kaip T1N0M0;

- šlapimo pūslės mikrokarcinoma, histologiškai klasifikuojama

kaip Ta;

- tikroji policitemija ir pirminė trombocitemija;

- nenustatytos reikšmės monokloninė gamapatija;

- skrandžio MALT limfoma (skrandžio ekstranodalinė marginali- nės zonos limfoma), jeigu ją galima išgydyti naudojant Helico-

bacter eradikacijos (išnaikinimo) schemą;

- virškinimo trakto stromos auglys (GIST), I ir II vėžio stadija pa- gal AJCC (The American joint committee on cancer –Amerikos

jungtinis vėžio komitetas) vėžio stadijos nustatymo sistemą;

- odos limfoma, nebent ligą reikia gydyti chemoterapija ar spin-

duline terapija;

- krūties mikroinvazinė karcinoma (histologiškai klasifikuojama

kaip T1mic), nebent ligai gydyti reikalinga mastektomija, che- moterapija ar spindulinė terapija;

- gimdos kaklelio mikroinvazinė karcinoma (histologiškai klasifi- kuojama kaip IA1 stadijos), nebent ligai gydyti reikalinga his-

terektomija, chemoterapija ar spindulinė terapija.

7.1. Kritinių ligų sąrašas (taikomas, kai apdraustasis yra nuo 18

iki 64 metų amžiaus):

- piktybinis auglys;

- miokardo infarktas;

- smegenų insultas;

- vainikinių širdies kraujagyslių šuntavimo operacija;

- inkstų funkcijos nepakankamumas;

- galūnių paralyžius;

- visiškas regėjimo netekimas (aklumas);

- išsėtinė sklerozė;

- vidaus organų transplantacija;

- širdies vožtuvo pakeitimas;

- aortos operacija;

- Alzheimerio liga;

- gerybinis smegenų auglys;

- kurtumas;

- kalbos netekimas;

- trečiojo laipsnio nudegimai;

- Parkinsono liga.

Miokardo infarktas

Miokardo infarktas yra negrjžtamas širdies raumens pažeidimas (ne- krozė) dėl užsitęsusio kraujotakos sutrikimo. Miokardo infarktas turi būti patvirtintas laboratorinių miokardo infarkto rodiklių (troponino ar CK-MB) kiekio pokyčiu iki miokardo infarktui būdingų lygių, jei kar-

tu nustatomi bent du iš šių kriterijų:

- išemijos simptomai (pvz., krūtinės skausmas);

- nauji elektrokardiogramos (EKG) pokyčiai, rodantys miokardo išemiją (nauji ST-T pokyčiai arba nauja kairiosios Hiso pluošto

kojytės blokada);

- patologinių Q dantelių atsiradimas EKG.

Diagnozė turi būti patvirtinta gydytojo kardiologo.

Draudimo išmoka nemokama šiais atvejais:

- ūmus koronarinis sindromas (stabili arba nestabili krūtinės an-

gina);

- troponino kiekio padidėjimas nesant aiškios išeminės širdies ligos (pvz., miokarditas, streso sukelta kardiomiopatija (Tako- Tsubo sindromas), širdies sumušimas, plaučių embolija, intok-

sikacija narkotikais);

- miokardo infarktas, kai vainikinės kraujagyslės normalios, dėl vainikinių arterijų spazmo, miokardo „tiltelių“ (širdies vainiki-

nių kraujagyslių užspaudimo) ar narkotikų vartojimo;

- miokardo infarktas, jvykęs per 14 dienų po vainikinių arterijų

angioplastikos ar šuntavimo operacijos.

7.2. Vaikų kritinių ligų sąrašas (taikomas, kai apdraustasis yra

nuo 2 iki 17 metų amžiaus):

- piktybinis auglys;

- galūnių paralyžius;

- visiškas regėjimo netekimas (aklumas);

- vidaus organų transplantacijos operacija;

- kurtumas;

- sunki galvos trauma.

7.3. Kritinių ligų apibrėžimai ir diagnozavimo kriterijai:

Piktybinis auglys

Tai bet koks piktybinis auglys, kurio diagnozė patvirtinta histologiškai ir kuriam būdingas nekontroliuojamas piktybinių ląstelių dauginima- sis ir invazija j audinius. Diagnozė turi būti patvirtinta gydytojo on- kologo arba patologo. Draudžiamuoju jvykiu taip pat laikomas susir-

gimas leukemija, piktybine limfoma ir mielodisplastinis sindromas.

Draudimo išmoka nemokama, jei nustatyta tokia diagnozė:

- bet koks auglys, histologiškai klasifikuojamas kaip (prema- ligninis) ikivėžinis, neinvazinis ar carcinoma in situ (jskaitant latakų ir skiltinę krūties carcinoma in situ bei gimdos kaklelio

displaziją CIN-1, CIN-2 ir CIN-3);

- bet koks prostatos vėžys, nebent histologiškai klasifikuojamas didesnis nei 6 laipsnio pagal Gleason skalę arba progresavo

mažiausiai iki T2N0M0 klinikinės TNM klasifikacijos;

- lėtinė limfocitinė leukemija, nebent diagnozuota ne mažesnė

nei B stadija pagal BINET klasifikaciją;

- odos bazalinių (pamatinių) ląstelių karcinoma arba plokščiųjų ląstelių karcinoma ir IA stadijos (T1aN0M0) piktybinė melano-

ma, nebent yra nustatyta auglio metastazių;

Smegenų insultas

Tai smegenų audinio mirtis dėl ūmaus galvos smegenų kraujotakos sutrikimo, kurj sukėlė intrakranijinė trombozė, kraujo išsiliejimas (jskaitant subarachnoidinj kraujo išsiliejimą) arba ekstrakranijinė

embolija, kai nustatoma:

- ūmi neurologinių simptomų pradžia;

- naujas objektyvus neurologinis deficitas klinikinės apžiūros

metu.

Neurologinis deficitas turi būti pastovus ir išlikti ilgiau nei 3 mėnesius nuo susirgimo pradžios. Diagnozė turi būti patvirtinta gydytojo neu-

rologo ir vaizdinių tyrimų duomenimis.

Draudimo išmoka nemokama šiais atvejais:

- praeinantis smegenų išemijos priepuolis (PSIP) ir reversinis

(grjžtamasis) išeminis neurologinis deficitas (RIND);

- trauminis smegenų ar kraujagyslių pažeidimas;

- neurologinis deficitas dėl bendros hipoksijos, infekcijos, užde-

giminės ligos, migrenos ar medicininės intervencijos;

7. Kritinių ligų sąrašai ir diagnozavimo kriterijai

- atsitiktiniai vaizdinių tyrimų (KT kompiuterinės tomografijos arba MRT magnetinio rezonanso tyrimų) radiniai be aiškiai su-

sijusių klinikinių insulto simptomų („tylusis insultas“).

- inksto (-ų);

- kepenų (jskaitant kepenų dalies ir gyvo donoro kepenų trans-

plantaciją);

- plaučių (jskaitant gyvo donoro skilties transplantaciją arba

vieno plaučio transplantaciją);

- kaulų čiulpų (alogeninių hematopoetinių kamieninių ląstelių

transplantacija atlikta po pilno kaulų čiulpų pašalinimo);

- plonojo žarnyno;

- kasos.

Draudžiamuoju jvykiu taip pat laikoma dalinė arba viso veido, ran- kos, plaštakos ar kojos transplantacija (kompleksinis audinių alo- transplantato persodinimas). Būklė, dėl kurios yra reikalinga trans- plantacija, turi būti laikoma neišgydoma kitomis priemonėmis ir turi

būti patvirtinta atitinkamos srities specialisto.

Draudimo išmoka nemokama šiais atvejais:

- kitų organų, kūno dalių ar audinių (jskaitant rageną ir odą)

transplantacija;

- kitų ląstelių transplantacija (jskaitant kasos salelių ląsteles ir

ne hemopoetines kamienines ląsteles).

Vainkinių širdies arterijų šuntavimo operacija

Tai širdies operacija, atliekama atviru būdu, skirta dviejų ir daugiau vainikinių arterijų susiaurėjimui ar užakimui koreguoti šuntuojančiai- siais transplantatais (šuntais). Operacijos būtinumas turi būti patvir- tintas gydytojo kardiologo arba kardiochirurgo ir jrodytas vainikinių

arterijų angiografijos duomenimis.

Draudimo išmoka nemokama šiais atvejais:

- šuntavimo operacija atlikta vienai susiaurėjusiai arba užsikim-

šusiai (užakusiai) vainikinei kraujagyslei gydyti;

- atlikta vainikinių arterijų angioplastika arba stento implanta-

vimas.

Inkstų funkcijos nepakankamumas

Tai lėtinis ir negrjžtamas abiejų inkstų terminalinis funkcijos nepa- kankamumas, dėl kurio nuolat turi būti atliekamos hemodializės arba peritoninės dializės. Dializės būtinumas turi būti patvirtintas

gydytojo nefrologo ir inkstų funkcijos tyrimų duomenimis.

Draudimo išmoka nemokama ūmaus grjžtamo inkstų funkcijos ne-

pakankamumo, kuris gydomas laikinomis inkstų dializėmis, atveju.

Širdies vožtuvų operacija

Tai operacija, atliekama siekiant pakeisti arba koreguoti vieną ar ke-

lis pažeistus širdies vožtuvus. Ši sąvoka apima tokias procedūras:

- širdies vožtuvų pakeitimo ar korekcijos operacija, atliekama

atviru būdu;

- Rosso operacija;

- kateterinė valvuloplastika;

- transkateterinė aortos vožtuvo implantacija (TAVI).

Operacijos būtinumas turi būti patvirtintas gydytojo kardiologo arba kardiochirurgo ir tai turi būti patvirtinta echokardioskopijos ar širdies

kateterizacijos duomenimis.

Draudimo išmoka nemokama transkateterinio dviburio (mitralinio)

vožtuvo susiaurinimo atveju.

Galūnių paralyžius

Tai visiškas ir negrjžtamas bet kurių 2 galūnių raumenų funkcijos praradimas dėl nugaros ar galvos smegenų sužalojimo arba ligos. Galūnė yra apibrėžiama kaip visa ranka arba visa koja. Paralyžius turi išlikti ilgiau nei 3 mėnesius, jis turi būti patvirtintas gydytojo neu-

rologo ir pagrjstas klinikiniais duomenimis ir diagnostiniais tyrimais.

Draudimo išmoka nemokama šiais atvejais:

- paralyžius dėl savęs žalojimo ar psichologinių sutrikimų;

- Guillain-Barre sindromas;

- periodinis arba jgimtas paralyžius.

Aortos operacija

Tai operacija, atliekama siekiant gydyti aortos susiaurėjimą, užsikim- šimą, aneurizmą ar atsisluoksniavimą. Ši sąvoka apima minimaliai invazines procedūras, tokias kaip endovaskulinę korekciją. Operaci- jos būtinumas turi būti patvirtintas gydytojo kardiochirurgo ir vaizdi-

nių tyrimų duomenimis.

Draudimo išmoka nemokama šiais atvejais:

- krūtininės ir pilvinės aortos dalies šakų operacijos (jskaitant aortos ir šlaunies arterijos arba aortos ir klubinės arterijos šun-

tavimą);

- aortos operacijos, susijusios su jgimtais jungiamojo audinio susirgimais (pvz.: Marfano sindromas, Ehlers–Danlos sindro-

mas);

- operacijos dėl aortos trauminio pažeidimo.

Visiškas regėjimo netekimas (aklumas)

Tai negrjžtamas visiškas abiejų akių regos netekimas dėl ligos ar traumos, kuris negali būti gydomas refrakcine korekcija, vaistais ar operacija. Visiškas regos netekimas jrodomas, kai bet kurios akies re- gos aštrumas yra 3/60 ar mažesnis (0,05 arba mažesnis pagal dešim- tainę sistemą) geriau matančios akies po korekcijos, arba kai geriau matančios akies regėjimo laukas yra mažesnis nei 10° skersmens po

korekcijos. Diagnozė turi būti patvirtinta gydytojo oftalmologo.

Išsėtinė sklerozė

Neabejotina išsėtinės sklerozės diagnozė nustatoma remiantis nuo- latiniais ligos simptomais ir turi būti patvirtinta gydytojo neurologo

bei visais šiais kriterijais:

- esami kliniškai nustatyti motorinės ar jutiminės funkcijos su-

trikimai, kurie tęsiasi ilgiau nei 6 mėnesius;

- magnetinio rezonanso tyrimu (MRT) galvos ar nugaros smege- nyse nustatyti mažiausiai du išsėtinei sklerozei būdingi demie-

linizacijos židiniai.

Draudimo išmoka nemokama šiais atvejais:

- jtariama išsėtinė sklerozė ir neurologiniai arba radiologiniai izoliuoti sindromai, pagal kuriuos galima jtarti, bet ne diagno-

zuoti išsėtinę sklerozę;

- izoliuotas regos nervo neuritas ir regos nervo neuromielitas.

Alzheimerio liga

Neabejotina Alzheimerio ligos diagnozė nustatoma asmenims iki 65

metų amžiaus ir turi būti patvirtinta remiantis visais šiais kriterijais:

- intelektinių gebėjimų praradimas, pasireiškiantis atminties ir pažintinių funkcijų (sekos, organizacinių, apibendrinimo ir pla- navimo) sutrikimais, kurie sukelia ryškų protinės ir socialinės

funkcijos pablogėjimą;

- asmenybės pasikeitimu;

- lėtai progresuojančia liga ir nuolatiniu pažintinių funkcijų ma-

žėjimu;

- nėra sąmonės sutrikimų;

- tipiniais neuropsichologiniais ir nervų sistemos vaizdinių tyri-

mų (pvz., kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tyrimo) duomenimis.

Vidaus organų transplantacija

Tai apdraustąjam atliekama vieno ar daugiau organų persodinimo

operacija, kai apdraustasis yra recipientas:

- širdies;

Dėl ligos apdraustajam reikalinga nuolatinė priežiūra (24 valandas per parą). Diagnozė ir priežiūros poreikis turi būti nustatyti ir patvir-

tinti gydytojo neurologo.

Draudimo išmoka nemokama nustačius kitas demencijos (silpnapro-

tystės) formas dėl smegenų, sisteminių arba psichinių ligų.

Kasdienės veiklos veiksmai:

- prausimasis – gebėjimas praustis vonioje ar duše (jskaitant jli- pimą j vonią ar dušą ir išlipimą) arba patenkinamas prausima-

sis kitomis priemonėmis;

- apsirengimas ir nusirengimas – gebėjimas apsirengti, nusi-

rengti, užsisagstyti ir atsisagstyti visus drabužius, jeigu reikia, petnešas, dirbtines galūnes ar kitas ortopedines priemones;

- valgymas – gebėjimas pavalgyti pačiam, kai maistas yra paga-

mintas ir patiektas;

- asmens higienos laikymasis – gebėjimas išlaikyti pakankamą asmens higieną naudojantis tualetu ar kitaip valdyti tuštini-

mosi ir šlapinimosi funkcijas;

- judėjimas po kambarius – gebėjimas pereiti iš kambario j kam-

barj tame pačiame aukšte;

- jlipimas ir išlipimas iš lovos – gebėjimas atsikelti / išlipti iš lovos

j kėdę ar nejgaliojo vežimėlj ir atgal.

Diagnozė turi būti nustatyta gydytojo neurologo.

Smegenų neurostimuliatoriaus implantavimas ligos simptomams kontroliuoti, nepriklausomai nuo kasdienės veiklos gebėjimų, yra draudžiamasis jvykis. Neurostimuliatoriaus implantavimo būtinu-

mas turi būti patvirtintas gydytojo neurologo arba neurochirurgo.

Draudimo išmoka nemokama šiais atvejais:

- antrinis parkinsonizmas (jskaitant vaistų ar toksinų sukeltą

parkinsonizmą);

- savaiminis tremoras;

- parkinsonizmas, susijęs su kitais neurodegeneraciniais susirgi-

mais.

Gerybinis smegenų auglys

Gerybinis smegenų auglys –tai nepiktybinis audinių, esančių kauko- lės smegeninėje dalyje / ertmėje ir apsiribojančių smegenimis, sme- genų dangalais ar galviniais nervais, augimas. Auglio gydymui turi

būti taikomas mažiausiai vienas iš šių būdų:

- visiškas arba dalinis chirurginis pašalinimas;

- stereotaksinė radiochirurgija;

- išorinis spindulinis gydymas.

Jeigu dėl medicininių priežasčių nė vieno gydymo būdo taikyti nega- lima, auglys turi sukelti nuolatinj neurologinj deficitą, kuris išlieka ne mažiau nei 3 mėnesius nuo diagnozės nustatymo. Diagnozė turi būti nustatyta gydytojo neurologo ar neurochirurgo ir patvirtinta vaizdi-

nių tyrimų duomenimis.

Draudimo išmoka nemokama šiais atvejais:

- diagnozavus ar gydant bet kokias smegenų cistas, granulomą, hamartomas ar smegenų arterijų arba venų malformacijas

(išsigimimą);

- kankorėžinės liaukos (hipofizės) augliai.

Kurtumas

Tai nuolatinis ir negrjžtamas abiejų ausų kurtumas dėl ligos arba fizi- nio sužalojimo. Diagnozė turi būti nustatyta gydytojo otolaringologo ir patvirtinta ne mažesniu nei 90 db klausos slenksčio rodikliu svei- kesne ausimi, 500, 1000 ir 2000 hercų garso dažnio diapazone atlikus

toninę ribinę audiometriją.

Sunki galvos trauma

Tai sunkus atviras ar uždaras trauminis galvos smegenų sužeidimas, sukeliantis sunkius ir nuolatinius smegenų pažeidimus. Pažeidi- mų sunkumas vertinamas pagal funkcinio nepriklausomumo testą (motorinių ir socialinių jgūdžių vertinimas). Nukentėjęs vaikas nega- li atlikti mažiausiai 3-jų iš 6-ių žemiau nustatytų kasdienės veiklos veiksmų ne trumpiau nei 12 mėnesių ištisai ir, nežiūrint tikėtino pa-

gerėjimo, to negalės atlikti per ateinančius dvejus metus.

Kasdienės veiklos veiksmai:

- prausimasis – gebėjimas praustis vonioje ar duše (jskaitant jli- pimą j vonią ar dušą ir išlipimą) arba patenkinamas prausima-

sis kitomis priemonėmis;

- apsirengimas ir nusirengimas – gebėjimas apsirengti, nusi- rengti, užsisagstyti ir atsisagstyti visus drabužius, jeigu reikia,

petnešas, dirbtines galūnes ir kitas ortopedines priemones;

- valgymas – gebėjimas pavalgyti pačiam, kai maistas yra paga-

mintas ir patiektas;

- asmens higienos laikymasis – gebėjimas išlaikyti patenkinamą asmens higienos lygj naudojantis tualetu ar kitaip valdyti tuš-

tinimosi ir šlapinimosi funkcijas;

- judėjimas po kambarius – gebėjimas pereiti iš kambario j kam-

barj tame pačiame aukšte;

- jlipimas ir išlipimas iš lovos – gebėjimas atsikelti iš lovos j kėdę

ar nejgaliojo vežimėlj ir atgal.

Diagnozė turi būti nustatyta gydytojo neurologo arba neurochirurgo

ir patvirtinta specialių testų rezultatais bei vaizdinių tyrimų (kompiu- terinės tomografijos, magnetinio rezonanso tyrimų) duomenimis.

Draudimo išmoka nemokama šiais atvejais:

- smegenų pažeidimo padariniai dėl smurto šeimoje (pvz., su-

krėsto vaiko sindromas);

- smegenų pažeidimo padariniai dėl savęs žalojimo, alkoholio ar

narkotikų / toksinių medžiagų poveikio.

Kalbos netekimas

Tai visiškas ir negrjžtamas gebėjimo kalbėti netekimas dėl fizinio su- žalojimo ar ligos, kuris išlieka ne mažiau nei 6 mėnesius. Diagnozę

turi nustatyti gydytojas otolaringologas.

Draudimo išmoka nemokama, jei kalbos netenkama dėl psichikos

sutrikimų ar psichikos ligų.

Trečio laipsnio nudegimai

Tai nudegimai, kurie pažeidžia odą per visą jos gylj iki paodžio au- dinių (trečiojo laipsnio nudegimai) ir yra ne mažesni nei 20 % kūno paviršiaus ploto nustatant pagal devynetų taisyklę, Lund-Browder diagramą arba pagal delno taisyklę (kūno paviršiaus ploto 1% yra lygus apdraustojo plaštakos delninio paviršiaus (delno ir pirštų kartu)

plotui). Diagnozę turi nustatyti chirurgas.

Draudimo išmoka nemokama šiais atvejais:

- trečiojo laipsnio nudegimai dėl savęs žalojimo;

- bet kokie pirmojo ar antrojo laipsnio nudegimai.

Parkinsono liga

Parkinsino liga, sąlygojanti nuolatinj fizinių gebėjimų netekimą. Pirminės Parkinsono ligos diagnozė nustatoma asmenims iki 65 metų amžiaus ir turi būti patvirtinta mažiausiai dviem iš šių klinikinių

požymių:

- raumenų rigidiškumu (sustingimu);

- tremoru (drebėjimu);

- bradikinezija (nenormaliu judesių lėtumu, fizinio ir protinio at-

sako vangumu).

Nepaisant atitinkamo medikamentinio gydymo, Parkinsono liga turi sąlygoti visišką negalėjimą pačiam atlikti mažiausiai 3-jų iš 6-ių že- miau nustatytų kasdienės veiklos veiksmų ne trumpiau nei 3 mėne-

sius ištisai.

V. Papildomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sąlygos

laimingas atsitikimas (išskyrus 2 straipsnyje nurodytus nedraudžia- muosius jvykius), kuriam jvykus išmokos gavėjas jgyja teisę j draudi- mo išmoką.

1.2. Nelaimingu atsitikimu laikomas atvejis, kai apdraustojo kūnas

staiga ir ne dėl jo valios paveikiamas iš išorės ir padaroma žala svei- katai arba gyvybei.

1.3. Draudikas suteikia draudimo apsaugą tų nelaimingų atsitiki- mų atvejais, kurie gali atsitikti apdraustajam draudimo apsaugos galiojimo metu visą parą ir visame pasaulyje. Sužalojimai, kurie gali būti pripažinti draudžiamaisiais jvykiais, nurodyti šių draudimo sąly-

gų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų išmokų lentelėse.

1.11.. DDraruadužiadmžaisaismjvyikeisjiyįravydrkauiadiimo sutartyje nustatytas ne-

2.1. Nedraudžiamieji jvykiai, kai draudimo išmoka nemokama:

2.1.1. Nelaimingi atsitikimai dėl lėtinių, jgimtų ar degeneracinių ligų, psichikos ar sąmonės sutrikimų, apopleksijos, epilepsijos ar

kitų konvulsinių traukulių, ištinkančių visą apdraustojo kūną.

2.1.2. Nelaimingi atsitikimai, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su karo ar nepaprastosios padėties jvedimu, kariniais veiksmais, maištu, riaušėmis, vidaus neramumais, bet kokio pobūdžio teroro aktais, darbuotojų streikais, lokautais, taip pat valdžios institucijų ir pareigūnų atliekamais sulaikymais ir suėmimais, jei draudimo sutartyje nesusitarta kitaip. Taip pat nėra atlyginama žala arba išlaidos, sukeltos arba susijusios su reagavimu j šiame punkte nu- rodytus veiksmus ir jvykius, kelio jiems vykti užkirtimu ar jų nuslo-

pinimu.

2.1.3. Nelaimingi atsitikimai, kurie jvyko dėl draudėjo ar draudi- mo išmokų gavėjo tyčios (veikos, padarytos tiesiogine ar netiesio-

gine tyčia).

2.1.4. Nelaimingi atsitikimai, kurie susiję su apdraustojo tyči- niu susižalojimu ar bandymu nusižudyti, dalyvavimu muštynėse ar buitiniuose konfliktuose, taip pat kuriuos patyrė apdraustasis, darydamas ar rengdamasis padaryti nusikalstamą veiką ir / ar atlikdamas kitus priešingus teisei veiksmus. Nusikalstamos vei- kos požymius arba rengimąsi ją vykdyti ar kitus priešingus teisei veiksmus, veikimą ar neveikimą jrodo ir draudikas gali remtis pri- imdamas sprendimą dėl jvykio pripažinimo nedraudžiamuoju ar atsisakymo mokėti draudimo išmoką: ikiteisminio tyrimo institu- cijų, organų, jgaliotų nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, išvados, procesiniai sprendimai ir / ar teismų nuosprendžiai,

sprendimai, nutarimai ir nutartys.

2.1.5. Nelaimingi atsitikimai, kurie atsitinka, kai apdraustasis:

a) naudojasi oro susisiekimo priemonėmis be motoro, motori-

niais aeroplanais, lengvaisiais lėktuvais, kosminiais laivais, taip pat kai apdraustasis užsiima parašiutizmu;

b) vairuoja transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio (virši- jant Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytą alkoholio koncentraciją kraujyje), narkotikų ar apsvaigimo tikslu panau- dotų toksinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžia-

gų ar stipriai veikiančių vaistų;

c) vairuoja oro susisiekimo priemonę ar yra jos jgulos narys;

d) atlieka karinę tarnybą armijoje ar kitoje panašioje formuotėje,

dalyvauja taikos palaikymo misijoje;

e) kaip motorinės transporto priemonės vairuotojas, antrasis vai-

ruotojas ar keleivis dalyvauja transporto priemonių varžybose, taip pat ir treniruotėse, kuriose siekiama didelio greičio;

2. Nedraudžiamieji įvykiai ir nedraudžiami asmenys

f) aktyviai dalyvauja bet kokiose oficialiai organizuojamose sporto varžybose ar treniruotėse, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip. Oficialiai organizuojamos sporto varžybos ir treniruotės yra tokios, kurias rengia sporto organizacijos, ju- ridinio asmens teises turintys sporto klubai, sporto mokyklos, sporto centrai, sporto bazės, sporto šakų federacijos, asociaci- jos, draugijos, kitos kūno kultūra ir sporto veikla užsiimančios organizacijos bei institucijos, sudarančios sąlygas praktikuoti kūno kultūrą ir sportą, rengti sportininkus, organizuoti sporto varžybas ir kitus kūno kultūros bei sporto renginius. Oficialiai rengiamos sporto varžybos yra vykdomos pagal varžybų nuos- tatus. Šio punkto nuostatos netaikomos tiems sporto užsiėmi- mams, kurie nėra organizuojami sporto organizacijų ir yra ap-

draustojo laisvalaikio praleidimo forma;

g) užsiima kovinėmis sporto šakomis arba ekstremaliai pramo- gauja (nardymas, alpinizmas, šuoliai su parašiutu, šokinėjimas su guma, banglentė, jėgos aitvaras, kalnų dviratis, laipiojimas

sienele ir pan.), jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.

2.1.6. Nelaimingi atsitikimai dėl tiesioginio ar netiesioginio branduolinės energijos poveikio ir pakenkimai sveikatai dėl bet ko- kio spindulių (radioaktyviųjų, elektromagnetinių, šilumos, šviesos ir pan.) poveikio, taip pat dėl cheminių ar biologinių medžiagų nau-

dojimo netaikiais tikslais.

2.1.7. Sveikatos sutrikimai dėl gydymo, operacijų ar kitų medici- ninių procedūrų. Jeigu operacija ar gydymas buvo būtini dėl nelai-

mingo atsitikimo, tuomet tai vertinama kaip draudžiamasis jvykis.

2.1.8. Infekcijos, išskyrus tas, kurių sukėlėjai patenka j organiz- mą susižeidus draudžiamojo jvykio, numatyto šiose draudimo są- lygose, metu. Nedideli odos ir gleivinės sužeidimai (nubrozdinimai, jbrėžimai) nelaikomi draudžiamaisiais jvykiais, nors per sužeidi- mus tuoj pat ar po kurio laiko ligos sukėlėjai patenka j organizmą. Pasiutligės, stabligės, Laimo ligos ar erkinio encefalito atveju šis apribojimas negalioja. Infekcijoms, sukeltoms gydymo metu, tai-

kytinas 2.1.7 punktas.

2.1.9. Nelaimingi atsitikimai, kuriems turėjo jtakos alkoholio, narkotikų ar apsvaigimo tikslu naudotų toksinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, stipriai veikiančių vaistų varto- jimas. Draudikas taip pat nemoka draudimo išmokos, kai apdraus- tasis vartojo alkoholj ar kitas svaigiąsias medžiagas po nelaimingo atsitikimo iki gydytojo apžiūros arba vengė neblaivumo ar apsvai-

gimo patikrinimo.

2.1.10. Pilvo ar pilvo ertmės išvaržos.

2.1.11. Sveikatos sutrikimai dėl psichinių reakcijų (afekto būklėje),

nepriklausomai nuo jų atsiradimo priežasties.

2.1.12. Nelaimingi atsitikimai, kuriems atsirasti turėjo jtakos apdraustojo ligos (traumos), dėl kurių valstybinės institucijos ap- draustajam buvo nustačiusios darbingumo (nejgalumo) lygj, arba

psichikos liga.

2.1.13. Patologiniai kaulų lūžiai, tarpslankstelinių diskų pakenki- mai, tarpslankstelinių diskų išvaržos, patologiniai, pasikartojantys sąnarių išnirimai (panirimai), degeneraciniai pokyčiai sąnariuose,

dantų pažeidimai valgant.

2.1.14. Nelaimingi atsitikimai dėl osteosintezės konstrukcijų pa- šalinimo, jų lūžimo ir / ar išnirimo bei sąnarių protezų lūžimo ir / ar

išnirimo.

2.1.15. Teismui pripažinus apdraustąjj nežinia kur esančiu.

2.1.16. Nelaimingi atsitikimai, patirti draudimo apsaugos sustab-

dymo arba negaliojimo metu.

2.2. Nedraudžiami asmenys:

2.2.1. Psichiniai ligoniai ir asmenys, kuriems reikia ilgalaikės priežiūros, nedraudžiami, ir nors draudimo jmoka už juos sumo- kama, draudimo apsauga jiems negalioja. Priežiūros reikalaujantis asmuo yra toks asmuo, kuriam kasdieniame gyvenime nuolat rei-

kalinga kitų pagalba.

2.2.2. Asmenys, atiduoti j specialią auklėjimo jstaigą ar atlie- kantys laisvės atėmimo bausmę, bei asmenys, kuriems yra tai- komos priverstinės medicinos priemonės. Taip pat draudimo ap- sauga nesuteikiama kardomojo kalinimo (suėmimo) arba arešto

laikotarpiu.

2.2.3. Draudimo apsauga pasibaigia, kai tik apdraustasis tampa

neapdraudžiamas pagal 2.2.1 arba 2.2.2 punktą.

gais atsitikimais.

3.31.. DDraruaduimdoiombjeoktoasbyjreaktutratisniai interesai, susiję su nelaimin-

4. Draudimo išmokų rūšys ir draudimo

Jei dėl draudžiamojo jvykio nukentėjęs apdraustasis per metus nuo nelaimingo atsitikimo dienos miršta, atsiranda teisė reikalauti drau- dimo išmokos, numatytos draudimo liudijime apdraustojo mirties

dėl nelaimingo atsitikimo atveju.

Teismui apdraustąjj paskelbus mirusiu, draudimo išmoka yra mo- kama tik tais atvejais, kai teismo sprendime yra nurodoma, kad ap- draustasis dingo be žinios tokiomis aplinkybėmis, kurios leidžia ma- nyti apdraustąjj žuvus dėl draudžiamojo jvykio, o apdraustasis dingo

ir spėjamai žuvo draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu.

4.2. Draudimo išmoka negalios atveju

Negalia – tai ilgalaikis ir nuolatinis apdraustojo fizinio ar psichinio pajėgumo netekimas dėl nelaimingo atsitikimo, kai asmuo visai arba iš dalies negali pasirūpinti savo asmeniniu arba socialiniu gyveni- mu, jgyvendinti savo teisių ir vykdyti savo pareigų. Jei nelaimingas atsitikimas sąlygojo nuolatinj apdraustojo fizinio ar psichinio pajė- gumo netekimą (negalią), tai draudėjas turi teisę šiame punkte nu- statytomis sąlygomis reikalauti draudimo išmokos iš negalios atveju susitartos draudimo sumos. Negalia ir jos laipsnis nustatomi vado- vaujantis medicininiais dokumentais ir draudiko gydytojų ekspertų

išvadomis.

Draudimo išmoka negalios atveju yra mokama, jei yra jvykdomos

visos šios sąlygos:

- negalią sąlygojo nelaimingas atsitikimas, kuris buvo pripažin-

tas draudžiamuoju jvykiu;

- negalia turi išlikti praėjus ne mažiau kaip 12 mėnesių po nelai- mingo atsitikimo, o tai turi būti patvirtinta atitinkama medici- nine pažyma, išduota ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus

12 mėnesių laikotarpiui nuo nelaimingo atsitikimo datos;

- negalia patvirtinta medicininiais dokumentais ir draudiko gy-

dytojų ekspertų išvadomis.

4.3. Draudimo išmoka kaulų lūžių atveju

Jeigu draudimo sutarties šalys dėl to susitarė, iš kaulų lūžių atvejui susitartos draudimo sumos, proporcingai gydytojų nustatytiems lū- žiams, yra mokama draudimo išmoka už tuos kaulų lūžius, kuriuos

apdraustasis patiria dėl draudžiamojo jvykio.

Draudimo išmoka dėl kaulų (sąnarių) lūžių mokama, jei tai pagrjs- ta objektyviais instrumentiniais tyrimais (rentgeno, kompiuterinio tomografo ar magnetinio rezonansinio tyrimo nuotraukomis ar jų

aprašymais).

4.4. Draudimo išmoka laikinos negalios atveju

Laikina negalia –tai apdraustojo sužalojimas pažeidžiant jo kūno au-

dinių (organų) vientisumą ir trumpam sutrikdant jų funkcijas.

Jeigu draudimo sutarties šalys dėl to susitarė, iš laikinos negalios atvejui susitartos draudimo sumos, proporcingai draudiko gydytojų ekspertų nustatytam negalios laipsniui, yra išmokama vienkartinė

išmoka už laikiną negalią, kurią lėmė:

4.4.1. Sąnarių (kaulų) išnirimas (panirimas)

4.1. sDruaumdiomso išmoka mirties atveju

Draudimo išmoka sąnarių (kaulų) išnirimo (panirimo) atveju yra mokama, kai tai patvirtinta rentgenologiškai arba kitais objekty- viais tyrimo metodais, kai buvo skirtas gydymas arba imobilizacija nepertraukiamai ne trumpiau kaip 14 dienų, o išnirimas (paniri- mas) buvo atstatytas asmens sveikatos priežiūros jstaigoje. Jeigu pirminis išnirimas (panirimas) buvo iki draudimo apsaugos jsiga- liojimo, tai pasikartojantieji išnirimai (panirimai) nėra draudžia-

mieji jvykiai ir dėl jų draudimo išmokos nemokamos.

4.4.2. Minkštųjų audinių sužalojimas

Draudimo išmoka mokama esant minkštųjų audinių, raumenų vientisumo pažeidimui, daugybinėms hematomoms, antkaulio uždegimui, ausies būgnelio, akies kiauriniams sužalojimams, krū- tinės ląstos sužalojimams, sukėlusiems pneumotoraksą, hemo- toraksą, eksudacinj pleuritą, poodinę emfizemą, išsivysčius pū- lingoms komplikacijoms: osteomielitui, flegmonoms, abscesams,

hemartrozei (kai sąnarj reikėjo punktuoti).

4.4.3. Meniskų, raiščių, sausgyslių plyšimai (jplyšimas)

Draudimo išmoka meniskų plyšimo (jplyšimo) atveju mokama, kai

tai buvo gydyta operuojant arba tai patvirtinta magnetinio rezo- nansinio tyrimu.

Raiščių, sausgyslių, raumenų plyšimas (jplyšimas) yra pagrindžia- mas objektyviais radiologiniais tyrimais ir ne trumpesniu kaip 14 dienų iš eilės gydymo laikotarpiu, kurio metu buvo taikyta imobili-

zacija, arba operaciniu gydymu.

4.4.4. Nudegimai (ne mažesni nei II laipsnio) arba nudegiminė

liga.

4.4.5. Nušalimai (ne mažesni nei III laipsnio nušalimai).

4.4.6. Galvos ir stuburo smegenų traumos

Tai kraujo išsiliejimas (hematoma), galvos, nugaros smegenų su-

krėtimas (komocija), sumušimas (kontūzija).

Galvos, nugaros smegenų sukrėtimo (komocijos) ar sumušimo (kontūzijos) diagnozė turi būti nustatyta gydytojo specialisto (ne- urologo ar neurochirurgo), gydyta stacionariai arba ambulatoriš- kai ne trumpiau kaip 14 dienų, o mediciniškai pagrjstas objektyvus

nedarbingumas tęsėsi ne trumpiau kaip 14 dienų.

4.4.7. Trauminis vidaus organų pažeidimas, kai sužalotą organą

reikėjo operuoti.

4.4.8. Atsitiktinis ūmus vidutinio ar sunkaus laipsnio apdraus- tojo apsinuodijimas vaistais, cheminėmis medžiagomis, dujomis, garais, nuodingaisiais augalais ar grybais, išskyrus 2.1.9 punkte

nurodytus atvejus.

Draudžiamuoju jvykiu yra laikomas apdraustojo apsinuodijimas, jei apdraustasis buvo gydytas ligoninės stacionare ne trumpiau

kaip 3 dienas.

4.4.9. Nėštumo netekimas, sukeltas nelaimingo atsitikimo.

4.5. Įprastinė medicininė pagalba

Jeigu draudimo sutartyje apdraustajam yra nustatytos mirties, ne- galios, kaulų lūžių ir laikinos negalios draudimo išmokų rūšys, tai apdraustasis taip pat jgyja teisę j 4.5.1-4.5.3 punktuose nurodytas draudimo išmokas, jeigu tenkinamos minėtuose punktuose nusta-

tytos sąlygos.

4.5.1. Draudimo išmoka už gydymosi išlaidas atliekant kosmeti-

nes plastines operacijas

Apdraustasis jgyja teisę j gydymo išlaidų dėl kosmetinių defektų ar subjaurojimų, atsiradusių dėl nelaimingo atsitikimo metu patirtų veido ar kaklo srityje, pašalinimo, kompensavimą. Draudimo išmo-

ka negali viršyti 1000 Eur.

4.5.2. Apdraustasis jgyja teisę j draudimo išmoką dėl išlaidų, patirtų reabilitacijai asmens sveikatos priežiūros jstaigoje, galū- nių, sąnarių, organų protezavimui, protezų ir ortopedijos techni- nių priemonių jsigijimui, atlyginimo, jeigu šios išlaidos buvo pa- tirtos dėl ne mažiau kaip 25 % dydžio negalios, nustatytos pagal

4.2 punktą, ir jos nėra kompensuojamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ar savanoriškojo sveikatos draudimo lėšų arba yra kompensuojamos tik iš dalies. Draudimo išmoka ne-

gali viršyti 1000 Eur.

Reabilitacijos išlaidas sudaro apdraustojo sumokėtos pinigų su-

mos už šias medicinos paslaugas: fizioterapijos procedūras, kine- ziterapijos užsiėmimus ir 10 masažo seansų.

4.5.3. Apdraustasis jgyja teisę j išlaidų už psichologinę pagalbą (psichologo, psichiatro, psichoterapeuto konsultacijas) kompen- savimą, jeigu minėta pagalba apdraustajam buvo suteikta dėl ne mažiau kaip 25 % dydžio negalios, nustatytos pagal 4.2 punktą.

Draudimo išmoka negali viršyti 1000 Eur.

4.6. Papildoma medicininė pagalba

Jeigu draudimo sutarties šalys dėl to susitarė, atlyginamos papildo- mos medicininės pagalbos išlaidos pagal 4.6.1-4.6.2 punktus. Visų dėl vieno draudžiamojo jvykio pagal šiuos punktus išmokų suma negali viršyti draudimo liudijime nustatytos papildomos medicininės

pagalbos draudimo sumos.

4.6.1. Apdraustasis jgyja teisę j draudimo išmoką dėl išlaidų, patirtų kosmetinėms plastinėms operacijoms, skirtoms kosmeti- niams defektams ar subjaurojimams bet kurioje apdraustojo kūno vietoje pašalinti, jeigu šią operaciją buvo būtina atlikti dėl nelai- mingo atsitikimo, išskyrus mirties atvejj, o operacija buvo atlik- ta praėjus vieneriems metams po nelaimingo atsitikimo dienos, išskyrus atvejus, kai buvo nustatyta, kad medicininiu požiūriu ją buvo būtina atlikti anksčiau. Pagal šj punktą mokama draudimo išmoka mažinama išmokos, apdraustajam nustatytos pagal 4.5.1

punktą, dydžiu.

4.6.2. Jeigu apdraustasis nukentėjo dėl nelaimingo atsitikimo, kuris pripažjstamas draudžiamuoju jvykiu, tai draudikas atlygina būtinas išlaidas, neviršijant draudimo sutartyje nustatytos drau-

dimo sumos papildomai medicininei pagalbai:

a) valstybinių ar privačių tarnybų vykdytos nukentėjusio ap-

draustojo paieškos ir gelbėjimo priemonės;

b) nukentėjusio apdraustojo pervežimas iki artimiausios gydymo

jstaigos esant gydytojo patvirtintam būtinumui;

c) nukentėjusio apdraustojo transportavimas j nuolatinę gy- venamąją vietą, jei tai būtina gydančio gydytojo patvirtintu

sprendimu;

d) apdraustajam mirus dėl draudžiamojo jvykio užsienyje, ap- draustojo kūno transportavimas j jo nuolatinę gyvenamąją vietą arba būtinos laidojimo išlaidos užsienyje, neviršijant per-

vežimo išlaidų.

4.7. Dienpinigiai

Jeigu draudimo sutarties šalys dėl to susitarė, yra išmokami dienpi- nigiai, kai nukentėjęs dėl draudžiamojo jvykio apdraustasis laikinai netenka darbingumo. Xxxxxxxx išmokos dydis už kiekvieną nedar- bingumo dieną nustatomas draudimo liudijime. Dienpinigiai prade- dami mokėti nuo pirmos nedarbingumo dienos. Pirmoji ir paskutinė nedarbingumo dienos laikomos viena diena. Dėl vieno draudžiamojo jvykio yra mokama ne daugiau kaip už 30 nedarbingumo dienų. Dėl visų draudžiamųjų jvykių, jvykusių per vienus draudimo galiojimo metus, dienpinigiai mokami ne daugiau kaip už 100 nedarbingu- mo dienų. Pagrindas mokėti dienpinigius yra mediciniškai pagrista objektyvi nedarbingumo trukmė ir teisės aktų nustatyta tvarka iš- duotas nedarbingumo pažymėjimas. Dienpinigiai dėl nedarbingumo, kurj sukėlė šių draudimo sąlygų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų išmokų lentelėse nenumatyti sužalojimai arba laikinos negalios nu- statymo lentelėje Nr.3 numatyti sužalojimai, dėl kurių laikinos nega- lios draudimo išmoka yra iki 2 % imtinai, yra mokami ne daugiau kaip

už 10 kalendorinių dienų.

4.8. Kiekvienam apdraustajam draudimo išmokos rūšys ir draudi- mo sumos nustatomos draudimo sutarties šalių susitarimu. Susitar- tos draudimo išmokų rūšys ir draudimo sumos nurodomos draudimo

liudijime.

5. Draudimo sutarties šalių teisės ir

binių arba kitų nustatytų saugumo priemonių, laikytis visiems priim- tinų saugaus elgesio taisyklių siekiant išvengti nelaimingo atsitiki- mo.

5.2. Iš esmės pasikeitus draudimo sutartyje numatytoms aplinky- bėms, dėl kurių padidėja arba gali padidėti draudimo rizika, draudė- jas apie tai privalo raštu pranešti draudikui, kai tik sužino apie draudi- mo rizikos pasikeitimus, bet ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo sužinojimo dienos. Draudimo rizikos padidėjimu vadinami atve- jai, kai apdraustojo gyvenime ar veikloje pasikeičia darbo pobūdis ar dėl kitų priežasčių pasikeičia kuri nors aplinkybė, nurodyta draudėjo prašyme. Draudikas, kuriam buvo pranešta apie draudimo rizikos pa- didėjimą, turi teisę pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba padidin-

ti draudimo rizikos atskaitymą.

5.3. Jeigu draudimo sutarties galiojimo metu iš esmės pasikeičia draudimo sutartyje nustatytos aplinkybės, dėl kurių sumažėja ar gali sumažėti draudimo rizika, draudėjas gali apie tai raštu pranešti draudikui ir turi teisę pateikti prašymą dėl draudimo sutarties sąlygų

pakeitimo arba draudimo rizikos atskaitymo sumažinimo.

5.4. Draudikas turi teisę pakeisti papildomas draudimo nuo ne- laimingų atsitikimų sąlygas, jspėjęs raštu draudėją ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki numatytos draudimo sąlygų pakeitimo datos. Jei- gu draudėjas nesutinka su šiais draudimo sąlygų pakeitimais, tai draudimas nuo nelaimingų atsitikimų nutraukiamas nuo numatytos

draudimo sąlygų pakeitimo datos.

5.1. pDraaurdeėijagsoirsapddrraauustdasiims proivagloallaiikoyjtiismteoisinmių enotrumų, žiny-

6. Draudimo išmokų nustatymo tvarka

6.1. Įvykus nelaimingam atsitikimui, draudėjas (apdraustasis) pri-

valo:

a) nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 48 valandas, kreiptis j as-

mens sveikatos priežiūros jstaigą;

b) nurodyti gydančiam gydytojui tikslią nelaimingo atsitikimo

datą ir aplinkybes;

c) vykdyti gydytojo nurodymus ir, kiek tai jmanoma, mažinti ne-

laimingo atsitikimo pasekmes;

d) nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 30 dienų, pranešti draudi- kui apie kiekvieną draudžiamąjj jvykj. Pavėlavus pranešti apie draudžiamąjj jvykj, draudikas gali pareikalauti draudėjo kom-

pensuoti išlaidas, būtinas draudžiamajam jvykiui nustatyti;

e) teisingai užpildyti draudiko pateiktą pranešimą apie nelaimin-

gą atsitikimą ir nedelsdamas išsiųsti draudikui;

f) remdamasis draudiko nurodymais, užkirsti kelią nuostoliams atsirasti ar juos mažinti, taip pat suteikti draudiko reikalauja-

mą informaciją;

g) stengtis, kad kuo greičiau būtų parengti draudikui reikalingi

pranešimai bei išvados;

h) atlikti draudiko paskirtą medicininę ekspertizę, jei medicininiai duomenys nepakankami ir pagal juos negalima tiksliai nusta- tyti nelaimingo atsitikimo metu patirto sveikatos pakenkimo

laipsnio. Tam būtinas išlaidas apmoka draudikas;

i) duoti raštišką sutikimą, suteikiantj draudikui teisę susipažinti su jo medicinos dokumentais, leisti draudikui atlikti nuostolių priežasties ir dydžio tyrimus, suteikti draudikui visą ir teisingą

informaciją, taip pat pateikti jo reikalaujamus dokumentus;

j) dokumentais pagrjsti patirtus nuostolius, jeigu yra pateikia- mas reikalavimas mokėti draudimo išmoką dėl medicininės pagalbos, taip pat ir kitais draudimo sutartyje nustatytais

atvejais;

k) dar prieš gaudamas medicinos paslaugas, raštu suderinti jprastos ar papildomos medicininės pagalbos išlaidų dydžius

su draudiku.

6.2. Draudėjas, apdraustasis ir naudos gavėjai privalo laikytis 6

straipsnio nuostatų.

6.3. Draudėjas ir / ar apdraustasis privalo kuo išsamiau atsakyti j draudiko pateiktos anketos klausimus ir grąžinti ją draudikui, taip pat privalo pateikti visus turimus dokumentus ir informaciją apie drau- džiamojo jvykio aplinkybes bei pasekmes, būtinus nustatant drau- dimo išmokos dydj. Šiuos dokumentus draudėjas ir / ar apdraustasis

turi teisę gauti jstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

6.4. Draudikas, gavęs pradinę informaciją, atlieka nelaimingo at- sitikimo tyrimą, kurio metu užklausiamos atitinkamos teisėsaugos, teisėtvarkos, gydymo, medicininės ekspertizės jstaigos, taip pat js- taigos, kuriose yra sudaromi psichoneurologinių, toksikologinių, nar- kologinių jskaitų sąrašai ir pan. Draudžiamajam jvykiui tirti draudikas gali pasitelkti institucijas, ekspertus, atitinkamos srities specialistus

arba mokslininkus.

6.5. Draudimo išmokos dydj nustato draudiko gydytojai ekspertai, vadovaudamiesi šių draudimo sąlygų draudimo išmokų lentelėmis ir atsižvelgdami j nukentėjusj asmenj gydžiusių medikų išvadas, kon- sultacijas, siūlymus ir nukentėjusiojo asmens reabilitacijos efektyvu-

mą.

6.6. Kosmetinės plastinės ar atstatomosios rekonstrukcinės ope- racijos būtinybė nustatoma pagal 6.5 punkto reikalavimus tik pasi- baigus sužalojimo gijimo procesui, atsižvelgus j ankstesnę nukentė- jusio asmens sveikatos būklę iki nelaimingo atsitikimo ir atmetant ankstesnių traumų pasekmes bei kosmetinius defektus ar jgimtas

anomalijas.

6.7. Jeigu yra pateikiamas reikalavimas dėl išlaidų psichologinei pagalbai kompensavimo, tai būtina pateikti draudikui asmens svei- katos priežiūros jstaigos išduotą siuntimą psichologo, psichiatro, psi-

choterapeuto konsultacijai.

6.8. Įprastinės ir papildomos medicininės pagalbos draudimo atveju draudikui būtina pateikti išlaidas pagrindžiančių sąskaitų ori- ginalus. Jeigu pateiktas reikalavimas padengti nukentėjusio asmens paieškos ir gelbėjimo išlaidas, tai turi būti pateiktas paieškos ir gel- bėjimo tarnybos išduotas dokumentas, patvirtinantis paieškos ir / ar gelbėjimo darbų faktą, ir tokias išlaidas pagrindžianti sąskaita. Nu- kentėjusio apdraustojo transportavimo j nuolatinę gyvenamąją vie- tą atveju turi būti pateikta gydytojo pažyma apie būtinumą parvežti

tolimesniam gydymui j nuolatinio gyvenimo vietą.

6.9. Erkinis encefalitas ir Laimo liga yra pagrindžiami apdraustojo užsikrėtimu šiomis ligomis dėl erkės jkandimo, atliktais ir ligą patvir- tinančiais serologiniais tyrimais, pirmųjų ligos požymių atsiradimu praėjus ne mažiau kaip 30 dienų nuo papildomo draudimo apsaugos taikymo pradžios dienos. Negalia turi pasireikšti ne vėliau kaip per 2

metus nuo erkinio encefalito ar Laimo ligos diagnozavimo datos.

6.10. Ilgalaikis ir nuolatinis apdraustojo fizinio ar psichinio pajėgu- mo netekimas (negalia) ir jo laipsnis draudiko gali būti vertinamas ir nustatomas praėjus ne mažiau kaip 12 mėnesių po nelaimingo atsi- tikimo su sąlyga, kad negalia yra patvirtinta atitinkama medicinine pažyma, išduota ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus 12 mėne- sių laikotarpiui nuo nelaimingo atsitikimo datos. Jeigu nepagydomas fizinio ar psichinio pajėgumo netekimas (negalia) yra neabejotinas, draudikas turi teisę mokėti draudimo išmoką nesilaikydamas šiame

punkte nustatytų terminų.

7.3. Nukentėjusio asmens darbingumo sumažėjimas (netekimas) ir / ar šio sumažėjimo netekimo nustatymas, kai Nejgalumo ir dar- bingumo nustatymo tarnyba terminuotai ar nuolat nustato nuken- tėjusiam asmeniui darbingumo sumažėjimą (nejgalumo lygj), negali būti laikomas draudimo išmokos dydžio apskaičiavimo (nustatymo)

pagrindu.

7.4. Iš dalies netekus ar sutrikus nepagydomai kūno dalių ar jutimo organų funkcijoms, negalios laipsnis nustatomas daliai procentinės išraiškos nuo visiško kūno dalių netekimo arba sutrikimo ar jutimo

organų funkcijų.

7.5. Jei dėl nelaimingo atsitikimo sužalota kūno dalis, vidaus ar jutimo organai, kurių netekimas nenumatytas šių draudimo sąlygų draudimo išmokų lentelėse, tai fizinis ar psichinis organizmo funkcijų sutrikimo laipsnis nustatomas mediciniškai pagal kitus 6.5 punkte

numatytus kriterijus.

7.6. Jei dėl nelaimingo atsitikimo pakenktos kelios fizinės ar psi- chinės funkcijos, negalios laipsnis nustatomas pagal 7.2 punktą šių funkcijų sutrikimo laipsnius sudedant. Tačiau ši suma negali viršyti 100 %. Draudimo išmoka, mokama dėl vienos kūno dalies visų su- žalojimų, negali viršyti draudimo išmokos, mokamos dėl tos kūno

dalies netekimo.

7.7. Jei dėl nelaimingo atsitikimo pakenkiama fizinė ar psichinė funkcija, kuri prieš draudžiamąjj jvykj buvo nuolat sutrikusi dėl ligos ar buvusios traumos, tai funkcijų sutrikimo laipsnis (negalia) apskai- čiuojamas pagal 7.2 punktą, atimant atitinkamai prieš tai buvusj or-

ganų funkcijos netekimo laipsnj.

7.8. Jei apdraustasis, apdraustas draudimu nuo nelaimingų atsiti- kimų mirties atveju, per metus nuo nelaimingo atsitikimo miršta dėl to paties nelaimingo atsitikimo, tai prarandama reikalavimo teisė j išmoką dėl negalios, kaulų lūžių ir laikinos negalios, t. y. iš draudi- mo išmokos, numatytos pagal 4.1 punktą mirties atveju, atimama ta išmokos dalis, kuri jau buvo išmokėta draudėjui dėl negalios, kaulų

lūžių ar laikinos negalios.

7.9. Jei apdraustasis miršta per metus nuo nelaimingo atsitikimo, bet ne dėl nelaimingo atsitikimo jtakos, arba miršta praėjus daugiau kaip metams nepriklausomai nuo priežasties ir buvo pareikšta reika- lavimo teisė dėl išmokos negalios atveju pagal 4.2 punktą, tai išmoka dėl negalios mokama pagal negalios laipsnj, nustatytą remiantis pa-

skutiniais medicininio patikrinimo duomenimis.

7.10. Jeigu draudimo sutarties šalys susitarė dėl draudimo kaulų lū- žių atveju, draudimo išmokos nustatomos remiantis šių sąlygų kaulų lūžių nustatymo lentele Nr. 2, skaičiuojant procentais nuo draudimo

sumos draudimo kaulų lūžių atveju.

7.11. Jeigu draudimo sutarties šalys susitarė dėl draudimo laikinos negalios atveju, draudimo išmokos nustatomos remiantis šių sąly- gų laikinos negalios nustatymo lentele Nr. 3, skaičiuojant procentais

nuo draudimo sumos laikinos negalios atveju.

7.12. Draudimo išmoka dėl jprastinės ar papildomos medicininės pagalbos išlaidų apdraustajam nėra mokama tais atvejais, kai šias išlaidas yra atlyginę už žalą atsakingi asmenys arba jos yra kompen- suotos pagal privalomąjj arba savanoriškąjj draudimą. Jeigu minė- tos išlaidos už medicininę pagalbą yra atlygintos tik iš dalies, drau-

dėjas jgyja teisę j draudimo išmoką dėl neatlygintos dalies.

7.13. Draudikas moka draudimo išmokas dėl jprastinės ar papildo- mos medicininės pagalbos išlaidų, jeigu apdraustasis gauna šios me- dicininės pagalbos paslaugas per 2 metus nuo nelaimingo atsitikimo dienos. Draudimo išmokos dėl minėtų medicininės pagalbos paslau-

gų, gautų praleidus šj terminą, nėra mokamos.

7. Draudimo išmokų apskaičiavimas

7.1. Išmokos dydis priklauso nuo negalios laipsnio. Nustatant ne- galios laipsnj, neatsižvelgiama j ankstesnių ligų paūmėjimus, medi- cinos pagalbos teikimo trūkumus, rekonstrukcines-plastines opera-

cijas.

7.2. Visiškai netekus kūno dalies, organo arba pasireiškus jų funk- ciniam nepajėgumui, negalios laipsnis nustatomas remiantis šiose sąlygose pateikta negalios dėl nelaimingo atsitikimo nustatymo len-

tele Nr. 1.

9.2. Draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos arba ją mo- kėti mažesnę, jeigu draudėjas ir / ar apdraustasis, sudarydamas draudimo sutartj, pateikė draudikui žinomai neteisingus duomenis apie apdraustąjj arba juos nuslėpė, jeigu apdraustasis neleidžia arba trukdo susipažinti su apdraustojo medicinine dokumentacija ir / ar

patikrinti jo sveikatą.

9.3. Draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos arba ją mokė- ti mažesnę, jeigu jvykus nelaimingam atsitikimui draudėjas nejvykdo šių draudimo sąlygų 6.1 a), c), d), f) dalyse numatytų reikalavimų, išskyrus, kai jrodoma, kad apie draudžiamąjj jvykj draudikas sužino- jo laiku ir kai nepranešimas apie draudžiamąjj jvykj neturėjo jtakos

draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.

9.4. Draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos arba ją mokė-

ti mažesnę, jeigu:

a) apdraustasis važiuodamas motorine transporto priemone su jrengtais saugos diržais kaip vairuotojas ar keleivis nebuvo už-

sisegęs saugos diržų;

b) apdraustasis vairuoja motorinę transporto priemonę, neturė-

damas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę;

c) apdraustasis nepaklūsta teisėtiems policijos pareigūnų reika-

lavimams ir dėl to yra padaroma žala apdraustajam;

d) žala atsirado dėl to, kad draudėjas ar apdraustasis sąmoningai nesiėmė jam prieinamų priemonių šiai žalai išvengti ar suma-

žinti.

9.5. Dėl draudimo išmokos nemokėjimo ar mažesnės išmokos mo- kėjimo sprendžia draudikas; jis motyvuotai paaiškina priežastis ir apie tai raštu praneša asmenims, pagal draudimo sutartj turintiems

teisę j draudimo išmokas.

8. Draudimo išmokų mokėjimo tvarka

8.1. Draudimo išmokos mokamos apdraustajam, jei draudimo su- tartyje nenumatyta kitaip. Apdraustojo mirties atveju draudimo iš- mokos mokamos naudos gavėjams. Jeigu draudimo sutartyje nenu- rodytas naudos gavėjas, tai draudimo išmokos apdraustajam mirus

mokamos apdraustojo jpėdiniams.

8.2. Jei apdraustasis yra nepilnametis arba neveiksnus asmuo, išmokos mokamos tik j šio asmens vardu atidarytą sąskaitą banke. Apdraustojo nepilnamečio ar neveiksnaus asmens mirties atveju

draudimo išmoka mokama jo teisėtiems jpėdiniams.

8.3. Draudimo išmoka jvykus nelaimingam atsitikimui gali būti iš- mokama dalimis, atsižvelgiant j apdraustą asmenj gydžiusių gydyto-

jų išvadas ir reabilitacijos efektyvumą.

8.4. Jei jvykis yra draudžiamasis, o draudėjas ir draudikas nesusi- taria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo rašytiniu pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią draudimo sutarties šalių ne- ginčijamai draudimo išmokai, jei tiksliam žalos dydžiui nustatyti pri-

reikia daugiau kaip 3 mėnesių.

9.1. Jei nelaimingo atsitikimo sukeltiems sveikatos sutrikimams ar jų pasekmėms jtakos turėjo ligos ar negalavimai, ankstesnių traumų pasekmės, tai draudimo išmoka mažinama pagal ligos ar negalavi-

mo dalj.

9. Draudimo išmokos sumažinimas ir jos nemokėjimo pagrindai

Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų išmokų lentelės

Negalios dėl nelaimingo atsitikimo nustatymo lentelė Nr. 1

Straipsnio

Nr.

Sužalojimas

Draudimo

išmoka (%)


1.1.	Viršutinių ir apatinių galūnių paralyžius (tetraplegija); labai ryškūs smegenų žievės, smegenėlių funkcijos pažeidimai; silpnaprotystė; sąmonės sutrikimas; dubens organų funkcijos sutrikimas.	100
1.2.	Apatinių galūnių paralyžius su dubens organų funkcijos sutrikimu.	70
1.3.	Vienos kūno pusės paralyžius; 2-jų galūnių judesių, jutimų ir jėgos labai stiprus sumažėjimas; labai ryškus koordinacijos sutrikimas; labai stiprus galūnių raumenų tonuso padidėjimas; sunkūs kognityviniai sutrikimai (10 ir mažiau balų); silpnaprotystė; epilepsijos priepuoliai ne rečiau kaip kartą per mėnesj.	50
1.4.	2-jų galūnių judesių, jutimų ir jėgos stiprus sumažėjimas; ryškūs galvos smegenų nervų organiniai pažeidimai; koordinacijos sutrikimas; stiprus galūnių raumenų tonuso padidėjimas; dubens organų funkcijos sutrikimas; ryškūs kognityviniai sutrikimai (20 ir mažiau balų); epilepsijos priepuoliai ne rečiau kaip kartą per mėnesj.	40
1.5.	Vienos iš galūnių paralyžius (monoplegija); kalbos sutrikimai; ryškus koordinacijos sutrikimas; galūnių raumenų tonuso padidėjimas ir jėgos bei jutimų sumažėjimas; vidutinio dažnumo (5 -10 kartų per metus) epilepsijos priepuoliai; Parkinsono sindromas.	30
1.6.	Koordinacijos ir judesių sutrikimas; kalbos sutrikimai; neryškūs kognityviniai sutrikimai; nestiprus galūnių raumenų tonuso padidėjimas ir jėgos sumažėjimas; reti (3-4 kartus per metus) epilepsijos priepuoliai.	15
1.7.	Ryški veido asimetrija; autonominiai (vegetaciniai) simptomai; smegenų žievės funkcijos ir kalbos sutrikimai, vazomotoriniai sutrikimai, pavieniai (1-2 per metus) epilepsijos priepuoliai.	7
Pastaba: liekamieji reiškiniai yra priskiriami tam tikrai grupei, kai nustatomi ne mažiau kaip du tai grupei būdingi požymiai. Jeigu dėl to paties išorinio poveikio apdraustasis patyrė bent vieną sužalojimą, numatytą šios lentelės 1 straipsnyje, ir bent vieną liemens ir / ar galūnių kaulų sužalojimą, numatytą šios lentelės 44-87 straipsniuose, draudimo išmoka dėl sužalojimų, numatytų šios lentelės 44-87 straipsniuose, nėra mokama.

1.I. CentrinLėieknameirevji ųreišskiinsitaiepmo gaalvos ir nugaros smegenų traumos:

	Pastaba: draudimo išmoka yra mokama esant neuropatijos simptomams nepriklausomai nuo pažeistų nervų skaičiaus.
2.1.	Vienpusis.	5
2.2.	Dvipusis.	10
3.	Kaklo ir peties, juosmens ir kryžkaulio rezginio ar jų nervų pažeidimas. Pastaba: draudimo išmoka yra mokama, jeigu yra judesių, jėgos, jutimo, raumenų sunykimas ir odos trofikos sutrikimas.	10
4.	Periferinių nervų vientisumo pažeidimas: Pastaba: draudimo išmoka yra mokama esant neuropatijos simptomams. Jeigu toje pačioje galūnėje sužalota keletas nervų, draudimo išmoka yra mokama tik dėl vieno nervo sužalojimo. Jeigu sužalojama kairiarankių apdraustųjų kairė ranka, o dešiniarankių – dešinė, draudimo išmoka yra didinama 10 %.
4.1.	Nervų sužalojimas dilbio, riešo, blauzdos, čiurnos srityse.	5
4.2.	Nervų sužalojimas žasto, alkūnės, šlaunies, kelio srityse.	10

2.II. PeriferTiranuėminniaeirgvalųvinsiųisnetrevųmsuažalojimai:

		10
6.	Žymus akipločio sumažėjimas; regėjimo lauko koncentriškas susiaurėjimas.	15
7.	Regos sumažėjimas, kai dėl traumos buvo implantuotas dirbtinis lęšiukas, lęšis (abiejose akyse): 0,4 0,3 –0,1 mažiau nei 0,1.	10 20 25
8.	Voko nudribimas, akių raumenų paralyžius, voko defektas, trukdantis uždaryti akies plyšj.	5
9.	Pulsuojantis vienos akies išverstakumas (egzoftalmas).	20
10.	Regos organų sužalojimo pasekmės: obuolio dislokacija, ašarų kanalo pažeidimas, žvairumas, tinklainės atšokimas (dėl tiesioginio akies sužalojimo).	10
11.	Potrauminės akies ligos (išskyrus konjuktyvitą); kraujo išsiliejimas; rainelės defektas; vyzdžio formos pakitimai; lęšiuko dislokacija. Pastaba: jeigu apdraustasis dėl išorinio poveikio į jo kūną patyrė bent vieną iš sužalojimų, numatytų šios lentelės 5-14 straipsniuose, draudimo išmoka dėl 11 straipsnyje numatytų sužalojimų nėra mokama.	5
12	Visiškas regėjimo vienintele arba abiem akimis netekimas.	100
13.	Visiškas regėjimo netekimas viena akimi.	45

5.III. RegosVioenrogsaankieasiakomodacijos paralyžius.

Straipsnio

Nr.

Sužalojimas

Draudimo

išmoka (%)

14.

Regėjimo aštrumo sumažėjimas po akies sužalojimo.

Pastaba: regėjimo aštrumas apskaičiuojamas kiekvienai akiai atskirai vadovaujantis žemiau pateikiama lentele.

Regėjimo aštrumas

Draudimo išmoka (%)

Regėjimo aštrumas

Draudimo išmoka (%)

Iki traumos

Po traumos

Iki traumos

Po traumos

1,0

0,7

0,6

0,5

0,4

0,3

0,2

0,1

<0,1

0,0

0,6

0,4

0,3

0,2

0,1

<0,1

0,0

0,9

0,7–0,6

0,5

0,4

0,3

0,2

0,1

<0,1

0,0

0,5

0,4–0,3

0,2

0,1

<0,1

0,0

0,8

0,6–0,5

0,4–0,3

0,2

0,1

<0,1

0,0

0,4

0,3– 0,2

0,1

<0,1

0,0

0,3

0,1

<0,1

0,0

0,7

0,5–0,4

0,3

0,2

0,1

<0,1

0,0

0,2

0,1

<0,1

0,0

0,1

<0,1

0,0

<0,1

0,0

Pastabos:

1. Visiškas aklumas – kai regėjimo aštrumas mažiau kaip 0,01 (2 m atstumu nesuskaičiuoja pirštų) iki šviesos jutimo.

2. Jeigu sužalotos akies regėjimo aštrumas, buvęs iki nelaimingo atsitikimo dienos, nėra žinomas, yra laikoma, kad jis yra toks pats kaip ir nesužalotos akies.

3. Sumažėjus abiejų akių regėjimo aštrumui, kiekviena akis vertinama atskirai.

Straipsnio

Nr.

Sužalojimas

Draudimo

išmoka (%)

	daugkartiniai besitęsiantys galvos svaigimo priepuoliai su vegetacinėmis reakcijomis, pusiausvyros sutrikimu.	30
16.	Viso ausies kaušelio netekimas.	5
17.	Klausos susilpnėjimas viena ausimi. Pastaba: vertinami audiogramos, impedansometrijos duomenys, kalbos girdimumas.
17.1.	Šnabždant žodžius girdi iki 1 metro, o šnekant –nuo 1 iki 3 metrų atstumu (audiogramoje klausos sumažėjimas iki 30-50 db).	5
17.2.	Šnibždant žodžių negirdi prie ausies kaušelio, o šnekant girdi iki 1 metro atstumu (audiogramoje klausos sumažėjimas iki 60-80 db).	10
18.	Visiškas kurtumas viena ausimi (visai negirdi šnekančiojo, audiogramoje – mažiau 91 db).	15
19.	Visiškas kurtumas abiem ausimis.	60

15I.V. KlauSsmoarskūosrvgesatinbualiniės funkcijos sutrikimai:

		30
21.	Nosies sparnelių ir galiuko netekimas.	15
22.	Nosies galiuko arba sparnelio (sparnelių) netekimas.	10

20V. . KvėpNaovsiiems koauslųi,sktreemmzliųair minkštųjų audinių netekimas.

Straipsnio Nr.	Sužalojimas	Draudimo išmoka (%)
23.	Kvėpavimo nosimi sutrikimas. Draudimo išmokos dydis priklauso nuo: sutrikimo laipsnio ir pusių (jvertinamas rinimonometru, norma – iškvėpimas ir jkvėpimas 380-400 ml/sek.): a) stiprus vienpusis (mažiau kaip 100 ml/sek.) arba žymus abipusis (mažiau kaip 200 ml/sek.); b) visiškas abipusis (0 ml/sek.).	5 10
24.	Uoslės ir skonio netekimas.	15
25.	Uoslės netekimas.	10
26.	Potrauminiai lėtiniai veido daubų uždegimai.	2
27.	Gerklų arba trachėjos funkcijos pažeidimas:
27.1.	Nuolat funkcionuojanti tracheostoma.	40
27.2.	Disfonija.	10
27.3.	Afonija.	30
27.4.	Artikuliacijos sutrikimas.	15
28.	Kvėpavimo organų pažeidimo atvejis, dėl kurio yra:
28.1.	I laipsnio kvėpavimo nepakankamumas.	10
28.2.	II laipsnio kvėpavimo nepakankamumas.	40
28.3.	III laipsnio kvėpavimo nepakankamumas.	60
29.	Krūtinės ląstos deformacijos po šonkaulių ar krūtinkaulio lūžių esant stipriam kvėpavimo judesių apribojimui.	10
Pastaba: jeigu apdraustasis dėl išorinio poveikio į jo kūną patyrė bent vieną iš šios lentelės 28 straipsnyje numatytų sužalojimų ir bent vieną iš sužalojimų, numatytų šios lentelės 29 straipsnyje, draudimo išmoka dėl 29 straipsnyje numatyto sužalojimo nėra mokama.

	Pastaba: vertinami širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumo požymiai pagal NYHA klasifikaciją, EKG, fizinio krūvio mėginius, ultragarsinį tyrimą, ilgalaikį EKG ir AKS sekimą.
30.1.	II funkcinė klasė – širdies nepakankamumo požymiai atsiranda sunkaus fizinio krūvio metu.	15
30.2.	III funkcinė klasė – širdies nepakankamumo požymiai atsiranda vidutinio fizinio krūvio metu.	40
30.3.	IV funkcinė klasė – širdies nepakankamumo požymiai atsiranda ramybės būklėje, kartais išlieka nuolat.	70
31.	Kraujo apytakos sutrikimas dėl stambiųjų periferinių kraujagyslių sužalojimo:
31.1.	Nedidelis –patinimai, pulsacijos susilpnėjimas.	5
31.2.	Didelis –patinimai, cianozė, ryškus pulsacijos susilpnėjimas.	10
31.3.	Labai didelis –patinimai, cianozė, limfostazė, trofikos sutrikimai.	15
Pastaba: širdies ir kraujagyslių sistemos sužalojimo atveju liekamųjų reiškinių priskyrimas tam tikrai grupei galimas tada, kai nustatomi ne mažiau kaip 2 tai grupei būdingi požymiai.

30V. I. ŠirdŠiiredsiesirir kkraruajaugjyaslgiųynselpiaųkanskiasmtuemmasadėl širdies ar magistralinių kraujagyslių sužalojimo:


32.1.	Žymus sukandimo ir kramtymo sutrikimas.	7
32.2.	Labai didelis sukandimo ir išsižiojimo sutrikimas, žandikaulio deformacija.	25
33.	Apatinio žandikaulio netekimas: Pastaba: žandikaulio netekimo atveju draudimo išmoka dėl sužalojimų, numatytų 32 straipsnyje nėra mokama.
33.1.	Dalies žandikaulio.	15
33.2.	Viso žandikaulio.	50
34.	Liežuvio netekimas:
34.1.	Iki vidurinio trečdalio.	15
34.2.	Nuo vidurinio trečdalio ir daugiau.	30
34.3.	Visiškas netekimas.	50
35.	Žymus burnos ertmės susiaurėjimas, seilių fistulės susidarymas.	15
36.	Stemplės arba ryklės susiaurėjimas dėl nudegimo ar sužalojimo: Pastaba: susiaurėjimas turi būti patvirtintas objektyviais tyrimo metodais.
36.1.	Sunkiai ryjamas minkštas maistas.	10
36.2.	Sunkiai ryjamas skystas maistas.	30
36.3.	Visiškas nepraeinamumas (gastrostoma).	80
37.	Liekamieji reiškiniai po trauminio virškinimo trakto organų sužalojimo:
37.1.	Dempingo sindromas.	40
37.2.	Sąauginė liga, dalinis žarnyno nepraeinamumas.	15
37.3.	Dirbtinė išeinamoji anga.	30
37.4.	Kasos endokrininės funkcijos sutrikimas.	30
37.5.	Kasos egzokrininės funkcijos sutrikimas.	5
37.6.	Kepenų II laipsnio nepakankamumas.	45
37.7.	Kepenų III laipsnio nepakankamumas.	80
38.	Trauminis virškinimo trakto organų sužalojimas dėl kurio pašalinta:
38.1.	Kepenų dalis.	15

32V. II. VirKšrkamintyimmo soutorikrigmaasndaėliveido kaulų lūžimo ar apatinio žandikaulio traumų:

Straipsnio Nr.	Sužalojimas	Draudimo išmoka (%)
38.2.	Blužnis.	15
38.3.	Dalis skrandžio ar dalis kasos ar dalis žarnyno.	25
38.4.	Visas skrandis.	40
Pastaba: jeigu apdraustasis dėl išorinio poveikio į jo kūną patyrė trauminį vidaus organų pažeidimą laikinos negalios atveju, kai pažeistą organą reikėjo operuoti, ir bent vieną iš sužalojimų, numatytų 38 straipsnyje, draudimo išmoka pagal draudimo sąlygų 4.4.7 punktą dėl trauminio vidaus organų pažeidimo, kai pažeistą organą reikėjo operuoti, nėra mokama. Jeigu apdraustasis dėl išorinio poveikio j jo kūną patyrė bent vieną iš sužalojimų, numatytų šios lentelės 38 straipsnyje ir bent vieną iš sužalojimų, numatytų šios lentelės 37 straipsnyje, draudimo išmoka dėl šios lentelės 37 straipsnyje numatytų sužalojimų nėra mokama.

	Pastaba: Xxxxx apdraustasis dėl išorinio poveikio į jo kūną patyrė sužalojimą, nustatytą šios lentelės 39 straipsnyje, ir trauminį vidaus organų pažeidimą laikinos negalios atveju, kai pažeistą organą reikėjo operuoti, draudimo išmoka pagal draudimo sąlygų 4.4.7 punktą dėl trauminio vidaus organų pažeidimo, kai pažeistą organą reikėjo operuoti, nėra mokama.	25
40.	Šlapimo išskyrimo funkcijų sutrikimai:
40.1.	Inkstų funkcijos sutrikimas: a) II laipsnio nepakankamumas; b) III laipsnio nepakankamumas. Pastaba: patyrus sužalojimą, numatytą šios lentelės 39 straipsnyje, ir bent vieną iš sužalojimų, numatytų 40.1 punkte, draudimo išmoka dėl sužalojimo, numatyto šios lentelės 39 straipsnyje, nėra mokama.	40 80
40.2.	Žymus šlapimtakio ar šlaplės susiaurėjimas, šlapimo pūslės tūrio sumažėjimas.	20
40.3.	Visiškas šlapimtakio ar šlaplės nepraeinamumas, fistulė lytiniuose organuose.	30
41.	Lyties organų sužalojimo pasekmės:
41.1.	Pašalinta kiaušidė, kiaušintakis arba sėklidė.	15
41.2.	Pašalinta dalis vyro varpos.	25
41.3.	Pašalinta visa vyro varpa.	40
41.4.	Pašalintos abi kiaušidės arba abu kiaušintakiai, arba gimda: a) kai moters amžius iki 50 metų imtinai; b) kai moters amžius virš 50 metų.	40 20

39V. III. ŠlaInpkistmo poašiarlinliymtaisn.

ė sistema

	operacijos) nuo nudegimo, nušalimo ar sužalojimo. Draudimo išmoka mokama remiantis draudimo sąlygų 4.5.1 punkto nuostatomis. Jeigu mokama draudimo išmoka už gydymosi išlaidas atliekant kosmetines plastines operacijas, tai po plastinės operacijos išlikus randams, mokamas šių draudimo išmokų skirtumas.	10
43.	Liemens ir galūnių odos hipertrofiniai, keloidiniai, deformuojantys minkštuosius audinius randai, trukdantys dėvėti drabužius arba avalynę:
43.1.	Užima mažiau kaip 1% ploto.	1
43.2.	Užima 1-2% ploto.	2
43.3.	Užima 3-4% ploto.	4
43.4.	Užima 5-10% ploto.	5
43.5.	Užima daugiau kaip 10% ploto.	8
43.6.	Užima daugiau kaip 15% ploto.	10
Pastaba: fizinio asmens delnas atitinka 1% kūno paviršiaus ploto. Randai vertinami nuo nelaimingo atsitikimo dienos praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams. Draudikui išmokėjus bent vieną iš šios lentelės 43 straipsnyje nurodytą draudimo išmoką, apdraustasis praranda reikalavimo teisę į išlaidų dėl plastinių operacijų, išskyrus plastines operacijas kosmetiniams defektams ar subjaurojimams veido ar kaklo srityje pašalinti, kompensavimą.

42I.X. MinVkeišdtoųir jkųaklaouprdieikniniioųarsšuonžinaiųlopjaivmiršiaų ilabai ryškūs, trikdantys mimiką randai (išliekantys po plastinės


44.	Stuburo funkcijos pažeidimai po stuburo traumos. Sužalojimai ir jiems nustatytos procentinės išmokos dalys yra pateikiamos šios lentelės 1 ir 3 straipsniuose.
Pečių lankas; peties sąnarys
45.	Visiškas peties sąnario nejudrumas po žastikaulio galvos rezekcijos.	40
46.	Visiškas peties sąnario nejudrumas.	30
47.	Peties sąnario ribotas judrumas.	10
Pastaba: kai sužalojama dešinė ranka dešiniarankiams arba kairė ranka kairiarankiams, draudimo išmoka didinama 10%.
Ranka
48.	Rankos ir mentės (ar jos dalies) netekimas.	75
49.	Rankos netekimas po egzartikuliacijos peties sąnaryje arba bigė vidurinėje žasto dalyje.	70
50.	Rankos netekimas – bigė žasto apatiniame trečdalyje.	65
51.	Dilbio netekimas dėl egzartikuliacijos alkūnės sąnaryje.	65

StXub.uLraisemens ir galūnių kaulų sužalojimas

Straipsnio Nr.	Sužalojimas	Draudimo išmoka (%)
52.	Dilbio netekimas žemiau alkūnės sąnario.	60
Pastaba: kai sužalojama dešinė ranka dešiniarankiams arba kairė ranka kairiarankiams, draudimo išmoka yra didinama 10%.
Alkūnės sąnarys
53.	Visiškas alkūnės sąnario nejudrumas.	20
54.	Alkūnės sąnario ribotas judrumas.	7
Pastaba: kai sužalojama dešinė ranka dešiniarankiams arba kairė ranka kairiarankiams, draudimo išmoka didinama 10%.
Riešo sąnarys; plaštaka
55.	Plaštakos netekimas nuo riešo arba delnakaulių.	55
56.	Visiškas riešo sąnario nejudrumas.	20
57.	Riešo sąnario ribotas judrumas.	5
58.	Plaštakos funkcijos sutrikimas. Pastaba: jeigu apdraustasis dėl išorinio poveikio į jo kūną patyrė bent vieną iš sužalojimų, numatytų šios lentelės 4 straipsnyje, ir sužalojimą, numatytą 58 straipsnyje, draudimo išmokos dėl sužalojimų, numatytų šios lentelės 4 straipsnyje, nėra mokamos.	10
Pastaba: kai sužalojama dešinė ranka dešiniarankiams arba kairė ranka kairiarankiams, draudimo išmoka didinama 10%.
59.	Pirmasis pirštas (nykštys):
59.1.	Dalinai amputuotas naginis pirštakaulis.	5
59.2.	Pilnai amputuotas naginis pirštakaulis.	8
59.3.	Dalinai amputuotas pamatinis pirštakaulis.	15
59.4.	Piršto netekimas.	20
59.5.	Piršto netekimas kartu su delnakauliu ar jo dalimi.	25
60.	Nykščio savojo sąnario nejudrumas.	5
61.	Nykščio delninio piršto sąnario nejudrumas.	10
Pastaba: kai sužalojama dešinė ranka dešiniarankiams arba kairė ranka kairiarankiams, draudimo išmoka didinama 10%.
62.	Antrasis (rodomasis) pirštas:
62.1.	Dalinai amputuotas naginis pirštakaulis.	3
62.2.	Pilnai amputuotas naginis pirštakaulis.	4
62.3.	Pilnai amputuotas vidurinis pirštakaulis.	8
62.4.	Dalinai amputuotas pamatinis pirštakaulis.	10
62.5.	Piršto netekimas.	12
62.6.	Piršto netekimas su delnakauliu ar jo dalimi.	15
62.7.	Piršto kontraktūra pusiau sulenkus, taip pat proksimalinio savojo piršto sąnario arba delno-piršto sąnario ankilozė.	4
62.8.	Piršto kontraktūra visiškai sulenkus arba ištiesus, taip pat dviejų savųjų piršto sąnarių ankilozė.	8
Pastaba: kai sužalojama dešinė ranka dešiniarankiams arba kairė ranka kairiarankiams, draudimo išmoka didinama 10%.
63.	Trečiasis (didysis), ketvirtasis (bevardis) arba penktasis (mažylis) pirštai:
63.1.	Dalinai amputuotas naginis pirštakaulis.	2
63.2.	Bigė viduriniojo arba pamatinio pirštakaulio.	5
63.3.	Piršto netekimas su delnakauliu arba jo dalimi.	15
63.4.	Piršto kontraktūra pusiau sulenkus arba pirmojo savojo piršto sąnario arba delno-piršto sąnario ankilozė.	1
63.5.	Piršto kontraktūra visiškai sulenkus arba ištiesus arba dviejų, taip pat trijų piršto sąnarių ankilozė.	3
64.	Dviejų vienos rankos pirštų netekimas:
64.1.	Pirmojo ir antrojo pirštų.	35
64.2.	Pirmojo ir trečiojo, pirmojo ir ketvirtojo arba pirmojo ir penktojo (1+3), (1+4), (1+5).	25
64.3.	Antrojo ir trečiojo, antrojo ir ketvirtojo arba penktojo (2+3), (2+4), (2+5).	15
64.4.	Trečiojo ir ketvirtojo arba trečiojo ir penktojo (3+4), (3+5).	10
65.	Trijų vienos rankos pirštų netekimas:
65.1.	Pirmojo, antrojo ir trečiojo, ketvirtojo arba penktojo (1+2+3), (1+2+4), (1+2+5).	40
65.2.	Pirmojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (1+3+4), (1+3+5).	35
65.3.	Antrojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (2+3+4), (2+3+5).	30
65.4.	Trečiojo, ketvirtojo ir penktojo (3+4+5).	25
66.	Keturių vienos rankos pirštų netekimas.	40
Pastaba: kitais pirštų ar jų funkcijos netekimo atvejais draudimo išmoka apskaičiuojama sumuojant išmokas, numatytas atskirų pirštų funkcijos netekimo atvejais.
67.	Visų vienos plaštakos pirštų netekimas.	45
Pastaba: kai sužalojama dešinė ranka dešiniarankiams arba kairė ranka kairiarankiams, draudimo išmoka didinama 10%.
Koja
68.	Kojos netekimas arba bigė viršutiniame trečdalyje:
68.1	Kojos netekimas dėl egzartikuliacijos klubo sąnaryje arba bigė viršutiniame trečdalyje.	70
68.2.	Kojos netekimas dėl egzartikuliacijos klubo sąnaryje arba bigė viršutiniame trečdalyje kai iki traumos koja buvo vienintelė.	90
69.	Xxxxxxxx bigė viduriniame ar apatiniame trečdalyje.	60
70.	Kojos funkcijos sutrikimas dėl kojos sutrumpėjimo daugiau kaip 2,5 cm.	5
71.	Blauzdos netekimas arba bigė viršutiniame trečdalyje.

Straipsnio Nr.	Sužalojimas	Draudimo išmoka (%)
71.1	Blauzdos netekimas dėl egzartikuliacijos kelio sąnaryje arba bigė viršutiniame trečdalyje.	50
71.2.	Vienintelės kojos blauzdos netekimas.	80
72.	Bigė viduriniame ar apatiniame blauzdos trečdalyje.	45
Klubo sąnarys
73.	Visiškas klubo sąnario nejudrumas.	35
74.	Klubo sąnario ribotas judrumas.	10
Kelio sąnarys
75.	Visiškas kelio sąnario nejudrumas.	30
76.	Patologinis sąnario judrumas dėl raiščių plyšimo (išliekantis po operacinio gydymo).	8
77.	Riboti kelio sąnario judesiai.	5
Čiurnos sąnarys; pėda
78.	Visiškas čiurnos sąnario nejudrumas.	20
79.	Riboti čiurnos sąnario judesiai.	5
80.	Pėdos netekimas dėl čiurnos sąnario egzartikuliacijos arba pėdos amputacija ties čiurnos kaulais.	40
81.	Pėdos distalinės dalies netekimas dėl amputacijos padikaulių lygyje.	30
82.	Pėdos funkcijos sutrikimas dėl deformacijos, nesuaugusio lūžimo. Pastaba: jeigu apdraustasis dėl išorinio poveikio į jo kūną patyrė bent vieną iš sužalojimų, numatytų šios lentelės 4 straipsnyje, ir sužalojimą, numatytą šios lentelės 82 straipsnyje, draudimo išmokos dėl sužalojimų, numatytų šios lentelės 4 straipsnyje, nėra mokamos.	5
Pėdos pirštai
83.	Visų pėdos pirštų netekimas dėl padų-pirštų sąnarių egzartikuliacijos arba amputacijos pamatinių pirštakaulių lygyje.	20
84.	Pirmojo piršto netekimas kartu su padikauliu arba jo dalimi.	15
85.	Pirmojo piršto netekimas dėl padinio piršto sąnario egzartikuliacijos arba bigė pamatinio pirštakaulio lygyje.	5
86.	Pirmojo piršto galinio pirštakaulio netekimas.	2
87.	Antrojo, trečiojo, ketvirtojo arba penktojo pirštų netekimas:
87.1.	Dėl padinio piršto sąnario egzartikuliacijos arba bigės ties pamatiniu pirštakauliu.	2
87.2.	Netekimas kartu su padikauliu ar jo dalimi.	5
87.3.	Piršto funkcijos sutrikimas dėl sąnarių nejudrumo.	1
Pastaba: kitais šios lentelės 83-87 straipsniuose nenumatytais pirštų ar jų funkcijos netekimo atvejais draudimo išmoka yra apskaičiuojama sumuojant išmokas, numatytas atskirų pirštų funkcijos netekimo atveju.

889. . Kiti Kfaulbnosknceitejokims assu. trikimai

Kaulų lūžių nustatymo lentelė Nr. 2

Straipsnio Nr.	Sužalojimas	Draudimo išmoka (%)
1. Kaukolės kaulai:
1.1.	Kaukolės skliauto kaulai.	10
1.2.	Kaukolės pamato kaulai.	15
1.3.	Kaukolės skliauto ir pamato kaulai.	20
2. Veido kaulai:
2.1.	Skruostakaulio, viršutinio žandikaulio.	7
2.2.	Apatinio žandikaulio.	6
2.3	Akiduobės (bet kurios sienos lūžis)	5
2.4.	Nosies kaulų, akytkaulio.	3
2.5.	Gerklų, skydinės kremzlės, poliežuvinio kaulo.	4
Pastaba: žandikaulio danties alveolės lūžimas nelaikomas žandikaulio lūžiu.
3. Dantų trauminis pažeidimas (netekus viso nuolatinio danties vainiko ir / ar šaknies), visiškas išnirimas:
3.1.	Netekus 1 danties.	3
3.2.	Netekus nuo 2 iki 3 dantų.	5
3.3.	Netekus nuo 4 iki 5 dantų.	8
3.4.	Netekus 6 ir daugiau dantų.	10
Pastaba: protezų ar tiltų lūžio atveju draudimo išmoka mokama tik dėl atraminių dantų netekimo dėl nelaimingo atsitikimo. Visais kitais nuolatinių dantų trauminio pažeidimo (danties išnirimas, jmušimas j alveolę, danties vainiko ne mažiau kaip 1/4 nuskėlimas) atvejais mokamas 1% už vieną traumuotą dantj, bet ne daugiau 3%. Netekus parodontozės, ėduonies ar kitos dantų patologijos pažeisto danties draudimo išmoka yra mažinama 50%.
4. Stuburas:
4.1.	Kaklinės, krūtininės, juosmeninės dalies slankstelio kūno arba lanko:
4.1.1.	Kai gydyta stacionariai ne trumpiau kaip 6 dienas. Pastaba: lūžus trims ar daugiau slankstelių draudimo išmoka negali viršyti 24%.	12

Straipsnio Nr.	Sužalojimas	Draudimo išmoka (%)
4.1.2.	Kai gydyta stacionariai trumpiau kaip 6 dienas arba ambulatoriškai. Pastaba: lūžus trims ar daugiau slankstelių draudimo išmoka negali viršyti 16%.	8
4.2.	Slankstelio skersinės ar keterinės ataugos. Pastaba: lūžus trijų ar daugiau slankstelių ataugoms draudimo išmoka negali viršyti 8%.	3
4.3.	Kryžkaulio.	5
4.4.	Uodegikaulio.	3
5. Krūtinkaulis ir šonkauliai:
5.1.	Krūtinkaulio.	5
5.2.	Šonkaulių (1-2).	3
5.3.	Šonkaulių (3 ir daugiau).	4
5.4.	Šonkaulių lūžimas (3 ir daugiau) abiejose krūtinės ląstos pusėse.	6
6. Ranka:
6.1.	Mentės, raktikaulio.	5
6.2	Žastikaulio gumburo	4
6.3.	Žastikaulio artimojo galo lūžiai.	9
6.4.	Žastikaulio kūno.	10
6.5.	Žastikaulio tolimojo galo lūžiai.	8
6.6.	Dilbio vieno kaulo.	5
6.7.	Dilbio vieno kaulo tolimojo galo ir kito kaulo ylinės ataugos.	7
6.8.	Dilbio dviejų kaulų lūžiai.	10
6.9	Alkūnkaulio arba stipinkaulio ylinės ataugos	2
6.10.	Riešo kaulų (išskyrus laivelio).	3
6.11.	Laivelio.	5
6.12.	Delnakaulių Pastaba: draudimo išmoka yra mokama dėl kiekvieno kaulo lūžio, tačiau ji negali viršyti 6%.	3
6.13.	Nykščio pamatinio pirštakaulio.	3
6.14.	Nykščio naginio pirštakaulio.	2
6.15.	Rankos pirštų (pamatinio, vidurinio pirštakaulio). Pastaba: draudimo išmoka yra apskaičiuojama dėl kiekvieno piršto kaulo lūžio, tačiau ji negali viršyti 4%.	2
6.16.	Rankos pirštų (naginio pirštakaulio). Pastaba: draudimo išmoka yra apskaičiuojama dėl kiekvieno piršto kaulo lūžio, tačiau ji negali viršyti 2%.	1
Pastaba: vieno piršto kelių pirštakaulių lūžimas vertinamas kaip vienas lūžis. Draudimo išmoka mokama pagal punktą, numatantį didžiausią išmoką.
7. Dubens kaulų (dubenkaulis, klubakaulis, sėdynkaulis, gaktikaulis):
7.1.	Gūžduobės lūžimas.	12
7.2.	Sąvaržos plyšimas ir kaulų lūžimas.	13
7.3.	Dviejų ir daugiau kaulų lūžimas.	8
7.4.	Vienos sąvaržos plyšimas.	7
7.5.	Vieno kaulo lūžimas.	5
8. Koja:
8.1.	Šlaunikaulio gūbrių.	8
8.2.	Šlaunikaulio galvos ir / ar kaklo.	14
8.3.	Šlaunikaulio kūno.	10
8.4.	Šlaunikaulio arba blauzdikaulio intrasąnariniai lūžimai.	10
8.5.	Girnelės.	8
8.6.	Blauzdikaulio (išskyrus užpakalinio krašto ir vidinės kulkšnies).	8
8.7.	Blauzdikaulio užpakalinio krašto, vidinės kulkšnies	5
8.8.	Šeivikaulio, išorinės kulkšnies.	5
8.9.	Blauzdikaulio ir šeivikaulio.	10
8.10	Blauzdikaulio ir šeivikaulio su sindesmozės plyšimu	12
8.11.	Kulnakaulio, šokikaulio.	7
8.12.	Kitų čiurnos ir pėdos kaulų (padikaulių). Pastaba: draudimo išmoka yra mokama dėl kiekvieno kaulo lūžio, tačiau ji negali viršyti 8%.	4
8.13.	Didžiojo kojos piršto.	2
8.14.	Pėdos II-V pirštų pirštakaulių. Draudimo išmoka yra apskaičiuojama dėl kiekvieno kaulo lūžio, tačiau ji negali viršyti 3%.	1
8.15.	Sezamoidiniai kaulai.	1
Pastaba: vieno kojos piršto kelių pirštakaulių lūžimas vertinamas kaip vienas lūžis.
9. Kita:
9.1.	Atviri kaulų lūžiai arba jeigu lūžgaliams sutvirtinti buvo atlikta osteosintezės operacija (sutvirtinimas metaline plokštele, vinimis, viela ar iš išorės fiksacijos aparatu), draudimo išmoka didinama 30%,bet ne daugiau kaip vieną kartą dėl to paties draudžiamojo jvykio.
9.2.	Jeigu dėl sąnario lūžimo ūmiu traumos periodu teko implantuoti dirbtinj sąnarj, draudimo išmoka didinama 50%.

Straipsnio

Nr.

Sužalojimas

Draudimo

išmoka (%)

9.3.

Avulsiniai kaulų lūžiai, kaulo skilimai, kaulo infrakcijos (jlūžimai), kaulo impresijos (jspaudimai), stress lūžiai ir kiti

kaulinės struktūros pakitimai, apimantys ne visą kaulo storj.

Pastaba: vieno kaulo lūžis keliose vietose dėl to paties draudžiamojo įvykio vertinamas kaip vienas lūžis.

Įvykus pakartotiniam kaulo lūžiui kaulinio rumbo ar metalinės konstrukcijos sutvirtinimo vietoje, draudimo išmoka dėl to kaulo lūžio mažinama 50%.

Jeigu draudžiamojo jvykio metu lūžo keli kaulai, draudimo išmokos yra sumuojamos, tačiau ši suma negali viršyti 100% draudimo sumos dėl

kaulų lūžimo.

Laikinos negalios nustatymo lentelė Nr. 3

Straipsnio Nr.	Sužalojimas	Draudimo išmoka (%)
1. Galvos ir stuburo smegenų traumos:
1.1.	Galvos smegenų kraujosruva (hematoma).	10
1.2.	Galvos smegenų kraujosruva su kaukolės ertmės atvėrimu.	18
1.3.	Galvos smegenų sukrėtimas (komocija) gydytas ne trumpiau kaip 3 dienas stacionare ir po to ambulatoriškai bei bendra gydymo (stacionarinio ir ambulatorinio) ir nedarbingumo trukmė buvo ne trumpesnė kaip 14 dienų iš eilės.	6
1.4.	Galvos smegenų sukrėtimas (komocija) gydytas ambulatoriškai ne trumpiau kaip 14 dienų arba stacionare 1-2 dienas ir po to ambulatoriškai, jeigu abiem šiame punkte minėtais atvejais bendra gydymo (stacionarinio ir ambulatorinio) ir nedarbingumo trukmė buvo ne trumpesnė kaip 14 dienų iš eilės.	4
1.5.	Galvos smegenų sumušimas (kontuzija).	8
1.6.	Stuburo smegenų sukrėtimas (komocija) gydytas ne trumpiau kaip 3 dienas stacionare ir po to ambulatoriškai bei bendra gydymo (stacionarinio ir ambulatorinio) ir nedarbingumo trukmė buvo ne trumpesnė kaip 14 dienų iš eilės.	5
1.7.	Stuburo smegenų sukrėtimas (komocija) gydytas ambulatoriškai ne trumpiau kaip 14 dienų arba stacionare 1-2 dienas ir po to ambulatoriškai, jeigu abiem šiame punkte minėtais atvejais bendra gydymo (stacionarinio ir ambulatorinio) ir nedarbingumo trukmė buvo ne trumpesnė kaip 14 dienų iš eilės.	4
1.8.	Stuburo smegenų sumušimas (kontuzija).	7
1.9.	Galvos ir stuburo smegenų suspaudimas.	15
Pastaba: jeigu apdraustasis dėl išorinio poveikio į jo kūną patyrė kelis galvos ir / ar stuburo smegenų sužalojimus, draudimo išmoka yra mokama pagal straipsnį, numatantį didžiausią draudimo išmoką. Pirmoji ir paskutinioji gydymo stacionare diena yra laikoma viena diena.
2. Sąnarių (kaulų) išnirimas:
2.1.	Sąnarių – peties, alkūnės, klubo, kelio – išnirimas.	5
2.2.	Sąnarių – peties, alkūnės, klubo, kelio – išnirimas, jeigu dėl to teko operuoti.	7
2.3.	Riešo, čiurnos sąnarių išnirimas.	3
2.4.	Riešo, čiurnos sąnarių išnirimas, jeigu dėl to teko operuoti.	5
2.5.	Apatinio žandikaulio.	3
2.6.	Apatinio žandikaulio jeigu dėl to teko operuoti.	5
2.7.	Pirštakaulių išnirimas.	1
2.8.	Pirštakaulių išnirimas su sausgyslių / raiščių vientisumo arba kapsulės pažeidimu, jeigu dėl to teko operuoti.	3
Pastaba: vieno piršto kelių pirštakaulių išnirimas vertinamas kaip vienas išnirimas.
2.9.	Girnelės išnirimas.	4
2.10.	Stuburo kaklinės dalies slankstelio išnirimas.	5
2.11.	Stuburo kaklinės dalies dviejų ir daugiau slankstelių išnirimas.	7
Pastaba: jeigu apdraustasis dėl išorinio poveikio į jo kūną toje pačioje galūnėje patyrė išnirimą, minkštųjų audinių, raumenų, sausgyslių, raiščių plyšimus draudimo išmoka yra mokama pagal straipsnį, numatantį didžiausią draudimo išmoką. Sąnarių (kaulų) panirimo atveju draudimo išmoka yra mažinama 50%.
3. Sausgyslių, raiščių, raumenų, meniskų plyšimas:
3.1.	Kelio sąnario meniskų plyšimas. Pastaba: Traumos atveju plyšus vieno kelio sąnario abiem meniskams, draudimo išmoka mokama tik dėl vieno menisko plyšimo.	4
3.2.	Kelio sąnario meniskų ir šoninių / kryžminių raiščių plyšimas.	6
3.3.	Plaštakos, riešo, čiurnos, pėdos, pirštų sausgyslių, raiščių, raumenų plyšimas (jei netaikytas operacinis gydymas).	2
3.4.	Plaštakos, riešo, pėdos, čiurnos sausgyslių, raiščių, raumenų plyšimas (jeigu buvo operuota)	3
3.5.	Peties, alkūnės, klubo, kelio sausgyslių, raiščių, raumenų plyšimas (jei netaikytas operacinis gydymas).	3
3.6.	Peties, alkūnės, klubo, kelio sausgyslių, raiščių, raumenų plyšimas (jeigu buvo operuota).	5
3.7.	Achilo sausgyslės plyšimas.	5
3.8.	Achilo sausgyslės plyšimas (jeigu buvo operuota).	7
3.9.	Kaklo, peties, alkūnės, riešo, klubo, kelio, čiurnos sąnarių raiščių, raumenų, sausgyslių patempimas (dėl pakartotinių to paties sąnario raumenų, raiščių, sausgyslių patempimų per vienerius metus draudimo išmoka nėra mokama).	1

Straipsnio Nr.	Sužalojimas	Draudimo išmoka (%)
Pastaba: dalinio raiščių, sausgyslių, raumenų plyšimo atvejais ir tais atvejais, kai šios lentelės 3 straipsnyje nustatyti sužalojimai atsirado galūnėse su degeneraciniais pokyčiais, draudimo išmoka yra mažinama 50%. Plyšus tam pačiam meniskui, raiščiui, sausgyslei ir / ar raumeniui antrą kartą, draudimo išmoka dėl menisko, raiščio, sausgyslės ar raumens yra mažinama 50%, o kiekvieno paskesnio plyšimo atveju draudimo išmoka nėra mokama. Jeigu apdraustasis dėl išorinio poveikio į jo kūną toje pačioje galūnėje patyrė išnirimą, minkštųjų audinių, raumenų, sausgyslių, raiščių plyšimus draudimo išmoka yra mokama pagal straipsnį, numatantį didžiausią draudimo išmoką.
4. Trauminis vidaus organų, minkštųjų audinių sužalojimas:
4.1.	Trauminis vidaus organų pažeidimas, kai sužalotą organą reikėjo operuoti.	6
4.2.	Krūtinės ląstos sužalojimas, sukėlęs pneumotoraksą, hemotoraksą, eksudacinj pleuritą, poodinę emfizemą.	2
4.3.	Krūtinės ląstos sužalojimas, sukėlęs pneumotoraksą, hemotoraksą, eksudacinj pleuritą (kai šių būklių gydymui buvo būtina chirurginė intervencija).	4
4.4.	Akies kiaurinis sužalojimas.	5
4.5.	Akies ragenos kiaurinis sužalojimas.	2
4.6.	Akies junginės, ragenos erozijos su svetimkūniais, kai apdraustasis buvo gydomas ambulatoriškai ne trumpiau kaip 6 dienas.	1
4.7.	Trauminis vienos ausies būgnelio plyšimas, nesusilpninęs klausos.	3
4.8.	Minkštųjų audinių pažeidimai, didesni kaip 10 cm, dėl kurių reikėjo siūti audinius.	5
4.9.	Minkštųjų audinių pažeidimai, nuo 3 cm iki 10 cm, dėl kurių reikėjo siūti audinius.	2
4.10.	Minkštųjų audinių sužalojimai, sukėlę audinių vientisumo pažeidimus, mažesnius nei 3 cm, dėl kurių reikėjo siūti audinius.	1
4.11.	Piršto žaizda su nago nuplėšimu, kai nagas nuplyšo dėl tiesioginio išorinės jėgos poveikio nelaimingo atsitikimo momentu.	1
4.12.	Durtiniai sužalojimai, kai dėl vieno sužalojimo yra pažeidžiami oda, poodžio ir raumenų sluoksniai.	1
4.13.	Daugybiniai kąstiniai sužalojimai su minkštųjų audinių defektais, kai yra pažeidžiama daugiau negu viena kūno vieta ir vienas sužalojimas apima 0,25% ir daugiau kūno paviršiaus.	5
4.14.	Minkštųjų audinių sužalojimai sukėlę daugybines hematomas; potrauminj osteomielitą, flegmoną, abscesą (kurie buvo gydyti chirurginiu būdu). Pastaba: daugybinių hematomų (kraujosruvų) atveju draudimo išmoka yra mokama, jeigu nesirezorbavusios kraujosruvos išlieka po traumos praėjus daugiau kaip 3 savaitėms, kiekvienos iš jų plotas viršija 5 cm2 ir jų skaičius yra ne mažesnis negu 3.	3
4.15.	Gilūs odos nubrozdinimai (siekiantys spenelinj sluoksnj ir giliau), kurie lokalizuojasi skirtingose kūno vietose. Pastaba: draudimo išmoka yra mokama, jeigu odos nubrozdinimai siekia spenelinį sluoksnį ir giliau, lokalizuojasi skirtingose anatominėse struktūrose, bent vieno iš jų plotas yra ne mažesnis negu 2% kūno paviršiaus ploto ir asmuo buvo nedarbingas daugiau nei 6 dienas.	2
4.16.	Hemartrozė (jeigu sąnarj reikėjo punktuoti).	2
Pastaba: jeigu apdraustasis dėl išorinio poveikio į jo kūną toje pačioje galūnėje patyrė išnirimą, minkštųjų audinių, raumenų, sausgyslių, raiščių plyšimus draudimo išmoka yra mokama pagal straipsnį, numatantį didžiausią draudimo išmoką.
5. Apsinuodijimai, nuodingų gyvūnų jkandimai, gamtinės ar techninės elektros poveikis (kai apdraustasis gydytas stacionare):
5.1.	Nuo 3 iki 6 dienų.	2
5.2.	Nuo 7 iki 15 dienų.	4
5.3.	Daugiau kaip 15 dienų.	7
5.4	Trauminis, posthemoraginis, anafilaksinis šokas, riebalinė embolija	6
6. Nudegimai, nušalimai:
6.1.	II° nudegimai ne mažesni kaip 1% kūno paviršiaus ploto.	3
6.2.	II° nudegimai ne mažesni kaip 5% kūno paviršiaus ploto.	5
6.3.	III° nudegimai iki 2% kūno paviršiaus ploto.	4
6.4.	III° nudegimai ne mažesni kaip 2% kūno paviršiaus ploto.	6
6.5.	III° akių nudegimai.	4
6.6.	Platus I° nudegimas, sukėlęs nudegiminę ligą.	5
6.7.	III° nušalimas.	5
Pastaba: kūno paviršiaus ploto 1% yra lygus apdraustojo plaštakos delninio paviršiaus (delno ir pirštų kartu) plotui.
7. Nėštumo netekimas:
7.1.	Draudimo išmoka mokama kai dėl išorinio poveikio (traumos) nutrūksta arba turi būti dirbtinai nutrauktas didesnis nei 22 savaičių nėštumas	20
Bendra lentelės Nr. 3 (laikinos negalios nustatymas) 2, 3 ir 4 straipsnių pastaba: jeigu apdraustasis dėl išorinio poveikio į jo kūną toje pačioje galūnėje patyrė sąnarių (kaulų) išnirimą, minkštųjų audinių, raumenų, sausgyslių, raiščių pažeidimus, draudimo išmoka yra mokama pagal straipsnį, numatantį didžiausią draudimo išmoką.

Generalinis direktorius

Xx. Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxxxx

Priedas Nr. 1 prie ERGO universalaus gyvybės draudimo taisyklių Nr. 027

5. Draudikas gali teikti duomenų subjekto asmens duomenis:

5.1. teismams, teisėsaugos ir kitoms institucijoms jstatymų

nustatytais atvejais;

5.2. perdraudikams persidraudimo tikslais tiek Lietuvos

Respublikoje, tiek kitose valstybėse;

5.3. bankams informacijos apie sutarties administravimą tei-

kimo tikslais;

5.4. Duomenų tvarkytojams – jmonėms, teikiančioms draudi- kui klientų aptarnavimo ir kitas pridėtinės vertės (administravimo), dokumentų skenavimo, archyvinių dokumentų (archyvo) tvarkymo ir saugojimo, draudiko informacinių sistemų palaikymo, aptarnavi-

mo paslaugas;

5.5. jmonėms, kurių veikla susijusi su skolų išieškojimu, dėl nesumokėtų draudimo jmokų, sutarties administravimo mokesčių

išieškojimo iš draudėjo;

5.6. kitiems duomenų gavėjams duomenų subjekto sutikimu

ar jo prašymu.

6. Duomenų subjektas informuojamas, kad jis turi teisę prašyti, kad draudikas leistų susipažinti su savo asmens duomenimis ir juos ištaisytų arba ištrintų, arba apribotų duomenų tvarkymą, ir teisę ne- sutikti, kad duomenys būtų tvarkomi, taip pat teisę j duomenų per- keliamumą. Šios teisės jgyvendinamos Reglamento (ES) 2016/679 nustatytais terminais ir tvarka, išskyrus Reglamente (ES) 2016/679

nustatytas išimtis.

7. Kai asmens duomenys tvarkomi Reglamento (ES) 2016/679) 6

straipsnio 1 dalies a punktu, 9 straipsnio 2 dalies a punktu, duomenų subjektas turi teisę bet kuriuo metu atšaukti duotą sutikimą.

8. Duomenų subjektas turi teisę kreiptis j draudiko duomenų apsaugos pareigūną (el. paštu xxxxxxxxxxxxxx@xxxx.xx arba tel. 1887) visais klausimais, susijusiais su jo asmens duomenų tvarkymu

ir naudojimusi savo teisėmis pagal Reglamentą (ES) 2016/679.

9. Draudikas gali taikyti duomenų subjekto asmens duomenų at- žvilgiu profiliavimą šio priedo 2 punkte nurodytais tikslais. Detalesnė informacija apie profiliavimą yra nurodyta ERGO privatumo politiko-

je.

10. Duomenų subjektas, manydamas, kad Reglamentu (ES) 2016/679 nustatytos jo teisės buvo pažeistos, turi teisę pateikti skun- dą priežiūros institucijai, visų pirma Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/679 77 straipsnio 1 dalimi, bei pasinaudoti teisių gynimo priemone pagal Reglamento

(ES) 2016/679 79 straipsnj.

1. Duomenų subjektas – fizinis asmuo, kuris yra draudėjas, ap-

draustasis, naudos gavėjas, draudimo jmokos mokėtojas.

2. Draudikas tvarko asmens duomenis, gautus iš duomenų su-

bjekto:

2.1. gyvybės draudimo sutarčių sudarymo, jų administravi- mo, rizikos jvertinimo, draudžiamųjų jvykių tyrimo, draudimo iš- mokų dydžių nustatymo tikslais, vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679) 6 straipsnio 1 dalies a, b punktais, 9 straipsnio 2 dalies a punktu, 10 (dešimt) metų nuo sutartinių san-

tykių pasibaigimo;

2.2. tiesioginės rinkodaros tikslais, esant duomenų subjekto

sutikimui;

2.3. telefoninio pokalbio garso jrašymo tikslu, siekiant gau- ti draudimo sutarčių sudarymo ir vykdymo jrodymus 10 (dešimt)

metų nuo sutartinių santykių pasibaigimo.

3. Duomenų subjektui nepateikus draudikui visų reikalingų as- mens duomenų, draudimo paslaugos negali būti suteiktos ir drau- dikas turi teisę nesudaryti ir / ar nutraukti draudimo sutartj pagal

draudimo taisyklių sąlygas.

4. Duomenų subjekto asmens duomenys gali būti teikiami ir gau-

nami:

4.1. iš sveikatos priežiūros jstaigų, tarnybų, pagal teisės aktus turinčių teisę nustatyti nejgalumą ir darbingumą, dėl apdraudžia- mo asmens sveikatos patikrinimo prieš sudarant ar keičiant drau- dimo sutartj draudimo rizikos jvertinimo tikslu sudarant, keičiant

gyvybės draudimo sutartis;

4.2. iš Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių teritorijoje esančių gydytojų, ligoninių ir kitų gydymo, sveikatos priežiūros ir slaugos js- taigų, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministeri- jos ir teritorinių ligonių kasų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (SODROS), VĮ Registrų centro, tarnybų, pagal teisės aktus turinčios nustatyti nejgalumą ir darbingumą, teismo medicinos ekspertų, specialistų, teisėsaugos institucijų, kitų fizinių ir juridinių asmenų, siekiant jvertinti jvykusių draudžiamųjų jvykių aplinkybes

ir nustatant draudimo išmokos dydj.

Informacija apie asmens duomenų tvarkymą

Document Metadata

Table of Contents

Galioja nuo 2018-07-01

Document Metadata