Teismų praktikos pozicijos ir jų vertinimas.

Teismų praktikos pozicijos ir jų vertinimas.

I. Ikisutartiniai santykiai (CK 6.163-6.165 str.)

1. Sąžiningo elgesio pareigos aiškinimas.

Vykstant deryboms tarp šalių susiklosto ikisutartiniai santykiai. Šių santykių šalys turi abipusiais teises ir pareigas. Pagrindinė abipusė šalių pareiga yra sąžiningumas. Sąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose reiškia, kad (i) draudžiama vesti derybas neketinant sudaryti sutarties; (ii) nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau toli pažengusios derybos negali būti nutrauktos be pakankamos priežasties, kadangi tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta (2005-01-19 LAT CBS nutartis c. b. UAB

„Vingio kino teatras“ v. UAB „Eika“, Nr. 3K-3-38/2005).

2. Pareigos elgtis sąžiningai pažeidimo teisiniai padariniai.

(2-a) Skolininko civilinė atsakomybės taikymo pagrindai ikisutartiniuose santykiuose yra bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: nuostolių dydis, neteisėti šalies veiksmai (nepagrįstas vengimas ar atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį; priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, šalies kaltė. Neteisėti skolininko veiksmai reiškiasi kaip teisinės pareigos elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose pažeidimas (2005-02-28 LAT CBS nutartis c. b. UAB “Club Baltica” v. UAB “Alkesta”, Nr. 3K-3-79/2005).

(2-b) Šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius. Xxxxx, CK numato civilinę atsakomybę nuostolių atlyginimo forma už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą. Nuostolius sudaro derybų metu turėtos išlaidos bei prarastos galimybės piniginė vertė (2005-01-19 LAT CBS nutartis c. b. UAB „Vingio kino teatras“ v. UAB „Eika“, Nr. 3K-3- 38/2005).

(2-c) Ikisutartinių prievolių pažeidimo atveju galimos tokios faktinės ir teisinės situacijos, kai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalautų, kad nukentėjusiai sąžiningai ikisutartinių santykių šaliai būtų kompensuotos ne tik tiesioginėse derybose dėl sutarties sudarymo turėtos išlaidos, tačiau taip pat prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti (pabr. – V.M.). Sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę, esminę reikšmę turėtų šalies, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu: jei derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta, tai ji, kaip nesąžininga šalis, privalėtų atlyginti kitai šaliai nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą – ne tik derybų metu turėtas išlaidas, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę. Prarastos galimybės piniginė vertė galėtų būti nustatoma taikant CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodytą kainų skirtumo principą. Pažymėtina, kad, taikant kainų skirtumo principą, kiekvienu individualiu atveju reikia įvertinti ir nukentėjusios šalies elgesį. Nustačius, kad ši šalis pati elgėsi nesąžiningai ir savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, kitos šalies atsakomybė dėl prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimo, remiantis CK

6.259 straipsniu, gali būti sumažinta arba ji gali būti visiškai atleista nuo šios nuostolių dalies atlyginimo. Taigi tam tikrais ikisutartinių prievolių pažeidimo atvejais gali būti pagrindas spręsti ne tik dėl tiesioginių išlaidų, bet ir dėl prarastos galimybės piniginės vertės, pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis (hipotetinėmis) pajamomis ar išlaidomis, priteisimo nukentėjusiai sąžiningai preliminariosios sutarties šaliai. Be to, kai nesąžininga ikisutartinių santykių šalis iš savo neteisėto elgesio gauna naudos, sąžininga šių santykių šalis galėtų reikalauti pripažinti šią naudą jos nuostoliais, nes faktiškai nesąžiningos šalies gauta nauda ir yra sąžiningos šalies patirti nuostoliai [...]“ (ištrauka iš 2006-11- 06 LAT CBS nutartis c. b. V. Š. v. A. N., A. N., Nr. 3K-P-382/2006, kat. 42.4).

(2-d) Svarbu nustatyti netesybų, sutartų preliminariojoje sutartyje, bei nuostolių atlyginimo santykį. Pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia, kad tais atvejais, kai kreditorius prašo už prievolės netinkamą įvykdymą ir nuostolių, ir netesybų, tai netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą: priteisiamas nuostolių atlyginimas, o jų dydžiu sumažinama netesybų suma. Šis įskaitymo principas, taikytinas ir ikisutartiniams susitarimams, kai už įsipareigojimo sudaryti pagrindinę sutartį neįvykdymą konkrečios preliminariosios sutarties šalys susitarė mokėti netesybas.

Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (pabr. – V. M.). Sutartyje nustatydamos netesybų dydį, šalys gali susitarti dėl nuostolių ir netesybų (išskyrus įstatymines netesybas) santykio bei tokiu būdu konkretizuoti sutartinės civilinės atsakomybės ir prievolės įvykdymo užtikrinimo ypatumus. Teismų praktikoje CK 6.73 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtintas netesybų ir nuostolių santykis aiškinamas kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų

(žr., pvz., 2005-10-19 nutartį c. b. AB „Kauno energija“ v. AB „Lietuvos dujos“, Nr. 3K-7-378; 2005-09-19 d. nutartį VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, Nr. 3K-3-400). Apeliacinės instancijos teismo argumentai nepagrįsti, nes CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostata dėl netesybų įskaitymo panaikina teisinį pagrindą kreditoriui iš skolininko reikalauti baudinių netesybų, t. y. ir nuostolių, ir netesybų visos sumos tuo pat metu, bet neatima teisės į protingo dydžio sutartines netesybas, joms viršijant byloje įrodytus kreditoriaus nuostolius (pabr. – V. M.). Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas. Netesybų įskaitymo esmė ta, jog kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją (pabr. – V. M.). Tais atvejais, kai nuostolių suma didesnė nei sutartimi nustatytos netesybos, priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą. Kai reikalaujama sutartinių netesybų suma viršija priteistinus nuostolius, teismas priteisiamas sumas nustato tokia tvarka: į priteistiną nuostolių sumą įskaito ją atitinkančią sutartinių netesybų sumą; sprendžia klausimą dėl likusių sutartinių netesybų dydžio mažinimo (CK 6.73 str. 2 d.) ir nustato galutinę priteisiamą netesybų sumą. Netesybų įskaitymo į nuostolius principas nesudaro teisinio pagrindo sumažinti sutartines netesybas iki įrodytų nuostolių dydžio. Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6.73 straipsnio 2 dalies tvarka ir pagrindais. Šios normos nuostatos dėl netesybų ir nuostolių santykio netesybų mažinimui reikšmingos tuo, kad teismas netesybas gali sumažinti tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Dėl to šalių susitarimuose, taip pat ir preliminarioje sutartyje, numatytos netesybos gali būti didesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo vykdymo. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta. Pažymėtina, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos. Dėl to kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio pareiga – formuoti vieningą teismų praktiką. Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz., 2007-03-05 LAT CBS nutartį c. b. Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, Nr. 3K-3-85/2007) (ištrauka iš 2007-10-12 LAT CBS nutarties c. b. X. X. x. T. M., V.M., Nr. 3K-7- 304/2007, kat. 42.4).

3. Preliminarioji sutartis.

3.1. Bendrieji klausimai apie preliminariąją sutartį.

(3.1-a) Preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip tos turtinės vertybės, dėl kurios šalys sudaro pagrindinę sutartį. Tai – organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai (pabr. – V. M.). Tokia sutartimi nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, kas yra būdinga pagrindinėms sutartims. Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiūriu. Tai pagrindinis preliminariosios sutarties skiriamasis požymis nuo pagrindinės sutarties, nes pagrindinėje sutartyje objektas – turtinė vertybė, dėl kurios šalys sudaro sutartį, visuomet egzistuoja. Pagrindinėje sutartyje jos šalys arba viena iš šalių visuomet turi ir subjektinę teisę į tokį objektą arba ši teisė sukuriama fikcijos (ateities vizijos) būdu (pvz., būsimo daikto pirkimo– pardavimo sutarties atveju). Taigi preliminarioji sutartis yra sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, t. y. sutartis, iš kurios kyla šalių prievolė joje aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį (pabr. – V. M.) (ištrauka iš 2006-11-06 LAT CBS nutartis c. b. V. Š. v. A. N., A. N., Nr. 3K-P-382/2006, kat. 42.4)

(3.1-b) Preliminarioji sutartis nesuteikia teisės reikalauti sudaryti pagrindinę sutartį. Reikalavimas įpareigoti sudaryti pagrindinę sutartį preliminariosios sutarties pagrindu yra ydingas ir negalimas, nes prieštarauja vienam pagrindinių civilinės teisės principų – sutarties laisvės principui. Sutartis galima tik tada, kai sudaroma laisva valia. Sutartis sudaryta prievarta negalioja (2001-09-12 LAT CBS nutartis c. b. X. Xxxxxx v. X. Xxxxxxxxxxxx ir kt., Nr. 3K-3-797/2001.).

(3.1-c) Atsižvelgiant į tai, kad įstatyme įtvirtintas tam tikras būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties reglamentavimo išskirtinumas iš kitų preliminariųjų sutarčių, kuriuo iš esmės siekiama visapusiškiau užtikrinti pirkėjo – fizinio asmens ir kartu vartotojo – interesus, taip pat į aptariamos preliminariosios sutarties paskirtį bei sudarymo specifiką, pirkėjo dalyvavimą finansuojant gyvenamojo namo ar buto statybą, darytina išvada, kad pirkėjas savo pažeistas teises gali ginti ne tik CK 6.165 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta apimtimi, bet ir reikalauti prievolę įvykdyti natūra (t. y. įpareigoti pardavėją sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį) bei naudotis visais kitais civilinių teisių gynimo būdais (CPK 1.138 straipsnis). Aptariama pirkėjo teisė nepaneigia sutarties laisvės principo, kuris nėra absoliutus. (kritinis vertinimas – V.M. pastaba: CK 6.156 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai įtvirtinta nuostata, kad asmuo gali būti įpareigotas sudaryti sutartį, jei pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. CK

6.401 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutartis kaip tik yra vienas iš atvejų, kai pirkėjas – fizinis asmuo – gali sudaryti

preliminariąją sutartį, o pardavėjas – juridinis asmuo – įsipareigoja pastatyti ir po to sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį (ištrauka iš 2008-12-23 LAT CBS nutarties c. b. A. K. v. UAB “Alsva”, Nr. 3K-3-608/2008, kat. 42.4).

3.2. Preliminariosios sutarties vykdymo užtikrinimo būdai.

(3.2-a) Pagal CK 6.98 str. 1 ir 2 d. užtikrinamas gali būti tik galiojantis reikalavimas pagal jau sudarytą sutartį, rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis. Rankpinigiai visada atlieka tris funkcijas: pirma, mokėjimo funkciją – rankpinigiai perduodami mokėjimų pagal sutartį sąskaita ir įskaitomi į visiško atsiskaitymo pagal sutartį pinigų sumą, jei šalys įvykdė sutarties sąlygas, t.y. tokiu atveju rankpinigiai yra sumos, kurią skolininkas turi sumokėti kreditoriui, dalis; antra, įrodomąją funkciją, tai reiškia, jog sudarytas susitarimas dėl rankpinigių kartu patvirtina ir pagrindinės sutarties pagal įstatymo reikalavimus sudarymo faktą, bet ne susitarimą dėl pagrindinės prievolės atsiradimo ateityje; trečia, užtikrinamąją funkciją, kuri reiškia sutarties šalių susitarimą dėl rankpinigiais užtikrintos pagrindinės prievolės neįvykdymo pasekmių. Taigi susitarimas dėl rankpinigių yra tik tada, kai jo sudarymo metu yra visi trys privalomi rankpinigių sutarties elementai (2000-02-02 LAT CBS nutartis c. b. X. Xxxxxxxxxxxx v. X. Xxxxxxxxxxxxx, Nr. 3K-7-23/2000; 2000-03-22 LAT CBS nutartis c. b.UAB “Delex” v. X. Xxxxxxxxx, Nr.3k-3-355/2000, kat. 43).

(3.2-b) Nors preliminariosios sutarties užtikrinimas rankpinigiais nėra galimas, įstatymai nedraudžia užtikrinti tokias sutartis kitomis prievolių užtikrinimo priemonėmis (netesybomis, įkeitimu ir pan.). Preliminariojoje sutartyje galima susitarti dėl atsakomybės už šios sutarties nevykdymą, numatydamos netesybas (baudą). Bauda iš esmės reiškia, kad tokiu būdu atlyginami dėl kitos šalies neįvykdymo padaryti nuostoliai (2004-11-11 LAT CBS nutartis c. b. X. Xxxxxxx v. X. Xxxxxxx, Nr. 3K-3-626/2004).

(3.2-c) Preliminarioji sutartis gali būti užtikrinta netesybomis, tačiau netesybos negali būti per didelės (baudinės), o turi atlikti kompensacinę funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius, tačiau jokiu būdu netesybos negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (2003-02-05 LAT CBS c. b. X. Xxxxxx v. V. Percovskis, 3K-3-218/2003).

3.3. Mokėjimai pagal preliminariąją sutartį.

(3.3-a) Tam tikrais atvejais teismų praktika pripažįsta, kad preliminariosios sutarties pagrindu gali būti sumokamas avansas,

t.y. preliminarioji sutartis gali apimti ir susitarimą dėl avansinio mokėjimo prieš sudarant pagrindinę sutartį. Avansą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti visais sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo atvejais. Šalis, gavusi avansą, jokiomis aplinkybėmis neturi jo grąžinti dvigubai. Taigi, avansas neatlieka užtikrinamosios funkcijos (t.y. pagrindinės prievolės vykdymo užtikrinimas), kokią atlieka rankpinigiai. Avansas gali atlikti įrodomąją (tiek galiojančiam, tiek ir susitarimui sudaryti ateityje) bei mokėjimo funkcijas (įskaitomas į būsimus mokėjimus) (2000-02-02 LAT CBS nutartis c.

b. X. Xxxxxxxxxxxx v. X. Xxxxxxxxxxxxx, Nr. 3K-7-23/2000; 2003-02-05 LAT CBS nutartis c. b. X. Xxxxxx v. V. Percovskis, Nr. 3K-3-218/2003). [Kaip vertinti šią poziciją?]

(3.3-b) Preliminariojoje sutartyje gali būti numatytas avanso sumokėjimas ir avanso, kaip priešpriešinio vienarūšio reikalavimo, įskaitymo į netesybas galimybė. Todėl net ir nustačius dvigubo dydžio netesybas jos savaime vien išoriškai nelaikytinos rankpinigiais ir nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad toks susitarimas yra niekinis. Atsižvelgiama į šalių tikrąjį susitarimą ir teisinių santykių turinį, šalims susitarus dėl avanso, avansą sumokėjusi turi teisę reikalauti jį grąžinti visais atvejais, išskyrus PS įtvirtintą nuostatą dėl atsakomybės netesybų forma už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą. (2001-10-24 LAT CBS nutartis c. b. X. Xxxxxxxxxxx v. X. Xxxxxxxxx, 3K-3-998/2001).

(3.3-c) Pagal preliminariąją sutartį avansu gautas lėšas gavusioji šalis privalo grąžinti, jeigu sutartiniai įsipareigojimai nėra įvykdyti, t.y. grąžinamas be pagrindo įgytas turtas (2003-09-10 LAT CBS nutartis c. b. X. Xxxxxxxxxx v. UAB „Helenos kolekcija“ ir kt., Nr. 3K-3-809/2003).

(3.3-d) Pagal preliminarią sutartį nėra atliekami jokie piniginiai atsiskaitymai, mokėjimai, nes CK 6.165 str. nenumato jokių būsimų mokėjimų būsimosios – pagrindinės sutarties sąskaita. Preliminarioji sutartis yra organizacinė-parengiamoji ir pagal ją mokėjimo pareiga neatsiranda (2005-01-05 LAT CBS nutartis c. b. X. Xxxxxxxxx v. X. Xxxxxxx ir X. Černiauskytė, Nr. 3K- 3-11/2005) [Kaip vertinti šią poziciją ir kaip ji derinasi su (3.3-a) – (3.3-c) pozicijomis?]

(3.3-e) Preliminariosios sutarties institutas, išskyrus būsimojo gyvenamojo namo ar buto statybos sutartį (CK 6.401 str. 5 d.), nenumato būsimo pirkėjo pareigos sumokėti pilnai ar iš dalies už ateityje įsigyjamą daiktą (2003-10-08 LAT CBS nutartis c. b. UAB “Ūkio bankas” v. UAB “Baltijos Orfėjas”, Nr. 3K-3-966/2003).

(3.3-f) Sutartis, šalių pavadinta preliminariąją, pagal kurią yra mokamas avansas (ar kitokie mokėjimai), negali būti laikoma preliminariąja sutartimi. Sutartis kvalifikuotina kaip atitinkanti būtinąsias pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas (įsipareigojimas parduoti daiktą CK 6.309 str. prasme), tokia išvada darytina ir atsižvelgus į šalių atliekamus vykdymo veiksmus (avansą pardavėjas priėmė, atlikti suderėti žemės formavimo darbai, priimdamas avansą pardavėjas patvirtino sutarties sudarymą, pardavėjas formino notariniam patvirtinimui dokumentus ir pan.) (2005-04-20 LAT CBS nutartis c. b. X. Xxxxxxxxxxx v. X. Xxxxxxxxxxx, Nr. 3K-3-225/2005) [Kaip vertinti šią poziciją ir kaip ji derinasi su (3.3-a) – (3.3-c) pozicijomis?]

(3.3-g) Iš CK 6.165 straipsnyje pateiktos preliminariosios sutarties sampratos galima daryti išvadą, kad preliminariąja sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t. y. prievolė, kurioje pinigai atlieka mokėjimo–atsiskaitymo funkciją. Preliminariąja sutartimi nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, taigi ir dėl šios priežasties neatsiranda mokėjimo– atsiskaitymo santykio. Tačiau šios išvados negalima suabsoliutinti, apskritai neigiant pinigų perdavimo pagal preliminariąją sutartį galimybes (pabr. – V. M.). Sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Susitarimas dėl pinigų perdavimo kitai šaliai bus už preliminariosios sutarties ribų CK 6.165 straipsnio 1 dalyje pateikiama siaurąja jos sampratos reikšme. Tačiau toks perdavimas jokiu būdu nereikš prieštaravimo imperatyvams, įskaitant ir CK

6.165 straipsnio 1 dalį. Žinoma, pagal preliminarųjį susitarimą perduodami pinigai neatliks mokėjimo–atsiskaitymo funkcijos, minėta, preliminariuose santykiuose neatsiranda piniginė prievolė. Nepaisant to, perduodami pinigai gali turėti kitas reikšmes ir atlikti kitas, ne mokėjimo ir atsiskaitymo, funkcijas (pabr. – V. M.). Analizuojant galimas teisines situacijas, galima daryti išvadą, kad pagal preliminariąją sutartį perduodami pinigai gali būti:

pirma, šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas (pabr. – V. M.), kuriuo užtikrinamas baudos sumokėjimas, kai tokia bauda nustatyta už įsipareigojimo pagal preliminariąją sutartį neįvykdymą ir tokį įsipareigojimą pažeidžia pinigus perdavęs asmuo. Pavyzdžiui, sutartyje šalys nustato baudas už atsisakymą ar vengimą sudaryti pagrindinę sutartį ir nurodo, kad tokiu atveju perduoti pinigai liks pardavėjui kaip bauda;

antra, atskaitos taškas nustatant baudos dydį, kai preliminariąją sutartį pažeidžia pinigus gavęs asmuo. Pavyzdžiui, šalys sutartyje nustato, kad tuo atveju, jeigu pardavėjas atsisakys ar vengs sudaryti pagrindinę sutartį, jis privalės grąžinti gautą sumą ir sumokėti tokio paties dydžio netesybas (baudą) (kaip vertinti? Kuo skiriasi nuo rankpinigių? – V. M. pastaba);

trečia, šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas (pabr. – V. M.), kuriuo užtikrinamas iš anksto šalių aptartų nuostolių (angl. liquidated damages) atlyginimas. Pavyzdžiui, šalys preliminariojoje sutartyje susitaria, kad pirkėjo perduodama suma, jam atsisakius ar vengiant sudaryti sutartį, liks pardavėjui kaip nuostolių kompensacija (kaip vertinti? Liquidated damages – anglų jurisdikcijos institutas – V. M. pastaba);

ketvirta, atskaitos taškas apskaičiuojant nurodytus šalių sutartus nuostolius, kai preliminariąją sutartį pažeidžia pinigus gavęs asmuo. Pavyzdžiui, šalys nustato, kad pardavėjui atsisakius ar vengiant sudaryti pagrindinę sutartį, jis privalės sumokėti pirkėjui sumą, lygią dvigubai gautai sumai, ir ši suma šalių susitarimu laikoma pirkėjo nuostoliais.

Taigi teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti, kaip kvalifikuoti tokius perduotus pinigus. Visais atvejais perduodamų pinigų reikšmė nustatoma pagal šalių valią, todėl galimi atvejai, kai šalių susitarimas, įvertinant pagal sutartį perduodamus pinigus, prieštaraus imperatyvams. Pavyzdžiui, abiem sutarties šalims teigiant, kad perduoti pinigai buvo rankpinigiai ir reikalaujant įstatymo nustatytų pasekmių. Tokiu atveju teismui tektų kvalifikuoti įvardytą rankpinigiais mokėjimą kaip grąžintiną avansą arba kaip preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti gautą sumą ir pan., jeigu iš šalių susitarimo matyti, kad preliminariojoje sutartyje šalys buvo sutarusios dėl preliminariosios sutarties užtikrinimo. Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma (2006-11-06 LAT CBS nutartis c. b. V. Š. v. A. N., A. N., Nr. 3K-P-382/2006, kat. 42.4). [Pozicijos vertinimas, pagal kiekvieną teiginį, ir lyginant su (3.3-a)-(3.3-f) pozicijomis].

3.4. Preliminariosios ir pagrindinės sutarties kvalifikavimo klausimai.

(3.4-a) Bendrieji sutarčių aiškinimo principai (sąžiningumas, tikrieji šalių ketinimai, sutarties sąlygos aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir pan.) taikomi aiškinant ir šalių ikisutartinius santykius bei jų metu sudaromas preliminariąsias sutartis (2003-10-08 LAT CBS nutartis c. b. UAB “Ūkio bankas” v. UAB “Baltijos Orfėjas”, Nr. 3K-3-966/2003).

(3.4-b) Sutarčių aiškinimo principai ypač aktualūs kvalifikuojant preliminariąją sutartį kaip pagrindinę ir atvirkščiai. Vykstant deryboms, riba tarp ofertos ir akcepto dažnai išnyksta, nes šalys ne kartą keičiasi pasiūlymais, modifikuoja dokumentus, susitarimas pasiekiamas palaipsniui ieškant konsensuso dėl atskirų sutarties sąlygų (2005-01-19 LAT CBS nutartis c. b. UAB „Vingio kino teatras“ v. UAB „Eika“ ,Nr. 3K-3-38/2005).

(3.4-c) Preliminarioji sutartis nuo pagrindinės skiriasi savo turiniu. Nustatant tikrąją tam tikros sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, nurodytos CK 6.193 straipsnyje. Kilus šalių ginčui, teismas turi nustatyti tikruosius šalių ketinimus ir pagal juos kvalifikuoti susitarimą teisės taikymo požiūriu: yra tai preliminarioji ar pagrindinė sutartis (pabr. – V.M.). Nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra, nes toks tvirtinimas prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą. Kartu pabrėžtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant šalių ginčą dėl jų sudarytos sutarties kvalifikavimo preliminariąja ar pagrindine sutartimi, ypač svarbu įvertinti sutarties šalių elgesį sąžiningumo aspektu. Sutarties aiškinimo taisyklių, ypač objektyviųjų kriterijų – protingumo ir sąžiningumo (CK 6.193 straipsnio 1 dalis) – taikymas leidžia išvengti nesąžiningos šalies piktnaudžiavimo, pasinaudojant gana neryškiais preliminariosios ir pagrindinės sutarties skirtumais. Taigi būtų galima daryti išvadą, kad pagrindinė preliminariosios sutarties sąlyga, skirianti ją nuo pagrindinės sutarties, – aiškiai išreikštas ar akivaizdžiai (aiškiai) numanomas šalių įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį (pabr. – V. M.) (2006-11-06 LAT CBS nutartis c. b. V. Š. v. A. N., A. N., Nr. 3K-P-382/2006, kat. 42.4).

(3.4-d) Tais atvejais, kai būtina atskirti preliminariąją sutartį nuo pagrindinės, dėl kurios šalys galėjo tartis preliminariojoje sutartyje, lemiamą reikšmę turi susitarimą sudariusių šalių valia. Civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje (tokiomis priežastimis gali būti, pavyzdžiui, tam tikro reikalingo leidimo neturėjimas, subjektinės teisės į daiktą neturėjimas, nepakankamas daikto parengimas parduoti ir pan.). Nustačius, kad išreikšta šalių valia aiškiai rodo jų susitarimą ateityje sudaryti kitą, t. y. pagrindinę, sutartį, konstatuotinas ikisutartinių santykių etapas ir preliminariosios sutarties sudarymo faktas (2006-11-06 LAT CBS nutartis c. b. V. Š. v. A. N., A. N., Nr. 3K-P-382/2006, kat. 42.4).

(3.4-e) Nustatant, gali būti šalių susitarimas kvalifikuojamas kaip pagrindinė sutartis ar ne, esminę reikšmę turi šalių atlikti veiksmai, šių veiksmų tikslai, sutarties objekto formavimo specifika. Pavyzdžiui, kai viena šalis perduoda pagrindinės sutarties objektą valdyti kitai šaliai, o ši sumoka daikto kainą ar jos dalį, tai paprastai leistų teigti, kad sudaryta pagrindinė sutartis, nes šalys atliko būtent tuos veiksmus, kurie būdingi pagrindinei sutarčiai. Arba, pvz., CK 6.309 straipsnyje nurodyta, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimam pirkėjui valdyti yra laikomas to daikto pirkimu–pardavimu. Kai tokiais atvejais asmuo, įsipareigojęs pirkti ar parduoti daiktą, atsisako sudaryti sutartį įstatymų nustatyta forma, teismo pripažinimas, kad tokia sutartis sudaryta, reiškia ne ką kita kaip jos įforminimą (2006-11-06 LAT CBS nutartis c. b. V. Š. v. A. N., A. N., Nr. 3K-P-382/2006, kat. 42.4).

(3.4-f) Šalims nesusitarus dėl pirkimo-pardavimo sutarties dalyko (daikto pavadinimo ir jo kiekio) sutartis nelaikytina pirkimo-pardavimo sutartimi, o kvalifikuotina kaip preliminarioji sutartis dėl būsimo pirkimo-pardavimo. Užsakymo pateikimas ir jo priėmimas vykdyti reikštų pirkimo-pardavimo sandorio sudarymą (2003-12-03 LAT CBS c. b. AB „Kauno baldai“ v. UAB „Skraja“, Nr. 3K-3-1005/2003).

(3.5-g) Susitarus dėl visų esminių sąlygų ir ją praktiškai įvykdžius (sumokama praktiškai visa sandorio kaina, įvykdyti kiti pirkėjo įsipareigojimai, daiktas perduotas ir juo naudojasi pirkėjas ir pan.), sutartis laikytina ne preliminariąja, bet pagrindine. Tokiu atveju notarinės formos nesilaikymas neatima iš sandorį visiškai ar iš dalies įvykdžiusios šalies galimybės kreiptis į teismą pripažinti šį sandorį galiojančiu (patvirtinti sutarties sudarymą). Tokiu atveju notarine tvarka sandorio įforminti nebereikia (LR CK 1.93 str. 4 d.; LR CK 6.306 str. 3 d.) (2004-09-06 LAT CBS nutartis c. b. L. Buzienė v. X. Xxxxxxxxx, Nr. 3k-3-402/2004; 2004-09-13 LAT CBS nutartis c. b. X. Xxxxxxxxxxx v. UAB „Progresyvios investicijos“, Nr. 3 K-3-451/2004; 2005-01-05 LAT CBS nutartis c. b. X. Xxxxxxxxx v. X. Xxxxxxx ir X. Černiauskytė, Nr. 3K-3-11/2005).

3.6. Kiti klausimai, susiję su preliminariąja sutartimi.

Preliminariajai sutarčiai taikomi bendrieji sutarčių nutraukimo principai. Preliminarioji sutartis gali būti nutraukiama vienašališkai nesikreipiant į teismą CK 6.217 str. nustatytais atvejai ir tvarka, kai yra esminis sutarties pažeidimas. Xxxxx taip pat gali susitarti nutraukti sutartį ir nesant esminio sutarties pažeidimo, nebent imperatyvios teisės normos nustato atitinkamų sutarčių sąlygas. CK 6.401 str. ir 6.165 str. aiškinant sistemiškai preliminariąją nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartį, tik pirkėjas – fizinis asmuo turi teisę per dešimt dienų nuo sutarties sudarymo dienos atsisakyti preliminarios sutarties. Pardavėjui tokia teisė nenumatyta. LR CK 6.401 str. norma yra specialioji LR CK 6.165 str. atžvilgiu (pabr. – V. M.; kaip vertinti šią poziciją?) (2004-09-13 LAT CBS nutartis c. b. X. Xxxxxxxxxxx v. UAB

„Progresyvios investicijos“, Nr. 3 K-3-451/2004).

Dėl iš ikisutartinių santykių kylančios civilinės atsakomybės: tam, kad sudaryti sutartį atsisakiusiai šaliai būtų taikoma civilinė atsakomybė, turi būti konstatuoti CK 6.163 straipsnio 3 dalyje išvardyti pagrindai - kad šalis pradėjo derybas dėl sutarties sudarymo arba derėjosi nesąžiningai; laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus. Už įstatyme nustatytos pareigos derėtis sąžiningai nevykdymą ar netinkamą vykdymą kylanti civilinė atsakomybė savo prigimtimi yra deliktinė

(CK 6.245 straipsnio 4 dalis), jai atsirasti būtinas sąlygų visetas: žala, priežastinis ryšys, neteisėti veiksmai ir padariusio žalą asmens kaltė. Asmuo, reikalaujantis taikyti civilinę atsakomybę nesąžiningam derybų partneriui, turi įrodyti pirmųjų trijų sąlygų buvimą, tarp jų neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus, skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tačiau taip pat turi būti nustatyta. Jeigu derybas šalis nutraukė dėl to, kad negali sudaryti sutarties dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, nėra pagrindo jai taikyti civilinę atsakomybę. Taikant ikisutartinę atsakomybę siekiama nukentėjusiąją šalį sugrąžinti į tokią padėtį, kurioje ji buvo iki teisių pažeidimo, t.y. kaip nuostoliai atlyginama tai, ką asmuo prarado dėl nesąžiningų derybų, o ne tai, ką jis būtų gavęs, jeigu pagrindinė sutartis būtų sudaryta (LAT CBS 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje V. P. v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-363/2009).

II. Sutarties aiškinimas.

1. 2000-02-02 LAT CBS nutartis c. b. X. Xxxxxxxxxxxx v. X. Xxxxxxxxxxxx, Nr. 3K-7-23/2000, kat. 43;

2. 2000-04-03 LAT CBS nutartis c. b. AB „Turto bankas“ v. UAB „Vaidluvė“, Nr. 3K-3-406/2000, kat. 14;

3. 2005-09-19 LAT CBS nutartis c. b. UAB „BIVAINIS“ v. A. Xxxxxxxxxxxxx firma „ARUM“, Nr. 3K-3-406/2005;

4. 2006-01-11 LAT CBS nutartis c. b. VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“ ir R.G.K., Nr. 3K-3- 17/2006;

5. 2006-01-18 LAT CBS nutartis c. b. I. B. v. UAB „PZU Baltija“, Nr. 3K-3-48/2006.

III. Kiti klausimai.

2000-05-03 LAT CBS nutartis c. b. Nr. 3K-3-486, kat. 43 (standartinės sutarties sąlygos ir supažindinimo su jomis pareiga); 2003-01-09 LAT CBS nutartis c. b. Nr. 3K-7-1, kat. 81 (nesąžiningų standartinių sutarties sąlygų aspektu);

2004-06-29 LAT CBS nutartis c. b. Nr. 3K-3-346, kat. 37.8 (esminis sutarties pažeidimas ir teisė nutraukti sutartį dėl to vienašališkai);

CK 6.228 str. taikymas:

LAT CBS nutartis c. b. 3K-3-432/2008 (pozicija:

<...> Kartu pažymėtina, kad faktas, jog tam tikros sutarties sąlygos yra palankesnės vienai šaliai, pavyzdžiui, daikto pirkimas mažesne negu rinkos kaina, dar nėra pakankamas pagrindas taikyti nurodytą normą. Minėta, kad šalys turi teisę susitarti dėl daikto kainos, kuri gali būti gerokai žemesnė už tokio daikto rinkos kainą; tai gali lemti tam tikri šalių tarpusavio santykiai, įvairios aplinkybės ir pan. Nagrinėjamoje byloje kasatorė ieškinio reikalavimo pagrindu nenurodė ir neįrodinėjo aplinkybių, reiškiančių esminę ginčijamų sutarčių šalių nelygybę, o laikėsi pozicijos, kad šiose sutartyse, pažeidžiant imperatyvųjį CK 6.397 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kaina apskritai nenurodyta. Be to, kasatorė rėmėsi vienas kitam prieštaraujančiais argumentais: viena vertus, teigė, kad ginčo sutartyse kaina apskritai nenurodyta, kita vertus, tvirtino, kad ginčo sutartyse nurodyta 1 Lt xxxxx prieštarauja įstatymams. Pagal visuotinai pripažintą teisės principą to paties negalima kartu ir teigti, ir neigti (lot. allegans contraria non est audiendus). Pažymėtina, kad nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartys tvirtinamos notariškai, taigi sutarties šalis, turinti abejonių dėl tam tikrų sutarties sąlygų, gali pasitarti su notaru ir, manydama, jog tam tikros sutarties sąlygos neatitinka jos interesų, turi teisę atsisakyti sudaryti sutartį tokiomis sąlygomis).

LAT CBS nutartis c. b. 3K-7-409/2010 (pozicija:

<...> Išplėstinė teisėjų kolegija nurodo, kad sutarties sąlyga, nustatanti netesybas, nevertintina pagal CK 6.228 straipsnio, reglamentuojančio sutarties ar atskiros jos sąlygos atsisakymą dėl esminės šalių nelygybės, nuostatas. Šio straipsnio paskirtis yra kita – ginti silpnesniąją sutarties šalį (dažniausiai vartotoją, nors tam tiktais atvejais ir verslo subjektą), kuri privalėjo sutikti su jai pasiūlytomis sutarties sąlygomis).

LAT CBS nutartis c. b. 2A-154/2011 (pozicija:

<...> Teisės doktrinoje dėl CK 6.228 straipsnio aiškinimo bei taikymo nurodoma, kad esmine šalių nelygybe galima remtis tik tada, kai šalių tarpusavio prievolių neatitikimas yra esminis - jų padėtis yra tokia nelygi, kad šokiruotų, t.y. protingas žmogus tokiomis sąlygomis sutarties niekada nesudarytų. Tuo tarpu šiuo konkrečiu atveju laidavimas kreditavimo santykiuose yra įprastas sandoris, tokia praktika visuotinai pripažįstama ir laikoma sąžininga – laiduotojas papildomai parodo, kad tiki verslo perspektyvomis, yra suinteresuotas jo sėkme, todėl bus suinteresuotas, kad skolininkas atsakingai naudotų gautą kreditą ir jį kontroliuotų, o kai dar laiduotojas yra ir bendrovės vienintelis akcininkas bei vadovas - tai yra logiškas veiksmas.

Verslininkai veikia savo rizika ir privalo būti apdairūs. T. B. buvo UAB „ Kinlitus“ vienintelis akcininkas ir vadovas, vykdė įmonės veiklą ir organizavo bei vadovavo įmonės verslui, naudojosi iš to gautu pelnu, todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad

jis nesuprato sudaromų laidavimo sutarčių sąlygų ar pasekmių, kažkaip priklausė nuo AB „ Swedbank“, yra neinformuotas bei nepatyręs, yra neteisingi ir deklaratyvus.

Pažymėtina, kad AB „ Swedbank“ nėra vienintelė bendrovė suteikianti kreditus Lietuvos Respublikoje. Jei T. B. netenkino šios kredito įstaigos siūlomos sąlygos, jis turėjo teisę kreiptis finansavimo, paskolų į kitas finansų įstaigas, fizinius ar juridinius asmenis, naudotis kitomis finansavimosi priemonėmis – papildoma akcijų emisija, obligacijomis ir kitais instrumentais. T. B. nesinaudojo šiomis galimybėmis ir ši aplinkybė patvirtina, kad jį tenkino sąlygos, dėl kurių susitardavo su AB „ Swedbank“, todėl neteisingi ir nepagrįsti apelianto teiginiai, kad jis, pasinaudojant esmine šalių nelygybe, buvo priverstas pasirašyti laidavimo sutartis ir laidavimo sutarčių pakeitimus.

Papildomai galima žr. 2003-10-15 LAT CBS nutartį c. b. Nr. 3K-3-975, kat. 37.8 (CK 6.228 str. taikymo aiškinimas); 2005-05-04 LAT CBS nutartį c. b. Nr. 3K-3-257, kat. 35.3.6 (CK 6.228 str. taikymo aiškinimas).

CK 6.204 str. taikymas:

2008-03-31 LApelT nutartis c. b. Nr. 2A-249/2008 (pozicijos:

• Esminį sutarties vykdymą suvaržančios aplinkybės gali būti konstatuojamos tik tokiu atveju, jeigu jos atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nurodytus kriterijus

• Keisti sutartį ar atskiras jos sąlygas CK 6.204 straipsnyje numatytu pagrindu negalima, kai pakeisti sutartį prašanti šalis prisiėmė tam tikrų aplinkybių atsiradimo riziką (CK 6.204 str. 2 d. 4 p.). Toks rizikos prisiėmimas nebūtinai turi būti aiškiai išreikštas, jis gali būti ir numanomas

• Sudarydamas aukščiau nurodytos būklės patalpų nuomos sutartį ne ilgesniam kaip penkerių metų terminui, esant papildomai sutarties galiojimo pasibaigimo sąlygai dėl patalpų įtraukimo į privatizavimo programą, bei numatydamas rekonstruoti patalpas pritaikant planuojamai komercinei veiklai, atsakovas galėjo ir turėjo numatyti sutarties vykdymą iš esmės suvaržančių aplinkybių galimą atsiradimą ir prisiėmė tokių aplinkybių atsiradimo riziką

• Reikšminga yra ir ta aplinkybė, jog atsakovas nepateikė prašymo keisti sutarties sąlygas tuoj po to, kai paaiškėjo jo nurodytos aplinkybės, varžančios nuomos sutarties vykdymą

2011-01-31 LAT CBS nutartis c. b. Nr. 3K-3-18/2011 (pozicijos:

• CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodomi keturi kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar sunkesnis sutarties vykdymas yra toks reikšmingas, kad ją vykdyti tampa sudėtinga ir reikia peržiūrėti sutarties sąlygas

• Sutarties vykdymo varžymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams

• Tokios aplinkybės turi atsirasti ar tapti žinomos jau sudarius sutartį ir šalis ją sudarydama negalėjo protingai numatyti, kad tokių aplinkybių gali atsirasti

• Aplinkybės turi būti objektyvios, t. y. nepriklausyti nuo šalies valios. Šalis negali remtis aplinkybėmis, kurios atsirado dėl jos kaltės arba kurioms ji galėjo užkirsti kelią

• CK 6.204 straipsnio 3 dalyje reikalaujama išankstinio vienos šalies kreipimosi į kitą su prašymu susitarti dėl sutarties sąlygų pakeitimo

• Sutarties pakeitimas teismo tvarka CK 6.204 straipsnyje nurodytu pagrindu yra galimas tik nustačius aplinkybes, atitinkančias visas šiame straipsnyje nustatytas sąlygas, tarp jų ir aplinkybes, kurios atitinka visus šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, t. y. kad egzistuoja aplinkybės, dėl kurių arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, ir kad tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiajai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo, tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti, tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti, nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Pažymėtina, kad kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą (CK 6.204 straipsnio 3 dalis).

CK 6.212 str. taikymas:

LAT CBS nutartis c. b. 3K-3-370/2010 (pozicija:

Force majeure aplinkybės kaip lengvinančios skolininko padėtį gali būti reikšmingos dviem aspektais: pirma, jos pabaigia šalių prievolę (CK 6.127 straipsnis); antra, atleidžia skolininką nuo civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.212 straipsnio 1 dalis; 6.253 straipsnio 2 dalis). Jei dėl force majeure prievolė pasibaigia, taikoma CK 6.127 straipsnio 2 dalis, pagal kurią skolininkas privalo grąžinti kitai šaliai visa tai, ką yra gavęs pagal sutartį. Statybos rangos sutarties atveju, jei dėl force majeure aplinkybių rangovas negali vykdyti rangos objekto perdavimo prievolės užsakovui ir jam tenka atsitiktinė daikto

žuvimo ar sugedimo rizika, tai jis privalo grąžinti užsakovui sumokėtas už darbą lėšas. Dėl to šiuo atveju susiklostę teisiniai santykiai yra dėl restitucijos, o ne dėl civilinės atsakomybės taikymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad jei konkrečioje byloje nustatoma force majeure, tai ši teisiškai reikšminga aplinkybė nepašalina restitucijos taikymo, kaip vieno iš sutarties nutraukimo ar prievolės pasibaigimo padarinių.

LAT CBS nutartis c. b. 3K-3-509/2009 (pozicija:

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.253 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nenugalima jėga yra neišvengiamos ir nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos (CK 6.212 straipsnis). Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad kelio ruožas, kuriame įvyko eismo įvykis, neavaringas, šiam argumentui pagrįsti vadovavosi susisiekimo ministro 2004 m. liepos 22 d. įsakymu patvirtinta Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodikos medžiaga. Atsakovas atsiliepime į kasacinį skundą argumentuoja, kad valstybė neturi galimybių numatyti, jog laukinis gyvūnas kirs kelią, taip pat negali gyvūnų kontroliuoti. Bylos duomenimis, kelyje Biržai–Pandėlys–Rokiškis nuo 2004 iki 2007 m. pabaigos įvyko 33 eismo įvykiai, kurių priežastis – susidūrimas su laukiniais žvėrimis. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai sprendė dėl tam tikrų norminių aktų nustatytų reikalavimų reikšmės nagrinėjamoje byloje; rūpestingas ir apdairus savininkas turėjo reaguoti į kelyje vykusius eismo įvykius ir jų skaičių bei imtis priemonių, kad jiems būtų užkirstas kelias. Byloje teismų nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad valstybė, kaip rūpestinga ir apdairi savininkė, galėjo ir privalėjo numatyti laukinių gyvūnų išbėgimą į kelią ir turėjo pakankamų priemonių tai kontroliuoti, statyti specialius kelio ženklus ir užtvarus, taip užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms atsirasti. Dėl to atsakovo nurodytos aplinkybės teisiškai nėra reikšmingos, nes jos neatitinka force majeure kriterijų visumos (CK 6.253 straipsnio 2 dalis). Aplinkybė, kuri nebuvo neišvengiama, ją buvo galima numatyti, kontroliuoti ir pašalinti, nelaikytina nenugalima jėga (CK 6.212 straipsnio 1 dalis) ir nepašalina atsakovo atsakomybės atlyginti laukinių žvėrių padarytą žalą.

LAT CBS nutartis c. b. 3K-3-62/2008 (pozicija:

Objekto finansavimas buvo vykdomas valstybės lėšomis, bet atsakomybė pagal sutartį už atsiskaitymų nevykdymą gali būti taikoma atsakovui, vykdžiusiam užsakovo funkcijas. Pagal CK 6.212 straipsnį nenugalima jėga pripažįstamos aplinkybės, kurios šalies negali būti kontroliuojamos bei negalėjo būti protingai numatytos sutarties sudarymo metu ir kurių atsiradimui šalis negalėjo užkirsti kelio. Nenugalimos jėgos aplinkybe nelaikoma aplinkybė, kad sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių.