GYVYBĖS DRAUDIMO KAINYNAS NR. 19-1NTL

NTL_KN 2019.11.01 - V1

Taikomas draudimo sutartims, sudarytoms pagal Gyvybės draudimo taisykles Nr. NTL19 Galioja nuo 2019 m. lapkričio 1 d.

1. Draudimo jmokos

Draudimo jmokų dydis ir jmokų mokėjimų periodiškumas yra nurodytas galutiniame draudimo sąlygų pasiūlyme po rizikos vertinimo, jeigu toks yra išduotas iki draudimo sutarties sudarymo, ir draudimo liudijime.

Draudimo jmokų dydis priklauso nuo pasirinktų draudimo sumų, apdraustojo sveikatos būklės, draudimo rizikos lygio bei amžiaus. Pirmoji draudimo jmoka yra apskaičiuojama pagal apdraustojo amžių tą dieną, kai draudikas gavo prašymą sudaryti draudimo sutartj. Kitos draudimo jmokos yra apskaičiuojamos pagal apdraustojo amžių kiekvieno jmokų mokėjimo periodo pradžioje.

2. Apribojimai

2.1	Gyvybės draudimo suma	Minimali draudimo suma: 1 000 EUR. Maksimali draudimo suma: 7 000 EUR apdraustojo iki 16 m. atveju.
2.2	Papildomo draudimo sąlygos „Nejgalumas dėl nelaimingo atsitikimo“ draudimo suma	Maksimali draudimo suma: 100 000 EUR.
2.3	Papildomo draudimo sąlygos „Trauma dėl nelaimingo atsitikimo“ draudimo suma	Maksimali draudimo suma: 30 000 EUR.
2.4	Papildomo draudimo sąlygos „Mirtis dėl nelaimingo atsitikimo“ draudimo suma	Maksimali draudimo suma: 100 000 EUR (7 000 EUR apdraustojo iki 16 metų amžiaus atveju).
2.5	Papildomo draudimo sąlygos „Kritinės ligos“ draudimo suma	Maksimali draudimo suma: 100 000 EUR.
2.6	Minimalus draudimo laikotarpis	1 metai.
2.7	Apdraustųjų asmenų amžiaus ribojimai	Apdraustojo amžius draudimo laikotarpio pabaigoje turi būti ne didesnis kaip 70 metų. Jei pasirinkta kritinių ligų draudimo apsauga, ji nustoja galioti nuo kito draudimo jmokų mokėjimo periodo po 66-ojo apdraustojo gimtadienio. Draudimo laikotarpis gali būti tik sveikas metų skaičius.

Mandatum Life Insurance Company Limited Lietuvos filialas turi teisę keisti kainyną draudimo sutarties galiojimo metu išsiųsdamas pranešimą draudėjui draudimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Draudėjo vardas ir xxxxxxx

Parašas

Data

Mandatum Life Insurance Company Limited Lietuvos filialas

GYVYBĖS DRAUDIMO TAISYKLĖS NR. NTL19

Redakcija galioja nuo 2019 m. lapkričio 1d.

BENDROJI DALIS

Gyvybės draudimo sutarties struktūra

1. Gyvybės draudimo sutartis (toliau – draudimo sutartis) – tai visuma sąlygų, nustatytų:

1.1. Šiose Gyvybės draudimo taisyklėse Nr.NTL19 (toliau – draudimo taisyklės);

1.2. Draudėjo prašyme sudaryti draudimo sutartj ir kituose dokumentuose, užpildytuose ir pateiktuose draudėjo;

1.3. Apdraustojo apklausos anketoje (-ose);

1.4. Draudimo sąlygų pasiūlyme po draudimo rizikos jvertinimo;

1.5. Kainyne;

1.6. Draudimo liudijime ir prieduose prie draudimo liudijimo;

1.7. Draudiko nustatytais būdais jformintuose draudimo sutarties sąlygų pakeitimuose ir papildymuose.

2. Draudimo taisyklės sudarytos iš šių dalių:

2.1. Bendrosios dalies;

2.2. Papildomo draudimo sąlygų (Nr.251: Nejgalumas dėl nelaimingo atsitikimo, Nr. 252: Trauma dėl nelaimingo atsitikimo, Nr.253: Mirtis dėl nelaimingo atsitikimo, Nr.261: Kritinės ligos).

Papildomo draudimo sąlygos draudimo sutarčiai taikomos tik tuo atveju, jeigu tai nurodyta draudimo liudijime ar draudiko nustatytais būdais jformintuose draudimo sutarties sąlygų pakeitimuose ir papildymuose. Papildomos draudimo sąlygos taikomos kartu su Xxxxxxxxxx dalies nuostatomis,

t.y. Papildomo draudimo sąlygose nesant tam tikrų nuostatų, atitinkamai taikomos Xxxxxxxxxx dalies nuostatos.

Draudikas, draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas

3. Draudikas yra Mandatum Life Insurance Company Limited, veikianti per Mandatum Life Insurance Company Limited Lietuvos filialą.

4. Draudėjas – fizinis ar juridinis asmuo, sudaręs su draudiku draudimo sutartj ir privalantis mokėti draudimo jmokas.

5. Draudimo sutarties šalys yra draudėjas ir draudikas (toliau – šalys).

6. Apdraustasis asmuo (toliau – apdraustasis) – draudimo sutartyje nurodytas fizinis asmuo, su kuriuo yra susijusi draudimo rizika.

7. Naudos gavėjas – draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kuris draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis jgyja teisę j draudimo išmoką. Draudėjas naudos gavėją skiria Lietuvos Respublikos jstatymuose numatyta tvarka.

Draudimo objektas ir draudimo sumos

8. Draudimo objektas yra turtinis interesas, susijęs su apdraustojo gyvenimo trukme. Jei draudimo sutarčiai yra taikomos Papildomo draudimo sąlygos, draudimo objektas taip pat yra turtinis interesas, susijęs su apdraustojo sveikata.

9. Gyvybės draudimo ir Papildomo draudimo sąlygų draudimo sumų dydžiai nurodomi draudimo sutartyje. Kiekvienai Papildomo draudimo sąlygai, taikomai konkrečiai draudimo sutarčiai, nustatoma atskira draudimo suma.

Draudimo sutarties sudarymo tvarka. Ikisutartinės draudimo sutarties šalių teisės ir pareigos

10. Asmuo, norintis sudaryti draudimo sutartj, supažindinamas su draudimo taisyklėmis, kainynu ir kita informacija.

11. Pasirinkęs pageidaujamas draudimo sąlygas, draudėjas užpildo draudiko nustatytos formos prašymą ir kitus draudiko reikalaujamus dokumentus o apdraustasis – apdraustojo apklausos anketą (-as), jei draudikas to reikalauja. Už prašyme ir anketoje (-ose) pateiktų duomenų teisingumą atsako draudėjas ir apdraustasis. Prašymo ir kitų dokumentų pateikimas nejpareigoja šalių sudaryti draudimo sutartj.

12. Draudėjas ir apdraustasis privalo suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės jtakos draudžiamojo jvykio atsitikimo tikimybei. Esminėmis aplinkybėmis laikomos aplinkybės, apie kurias draudikas raštu prašo pateikti informaciją.

13. Draudikas turi teisę paprašyti, kad apdraustojo sveikata būtų patikrinta draudiko pasiūlytoje sveikatos priežiūros jstaigoje ir duomenys apie patikrinimo rezultatus būtų pateikti draudikui, o taip pat pareikalauti bet kokios kitos informacijos, reikalingos draudimo rizikos jvertinimui. Draudikas turi teisę paprašyti informacijos apie apdraustojo sveikatą tiesiogiai iš sveikatos priežiūros jstaigų ar kitų trečių šalių.

14. Draudikas, vadovaudamasis draudėjo ir apdraustojo pateikta informacija bei sveikatos priežiūros jstaigos pateiktais duomenimis apie apdraustojo sveikatos patikrinimo rezultatus, jvertina draudimo riziką ir nustato draudimo sutarties sąlygas. Draudikas gali pasiūlyti sudaryti draudimo sutartj nustatant padidintas draudimo jmokas ir/arba kitas, nei iš pradžių

pageidavo draudėjas, sąlygas (kitokias draudimo sumas, kitokj draudimo laikotarpj, pakoreguotą draudžiamųjų, nedraudžiamųjų jvykių sąrašą

ir kt.).

15. Draudikas turi teisę atsisakyti sudaryti draudimo sutartj, nenurodydamas priežasčių.

16. Draudimo sutartis tarp draudiko ir draudėjo laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai abi

šalys sutinka su visomis draudimo sutarties sąlygomis, ir kai draudiko banko sąskaitoje gaunama pirmoji draudimo jmoka, nurodyta draudimo sąlygų pasiūlyme po draudimo rizikos jvertinimo ( jeigu toks buvo išduotas prieš draudimo sutarties sudarymą). Xxxxxxxxx, patvirtindamas draudimo sutarties sudarymą, išduoda draudėjui draudimo liudijimą.

17. Jei draudėjas arba apdraustasis nuslėpė arba pateikė žinomai melagingą informaciją ir tai turėjo jtakos draudiko sprendimui sudaryti draudimo sutartj ar turėjo reikšmės nustatant draudimo sąlygas, draudikas turi teisę nutraukti draudimo sutartj 35 punkte nurodytomis sąlygomis arba reikalauti pripažinti ją negaliojančia.

18. Draudėjas privalo informuoti apdraustąjj ir naudos gavėją apie draudimo sutarties sudarymą bei jų teises ir pareigas, nustatytas draudimo sutartyje.

19. Draudimo laikotarpis gali skirtis nuo draudimo sutarties galiojimo laikotarpio. Draudimo laikotarpis – tai terminas nuo draudimo apsaugos jsigaliojimo dienos iki jos galiojimo termino pabaigos. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpis nurodomas draudimo sutartyje.

20. Draudimo sutartis jsigalioja draudimo liudijime nurodytą dieną, bet ne anksčiau nei kitą dieną po pirmosios draudimo jmokos gavimo dienos.

21. Jeigu draudimo sąlygų pasiūlyme po draudimo rizikos jvertinimo nenurodoma kitaip, draudimo sutartis jsigalioja tik tuo atveju, jeigu pirmoji draudimo jmoka gaunama per 65 dienas nuo prašymo sudaryti draudimo sutartj pateikimo dienos.

Draudimo jmoka

22. Draudimo jmokų dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant j pasirinktas draudimo sumas, apdraustojo sveikatos būklę, draudimo rizikos lygj bei amžių. Pirmoji draudimo jmoka yra apskaičiuojama pagal apdraustojo amžių tą dieną, kai draudikas gavo prašymą sudaryti draudimo sutartj. Kitos draudimo jmokos

yra apskaičiuojamos pagal apdraustojo amžių kiekvieno jmokų mokėjimo periodo pradžioje.

23. Xxxxxxxx jmoka ir draudimo jmokos

mokėjimo terminai nurodomi draudimo sutartyje.

24. Draudimo jmoka laikoma sumokėta, kai atitinkama suma jskaitoma j draudiko sąskaitą banke ir mokėjimo dokumentuose yra nurodyti rekvizitai, pakankami jmokos identifikavimui (nurodyti bent šie duomenys: draudimo sutarties numeris ar prašymo sudaryti sutartj registracijos numeris, draudėjo vardas, pavardė (arba juridinio asmens pavadinimas) ir asmens kodas (ar juridinio asmens kodas).

25. Jei iki draudimo sutarties nutraukimo dienos arba iki dienos, kai draudikas gauna pranešimą apie apdraustojo mirtj, yra iš anksto sumokėtų draudimo jmokų už ateinančius laikotarpius (ateinančius mėnesius), tai draudimo sutarties nutraukimo atveju iš anksto sumokėtos draudimo jmokos grąžinamos draudėjui. Draudėjo mirties atveju, tokios draudimo jmokos grąžinamos draudėjo teisėtiems jpėdiniams (o jeigu draudėjas yra likviduojamas juridinis asmuo- draudėjo jsipareigojimų ir teisių perėmėjams).

26. Jeigu draudėjas vėluoja mokėti draudimo jmokas, tai draudimo išmokos mokėjimo atveju jsiskolintos draudimo jmokos atimamos iš draudimo išmokos.

27. Pasikeitus draudimo rizikai, vadovaudamasis pakitusiais statistiniais duomenimis apie draudžiamuosius jvykius ir draudimo išmokas, draudikas turi teisę ne dažniau kaip vieną

kartą per kalendorinius metus didinti arba mažinti draudimo jmokas. Apie numatomą draudimo jmokų keitimą draudikas informuoja draudėją raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesj iki numatomo jmokų keitimo. Jei draudėjas nesutinka su keitimu, apie tai jis privalo raštu informuoti draudiką. Draudėjas tokiu atveju turi teisę nutraukti draudimo sutartj. Jei iki pranešime nurodytos datos draudėjas raštu nesikreipia j draudiką dėl draudimo sutarties nutraukimo, tai laikoma, kad jis su pakeitimu sutiko.

28. Draudėjui vėluojant mokėti periodines draudimo jmokas (išskyrus pirmąją draudimo jmoką) daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų, draudikas siunčia jam raštišką jspėjimą, nurodydamas, kad per 30 (trisdešimt) dienų nuo pranešimo gavimo dienos draudėjui nesumokėjus jsiskolintų draudimo jmokų, draudiko prievolės jvykus draudžiamajam jvykiui mokėti draudimo išmoką vykdymas bus sustabdytas (toliau – sustabdoma draudimo apsauga).

28.1. Jei nuo draudimo apsaugos sustabdymo yra praėję ne daugiau kaip šeši mėnesiai, draudėjui pageidaujant, kad draudimo apsauga būtų atnaujinta, draudikas gali:

28.1.1. pasiūlyti užpildyti apdraustojo apklausos anketą (-as) ir/arba pareikalauti apdraustojo sveikatos patikrinimo draudėjo sąskaita draudiko pasiūlytoje sveikatos priežiūros jstaigoje. Už draudikui pateiktų duomenų teisingumą atsako draudėjas ir apdraustasis;

28.1.2. pasiūlyti atnaujinti draudimo apsaugą, nustatant padidintas draudimo jmokas ir/arba kitaip pakeičiant draudimo sutarties sąlygas (mažinant draudimo sumas, koreguojant draudžiamųjų, nedraudžiamųjų jvykių sąrašą ir kt.);

28.1.3. atsisakyti tenkinti draudėjo prašymą atnaujinti draudimo apsaugą.

Draudikui sutikus, draudimo apsauga gali būti atnaujinta nuo kitos dienos, kai

draudėjas sumoka visas jsiskolintas jmokas (už laikotarpj iki draudimo apsaugos sustabdymo ir už laikotarpj, kai draudimo apsauga buvo sustabdyta).

28.2. Jei draudimo apsaugos sustabdymas tęsiasi ilgiau nei 6 mėnesius, laikoma, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, ir draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartj 35 punkte nustatyta tvarka.

Kainynas

29. Kainyną tvirtina draudikas. Prieš sudarant draudimo sutartj, draudėjas yra supažindinamas su Kainynu. Draudikas turi teisę keisti Kainyną, apie numatomą keitimą raštu jspėjęs draudėją ne vėliau kaip prieš vieną mėnesj iki numatomo Kainyno keitimo. Jei draudėjas nesutinka su keitimu, jis turi teisę nutraukti draudimo. Jei

iki pranešime nurodytos datos draudėjas raštu nesikreipia j draudiką dėl draudimo sutarties nutraukimo, tai laikoma, kad jis su pakeitimu sutiko.

Draudimo sutarties nutraukimas

30. Draudimo sutartis gali būti nutraukta šalių susitarimu arba vadovaujantis jstatymais.

31. Draudėjas turi teisę nutraukti draudimo sutartj, raštiškai jspėdamas draudiką ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki numatytos draudimo sutarties nutraukimo datos, jeigu šalys nesusitarė kitaip.

32. Kai draudimo sutartis nutraukiama draudėjo iniciatyva (išskyrus 33 punkte nurodytą atvejj), draudėjui grąžinama už ateinančius laikotarpius sumokėtos draudimo jmokos (25 punktas).

33. Jei draudėjas, fizinis asmuo, vienašališkai nutraukia gyvybės draudimo sutartj, raštu pranešęs draudikui per 30 dienų nuo momento, kada jam buvo pranešta apie sudarytą draudimo sutartj, jam grąžinama visa sumokėta draudimo jmokų suma.

34. Draudimo sutarties šalys po to, kai joms tapo žinoma apie draudimo sutarties pažeidimą, turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartj, apie tai raštu pranešdamos kitai šaliai ne vėliau kaip prieš 30 dienų.

35. Draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartj tik tada, kai yra esminis sutarties sąlygų pažeidimas ar kitais teisės aktuose numatytais atvejais. Šiuo atveju draudėjui grąžinamos už ateinančius laikotarpius sumokėtos draudimo jmokos (25 punktas).

36. Jei draudimo sutartis nutraukiama draudėjo reikalavimu draudikui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, draudėjui grąžinama už ateinančius laikotarpius sumokėtos draudimo jmokos (25 punktas).

Xxxxxxxx xxxxxxxxx pasibaigimas

37. Draudimo sutartis pasibaigia atsitikus pirmam (anksčiausiam) iš šių jvykių:

37.1. draudikas gauna pranešimą apie apdraustojo mirtj;

37.2. pasibaigia draudimo sutartyje nustatytas draudimo laikotarpis;

37.3. draudėjas (fizinis asmuo) miršta arba

teismas pripažjsta xx nežinia kur esančiu ir nėra jo teisių ir pareigų perėmėjo;

37.4. draudėjas ( juridinis asmuo) likviduojamas ir nėra jo teisių ir pareigų perėmėjo;

37.5.kitais jstatymų nustatytais atvejais.

38. Kiti draudimo sutarties pasibaigimo atvejai gali būti numatyti Papildomo draudimo sąlygose.

Draudimo sutarties sąlygų keitimas

39. Šalių abipusiu susitarimu, draudimo sutarties sąlygos gali būti pakeistos ar papildytos, pakeitimus ar papildymus jforminant draudiko nustatytu būdu.

40. Prieš priimdamas sprendimą dėl draudimo sąlygų keitimo, draudikas gali pareikalauti užpildyti papildomą (-as) draudėjo ir/ar apdraustojo apklausos anketą (-as) ir/arba patikrinti apdraustojo sveikatą draudėjo sąskaita draudiko pasiūlytoje sveikatos priežiūros jstaigoje.

41. Draudikas turi teisę vienašališkai papildyti ar pakeisti draudimo taisykles, , jeigu draudėjo, apdraustojo ir naudos gavėjo interesai dėl to nenukenčia, taip pat tokiais atvejais: pasikeitus teisės normoms, kuriomis vadovaujantis buvo sudaryta draudimo sutartis, esant objektyviam būtinumui dėl ekonominės ar rinkos situacijos arba draudiko veiklą prižiūrinčiai institucijai reikalaujant. Apie taisyklių pakeitimus

draudikas praneša draudėjui raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesj iki pakeitimų jsigaliojimo dienos. Jei draudėjas nesutinka su pakeitimais, jis turi teisę kreiptis j draudiką raštu ir nutraukti draudimo sutartj. Jei draudėjas iki pranešime nurodytos datos raštu nesikreipia j draudiką dėl draudimo sutarties nutraukimo, laikoma, kad jis sutiko su minėtais pakeitimais.

Šalių teisės ir pareigos draudimo sutarties galiojimo metu

42. Draudėjas turi tokias pareigas:

42.1. suteikti draudikui teisingą draudiko nustatytą informaciją ir pateikti dokumentus, susijusius su draudimo sutartimi;

42.2. laiku mokėti draudimo jmokas;

42.3. informuoti apdraustąjj apie draudimo sutarties pakeitimus ir papildymus;

42.4. informuoti naudos gavėją apie draudimo sutarties pakeitimus ir papildymus, jei pakeitimai ir papildymai susiję su naudos gavėjo teisėmis ar pareigomis;

42.5. raštu ar kitu šalių sutartu būdu nurodyti asmenj, gyvenantj Lietuvos Respublikoje ir jgaliotą draudėjo vardu gauti draudiko pranešimus, jei draudėjas išvyksta j užsienj ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui;

42.6. apie savo ir apdraustojo gyvenamosios vietos ar kontaktinės informacijos pasikeitimą pranešti draudikui raštu ar kitu šalių sutartu būdu per 30 dienų.

43. Draudikas privalo mokėti draudimo išmokas ar kitus sutartyje numatytus mokėjimus, draudimo sutartyje nustatytais terminais bei sąlygomis.

44. Atsitikus draudžiamajam jvykiui asmuo, pretenduojantis j draudimo išmoką, arba jo

jgaliotas asmuo privalo:

44.1. pranešti draudikui apie draudžiamąjj jvykj šiose taisyklėse nustatytais terminais ir tvarka;

44.2. išsaugoti ir pateikti draudikui visus dokumentus, susijusius su draudžiamuoju jvykiu;

44.3. suteikti draudikui ar jo jgaliotam atstovui visus reikiamus jgaliojimus bei sudaryti tinkamas sąlygas tirti draudžiamojo jvykio priežastis, pasekmes bei aplinkybes.

Draudžiamieji jvykiai

45. Draudžiamasis jvykis yra apdraustojo mirtis draudimo apsaugos galiojimo metu, atitinkantis draudimo taisyklių sąlygas.

46. Įvykis laikomas draudžiamuoju, jei jis jvyko draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu, kai draudimo apsauga nebuvo sustabdyta, ir jei

jis yra patvirtintas oficialiais dokumentais ir tinkamais jrodymais.

47. Jei teismas apdraustąjj paskelbia mirusiu, tai laikoma draudžiamuoju jvykiu tik tada, jeigu apdraustojo dingimo bei spėjamo žuvimo diena yra draudimo apsaugos galiojimo laikotarpyje.

48. Jei teismas pripažjsta apdraustąjj nežinia kur esančiu, tai nelaikoma draudžiamuoju jvykiu.

49. Kiti draudžiamieji jvykiai yra nustatyti

Papildomo draudimo sąlygose.

Nedraudžiamieji jvykiai

50. Nedraudžiamasis jvykis yra apdraustojo mirtis ar spėjamas žuvimas (47 punktas), susiję su:

50.1. apdraustojo tyčiniu susižalojimu, savižudybe ar bandymu nusižudyti.

Ši išimtis netaikoma tuo atveju, jei iki apdraustojo savižudybės ar susižalojimo dienos draudimo apsauga apdraustojo atžvilgiu nepertraukiamai (be sustabdymo) galiojo daugiau kaip trejus metus;

50.2. karu, karo veiksmais ar nepaprastosios padėties jvedimu, radioaktyvaus spinduliavimo poveikiu.

51. Kiti nedraudžiamieji jvykiai yra nustatyti

Papildomo draudimo sąlygose.

Draudimo išmoka dėl draudžiamojo jvykio

52. Draudžiamojo jvykio atveju išmokama draudimo sutartyje nurodytos gyvybės draudimo sumos dydžio išmoka. Draudimo sutarčiai taikomose Papildomo draudimo sąlygose nustatytais atvejais iš draudimo išmokos, mokamos apdraustojo mirties atveju, išskaičiuojamos išmokėtos Papildomo draudimo išmokos.

53. Draudimo išmokos dėl Papildomo draudimo sąlygoje nurodyto draudžiamojo jvykio apskaičiavimo tvarka yra nustatyta atitinkamoje Papildomo draudimo sąlygoje.

54. Draudimo išmoka nemokama, jeigu jvykis yra nedraudžiamasis arba jvykis nutinka, kai draudimo apsauga yra sustabdyta.

55. Draudikas turi teisę mažinti draudimo išmoką arba jos nemokėti, jei:

55.1. draudėjas, apdraustasis ar jų teisėtas atstovas, kuris pateikė informaciją, nuslėpė arba pateikė žinomai melagingą informaciją, melagingai ar klaidinančiai patvirtino

teiginius prašyme sudaryti draudimo sutartj ar klausimynuose, ir tai galėjo turėti jtakos nustatant draudimo sąlygas arba lemti draudiko apsisprendimą sudaryti sutartj, pakeisti ją ar atnaujinti draudimo apsaugą;

55.2. draudėjas, apdraustasis ar jo atstovas, kuris pateikė informaciją, dėl neatsargumo nepateikė visos žinomos informacijos apie aplinkybes, galėjusias turėti esminės jtakos vertinant draudimo riziką;

55.3. asmuo, pretenduojantis gauti draudimo išmoką, draudikui pateikė žinomai melagingą informaciją;

55.4. draudikui laiku nebuvo pranešta apie draudžiamąjj jvykj;

55.5. pagal asmens, pretenduojančio gauti draudimo išmoką, pateiktus dokumentus negalima nustatyti draudžiamojo jvykio datos, sunkumo bei aplinkybių;

55.6. draudėjas, apdraustasis ar asmuo, pretenduojantis j draudimo išmoką, neleidžia ar trukdo draudikui susipažinti su apdraustojo medicinine dokumentacija, ištirti pastarojo sveikatos būklę, atlikti draudžiamojo jvykio tyrimą ar gauti reikalingą informaciją;

55.7. draudikas nemokės draudimo išmokos, jeigu draudžiamasis jvykis buvo tyčia sukeltas draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo, išskyrus 50.1 punkte nurodytą atvejj.

55.8. yra kiti jstatymuose numatyti atvejai.

56. Visus draudiko sumokėtus banko mokesčius, susijusius su sutarties jsipareigojimų vykdymu, jskaitant mokesčius už draudimo išmokos išmokėjimą j užsienio banko sąskaitą, padengia mokėjimo gavėjas.

Pranešimo apie draudžiamąjj jvykj terminai ir dokumentai, pateikiami kreipiantis dėl draudimo išmokos

57. Apie apdraustojo mirtj reikia raštu (ar kitu draudikui priimtinu būdu) pranešti draudikui nedelsiant ir ne vėliau kaip per vienerius metus po apdraustojo mirties arba per vienerius metus po teismo sprendimo paskelbti apdraustąjj mirusiu jsigaliojimo.

58. Pranešimo apie Xxxxxxxxx draudimo sąlygoje numatytą draudžiamąjj jvykj terminai nustatyti atitinkamoje Papildomo draudimo sąlygoje.

59. Kreipiantis j draudiką dėl draudimo išmokos mokėjimo apdraustojo mirties atveju, reikia pateikti:

59.1. asmens, pretenduojančio j draudimo išmoką, tapatybę patvirtinantj dokumentą. Taip pat dokumentą, patvirtinantj naudos gavėjo paskyrimą, jei jis atskirai parašytas;

59.2. pranešimą apie apdraustojo xxxxx, xxxxxxxx jvykio datą, vietą ir pobūdj, o taip pat banko sąskaitą, j kurią pervesti draudimo išmoką;

59.3. išsamius gydymo jstaigos dokumentus su ligos ar sužalojimo, dėl kurios apdraustasis mirė, tikslia diagnoze, anamnezės, tyrimų ir skirto gydymo aprašymu;

59.4. apdraustojo medicininj mirties liudijimą arba valstybinio civilinių aktų registro išduotą mirties jrašą liudijantj išrašą. Jeigu draudikas naudojasi valstybinio civilinių aktų registro duomenimis, jis gali nereikalauti pateikti mirties liudijimą ar

išrašą;

59.5. paveldėjimo teisės liudijimą, jei j draudimo išmoką pretenduoja teisėti jpėdiniai;

59.6. nelaimingo atsitikimo darbe aktą, jei toks aktas buvo surašytas;

59.7. jvykio aktą, surašytą policijoje, jei toks aktas buvo surašytas, tardymo išvadą, teismo sprendimą, jei dėl apdraustojo mirties

buvo keliama baudžiamoji byla, arba jei apdraustojo mirtis susijusi su jvykiu, dėl kurio buvo keliama byla.

60. Draudikui atskirai pareikalavus, draudikui turi būti pateiktas draudimo liudijimas (nuorašas) bei jo pakeitimai ir papildymai.

61. Draudikas gali pareikalauti kitų, šių draudimo taisyklių 59 punkte neišvardintų dokumentų, reikalingų draudimo išmokos pagrjstumui bei išmokos dydžiui nustatyti.

62. Kreipiantis j draudiką dėl draudimo išmokos mokėjimo dėl Papildomo draudimo sąlygoje nurodyto draudžiamojo jvykio, reikia pateikti dokumentus, išvardintus atitinkamoje Papildomo draudimo sąlygoje.

63. Jei kuris nors dokumentas yra išduotas užsienio valstybės institucijų, draudikas gali pareikalauti, kad kartu būtų pateiktas tinkamai patvirtintas (legalizuotas) dokumento vertimas j lietuvių kalbą. Draudikas vertimo išlaidų neatlygina.

Draudimo išmokos gavėjas

64. Draudimo išmoka yra mokama draudiko žiniomis paskutiniam paskirtam naudos gavėjui. Jei naudos gavėjas nepaskirtas, draudimo išmoka apdraustojo mirties atveju mokama mirusio apdraustojo teisėtiems jpėdiniams.

65. Jei informacija apie naudos gavėjo skyrimą/ keitimą/atšaukimą draudikui pateikiama po draudimo išmokos išmokėjimo, jokių papildomų draudimo išmokų draudikas nemoka ir netenkina tokių pretenzijų.

66. Jei vienintelis paskirtas naudos gavėjas mirė tuo pačiu metu, kai jvyko draudžiamasis jvykis, arba mirė iki draudžiamojo jvykio

ir nebuvo paskirtas kitas naudos gavėjas, draudimo išmoka dėl apdraustojo mirties mokama apdraustojo teisėtiems jpėdiniams. Jeigu vienas iš paskirtų naudos gavėjų mirė tuo pačiu metu, kai jvyko draudžiamasis jvykis, arba mirė iki draudžiamojo jvykio ir vietoj jo nebuvo paskirtas kitas naudos gavėjas, draudimo išmoka mokama kitiems paskirtiems naudos gavėjams, proporcingai padidinus jiems tenkančias išmokos dalis.

67. Draudimo išmoka negali būti mokama asmeniui, dėl kurio tyčinės veikos (nustatytos teismo) apdraustasis mirė. Tokiu atveju kaltam asmeniui priklausanti mokėtinos draudimo išmokos dalis mokama:

67.1. kitiems paskirtiems naudos gavėjams, proporcingai padidinus jiems tenkančias išmokos dalis;

67.2. apdraustojo teisėtiems jpėdiniams, jeigu kitų naudos gavėjų nebuvo paskirta.

68. Jei po draudžiamojo jvykio, naudos gavėjas mirė nespėjęs gauti jam mokėtinos draudimo išmokos, draudimo išmoka mokama mirusio naudos gavėjo teisėtiems jpėdiniams.

Draudimo išmokos mokėjimo terminai

69. Draudimo išmoka išmokama ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa reikalinga informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo jvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydj, taip pat pateikiami visi dokumentai, reikalingi draudimo išmokos išmokėjimui.

70. Jeigu draudikas per nustatytą laikotarpj nesumoka draudimo išmokos ar kitos sumos mokėtinos pagal draudimo sutartj, tokiu atveju draudikas sumoka 0,05 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau bendra delspinigių suma negali sudaryti daugiau kaip 10 proc. nesumokėtų sumų dydžio.

Prievolė saugoti informaciją

71. Draudikas neturi teisės atskleisti informacijos apie draudėją, apdraustąjj ar naudos gavėją, jų sveikatos būklę ir turtinę padėtj (jskaitant specialių kategorijų asmens duomenų, tokių kaip duomenys apie sveikatą), gautos sudarant ir (arba) vykdant draudimo sutartj. Draudiko gauta informacija turi būti laikoma paslaptyje ir naudojama tik draudimo sutarties vykdymo ar jstatymų nustatytais tikslais.

72. Su draudimo sutartimi susijusi informacija (jskaitant specialių kategorijų asmens duomenis) be atskiro draudėjo arba apdraustojo sutikimo gali būti pateikta:

72.1. apdraustajam, kiek tai susiję su apdraustojo teisėmis ir pareigomis, nustatytomis draudimo sutartyje;

72.2. naudos gavėjui, kiek tai susiję su jo teisėmis ir pareigomis, nustatytomis draudimo sutartyje;

72.3. teismams, teisėsaugos ir kitoms institucijoms jstatymų nustatytais atvejais;

72.4. valstybinėms mokesčių inspekcijoms, vadovaujantis vietos jstatymų, tarptautinių sutarčių ar susitarimų ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis;

72.5. perdraudimo bendrovei, kurioje perdraudžiama draudimo sutartis;

72.6. trečiosioms šalims, dalyvaujančioms sudarant ir vykdant draudimo sutartj.

Kitais atvejais tokiai informacijai atskleisti reikia draudėjo ir (arba) apdraustojo ir (arba) naudos gavėjo raštiško sutikimo ar prašymo.

73. Draudikas asmens duomenis (jskaitant specialių kategorijų asmens duomenis) tvarko Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka. Daugiau informacijos

apie draudiko privatumo politiką galima rasti draudiko internetiniame puslapyje.

Draudiko teisių ir pareigų pagal draudimo sutartj perleidimas

74. Draudikas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas pagal draudimo sutartj kitam ar

kitiems draudikams, gavęs valstybės institucijos, vykdančios draudimo priežiūrą, leidimą, rašytinės sutarties pagrindu.

75. Draudiko teisės ir pareigos pagal draudimo sutartj gali būti perleidžiamos valstybės institucijos, vykdančios draudimo priežiūrą, jpareigojimu, jei toks draudiko teisių ir pareigų pagal draudimo sutartj perleidimas užkirstų

kelią draudiko nemokumui ir/ar apsaugotų draudėjų/apdraustųjų/naudos gavėjų interesus.

76. Apie ketinimą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartj draudikas privalo paskelbti teisės aktuose nustatyta tvarka.

77. Draudėjas, nesutinkantis su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartj, turi pareikšti savo prieštaravimus draudikui raštu ne vėliau kaip per du mėnesius nuo skelbimo apie draudiko ketinimą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartj išspausdinimo datos. Jeigu draudėjas nesutinka su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartj, jis turi teisę nutraukti draudimo sutartj šių taisyklių 32 punkte nustatyta tvarka.

Pranešimai

78. Visi vienos draudimo sutarties šalies siunčiami pranešimai kitai šaliai turi būti raštiški, jei draudikas ir draudėjas nesusitaria dėl kitokios informavimo formos, ir pateikiami šalių sutartu būdu. Raštiškas pranešimas pateikiamas/siunčiamas tiesiogiai draudėjui

ar draudikui paskutiniu žinomu jų adresu. Pranešimo gavimo data yra laikoma data, kai pranešimas faktiškai pristatytas adresatui, arba penkta darbo diena po laiško išsiuntimo.

79. Jeigu draudėjas nepraneša apie savo adreso pasikeitimą šių taisyklių nustatyta tvarka, yra laikoma, kad draudiko išsiųsti pranešimai draudėjui pagal paskutinj draudikui žinomą adresą, yra tinkamai perduoti adresatui.

80. Nuostolius dėl pavėluoto pranešimo turi atlyginti ta šalis, kuri neatlieka šios pareigos, išskyrus atvejus, kai pavėluotai pranešama ne dėl sutarties šalies kaltės.

Baigiamosios nuostatos

81. Draudimo sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Jei šiose taisyklėse kas nors nenumatyta, draudimo sutarties šalys

vadovaujasi Lietuvos Respublikos jstatymais ir kitais teisės aktais.

82. Draudimo sutarties šalys, sudarydamos ar keisdamos draudimo sutartj, gali pakeisti ir (arba) papildyti šias draudimo taisykles rašytiniu susitarimu.

83. Vartotojų ir gyvybės draudimo bendrovių ginčus ne teismo būdu sprendžia Lietuvos Bankas. Dėl ginčų sprendimo kreiptis adresu: Lietuvos Banko priežiūros skyrius, Žirmūnų g. 151 LT-09128 Vilnius, Lietuva. Informacija apie ginčų sprendimą skelbiama internete, adresu xxxx://xxx.xx.xx.

PAPILDOMO DRAUDIMO SĄLYGA Nr. 251: NEĮGALUMAS DĖL NELAIMINGO ATSITIKIMO

Draudžiamieji jvykiai

251.1. Draudžiamasis jvykis yra nelaimingas atsitikimas, jvykęs apdraustajam, galiojant draudimo apsaugai, jei dėl kūno sužalojimų, patirtų to jvykio metu, per vienerius metus apdraustasis jgyja nejgalumą, kuris atitinka Priede Nr. 1 išvardintas sąlygas.

Nejgalumui priskiriami organų netekimai ar nepagydomi jų funkcijų netekimai, išvardyti šios Papildomo draudimo sąlygos Priede Nr. 1.

Nelaimingu atsitikimu laikomas staigus, netikėtas jvykis, kurio laiką ir vietą galima nustatyti, ir kurio metu prieš apdraustojo valią apdraustojo kūną iš išorės veikianti fizinė jėga (taip pat cheminis, terminis, nuodingųjų dujų ar kitas fizinis poveikis) pakenkia apdraustojo sveikatai. Nelaimingais atsitikimais taip pat laikomi prieš apdraustojo valią jvykstantys atsitiktiniai ūmūs vidutinio ar sunkaus laipsnio apdraustojo apsinuodijimai maistu, vaistais, cheminėmis medžiagomis, dujomis, garais,

nuodingaisiais augalais ar grybais. Infekcinė liga nėra laikoma nelaimingu atsitikimu.

251.2. Įvykis laikomas draudžiamuoju, jei jis yra patvirtintas oficialiais dokumentais ir tinkamais jrodymais.

Nedraudžiamieji jvykiai

251.3. Nedraudžiamuoju jvykiu laikomas nelaimingas atsitikimas arba apdraustojo sveikatos sutrikimas, susijęs su:

251.3.1. apdraustojo tyčiniu susižalojimu, apsinuodijimu ar bandymu nusižudyti;

251.3.2. apdraustojo svaiginimusi alkoholiu, toksinėmis, narkotinėmis,

psichotropinėmis ar kitomis centrinę nervų sistemą veikiančiomis medžiagomis arba vaistų vartojimu be atitinkamo gydytojo paskyrimo;

251.3.3. tyčine apdraustojo veika, užtraukiančia apdraustajam administracinę ar baudžiamąją atsakomybę;

251.3.4. xxxx, karo veiksmais ar nepaprastosios padėties jvedimu, radioaktyvaus spinduliavimo poveikiu;

251.3.5. apdraustojo dalyvavimu muštynėse ir/ar jų inicijavimu (išskyrus atvejus, kai neperžengiama būtinosios ginties riba arba fizinės jėgos panaudojimas yra tiesiogiai susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu);

251.3.6. operacija, gydymu ar kitomis medicininėmis procedūromis, išskyrus atvejus, kai tos procedūros buvo atliekamos gydant draudžiamojo jvykio metu atsiradusius sveikatos sutrikimus.

Draudimo išmoka dėl draudžiamojo jvykio

251.4. Atsitikus draudžiamajam jvykiui, išmokama vienkartinė draudimo išmoka, kurios dydis apskaičiuojamas procentais nuo draudimo

sutartyje nurodytos draudimo sumos nejgalumo dėl nelaimingo atsitikimo atvejui. Procentų dydžiai pagal draudžiamojo jvykio padarinius nurodyti šios Papildomo draudimo sąlygos Priede Nr. 1.

251.5. Draudimo sutarties galiojimo metu draudikas turi teisę ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus keisti šios Papildomo draudimo sąlygos Priedą Nr. 1. Apie numatomą keitimą draudikas informuoja draudėją raštu

ne vėliau kaip prieš vieną mėnesj iki numatomo Priedo Nr. 1 keitimo. Jei draudėjas nesutinka su keitimu, apie tai jis privalo raštu informuoti draudiką. Draudėjas tokiu atveju turi teisę nemokamai keisti draudimo sutarties sąlygas, susijusias su šia Papildomo draudimo sąlyga, arba nutraukti draudimo sutartj šių taisyklių Xxxxxxxxxx dalies 80 punkte nustatyta

tvarka. Jei iki pranešime nurodytos pakeitimo jsigaliojimo datos draudėjas raštu nesikreipia j draudiką dėl draudimo sutarties nutraukimo arba sąlygų keitimo, tai laikoma, kad jis su pakeitimu sutiko.

251.6. Jei apdraustasis dėl draudžiamojo jvykio pasekmių miršta nepraėjus po jvykio 30 dienų, tai draudimo išmoka dėl nejgalumo nėra mokama. Jei tokia išmoka jau yra išmokėta, ji išskaičiuojama iš draudimo išmokos, mokamos apdraustojo mirties atveju.

Išmoka nedraudžiamojo jvykio atveju

251.7. Nedraudžiamojo jvykio arba jvykio, atsitikusio, kai draudimo apsauga buvo sustabdyta, atvejais draudikas jokių išmokų nemoka.

Pranešimo apie draudžiamąjj jvykj terminai

251.8. Apie atsitikusj draudžiamąjj jvykj reikia raštu pranešti draudikui nedelsiant ir būtinai ne vėliau kaip per vieną mėnesj nuo draudžiamojo jvykio (arba jo padarinių atsiradimo/nustatymo, jei padariniai atsirado/buvo nustatyti vėliau).

Dokumentai, pateikiami kreipiantis dėl draudimo išmokos

251.9. Kreipiantis j draudiką dėl draudimo išmokos mokėjimo, būtina pateikti šiuos dokumentus:

251.9.1. asmens, pretenduojančio j draudimo išmoką, tapatybę patvirtinantj dokumentą;

251.9.2. dokumentą, patvirtinantj naudos gavėjo paskyrimą, jei jis atskirai parašytas;

251.9.3. prašymą, kuriame nurodomi draudžiamojo jvykio data, vieta, priežastys ir aplinkybės, taip pat išmokos gavėjo sąskaita banke, j kurią pageidaujama gauti išmoką;

251.9.4. detalias pažymas iš sveikatos priežiūros jstaigos (-ų) su patvirtinta diagnoze, anamnezės, tyrimų ir skirto gydymo aprašymu;

251.9.5. nejgalumą ar darbingumo praradimą patvirtinantj dokumentą, jei toks dokumentas apdraustajam yra išduotas;

251.9.6. nedarbingumo pažymėjimo kopiją;

251.9.7. nelaimingo atsitikimo darbe aktą, jei toks aktas buvo surašytas;

251.9.8. jvykio aktą, surašytą policijoje, jei toks aktas buvo surašytas, tardymo išvadą, teismo sprendimą, jei dėl nelaimingo

atsitikimo buvo keliama baudžiamoji byla, arba jei nelaimingas atsitikimas susijęs su jvykiu, dėl kurio buvo keliama byla;

251.10. Draudikui atskirai pareikalavus, draudikui turi būti pateiktas draudimo liudijimas (nuorašas) ir draudiko nustatytais dokumentais jforminti draudimo sutarties sąlygų pakeitimai ir papildymai.

251.11. Draudikas savo nuožiūra gali pareikalauti kitų, šių draudimo taisyklių 251.10 punkte neišvardintų dokumentų, reikalingų draudimo išmokos pagrjstumui, dydžiui ar teisei j išmoką nustatyti.

251.12. Jei kuris nors dokumentas yra išduotas užsienio valstybės institucijų, draudikas gali pareikalauti, kad kartu būtų pateiktas tinkamai patvirtintas dokumento vertimas j lietuvių kalbą. Draudikas vertimo išlaidų neatlygina.

Draudimo išmokos gavėjas

251.13. Draudimo išmoka mokama apdraustajam, jei draudimo liudijime ar draudiko nustatytais būdais jformintuose draudimo sutarties sąlygų pakeitimuose ir papildymuose nenustatyta kitaip.

251.14. Draudimo išmoka negali būti mokama asmeniui, dėl kurio tyčinės veikos (nustatytos teismo) jvyko draudžiamasis jvykis. Tokiu atveju kaltam asmeniui priklausanti mokėtinos draudimo išmokos dalis mokama:

251.14.1. kitiems paskirtiems naudos gavėjams proporcingai padidinus jiems tenkančias išmokos dalis;

251.14.2. apdraustajam, jeigu kitų naudos gavėjų nebuvo paskirta.

251.15. Jei po draudžiamojo jvykio nespėjęs gauti jam mokėtinos draudimo išmokos mirė išmokos gavėjas, draudimo išmoka mokama mirusio gavėjo teisėtiems jpėdiniams.

PAPILDOMO DRAUDIMO SĄLYGOS NR. 251

PRIEDAS NR. 1

1. Bendrosios nuostatos

1.1. Draudimo išmoka yra draudimo sumos nejgalumo dėl nelaimingo atsitikimo atvejui dalis, nurodyta dėl šioje lentelėje išvardintų kūno sužalojimų ir jų pasekmių, patirtų draudžiamojo jvykio metu.

1.2. Bendra draudimo išmokų suma dėl vieno ar kelių draudžiamųjų jvykių padarinių per vienerius draudimo laikotarpio metus negali viršyti 100% draudimo sumos Nejgalumo dėl nelaimingo atsitikimo atvejui.

1.3. Jeigu dėl draudžiamojo jvykio netenkama organo (organo funkcijos), kurio dalies (funkcijos dalies) apdraustasis buvo netekęs iki draudžiamojo jvykio datos, mokama draudimo išmoka mažinama atsižvelgiant j iki traumos buvusj organo dalies (organo funkcijos dalies) netekimą.

1.4. Vienos kūno dalies visų sužalojimų, patirtų dėl to paties nelaimingo atsitikimo, jvertinimas procentais negali viršyti tos kūno dalies netekimo jvertinimo. Mokant draudimo išmoką dėl organo (organo funkcijų) netekimo, iš jos išskaičiuojamos išmokos mokėtos dėl to organo sužalojimų, patirtų dėl to paties nelaimingo atsitikimo.

1.5. Organo funkcijos nepagydomas netekimas nustatomas ne anksčiau kaip 9 mėnesiai ir ne vėliau nei 18 mėnesių nuo draudžiamojo jvykio dienos. Tačiau, jei organo funkcijos negrjžtamas netekimas yra neabejotinas, draudimo išmoka mokama nelaukiant 9 mėnesių termino.

1.6. Dėl vienos kūno dalies sužalojimų, patirtų dėl to paties nelaimingo atsitikimo, draudimo išmoka mokama tik pagal vieną atitinkamo straipsnio punktą, numatantj sunkiausią sužalojimą nurodytą tame straipsnyje.

1.7. Kai kūno sužalojimas, dėl kurio buvo visiškai ar dalinai netekta funkcijų, nejrašytas j šią lentelę, apie draudimo išmokos mokėjimą

ir sužalojimo padarinių vertinimo procentą sprendžia draudikas savo nuožiūra.

2. Galūnių ar jų funkcijų netekimas

Pastabos.

1. Galūnės ar jos dalies funkcijos nepagydomą netekimą vertina draudikas savo nuožiūra, praėjus ne mažiau kaip 9 mėnesiams ir ne daugiau kaip 18 mėnesių nuo draudžiamojo jvykio dienos ( jei galūnės ar jos dalies funkcijos negrjžtamas netekimas yra neabejotinas, draudimo išmoka mokama nelaukiant 9 mėnesių termino). Draudimo išmoka dėl galūnės ar

jos dalies funkcijos netekimo priklauso nuo funkcijos netekimo lygio ir gali būti lygi nuo 30 % iki 70 % draudimo išmokos, mokamos tos galūnės ar jos dalies netekimo atveju.

2. Jei netekus galūnės ar jos dalies buvo atlikta replantacija (netektos galūnės ar jos dalies prisodinimas), draudimo išmoka mokama tik už galūnės ar jos dalies funkcijos netekimą.

Eil. Nr.	Draudžiamojo jvykio padariniai	Mokamas draudimo sumos procentas
2.1.	Rankos, kuri buvo vienintelė, netekimas aukščiau alkūnės sąnario	100 %
2.2.	Rankos netekimas kartu su kitais pečių juostos kaulais (mente, raktikauliu arba jų dalimi)	80 %
2.3.	Rankos netekimas aukščiau alkūnės sąnario	75 %
2.4.	Rankos netekimas per alkūnės sąnarj (egzartikuliacija)	70 %
2.5.	Rankos dalies netekimas aukščiau riešo sąnario	65 %
2.6.	Plaštakos netekimas	60 %
2.7.	Rankos pirmojo piršto (nykščio) netekimas	20 %
2.8.	Rankos pirmojo piršto (nykščio) galinio pirštakaulio	10 %
2.9.	Rankos pirmojo piršto (nykščio) pusės naginio pirštakaulio netekimas	5 %
2.10.	Rankos pirmojo piršto (nykščio) ir delnakaulio netekimas	25 %
2.11.	Rankos antrojo piršto (smiliaus) netekimas	15 %
2.12.	Rankos antrojo piršto (smiliaus) dviejų pirštakaulių netekimas	10 %
2.13.	Rankos antrojo piršto (smiliaus) naginio pirštakaulio netekimas	5 %
2.14.	Rankos trečiojo, ketvirtojo arba penktojo piršto (didžiojo, bevardžio arba mažojo) netekimas	10 %
2.15.	Rankos III, IV arba V piršto dviejų pirštakaulių netekimas	8 %
2.16.	Rankos III, IV arba V piršto naginio pirštakaulio netekimas	4 %
2.17.	Rankos pirmojo piršto (nykščio) ir dar vieno - trečiojo, ketvirtojo arba penktojo - piršto ir atitinkamų delnakaulių netekimas	30 %
2.18.	Rankos pirmojo (nykščio), antrojo (smiliaus) pirštų ir atitinkamų delnakaulių netekimas	35 %
2.19.	Rankos pirmojo piršto (nykščio) ir dviejų kitų - trečiojo, ketvirtojo arba penktojo - pirštų ir atitinkamų delnakaulių netekimas	35 %
2.20.	Trijų pirštų, išskyrus nykštj, ir atitinkamų delnakaulių netekimas	25 %
2.21.	Kojos, kuri buvo vienintelė, netekimas aukščiau kelio sąnario	100 %
2.22.	Kojos dalies aukščiau kelio sąnario netekimas	70 %
2.23.	Kojos dalies aukščiau čiurnos sąnario netekimas	60 %
2.24.	Kojos netekimas čiurnos sąnario srityje (egzartikuliacija)	50 %
2.25.	Pėdos netekimas	45 %
2.26.	Kojos pirmojo piršto (nykščio) netekimas	8 %
2.27.	Kojos pirmojo piršto (nykščio) naginio pirštakaulio netekimas	5 %

2.28.	Kojos pirmojo (nykščio) ir dviejų kurių nors kitų pirštų netekimas	10 %
2.29.	Kojos keturių pirštų, išskyrus pirmąjj (nykštj), netekimas	10 %
2.30.	Pėdos netekimas padikaulių srityje	35 %
2.31.	Pėdos netekimas pirštakaulių – padikaulių sąnarių srityje	25 %

3. Organų ar jų funkcijų netekimas

3.1.

Kvėpavimo organų sistema

Kvėpavimo sistemos organų sužalojimas, dėl kurio, ilgiau nei 9 mėnesius nuo draudžiamojo jvykio datos, yra išlikę padariniai:

a) visiškas balso netekimas

b) II laipsnio plaučių funkcijos nepakankamumas

c) III laipsnio plaučių funkcijos nepakankamumas Pastaba.

Draudimo išmoka pagal šio straipsnio b) ir c) str. priklauso nuo dusulio, plaučių funkcinių testų ir kraujo rodiklių (gyvybinės plaučių talpos, kraujo jsisotinimo deguonimi ir anglies dvideginiu – PaO2, PaCO2, kraujo Ph).

45 %

40 %

60 %

3.2.

Širdies ir kraujagyslių sistema

Širdies ir kraujo apytakos funkcijos nepakankamumas ilgiau nei 9 mėnesius nuo draudžiamojo jvykio datos:

a) II laipsnio III funkcinės klasės širdies ir kraujagyslių funkcijos nepakankamumas

b) III laipsnio IV funkcinės klasės širdies ir kraujagyslių funkcijos nepakankamumas Pastaba.

Draudimo išmoka pagal šj str. priklauso nuo funkcinių testų ir rodiklių, pagrindžiančių kraujotakos nepakankamumo laipsnj.

40 %

60 %

3.3.

Virškinimo sistemos organai

a) žandikaulio dalies netekimas (ne mažiau pusės), dėl kurio sutrikęs kramtymas

b) viso žandikaulio netekimas

c) liežuvio netekimas viduriniojo trečdalio srityje

d) liežuvio netekimas proksimalinio trečdalio (šaknies) srityje arba viso liežuvio netekimas

e) Stemplės nepraeinamumas, dėl kurio suformuota nuolatinė gastrostoma (skrandžio atvėrimas j išorę per pilvo sieną)

f ) Pašalintas visas skrandis (dalis skrandžio) su dalimi žarnyno ir kasa (dalis kasos)

g) Suformuota nuolatinė (visam laikui) stoma (žarnos spindžio atvėrimas j išorę per pilvo sieną)

h) Išmatų nelaikymas

i) Kasos sužalojimas, dėl kurio išsivystė nuo insulino priklausomas cukrinis diabetas

j) Kepenų sužalojimas, dėl kurio liko II – III laipsnio kepenų funkcijos nepakankamumas ilgiau nei 9 mėnesius nuo draudžiamojo jvykio datos ( jei yra padidėję kraujo ir šlapimo fermentai ir pigmentai: bilirubinas, urobilinas, GGT, GPT, GOT, LDH ir kt.).

Dėl bet kokio aukščiau nepaminėto virškinimo trakto sužalojimo, sukėlusio ryškų funkcijos sutrikimą, išliekantj praėjus 9 mėnesiams nuo draudžiamojo jvykio datos, gali būti išmokama iki 25% draudimo sumos.

30 %

60 %

40 %

70 %

80 %

30 %

50 %

30 %

60 %

3.4.

Šlapimo išskyrimo ir lytinė sistema

Šlapimo sistemos organų sužalojimas, dėl kurio ilgiau nei 9 mėnesius nuo draudžiamojo jvykio datos liko:

a) II laipsnio inkstų funkcijos nepakankamumas, patvirtintas laboratoriniais tyrimais

b) III laipsnio inkstų funkcijos nepakankamumas, patvirtintas laboratoriniais tyrimais, sistemingai atliekamos hemodializės arba atlikta inksto transplantacija

c) pašalintos abi kiaušidės (arba vienintelė funkcionuojanti) arba pašalinti abu kiaušintakiai ir/ar gimda, kai jvykio metu apdraustoji yra iki 40 metų amžiaus

d) pašalintos abi kiaušidės (arba vienintelė funkcionuojanti) kai jvykio metu apdraustoji yra iki 50 metų amžiaus

e) pašalinta dalis (nemažiau ketvirtadalio) vyro varpos f ) pašalintos abi sėklidės ir/ar visa vyro varpa

g) visiškas šlapimo nelaikymas

30 %

80 %

50 %

30 %

50 %

35 %

3.5.

Nervų sistema

Kaklinės, krūtininės ar juosmeninės srities slankstelių komplikuoto lūžio, galvos smegenų sumušimo, suspaudimo, intrakranijinių kraujosruvų padariniai:

a) trauminė epilepsija – dažni priepuoliai (4 ir daugiau kartų per metus); potrauminis parkinsonizmas asmenims iki 40 metų ( jei minėtomis ligomis nesirgo iki traumos)

b) vienos galūnės paralyžius (monoplegija)

c) vienos kūno pusės paralyžius (hemiplegija), apatinių arba viršutinių galūnių paralyžius (paraplegija)

d) silpnaprotystė (demencija); paraplegija su visišku dubens organų funkcijos sutrikimu

e) viršutinių ir apatinių galūnių paralyžius (tetraplegija), dekortikacija („bežievės“ smegenys)

20 %

45 %

80 %

90 %

100 %

3.6.	Regos organai Visiškas nekoreguojamas aklumas, kai prieš traumą regos aštrumas buvo: a) 1.0; b) 0.9; c) 0.8 d) 0.7 e) 0.6 f ) 0.5; g) 0.4; h) 0.3; i) 0.2; j) 0.1 k) <0.1 Pastabos. 1. Vienintelės mačiusios akies sužalojimas vertinamas kaip abiejų akių sužalojimas. 2. Regos aštrumo sumažėjimas vertinamas ne anksčiau kaip 3 mėnesiai ir ne vėliau kaip metai nuo traumos dienos. Visiškas voko nusileidimas, dėl sunkaus ašarų latakų funkcijos pažeidimo, žymus akipločio sumažėjimas, trauminis žvairumas.	50 % 40 % 30 % 20 % 10 % 15 %
3.7.	Klausos organai Visiškas apkurtimas: a) viena ausimi b) abejomis ausimis	15 % 60 %
3.8.	Veido subjaurojimas Veido deformacija, nejprastos veidui spalvos masyvios kontrastingos dėmės, bjaurojantys išvaizdą randai Pastaba. Randai ir pigmentinės dėmės vertinami praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo nelaimingo atsitikimo, veido subjaurojimą vertina draudikas savo nuožiūra.	40 %
3.9.	Visiškas suluošinimas, dėl kurio nejmanoma nei profesinė, nei kitokia darbinė veikla	100 %

PAPILDOMO DRAUDIMO SĄLYGA NR. 252: TRAUMA DĖL NELAIMINGO ATSITIKIMO

Draudžiamieji jvykiai

252.1. Draudžiamasis jvykis yra nelaimingas atsitikimas, jvykęs apdraustajam, galiojant draudimo apsaugai.

nuodingaisiais augalais ar grybais. Infekcinė liga nėra laikoma nelaimingu atsitikimu.

252.2. Įvykis laikomas draudžiamuoju, jei jis yra patvirtintas oficialiais dokumentais ir tinkamais jrodymais.

Nedraudžiamieji jvykiai

252.3. Nedraudžiamuoju jvykiu laikomas nelaimingas atsitikimas arba apdraustojo sveikatos sutrikimas, susijęs su:

252.3.1. apdraustojo tyčiniu susižalojimu, apsinuodijimu ar bandymu nusižudyti;

252.3.2. apdraustojo svaiginimusi alkoholiu, toksinėmis, narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis centrinę nervų sistemą veikiančiomis medžiagomis arba vaistų vartojimu be atitinkamo gydytojo paskyrimo;

252.3.3. apdraustojo bet kokios transporto priemonės vairavimu, neturint teisės vairuoti tokią transporto priemonę;

252.3.4. apdraustojo užsiėmimu profesionaliu sportu (profesionaliu sportu laikomas sportas, kai gaunamos su sportu susijusios pajamos), jei draudimo liudijime arba draudiko nustatytu būdu jformintuose draudimo sutarties sąlygų pakeitimuose ir papildymuose nenumatyta kitaip;

252.3.5. jgimtais ir/ar jgytais fiziniais trūkumais arba sveikatos sutrikimais (ligomis, liekamaisiais reiškiniais po persirgtų ligų ar traumų, jgimtų ar jgytų anomalijų), išskyrus fizinius trūkumus ar sveikatos sutrikimus, atsiradusius dėl

draudimo sutarties galiojimo metu jvykusio kito draudžiamojo jvykio;

252.3.6. tyčine apdraustojo veika, užtraukiančia apdraustajam administracinę ar baudžiamąją atsakomybę;

252.3.7. xxxx, karo veiksmais ar nepaprastosios padėties jvedimu, radioaktyvaus spinduliavimo poveikiu;

252.3.8. apdraustojo dalyvavimu muštynėse ir/ar jų inicijavimu (išskyrus atvejus, kai neperžengiama būtinosios ginties riba arba fizinės jėgos panaudojimas yra tiesiogiai susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu);

252.3.9. operacija, gydymu ar kitomis

medicininėmis procedūromis, išskyrus atvejus, kai tos procedūros buvo atliekamos gydant draudžiamojo jvykio metu atsiradusius sveikatos sutrikimus.

Draudimo išmoka dėl draudžiamojo jvykio

252.4. Atsitikus draudžiamajam jvykiui, išmokama vienkartinė draudimo išmoka, kurios dydis apskaičiuojamas procentais nuo draudimo sutartyje nurodytos draudimo sumos traumos dėl nelaimingo atsitikimo atvejui. Procentų dydžiai pagal draudžiamojo jvykio padarinius nurodyti šios Papildomo draudimo sąlygos Priede Nr. 1.

252.5. Draudimo sutarties galiojimo metu draudikas turi teisę ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus keisti šios Papildomo draudimo sąlygos Priedą Nr. 1. Apie numatomą keitimą draudikas informuoja draudėją raštu

ne vėliau kaip prieš vieną mėnesj iki numatomo Priedo Nr. 1 keitimo. Jei draudėjas nesutinka

su keitimu, apie tai jis privalo raštu informuoti draudiką. Draudėjas tokiu atveju turi teisę nemokamai keisti draudimo sutarties sąlygas, susijusias su šia Papildomo draudimo sąlyga, arba nutraukti draudimo sutartj šių taisyklių Bendrosios dalies 80 punkte nustatyta tvarka. Jei iki pranešime nurodytos pakeitimo jsigaliojimo datos draudėjas raštu nesikreipia

j draudiką dėl draudimo sutarties nutraukimo arba sąlygų keitimo, tai laikoma, kad jis su pakeitimu sutiko.

252.6. Jei apdraustasis dėl draudžiamojo jvykio pasekmių miršta nepraėjus po jvykio 30 dienų, tai draudimo išmoka dėl traumos nėra mokama. Jei tokia išmoka jau yra išmokėta, ji

išskaičiuojama iš draudimo išmokos, mokamos apdraustojo mirties atveju.

Išmoka nedraudžiamojo jvykio atveju

252.7. Nedraudžiamojo jvykio arba jvykio, atsitikusio, kai draudimo apsauga buvo sustabdyta, atvejais draudikas jokių išmokų nemoka.

Pranešimo apie draudžiamąjj jvykj terminai

252.8. Apie atsitikusj draudžiamąjj jvykj reikia raštu pranešti draudikui nedelsiant ir būtinai ne vėliau kaip per vieną mėnesj nuo draudžiamojo jvykio (arba jo padarinių atsiradimo/nustatymo, jei padariniai atsirado/buvo nustatyti vėliau).

Dokumentai, pateikiami kreipiantis dėl draudimo išmokos

252.9. Kreipiantis j draudiką dėl draudimo išmokos mokėjimo, būtina pateikti šiuos dokumentus:

252.9.1. asmens, pretenduojančio j draudimo išmoką, tapatybę patvirtinantj dokumentą;

252.9.2. dokumentą, patvirtinantj naudos gavėjo paskyrimą, jei jis atskirai parašytas;

252.9.3. prašymą, kuriame nurodomi draudžiamojo jvykio data, vieta, priežastys ir aplinkybės, taip pat išmokos gavėjo sąskaita banke, j kurią pageidaujama gauti išmoką;

252.9.4. detalias pažymas iš sveikatos priežiūros jstaigos (-ų) su patvirtinta diagnoze, anamnezės, tyrimų, testų ir skirto

gydymo aprašymu;

252.9.5. nejgalumą ar darbingumo praradimą patvirtinantj dokumentą, jei toks dokumentas apdraustajam yra išduotas;

252.9.6. nedarbingumo pažymėjimo kopiją (draudikui išreikštai paprašius);

252.9.7. nelaimingo atsitikimo darbe aktą, jei toks aktas buvo surašytas;

252.9.8. jvykio aktą, surašytą policijoje, jei toks aktas buvo surašytas, tardymo išvadą, teismo sprendimą, jei dėl nelaimingo atsitikimo buvo keliama baudžiamoji byla, arba jei nelaimingas atsitikimas susijęs su jvykiu, dėl kurio buvo keliama byla;

252.10. Draudikui atskirai pareikalavus, draudikui turi būti pateiktas draudimo liudijimas (nuorašas) ir draudiko nustatytais dokumentais jforminti draudimo sutarties sąlygų pakeitimai ir papildymai.

252.11. Draudikas savo nuožiūra gali pareikalauti kitų, šių draudimo taisyklių 252.10 punkte neišvardintų dokumentų, reikalingų draudimo išmokos pagrjstumui, dydžiui ar teisei j išmoką nustatyti.

252.12. Jei kuris nors dokumentas yra išduotas užsienio valstybės institucijų, draudikas gali pareikalauti, kad kartu būtų pateiktas tinkamai patvirtintas dokumento vertimas j lietuvių kalbą. Draudikas vertimo išlaidų neatlygina.

Draudimo išmokos gavėjas

252.13. Draudimo išmoka mokama apdraustajam, jei draudimo liudijime ar draudiko nustatytais būdais jformintuose draudimo sutarties sąlygų pakeitimuose ir papildymuose nenustatyta kitaip.

252.14. Draudimo išmoka negali būti mokama asmeniui, dėl kurio tyčinės veikos (nustatytos teismo) jvyko draudžiamasis jvykis. Tokiu atveju kaltam asmeniui priklausanti mokėtinos draudimo išmokos dalis mokama:

252.14.1. kitiems paskirtiems naudos gavėjams proporcingai padidinus jiems tenkančias išmokos dalis;

252.14.2. apdraustajam, jeigu kitų naudos gavėjų nebuvo paskirta.

252.15. Jei po draudžiamojo jvykio nespėjęs gauti jam mokėtinos draudimo išmokos mirė išmokos gavėjas, draudimo išmoka mokama mirusio gavėjo teisėtiems jpėdiniams.

PAPILDOMO DRAUDIMO SĄLYGOS NR. 252

PRIEDAS NR. 1

1. Bendrosios nuostatos

1.1. Draudimo išmoka yra traumų draudimo sumos dalis, nurodyta dėl šioje lentelėje išvardintų kūno sužalojimų ir jų pasekmių, patirtų draudžiamojo jvykio metu.

1.2. Draudimo išmoka dėl vieno ar kelių draudžiamųjų jvykių padarinių negali viršyti 100% traumų draudimo sumos per vienerius draudimo laikotarpio metus.

1.3. Vienos kūno dalies visų sužalojimų, patirtų vienos traumos metu, jvertinimas procentais negali viršyti tos kūno dalies netekimo jvertinimo. Mokant draudimo išmoką dėl organo (organo funkcijų) netekimo, iš jos išskaičiuojamos išmokos mokėtos dėl to organo sužalojimo šios traumos metu.

1.4. Jeigu dėl draudžiamojo jvykio netenkama organo (organo funkcijos), kurio dalies

(funkcijos dalies) apdraustasis buvo netekęs iki draudžiamojo jvykio datos, mokama draudimo išmoka mažinama atsižvelgiant j iki traumos buvusj organo dalies (organo funkcijos dalies) netekimą.

1.5. Dėl fizinės jtampos (taip pat dėl svorio kėlimo) atsiradusių išvaržų (pilvo sienos, diafragmos, stuburo tarpslankstelinių diskų) bei jų sukeltų pasekmių (radikulopatijų, neuropatijų, nugaros smegenų kompresijos ir kt.) draudimo išmokos nemokamos.

1.6. Gydymo stacionare pirmoji (hospitalizacijos) ir paskutinioji (išrašymo) dienos skaičiuojamos kaip viena diena (lovadienis).

1.7. Draudimo išmoka dėl operacijų, atliktų dėl vieno kaulo lūžių (pirminio lūžio, pakartotinio lūžio, išnirimo ar pseudoartrozės) ar organo sužalojimo, mokama papildomai prie draudimo išmokos dėl lūžio ar organo sužalojimo, bet

ne daugiau kaip 2 kartus. Dėl osteosintezės konstrukcijų pašalinimo draudimo išmoka nemokama.

1.8. Dėl vienos traumos draudimo išmoka mokama tik pagal vieną atitinkamo straipsnio punktą, numatantj sunkiausią sužalojimą nurodytą tame straipsnyje.

2. Kaulų lūžiai, išnirimai

Pastabos.

1. Draudimo išmoka dėl kaulų lūžių, išnirimų, panirimų, sindesmolizių (sąvaržų plyšimų) mokama, jei šie kūno sužalojimai matomi rentgenogramose (kompiuterinės tomografijos arba magnetinio rezonanso nuotraukose).

2. Vieno kaulo lūžis keliose vietose (vieno draudžiamojo jvykio metu) vertinamas kaip vienas lūžis, išskyrus tuos atvejus, kai straipsnyje numatyta išmoka už daugybinius lūžius.

3. Operacija dėl kaulų lūžių ar išnirimų vadinama chirurginė procedūra, kurios metu sutvirtinami kaulo lūžgaliai (chirurgine vinimi ar viela, plokštele, išorinės fiksacijos aparatu) arba fiksuojamas sąnarys.

4. Dėl svetimkūnių (sąnarių protezų, osteosintezės konstrukcijų) lūžių, išnirimų draudimo išmoka nemokama.

5. Draudimo išmoka nemokama, jei kaulo lūžio ar lūžio pobūdžio nepripažjsta draudikas.

	Kūno sužalojimas arba būklė	Traumų draudimo sumos dalis (%)
2.1.	Kaukolės skliauto kaulų išorinės plokštelės lūžis	5 %
2.2.	Kaukolės skliauto lūžis Pastaba. Jei mokama pagal šj str., tai išmoka nemokama pagal 2.1	10 %
2.3.	Kaukolės pamato lūžis	15 %
2.4.	Kaukolės kaulų operacija atlikta dėl lūžio	10 %
2.5.	Nosikaulio lūžis	4 %
2.6.	Kitų veido kaulų lūžiai (akytkaulio, akiduobės, viršutinio ir apatinio žandikaulio, veido daubų sienelių, skruostikaulio, poliežuvinio kaulo): a) atvirieji lūžiai b) visi kiti lūžiai Pastabos. 1. Žandikaulio alveolinės ataugos lūžis nelaikomas žandikaulio lūžiu. 2. Mokama ne daugiau kaip už tris dėl to paties draudžiamojo jvykio lūžusius kaulus.	8 % 5 %
2.7.	Veido kaulų (išskyrus nosikaulio) operacija, atlikta dėl lūžio	5 %
2.8.	Apatinio žandikaulio išnirimas (būtinas rentgenologinis patvirtinimas)	3 %
2.9.	Šonkaulių lūžiai: a) 1 – 2 šonkaulių b) 3 – 5 šonkaulių c) 6 ir daugiau šonkaulių	3 % 5 % 10 %
2.10.	Stuburo kaklinės, krūtininės arba juosmeninės dalies slankstelių kūnų ar lankų lūžiai: a) vieno slankstelio b) dviejų slankstelių c) trijų slankstelių d) keturių arba daugiau slankstelių	15 % 20 % 25 % 30 %
2.11.	Stuburo kaklinės, krūtininės arba juosmeninės dalies slankstelių panirimas	5 %
2.12.	Stuburo kaklinės, krūtininės arba juosmeninės dalies operacija atlikta dėl slankstelių lūžio arba panirimo	10 %
2.13.	Stuburo kaklinės, krūtininės arba juosmeninės dalies slankstelių ataugų lūžiai: a) vieno slankstelio b) dviejų slankstelių c) trijų arba daugiau slankstelių	3 % 5 % 8 %
2.14.	Kryžkaulio lūžis	10 %
2.15.	Kryžkaulio operacija atlikta dėl lūžio	5 %
2.16.	Uodegikaulio lūžis	5 %

2.17.	Uodegikaulio operacija atlikta dėl lūžio	5 %
2.18.	Krūtinkaulio lūžis Pastaba. Draudimo išmoka mokama ir tada, kai krūtinkaulis lūžo apdraustąjj reanimuojant	5 %
2.19.	Mentės lūžis: a) atviras lūžis b) visi kiti lūžiai	8 % 5 %
2.20.	Mentės operacija atlikta dėl lūžio	5 %
2.21.	Raktikaulio lūžis: a) atviras lūžis b) visi kiti lūžiai	8 % 5 %
2.22.	Raktikaulio operacija atlikta dėl lūžio	5 %
2.23.	Žastikaulio lūžis: a) atviras lūžis b) visi kiti lūžiai	15 % 10 %
2.24.	Žastikaulio operacija atlikta dėl lūžio	10 %
2.25.	Dilbio kaulų lūžiai: a) atvirieji lūžiai b) visi kiti lūžiai Pastaba. Draudimo išmoka mokama už kiekvieną lūžusj kaulą.	10 % 5 %
2.26.	Dilbio kaulų operacija atlikta dėl lūžio Pastaba. Išmokos dydis nepriklauso nuo operuotų kaulų skaičiaus.	5 %
2.27.	Riešakaulių lūžiai Pastaba. Mokama ne daugiau kaip už tris dėl to paties draudžiamojo jvykio lūžusius kaulus.	4 %
2.28.	Riešo kaulų operacija atlikta dėl lūžių Pastaba. Jeigu mokama už operaciją dėl dilbio kaulų lūžių pagal 2.26 str., už operaciją pagal šj str. nemokama.	5 %
2.29.	Delnakaulių, rankos I piršto (nykščio) pirštakaulių lūžiai ar išnirimai Pastaba. Mokama ne daugiau kaip už tris dėl to paties draudžiamojo jvykio lūžusius ar išnirusius kaulus.	3 %
2.30.	Plaštakos II – V pirštų pirštakaulių lūžiai Plaštakos II – V pirštų pirštakaulių išnirimai Pastaba. Vieno piršto kelių pirštakaulių lūžiai vertinami kaip vienas lūžis	2 % 1 %
2.31.	Plaštakos kaulų operacija atlikta dėl lūžio: a) operuotas vienas kaulas b) operuoti du ir daugiau kaulų Pastaba. Jeigu mokama už operaciją dėl riešo kaulų lūžių pagal 2.28 str., už operaciją pagal šj str. nemokama.	3 % 5 %
2.32.	Dubens kaulų (klubakaulio, sėdynkaulio, gaktikaulio) lūžiai: a) vieno dubens kaulo lūžis, gūžduobės krašto atskilimas; b) dviejų dubens kaulų lūžiai; c) trijų ir daugiau dubens kaulų lūžiai, suardantys dubens žiedo vientisumą; d) gaktinės sąvaržos plyšimas. Pastaba. Esant kryžkaulio lūžiui, mokama pagal 2.14 str.	5 % 10 % 20 % 5 %
2.33.	Dubens kaulų operacija atlikta dėl lūžio Pastaba. Išmokos dydis nepriklauso nuo operuotų kaulų skaičiaus.	10 %
2.34.	Šlaunikaulio lūžis: a) atvirasis lūžis b) visi kiti lūžiai	20 % 15 %
2.35.	Šlaunikaulio operacija atlikta dėl lūžio	10 %
2.36.	Girnelės lūžis	5 %
2.37.	Girnelės operacija atlikta dėl lūžio	5 %
2.38.	Blauzdikaulio lūžis (esant sąnariniam lūžiui, šis straipsnis netaikomas): a) atvirasis lūžis b) visi kiti lūžiai	15 % 10 %
2.39.	Šeivikaulio lūžis (esant sąnariniam lūžiui, šis straipsnis netaikomas): a) atviras lūžis b) visi kiti lūžiai	8 % 5 %
2.40.	Blauzdos kaulų operacija atlikta dėl lūžio (esant sąnariniam lūžiui, šis straipsnis netaikomas) Pastaba. Išmokos dydis nepriklauso nuo operuotų kaulų skaičiaus.	10 %
2.41.	Čiurnos sąnario srities kaulų lūžiai (jskaitant vidinės ir išorinės kulkšnies, blauzdikaulio užpakalinio krašto, bet išskyrus kulnikaulio ir šokikaulio lūžius) Pastaba. Mokama ne daugiau kaip už tris dėl to paties draudžiamojo jvykio lūžusius kaulus	3 %
2.42.	Kulnakaulio lūžis	8 %

2.43.	Šokikaulio lūžis	5 %
2.44.	Čiurnos sąnario srities kaulų operacija atlikta dėl lūžio Pastaba. Išmokos dydis nepriklauso nuo operuotų kaulų skaičiaus.	5 %
2.45.	Padikaulių lūžiai, išnirimai Pastaba. Mokama ne daugiau kaip už tris dėl to paties draudžiamojo jvykio lūžusius ar išnirusius kaulus.	3 %
2.46.	Pėdos pirštakaulių lūžiai ar išnirimai: a) I piršto (nykščio) b) II – V piršto Pastaba. Vieno piršto kelių pirštakaulių lūžiai ar išnirimai vertinami kaip vienas lūžis ar išnirimas.	3 % 2 %
2.47.	Pėdos kaulų operacija atlikta dėl lūžio Pastabos. 1. Jei mokama už operaciją dėl čiurnos kaulų lūžių pagal 2.44 str., už operaciją dėl pėdos kaulų lūžių pagal šj str. nemokama. 2. išmokos dydis nepriklauso nuo operuotų kaulų skaičiaus.	2 %
2.48.	Pseudoartrozė, išliekanti ilgiau nei 9 mėnesius nuo draudžiamojo jvykio datos Pastaba. Išmoka mokama dėl raktikaulio, žastikaulio, dilbio, šlaunikaulio, blauzdos kaulų lūžio susiformavusios pseudoartrozės.	½ draudimo išmokos, mokamos dėl to kaulo lūžio
2.49.	Pirminis kaulų išnirimas riešo, alkūnės, peties, čiurnos, kelio, klubo sąnariuose, kai dėl to buvo: a) po išnirimo atstatymo uždėtas jtvaras 14 dienų ar ilgesniam laikotarpiui b) operuota Pastabos. 1. Xxxxxxxx išmoka dėl jprastinio išnirimo nemokama. 2. Jei yra to paties kaulo lūžis ir išnirimas, tai draudimo išmoka mokama arba dėl lūžio arba dėl išnirimo (ta kuri didesnė). 3. Jei mokama už blauzdikaulio užpakalinio krašto, vidinės kulkšnies arba išorinės kulkšnies lūžj pagal 2.41 str., nemokama už kaulų išnirimą čiurnos sąnaryje pagal 2.49 str.	5 % 8 %

3. Galūnių ar jų funkcijų netekimas

Pastabos.

1. Galūnės ar jos dalies funkcijos nepagydomą netekimą vertina draudikas, praėjus ne mažiau kaip 9 mėnesiams ir ne daugiau kaip 18 mėnesių nuo draudžiamojo jvykio dienos ( jei galūnės ar jos dalies funkcijos negrjžtamas netekimas yra neabejotinas, draudimo išmoka mokama nelaukiant 9 mėnesių termino). Draudimo išmoka priklauso nuo funkcijos netekimo lygio ir gali būti lygi nuo 30 % iki 70 % draudimo išmokos, mokamos tos galūnės ar jos dalies netekimo atveju.

2. Jei netekus galūnės ar jos dalies buvo atlikta replantacija (netektos galūnės ar jos dalies prisodinimas), draudimo išmoka mokama tik už kaulų, kraujagyslių, nervų, minkštųjų audinių sužalojimus taikant atitinkamus šios priedo straipsnius, bei už galūnės ar jos dalies funkcijos netekimą.

3.1.	Rankos, kuri iki traumos buvo vienintelė, netekimas aukščiau alkūnės sąnario	100 %
3.2.	Rankos netekimas kartu su kitais pečių juostos kaulais (mente, raktikauliu arba jų dalimi)	80 %
3.3.	Rankos netekimas aukščiau alkūnės sąnario	75 %
3.4.	Rankos netekimas per alkūnės sąnarj (egzartikuliacija)	70 %
3.5.	Rankos netekimas aukščiau riešo sąnario	65 %
3.6.	Plaštakos netekimas	60 %
3.7.	Rankos pirmojo piršto (nykščio) netekimas	20 %
3.8.	Rankos pirmojo piršto (nykščio) naginio pirštakaulio netekimas	10 %
3.9.	Rankos antrojo piršto (smiliaus) visų trijų pirštakaulių netekimas	15 %
3.10.	Rankos antrojo piršto (smiliaus) dviejų pirštakaulių netekimas	10 %
3.11.	Rankos antrojo piršto (smiliaus) naginio pirštakaulio netekimas	5 %
3.12.	Rankos III, IV arba V piršto netekimas	10 %
3.13.	Rankos III, IV arba V piršto dviejų pirštakaulių netekimas	8 %
3.14.	Rankos III, IV arba V piršto naginio pirštakaulio netekimas	4 %
3.15.	Kojos, kuri iki traumos buvo vienintelė, netekimas aukščiau kelio sąnario	100 %
3.16.	Kojos netekimas aukščiau kelio sąnario	70 %
3.17.	Kojos netekimas aukščiau čiurnos sąnario	60 %
3.18.	Kojos netekimas čiurnos sąnario srityje (egzartikuliacija)	50 %
3.19.	Pėdos netekimas	45 %
3.20.	Pėdos netekimas padikaulių srityje	35 %
3.21.	Pėdos netekimas pirštakaulių – padikaulių sąnarių srityje	25 %

3.22.	Kojos pirmojo piršto (nykščio) netekimas	8 %
3.23.	Kojos pirmojo piršto (nykščio) naginio pirštakaulio netekimas	5 %
3.24.	Kojos II, III, IV arba V piršto netekimas	6 %
3.25.	Kojos II, III, IV arba V piršto vieno ar dviejų pirštakaulių netekimas	4 %

4. Regos organai

Pastabos.

1. Vienintelės mačiusios akies sužalojimas vertinamas kaip abiejų akių sužalojimas.

2. Regos aštrumo sumažėjimas vertinamas ne anksčiau kaip 3 mėnesiai ir ne vėliau kaip metai nuo traumos dienos.

3. Kai dėl traumos implantuotas dirbtinis lęšiukas ar naudojamas koreguojantis lęšis, tai mokėtina draudimo išmoka nustatoma pagal regos aštrumą iki implantacijos ar lęšio uždėjimo.

4.1.	Nekiauriniai akies obuolio pažeidimai (akies obuolio sumušimas, trauminė ragenos erozija, ragenos nubrozdinimas, kraujo išsiliejimas j priekinę akies kamerą)	2 %
4.2.	Vienos akies potrauminiai padariniai: rainelės defektas, vyzdžio formos pakitimai, lęšiuko dislokacija (poslinkis), likę nepašalinti svetimkūniai akies obuolyje, gretimuose audiniuose bei akiduobėje, sukėlę potraumines ligas ir komplikacijas, akies ašarų kanalėlių funkcijos pažeidimai dėl jų sužalojimo	5 %
4.3.	Vienos akies kiaurinis sužalojimas, III laipsnio akies nudegimas	5 %
4.4.	Regos aštrumo sumažėjimas (be korekcijos) dėl traumos: a) 10 – 30 % b) 31 – 50 % c) 51 – 70 % d) 71 – 90 % e) 91 % ir daugiau Pastabos. 1. Mokant draudimo išmoką dėl regos aštrumo sumažėjimo pagal šj str. išskaičiuojama išmoka, mokėta dėl akies kiaurinio sužalojimo ar nudegimo pagal 4.2 arba 4.3 str. 2. Jei regos aštrumas sumažėja dėl tinklainės atšokos, ji turi būti pagrjsta šviežios traumos požymiais. 3. Dėl traumos sumažėjus abiejų akių regos aštrumui, vertinama kiekviena akis atskirai, gauti procentai sudedami ir gautas dydis dauginamas iš koeficiento 1,25.	2 % 8 % 15 % 35 % 45 %
4.5.	Trauminiai padariniai: vienos akies visiška ptozė, ašarų kanalėlių nutraukimas arba visiška stenozė, akomodacijos paralyžius, žymus akipločio sumažėjimas, trauminis žvairumas Pastaba. Traumos padariniai vertinami ne anksčiau kaip 9 mėnesiai nuo traumos datos.	15 %

5. Klausos organai

5.1.

Trauminis ausies būgnelio plyšimas, jei diagnozė pagrjsta šviežios traumos požymiais.

2 %

5.2.

Trauminis ausies būgnelio plyšimas, jei diagnozė pagrjsta šviežios traumos požymiais, kai dėl šios traumos sutrinka xxxxxx Xxxxxxxx.

1. Xxxxxxx sutrikimas patvirtinamas audiograma ir impendansometrija.

2. Jei ausies būgnelis plyšo lūžtant kaukolės pamatui, tai draudimo išmoka pagal 5.1 ir 5.2 straipsnius nemokama.

5 %

5.3.

Visiškas apkurtimas:

a) viena ausimi

b) abejomis ausimis

Pastaba. Mokant draudimo išmoką dėl apkurtimo pagal šj str., išskaičiuojama išmoka, mokėta dėl ausies būgnelio plyšimo pagal 5.1 arba 5.2 straipsnj.

15 %

60 %

6. Centrinė nervų sistema

6.1.	Galvos smegenų sužalojimai: a) galvos smegenų sukrėtimas (sutrenkimas, komocija), dėl kurio taikytas ne trumpesnis nei 3 dienų adekvatus gydymas stacionare b) galvos smegenų sumušimas (kontūzija), suspaudimas (kompresija), epiduralinė (esanti virš kietojo smegenų dangalo) hematoma, kai diagnozė pagrjsta kompiuterinės tomografijos arba magnetinio rezonanso tyrimu gydant stacionare c) subduralinė (esanti po kietuoju smegenų dangalu) ir/ar intracerebrinė (esanti smegenų audinyje) hematoma, kai diagnozė pagrjsta kompiuterinės tomografijos arba magnetinio rezonanso tyrimu gydant stacionare Pastaba. Draudimo išmoka dėl smegenų sukrėtimo (sutrenkimo, komocijos) nemokama, jei apdraustajam iki traumos buvo cerebrovaskulinė patologija arba sunkesnė galvos smegenų trauma.	3 % 10 % 20 %
6.2.	Galvos smegenų išsiveržimas j išorę pro trauminę angą	50 %
6.3.	Kraniotomija (kaukolės ertmės atvėrimas) atlikta dėl smegenų traumos Pastaba. Mokant draudimo išmoką dėl kraniotomijos pagal šj str., draudimo išmoka dėl kaukolės kaulų operacijos pagal 2.4 str. nemokama.	10 %
6.4.	Nugaros smegenų sužalojimai: a) nugaros smegenų sukrėtimas (sutrenkimas, komocija), dėl kurio taikytas ne trumpesnis nei 3 dienų adekvatus gydymas stacionare b) nugaros smegenų sumušimas (kontūzija), suspaudimas (kompresija), kraujo išsiliejimas j nugaros smegenis, kai diagnozė pagrjsta kompiuterinės tomografijos arba magnetinio rezonanso tyrimu gydant stacionare c) nugaros smegenų dalinis plyšimas, pusės nugaros smegenų skerspjūvio pažeidimas, nugaros smegenų dalinis trauminis mielitas d) visiškas nugaros smegenų nutraukimas, visiškas mielitas	3 % 15 % 50 % 100 %
6.5.	Operacija dėl nugaros smegenų sužalojimo Pastaba. Mokant draudimo išmoką dėl operacijos pagal šj str., draudimo išmoka dėl stuburo kaklinės, krūtininės arba juosmeninės dalies operacijos pagal 2.12 str. nemokama.	15 %
6.6.	Centrinės nervų sistemos traumos padariniai, išlikę ilgiau nei 9 mėnesius nuo draudžiamojo jvykio datos: a) trauminė epilepsija – reti priepuoliai (1 – 3 kartai per metus) b) trauminė epilepsija – dažni priepuoliai (4 ir daugiau kartų per metus); potrauminis parkinsonizmas asmenims iki 40 metų; likęs svetimkūnis smegenyse c) vienos galūnės parezė (monoparezė) d) dviejų ir daugiau galūnių parezė (hemiparezė, paraparezė) e) vienos galūnės paralyžius (monoplegija) f ) vienos kūno pusės paralyžius (hemiplegija), apatinių arba viršutinių galūnių paralyžius (paraplegija) g) silpnaprotystė (demencija); paraplegija su visišku dubens organų funkcijos sutrikimu h) viršutinių ir apatinių galūnių paralyžius (tetraplegija), dekortikacija (bežievės smegenys) Pastaba. Mokant draudimo išmoką dėl centrinės nervų sistemos sužalojimo padarinių pagal šj str., draudimo išmoka, išmokėta pagal 3 skyrių arba 6.1 – 6.5 str., yra išskaičiuojama.	5 % 20 % 25 % 45 % 50 % 80 % 90 % 100 %

7. Galviniai ir periferiniai nervai

7.1.

Galvinių nervų periferinis sužalojimas, dėl kurio buvo atlikta rekonstrukcinė operacija arba yra išlikusi neuropatijos klinika ilgiau kaip 9 mėnesius nuo draudžiamojo jvykio datos:

a) vienpusis

b) dvipusis Pastabos.

1. Xxxxxxxx išmoka dėl galvinių nervų sužalojimo pagal šj str. mokama vieną kartą, nepriklausomai nuo pažeistų nervų skaičiaus vienoje pusėje.

2. Jei draudimo išmoka mokama dėl kaukolės pamato lūžio pagal 2.3 str., pagal šj str. draudimo išmoka nemokama.

3. Jei draudimo išmoka mokama dėl regos organų funkcijos sutrikimo pagal 4.4 str., 4.5 str. arba dėl apkurtimo pagal

5.3 str., pagal šj str. draudimo išmoka nemokama.

5 %

10 %

7.2.

Periferinių nervų vientisumo pažeidimas, dėl kurio buvo atlikta rekonstrukcinė operacija arba yra išlikusi neuropatijos klinika ilgiau nei 9 mėnesius nuo draudžiamojo jvykio datos:

a) dilbio, riešo, blauzdos, čiurnos srityje

b) žasto, alkūnės, šlaunies, kelio srityje

c) rezginio srityje Pastabos.

1. Dėl plaštakos, pėdos nervų sužalojimo žr. 8.6 ir 8.7str.

2. Jei vienoje galūnėje sužalota keletas nervų, draudimo išmoka mokama tiktai dėl vieno nervo sužalojimo.

3. Išmoka pagal šj straipsnj nemokama, jei mokėta draudimo išmoka pagal 3 skyrių.

5 %

10 %

25 %

8. Minkštieji audiniai

Pastabos.

1. Jei vieno draudžiamojo jvykio metu vienoje galūnėje pažeista keletas raumenų ir/ar sausgyslių, draudimo išmoka mokama kaip už vieną sužalojimą, tai yra - tik vieną kartą.

2. Dėl to paties sąnario minkštųjų audinių sužalojimo draudimo išmoka mokama vieną kartą (dėl pakartotinių traumų draudimo išmoka nemokama).

8.1.

Veido, kaklo priekinio ir šoninio paviršiaus, požandikaulinės srities minkštųjų audinių pažeidimas dėl kurio, pasibaigus gijimo laikotarpiui, susidarė:

a) 1 cm arba ilgesnis linijinis, 1 cm2 arba didesnis randas

b) 3 cm arba ilgesnis linijinis, 2 cm2 arba didesnis randas

c) 3 cm2 arba didesnė dėmė

d) 5 cm arba ilgesnis linijinis, 3 cm2 arba didesnis randas

e) 5 cm2 arba didesnė dėmė

f ) 8 cm arba ilgesnis linijinis, 5 cm2 arba didesnis randas

g) pusės veido subjaurojimas: liko nejprastos veidui spalvos masyvios kontrastingos dėmės, bjaurojantys išvaizdą randai

h) viso veido subjaurojimas: liko veido deformacija, nejprastos veidui spalvos masyvios kontrastingos dėmės, bjaurojantys išvaizdą randai

Pastabos.

1. Vaikams iki 10 metų amžiaus už 8.1str. išvardintus sužalojimus mokama papildomai 1%.

2. Randai pagal 8.1 a) str. vertinami praėjus 1 mėnesiui nuo traumos datos.

3. Randai ir pigmentinės dėmės pagal 8.1 b), c), d), e) ir f ) str. vertinami praėjus ne mažiau kaip 3 mėnesiams nuo traumos datos.

4. Randai ir pigmentinės dėmės pagal 8.1 g) ir h) str. vertinami praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo traumos datos.

5. Veido subjaurojimą, dėl kurio numatyta išmoka pagal 8.1 g) ir h) str. turi jvertinti draudikas.

1 %

3 %

5 %

10 %

20 %

25 %

40 %

8.2.

Galvos plaukuotosios dalies minkštųjų audinių pažeidimas, dėl kurio, pasibaigus gijimo procesui, susidarė:

a) 5 cm arba ilgesnis linijinis randas

b) 10 cm arba ilgesnis linijinis randas

c) didesnis kaip 0,5% kūno paviršiaus ploto randas; dalinis skalpavimas

d) skalpavimas Pastabos.

1. Vaikams iki 10 metų amžiaus už šiame str. išvardintus sužalojimus mokama papildomai 1%.

2. Randai pagal šj str. vertinami praėjus ne mažiau kaip 3 mėnesiams nuo traumos datos.

1 %

2 %

6 %

15 %

8.3.

Liemens, galūnių minkštųjų audinių pažeidimas, dėl kurio, pasibaigus gijimo procesui, susidarė:

a) nuo 2 cm2 iki 0,5 % kūno paviršiaus ploto randas arba nuo 0,5 iki 1 % kūno paviršiaus ploto pigmentinė dėmė

b) nuo 0,5 iki 1 % kūno paviršiaus ploto randas arba nuo 1 iki 10 % kūno paviršiaus ploto pigmentinė dėmė

c) didesni nei 1 % kūno paviršiaus ploto randai arba nuo 10 ir didesnė kūno paviršiaus ploto pigmentinė dėmė

d) didesni nei 5 % kūno paviršiaus ploto randai

e) didesni nei 10 % kūno paviršiaus ploto randai f ) didesni nei 15 % kūno paviršiaus ploto randai

Pastabos.

1. Kūno paviršiaus ploto 1% yra lygus apdraustojo plaštakos delninio paviršiaus (delno ir II – V pirštų) plotui. Šis plotas apskaičiuojamas kvadratiniais centimetrais: plaštakos ilgj, matuojamą nuo riešo distalinės raukšlės iki III piršto galinio pirštakaulio viršūnės, dauginant iš plaštakos pločio, matuojamo II – V delnakaulio galvučių linijoje.

2. Randai pagal šj str. vertinami praėjus ne mažiau kaip 3 mėnesiams nuo traumos datos.

3. Draudimo išmoka dėl randų, susidariusių po atvirų lūžių, operacijų ar amputacijų, nemokama.

4. Už nago netekimą mokama 1% draudimo sumos.

1 %

3 %

5 %

10 %

20 %

30 %

8.4.

Ausies kaušelio sužalojimas:

a) pasibaigus gijimo laikotarpiui susidarė 1 cm arba ilgesnis linijinis, 1 cm2 arba didesnis randas

b) iki trečdalio ausies kaušelio netekimas

c) mažesnės nei pusė, bet didesnės nei trečdalis dalies netekimas

d) didesnės nei pusė dalies ar viso ausies kaušelio netekimas

1 %

3 %

7 %

12 %

8.5.

Trauminis raumens, sausgyslės, raiščių vientisumo pažeidimas (išskyrus pėdos ir plaštakos sausgysles ir raiščius), dėl ko:

a) imobilizuota jtvaru 3 savaičių laikotarpiui, o apdraustasis būna nedarbingas ilgiau nei 3 savaites

b) atlikta rekonstrukcinė operacija

3 %

5 %

8.6.

Trauminis plaštakos raumens, sausgyslės, raiščio, nervo vientisumo pažeidimas, dėl ko:

a) imobilizuota jtvaru 3 savaičių laikotarpiui, o apdraustasis būna nedarbingas ilgiau nei 3 savaites

b) atlikta rekonstrukcinė operacija Pastabos.

1. Mokant draudimo išmoką dėl riešo kaulų operacijos pagal 2.28 str. arba dėl plaštakos kaulų operacijos pagal 2.31 str. draudimo išmoka pagal šj str. nemokama.

2. Įvykus pakartotiniam sąnario raiščių vientisumo pažeidimui (pagal 8.5 ir 8.6), antrą kartą išmoka nėra mokama.

2 %

5 %

8.7.

Trauminis pėdos raumens, sausgyslės, raiščio, nervo vientisumo pažeidimas, dėl kurio buvo operuota

Pastaba. Mokant draudimo išmoką dėl čiurnos kaulų operacijos pagal 2.44 str. arba dėl pėdos kaulų operacijos pagal 2.47 str., draudimo išmoka pagal šj straipsnj nemokama.

3 %

8.8.

Achilo sausgyslės plyšimas, dėl kurio atlikta operacija Pastabos.

1. Jei operacija dėl traumos neatlikta, išmoka mokama pagal 8.5a) str.

2. Jei jvyksta pakartotinas achilo sausgyslės plyšimas, mokama ½ draudimo išmokos.

8 %

8.9.

Nudegiminė liga (nudegiminis šokas, ūminė nudegiminė toksemija, nudegiminė septikotoksemija), jei diagnozė pagrjsta stacionare

15 %

8.10.

Dėl draudžiamojo jvykio daryta autotransplantacija (odos, kaulo)

5 %

8.11.

Kelio sąnario menisko plyšimas arba jplyšimas, patvirtintas artroskopijos arba magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo metu

Pastabos.

1. Mokant draudimo išmoką pagal šj str., dėl operacijos papildomai nemokama.

2. Vienos traumos metu plyšus vieno kelio sąnario abiem meniskams draudimo išmoka mokama kaip dėl vieno menisko plyšimo.

3. Išmoka mokama, kai traumos tiksli data nurodoma gydymo jstaigos dokumentuose.

4. Išmoka nemokama, kai meniskas plyšo dėl kelio artrozės ar sąnario degeneracinių ligų.

5 %

9. Krūtinės ląstos organai

9.1.

Krūtinės ląstos organų sužalojimas, dėl kurio daryta:

a) torakocentezė, drenavimas, perikardiocentezė, torakoskopija

b) torakotomija

Pastaba. Jei darytos kelios 9.1 a) str. išvardintos procedūros, tai draudimo išmoka mokama kaip už vieną procedūrą (pagal kurią mokamas didžiausias procentas nuo draudimo sumos).

5 %

10 %

Kvėpavimo organų sistema

9.2.	Plaučių sužalojimas, kontūzija, poodinė emfizema, hematoraksas (kraujo išlaja iš plaučio), pneumotoraksas (oras pleuros ertmėje), trauminė pneumonija (plaučių uždegimas), eksudacinis pleuritas (krūtinplėvės šlapiuojantis uždegimas), nepašalintas svetimkūnis krūtinės ertmėje: a) vienoje pusėje b) abiejose pusėse Pastabos. 1. Draudimo išmoka mokama, jeigu nurodyti padariniai yra dėl krūtinės ląstos ar jos organų tiesioginės traumos. Jei šių padarinių (ligų), priežastis kita (pvz., dėl persišaldymo, dėl organų operacijų, nesusijusių su krūtinės ląstos traumomis, ar dėl atsiradusių komplikacijų), draudimo išmoka nemokama. 2. Draudimo išmoka mokama tik vieną kartą, neatsižvelgiant j draudžiamojo jvykio padarinių skaičių. 3. Kai ūminę pneumoniją sukelia atsitiktinis ūminis apsinuodijimas kvėpavimo takus dirginančiomis cheminėmis medžiagomis, pneumotoksiniais nuodais, tai draudimo išmoka mokama.	5 % 10 %
9.3.	Organų sužalojimas, dėl kurio daryta tracheostomija	10 %
9.4.	Plaučio sužalojimas, dėl kurio pašalinta: a) 1 – 2 plaučio segmentai b) plaučio skiltis arba dalis (iki pusės) plaučio c) daugiau nei pusė plaučio arba visas plautis Pastaba. Mokant draudimo išmoką dėl plaučio sužalojimo pagal šj str., draudimo išmoka dėl procedūrų numatytų 9.1 str. nemokama.	20 % 30 % 40 %
9.5.	Kvėpavimo sistemos organų sužalojimas, dėl kurio, ilgiau nei 9 mėnesius nuo draudžiamojo jvykio datos, yra išlikę padariniai: a) žymus balso užkimimas b) visiškas balso netekimas c) funkcionuojanti (nuolatinė) tracheostoma d) II laipsnio plaučių funkcijos nepakankamumas e) III laipsnio plaučių funkcijos nepakankamumas Pastabos. 1. Mokant draudimo išmoką dėl plaučių funkcijos nepakankamumo pagal 9.5d) str., išskaičiuojama išmoka, mokėta dėl procedūrų, numatytų 9.1 str. ar dėl plaučio sužalojimo pagal 9.4 str. 2. Draudimo išmoka pagal 9.5d) ir e) str. priklauso nuo dusulio, plaučių funkcinių testų ir kraujo rodiklių (gyvybinės plaučių talpos, kraujo jsisotinimo deguonimi ir anglies dvideginiu – PaO2, PaCO2, kraujo Ph). 3. Mokant draudimo išmoką dėl funkcionuojančios tracheostomos pagal 9.5c) str., išskaičiuojama išmoka mokėta pagal 9.3 str.	15 % 45 % 40 % 40 % 60 %

Širdies ir kraujagyslių sistema

9.6.

Stambiųjų kraujagyslių vientisumo pažeidimas, dėl kurio daryta rekonstrukcinė operacija:

a) dilbio, riešo, blauzdos, čiurnos srityje

b) žasto, alkūnės, šlaunies, kelio srityje

c) kaklo, krūtinės, pilvo ertmės ar retroperitoninio tarpo

Pastaba. Jei vienoje galūnėje ar srityje sužalota keletas kraujagyslių, jų sužalojimas vertinamas kaip vienos kraujagyslės sužalojimas.

5 %

10 %

15 %

9.7.

Širdies ir jos dangalų sužalojimai

10 %

9.8.

Širdies, jos dangalų ar kraujagyslių sužalojimas, dėl kurio išliko širdies ir kraujagyslių funkcijos nepakankamumas ilgiau nei 9 mėnesius nuo draudžiamojo jvykio datos:

a) II laipsnio III funkcinės klasės širdies ir kraujagyslių funkcijos nepakankamumas

b) III laipsnio IV funkcinės klasės širdies ir kraujagyslių funkcijos nepakankamumas Pastabos.

1. Mokant draudimo išmoką pagal šj str., išskaičiuojama išmoka, mokėta dėl procedūrų numatytų 9.1 str. ir dėl širdies ir kraujagyslių sužalojimo pagal 9.7 str.

2. Draudimo išmoka pagal šj str. priklauso nuo funkcinių testų ir rodiklių, pagrindžiančių kraujotakos nepakankamumo laipsnj.

40 %

60 %

10. Pilvo ertmės organai

10.1.

Pilvo srities trauma, dėl kurios atlikta operacija:

a) laparocentezė (pilvo ertmės pradūrimas)

b) laparoskopija (pilvo ertmės apžiūra endoskopu)

c) laparotomija (atverta pilvo ertmė)

d) relaparotomija (pakartotinė laparotomija)

Pastaba. Jei darytos kelios 10.1 str. išvardintos procedūros, tai draudimo išmoka mokama kaip už vieną procedūrą (pagal kurią mokamas didžiausias procentas nuo draudimo sumos). Pagal 10.1 d) punktą išmoka mokama tik vieną kartą nepriklausomai nuo relaparatomijų skaičiaus.

1 %

5 %

10 %

Virškinimo sistemos organai

10.2.

Žandikaulio sužalojimas, dėl kurio netekta:

a) žandikaulio dalies, ir todėl sutrikęs kramtymas

b) viso žandikaulio

Pastaba. Mokant draudimo išmoką pagal šj str., išskaičiuojamos išmokos mokėtos dėl žandikaulio lūžio pagal 2.6 str. ir dantų netekimo pagal 10.4 str. (kaulo lūžio vietoje)

30 %

60 %

10.3.

Liežuvio sužalojimas, dėl kurio:

a) liko randas (vertinamas ne anksčiau kaip praėjus vienam mėnesiui po traumos)

b) netekta liežuvio iki distalinio trečdalio, bet ne mažesnės, kaip ¼ liežuvio dalies

c) netekta liežuvio viduriniojo trečdalio srityje

d) netekta liežuvio proksimalinio trečdalio (šaknies) srityje arba viso liežuvio

3 %

15 %

40 %

70 %

10.4.

Trauminis danties vainiko arba viso danties netekimas:

a) 1 danties

b) 2 – 3 dantų

c) 4 – 5 dantų

d) 6 – 9 dantų

e) 10 ir daugiau dantų Pastabos.

1. Jei netekta dalies danties vainiko, bet nemažiau nei ¼, mokama pusė šiame str. numatytos išmokos.

2. Dėl trauminio pieninių dantų netekimo draudimo išmoka mokama vaikams iki 5 metų amžiaus.

3. Dėl traumos lūžus ar pažeidus dantų protezus, draudimo išmoka nemokama.

4. Jei dantys pažeisti parodontozės mokama ½ išmokos.

3 %

5 %

10 %

15 %

20 %

10.5.

Stemplės sužalojimas, sukėlęs stemplės susiaurėjimą, dėl kurio praėjus 9 mėnesiams nuo draudžiamojo jvykio datos liko:

a) apsunkintas kieto maisto rijimas

b) apsunkintas skysto ir/ar tiršto maisto rijimas

c) stemplės nepraeinamumas, dėl kurio visam laikui suformuota gastrostoma (skrandžio atvėrimas j išorę per pilvo sieną)

5 %

30 %

80 %

10.6.

Trauminis virškinimo sistemos organų sužalojimas, dėl kurio:

a) pašalinta tulžies pūslė arba atlikta kraštinė kepenų rezekcija, pašalinta dalis žarnyno

b) pašalintas kepenų segmentas arba didesnė dalis, arba pašalinta blužnis

c) pašalinta dalis skrandžio arba dvylikapirštė žarna arba pašalinta dalis kasos arba sužaloti ekstrahepatiniai tulžies latakai

d) yra du iš c) punkte paminėtų padarinių

e) yra trys iš c) punkte paminėtų padarinių

f ) kasos sužalojimas, dėl kurio išsivystė trauminis nekrotinis pankreatitas, dėl kurio buvo pakartotinai operuota arba pašalinta kasa

g) pašalintas visas skrandis

5 %

15%

20 %

25 %

30 %

40 %

50 %

10.7.

Priekinės pilvo sienos, diafragmos sužalojimo vietoje arba pooperacinio rando ( jei buvo operuojama dėl draudžiamojo jvykio) vietoje susidariusi ne mažesnė nei 5 cm skersmens išvarža:

a) jei dėl išvaržos nebuvo operuojama

b) jei dėl išvaržos buvo atlikta operacija

Pastaba. Dėl fizinės jtampos (tame tarpe svorių kėlimo) atsiradusios pilvo sienos išvaržos draudimo išmoka nemokama.

5 %

10 %

10.8.

Virškinimo sistemos organų (išskyrus stemplę) sužalojimo padariniai, išlikę ilgiau nei 9 mėnesius nuo draudžiamojo jvykio datos:

a) virškinimo sistemos organų (išskyrus stemplę) susiaurėjimas dėl randų

b) sąaugiminė liga, dėl kurios operuota

c) vidinės arba išorinės fistulės

d) stoma (žarnos spindžio atvėrimas j išorę)

e) išmatų nelaikymas

Pastaba. Išmoka pagal šj str. mokama papildomai prie išmokų, mokėtų dėl procedūrų pagal 10.1 str., arba dėl virškinimo organų sužalojimo pagal 10.6 str.

10 %

15 %

20 %

30 %

50 %

10.9.

Kasos sužalojimas, dėl kurio ilgiau nei 9 mėnesius nuo draudžiamojo jvykio datos liko:

a) pankreatogeninis malabsorbcijos sindromas

b) išsivystęs nuo insulino priklausomas cukrinis diabetas

5 %

30 %

10.10.

Kepenų sužalojimas, dėl kurio liko II – III laipsnio kepenų funkcijos nepakankamumas ilgiau nei 9 mėnesius nuo draudžiamojo jvykio datos ( jei yra padidėję kraujo ir šlapimo fermentai ir pigmentai: bilirubinas, urobilinas, GGT, GPT, GOT, LDH ir kt.)

Pastaba. Mokant draudimo išmoką pagal šj str., išskaičiuojama išmoka, mokėta dėl kepenų sužalojimo pagal 10.6 b) str.

60 %

Šlapimo išskyrimo ir lytinė sistema

10.11.	Inksto trauminis sužalojimas, dėl kurio: a) susiūtas inkstas b) pašalinta dalis inksto c) pašalintas visas inkstas Pastaba. Mokant draudimo išmoką pagal šj str., pagal 10.1 str. nemokama, išskyrus išmoką dėl relaparotomijos.	10 % 20 % 40 %
10.12.	Šlapimtakio vientisumo pažeidimas	5 %
10.13.	Inksto trauminis ar toksinis pakenkimas, dėl kurio daryta hemodializė	10 %
10.14.	Šlapimo sistemos organų sužalojimas, dėl kurio ilgiau nei 9 mėnesius nuo draudžiamojo jvykio datos liko: a) šlapimtakio, šlaplės nepraeinamumas, funkcionuojanti epicistostoma, šlapimo išskyrimo arba lytinių organų fistulės b) II laipsnio inkstų funkcijos nepakankamumas, patvirtintas laboratoriniais tyrimais c) III laipsnio inkstų funkcijos nepakankamumas, patvirtintas laboratoriniais tyrimais, sistemingai atliekamos hemodializės arba atlikta inksto transplantacija Pastabos. 1. Mokant draudimo išmoką pagal 10.14a) str. išskaičiuojama išmoka, mokėta dėl procedūrų, numatytų 10.1 str., išskyrus išmoką dėl relaparotomijos. 2. Mokant draudimo išmoką pagal 10.14b), c) str. išskaičiuojama išmoka, mokėta dėl procedūrų, numatytų 10.1 str. ar dėl inksto ar šlapimtakio sužalojimo pagal 10.11 ir 10.12 str., išskyrus išmoką dėl relaparotomijos.	20 % 30 % 80 %
10.15.	Lytinės sistemos organų trauminis sužalojimas, dėl kurio moterims: a) pašalinta viena kiaušidė ir/ar vienas kiaušintakis b) pašalintos abi kiaušidės (arba vienintelė funkcionuojanti) arba pašalinti abu kiaušintakiai ir/ar gimda, kai jvykio metu apdraustoji yra iki 40 metų amžiaus c) pašalinti abu kiaušintakiai ir/ar gimda, kai jvykio metu apdraustoji yra 40 - 49 metų amžiaus d) pašalinti abu kiaušintakiai ir/ar gimda, kai jvykio metu apdraustoji yra 50 metų amžiaus ar vyresnė Pastaba. Mokant draudimo išmoką pagal šj str., išmoka dėl procedūrų, numatytų 10.1 str. nemokama, išskyrus išmoką numatytą dėl relaparotomijos.	15 % 50 % 20 % 15 %
10.16.	Lytinės sistemos organų trauminis sužalojimas, dėl kurio vyrams: a) pašalinta viena sėklidė b) pašalinta dalis (nemažiau ketvirtadalio) vyro varpos c) pašalintos abi sėklidės ir/ar visa vyro varpa	15 % 30 % 50 %

11. Kiti draudžiamųjų jvykių padariniai

11.1.

Draudžiamieji jvykiai, dėl kurių apdraustasis buvo stacionare gydytas ne trumpiau nei 3 dienas, kai draudimo išmoka nemokama pagal kitus šios lentelės straipsnius:

a) 3 – 4 dienas

b) 5 – 14 dienų

c) 15 – 21 dienas

d) 22 dienas ir daugiau Pastabos.

1. Jei pagal šj str. buvo išmokėta draudimo išmoka, o vėliau nustatyta, kad pagal kitą (kitus) straipsnius turi būti išmokėta didesnė draudimo išmoka, tai ją mokant išskaičiuojama išmoka, mokėta pagal šj str.

2. Draudimo išmoka dėl infekcinių susirgimų, kurių natūralus perdavimo būdas yra jvairių gyvūnų jkandimai/ jgėlimai (pvz.: erkinio encefalito, Laimo ligos, stabligės, pasiutligės ir kt.), botulizmo, o taip pat jvairios kilmės pūlinių, tromboflebitų, venų išsiplėtimų nemokama.

5 %

8 %

10 %

PAPILDOMO DRAUDIMO SĄLYGA NR. 253: MIRTIS

DĖL NELAIMINGO ATSITIKIMO

Draudžiamieji jvykiai

253.1. Draudžiamasis jvykis yra nelaimingas atsitikimas, jvykęs apdraustajam, galiojant draudimo apsaugai, jei dėl kūno sužalojimų, patirtų to jvykio metu, per 180 dienų apdraustasis miršta.

nuodingaisiais augalais ar grybais. Infekcinė liga nėra laikoma nelaimingu atsitikimu.

253.2. Jei teismas apdraustąjj paskelbia mirusiu, tai laikoma draudžiamuoju jvykiu, jeigu teismo sprendime nurodyta, kad apdraustasis dingo be žinios esant aplinkybėms, kurios grėsė mirtimi ir davė pagrindą spėti jj žuvus dėl draudžiamojo jvykio, ir jeigu apdraustojo dingimo bei spėjamo žuvimo diena yra draudimo apsaugos galiojimo laikotarpyje. Jei teismas pripažjsta apdraustąjj nežinia kur esančiu, tai nelaikoma draudžiamuoju jvykiu.

253.3. Įvykis laikomas draudžiamuoju, jei jis yra patvirtintas oficialiais dokumentais ir tinkamais jrodymais.

Nedraudžiamieji jvykiai

253.4. Nedraudžiamuoju jvykiu laikomas nelaimingas atsitikimas arba apdraustojo sveikatos sutrikimas, susijęs su:

253.4.1. apdraustojo tyčiniu susižalojimu, apsinuodijimu ar bandymu nusižudyti;

253.4.2. apdraustojo svaiginimusi alkoholiu, toksinėmis, narkotinėmis,

psichotropinėmis ar kitomis centrinę nervų sistemą veikiančiomis medžiagomis arba vaistų vartojimu be atitinkamo gydytojo paskyrimo;

253.4.3. tyčine apdraustojo veika, užtraukiančia apdraustajam administracinę ar baudžiamąją atsakomybę;

253.4.4. xxxx, karo veiksmais ar nepaprastosios padėties jvedimu, radioaktyvaus spinduliavimo poveikiu;

253.4.5. apdraustojo dalyvavimu muštynėse ir/ar jų inicijavimu (išskyrus atvejus, kai neperžengiama būtinosios ginties riba arba fizinės jėgos panaudojimas yra tiesiogiai susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu);

253.4.6. operacija, gydymu ar kitomis medicininėmis procedūromis, išskyrus atvejus, kai tos procedūros buvo atliekamos gydant draudžiamojo jvykio metu atsiradusius sveikatos sutrikimus.

Draudimo išmoka dėl draudžiamojo jvykio

253.5. Atsitikus draudžiamajam jvykiui, išmokama draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma mirties dėl nelaimingo atsitikimo atvejui.

Išmoka nedraudžiamojo jvykio atveju

253.6. Nedraudžiamojo jvykio arba jvykio, atsitikusio, kai draudimo apsauga buvo sustabdyta, atvejais draudikas jokių išmokų nemoka.

Pranešimo apie draudžiamąjj jvykj terminai

253.7. Apie atsitikusj draudžiamąjj jvykj reikia raštu pranešti draudikui nedelsiant ir būtinai ne vėliau kaip per vieną mėnesj po apdraustojo mirties arba per vieną mėnesj po teismo sprendimo paskelbti apdraustąjj mirusiu jsigaliojimo.

Dokumentai, pateikiami kreipiantis dėl draudimo išmokos

253.8. Kreipiantis j draudiką dėl draudimo išmokos mokėjimo, būtina pateikti šiuos dokumentus:

253.8.1. asmens, pretenduojančio j draudimo išmoką, tapatybę patvirtinantj dokumentą;

253.8.2. dokumentą, patvirtinantj naudos gavėjo paskyrimą, jei jis atskirai parašytas;

253.8.3. prašymą, kuriame nurodomi draudžiamojo jvykio data, vieta, priežastys ir aplinkybės, taip pat išmokos gavėjo sąskaita banke, j kurią pageidaujama gauti išmoką;

253.8.4. detalias pažymas iš sveikatos priežiūros jstaigos (-ų), kuriose nurodytos apdraustojo mirties priežastys;

253.8.5. apdraustojo medicininj mirties liudijimą arba valstybinio civilinių aktų registro išduotą mirties jrašą liudijantj išrašą. Tuo atveju, jeigu draudikas

turi tiesioginę internetinę prieigą prie valstybės jgaliotos institucijos tvarkomų civilinės būklės aktų jrašų, draudikas gali nereikalauti pateikti mirties liudijimą ar išrašą;

253.8.6. paveldėjimo teisės liudijimą, jei j draudimo išmoką pretenduoja teisėti jpėdiniai;

253.8.7. nelaimingo atsitikimo darbe aktą, jei toks aktas buvo surašytas;

253.8.8. jvykio aktą, surašytą policijoje, jei toks aktas buvo surašytas, tardymo išvadą, teismo sprendimą, jei dėl nelaimingo atsitikimo buvo keliama baudžiamoji byla, arba jei nelaimingas atsitikimas susijęs su jvykiu, dėl kurio buvo keliama byla;

253.9. Draudikui atskirai pareikalavus, draudikui turi būti pateiktas draudimo liudijimas (nuorašas) ir draudiko nustatytais dokumentais jforminti draudimo sutarties sąlygų pakeitimai ir papildymai.

253.10. Draudikas savo nuožiūra gali pareikalauti kitų, šių draudimo taisyklių 253.8 punkte neišvardintų dokumentų, reikalingų draudimo išmokos pagrjstumui ar teisei j išmoką nustatyti.

253.11. Jei kuris nors dokumentas yra išduotas

užsienio valstybės institucijų, draudikas gali pareikalauti, kad kartu būtų pateiktas tinkamai patvirtintas dokumento vertimas j lietuvių kalbą. Draudikas vertimo išlaidų neatlygina.

Draudimo išmokos gavėjas

253.12. Draudimo išmoka yra mokama pagal paskutinj draudikui žinomą naudos gavėjo paskyrimą. Tais atvejais, kai naudos gavėjas nepaskirtas, juo tampa apdraustojo teisėti jpėdiniai.

253.13. Jei informacija apie naudos gavėjo skyrimą/keitimą/atšaukimą pateikiama po draudimo išmokos išmokėjimo, tai pateikusių asmenų pretenzijų draudikas netenkina ir jokių papildomų išmokų nemoka.

253.14. Jei vienintelis paskirtas naudos gavėjas mirė tuo pačiu metu, kai jvyko draudžiamasis jvykis, arba mirė iki draudžiamojo jvykio ir nebuvo paskirtas kitas naudos gavėjas, draudimo išmoka apdraustojo mirties atveju mokama apdraustojo teisėtiems jpėdiniams, o pasibaigus draudimo laikotarpiui – apdraustajam. Jeigu vienas iš paskirtų naudos gavėjų mirė tuo pačiu metu, kai jvyko draudžiamasis jvykis, arba

mirė iki draudžiamojo jvykio ir vietoj jo nebuvo paskirtas kitas naudos gavėjas, draudimo išmoka proporcingai sumokama kitiems paskirtiems naudos gavėjams, proporcingai padidinus jiems tenkančias išmokos dalis.

253.15. Draudimo išmoka negali būti mokama asmeniui, dėl kurio tyčinės veikos (nustatytos teismo) apdraustasis mirė. Tokiu atveju kaltam asmeniui priklausanti mokėtinos draudimo išmokos dalis mokama:

253.15.1. kitiems paskirtiems naudos gavėjams proporcingai padidinus jiems tenkančias išmokos dalis;

253.15.2. apdraustojo teisėtiems jpėdiniams, jeigu kitų naudos gavėjų nebuvo paskirta.

253.16. Jei po draudžiamojo jvykio nespėjęs gauti jam mokėtinos draudimo išmokos mirė išmokos gavėjas, draudimo išmoka mokama mirusio gavėjo teisėtiems jpėdiniams.

PAPILDOMO DRAUDIMO SĄLYGA NR. 261: KRITINĖS LIGOS

Draudžiamieji jvykiai

261.1. Draudžiamasis jvykis yra Išplėstiniame kritinių ligų sąraše nurodyta kritinė liga, diagnozuota apdraustajam draudimo apsaugos galiojimo metu, arba sąraše nurodytas gydymas ar chirurginė operacija, apdraustajam atlikta draudimo apsaugos galiojimo metu.

Išplėstinis kritinių ligų sąrašas ir diagnozavimo kriterijai pateikiami šios Papildomo draudimo sąlygos Priede Nr. 1. Kritinės ligos diagnozė turi visiškai atitikti Priede Nr. 1 nurodytus reikalavimus.

261.2. Įvykis laikomas draudžiamuoju, jei jis yra patvirtintas oficialiais dokumentais ir tinkamais jrodymais.

261.3. Atsitikus draudžiamajam jvykiui, draudimo sąlygos galiojimas pasibaigia.

Nedraudžiamieji jvykiai

261.4. Nedraudžiamuoju jvykiu laikoma kritinė liga:

261.4.1. diagnozuota per pirmuosius 3 šios Papildomo draudimo sąlygos galiojimo mėnesius, arba, jei draudimo apsauga buvo sustabdyta ir atnaujinta, – per pirmuosius 3 mėnesius po draudimo apsaugos atnaujinimo;

261.4.2. atsiradusi tuo metu, kai apdraustasis yra infekuotas ŽIV;

261.4.3. susijusi su apdraustojo tyčiniu susižalojimu, apsinuodijimu ar bandymu nusižudyti;

261.4.4. dėl kurios apdraustasis mirė nepraėjus 30 dienų nuo kritinės ligos diagnozavimo;

261.4.5. susijusi su karu, karo veiksmais ar nepaprastosios padėties jvedimu, radioaktyvaus spinduliavimo poveikiu.

Draudimo išmoka dėl draudžiamojo jvykio

261.5. Draudžiamojo jvykio atveju išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi draudimo sumai kritinės ligos atvejui.

261.6. Jeigu draudimo suma kritinės ligos atvejui buvo padidinta, tai draudžiamojo jvykio per pirmuosius 3 mėnesius po draudimo sumos padidinimo atveju mokama draudimo suma yra lygi mažiausiai iš draudimo sumų kritinės ligos atvejui, galiojusių per paskutinius 3 mėnesius.

261.7. Draudimo išmoka dėl kritinės ligos mokama tik vieną kartą, nepaisant, kiek ir kokių kritinių ligų apdraustajam diagnozuojama.

261.8. Draudimo sutarties galiojimo metu draudikas turi teisę ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus keisti šios Papildomo draudimo sąlygos Priede Nr. 1 pateiktą Išplėstinj kritinių ligų sąrašą, jtraukdamas naujas ligas ar išbraukdamas esamas, taip pat keisti kritinių ligų diagnozavimo kriterijus, raštu jspėjęs draudėją ne vėliau kaip prieš vieną mėnesj iki numatomo keitimo. Jei draudėjas

nesutinka su keitimu, apie tai jis privalo raštu informuoti draudiką. Draudėjas tokiu atveju turi teisę nemokamai keisti draudimo sutarties sąlygas, susijusias su šia Papildomo draudimo sąlyga, arba nutraukti draudimo sutartj šių taisyklių Bendrosios dalies 31 punkte nustatyta tvarka. Jei iki pranešime nurodytos pakeitimo jsigaliojimo datos draudėjas raštu nesikreipia

j draudiką dėl draudimo sutarties nutraukimo arba sąlygų keitimo, tai laikoma, kad jis su pakeitimu sutiko.

Išmoka nedraudžiamojo jvykio atveju

261.9. Nedraudžiamojo jvykio arba jvykio, atsitikusio, kai draudimo apsauga buvo sustabdyta, atvejais draudikas jokių išmokų nemoka.

Pranešimo apie draudžiamąjj jvykj terminai

261.10. Apie atsitikusj draudžiamąjj jvykj reikia raštu pranešti draudikui nedelsiant ir būtinai ne vėliau kaip per vieną mėnesj nuo diagnozės nustatymo dienos arba stacionarinio gydymo, kurio metu diagnozuojama liga, paskutinės dienos.

Dokumentai, pateikiami kreipiantis dėl draudimo išmokos

261.11. Kreipiantis j draudiką dėl draudimo išmokos mokėjimo, būtina pateikti šiuos dokumentus:

261.11.1. asmens, pretenduojančio j draudimo išmoką, tapatybę patvirtinantj dokumentą;

261.11.2. dokumentą, patvirtinantj naudos gavėjo paskyrimą, jei jis atskirai parašytas;

261.11.3. prašymą, kuriame nurodomi draudžiamojo jvykio data, vieta, stacionarinio ar ambulatorinio gydymo pobūdis ir trukmė, taip pat išmokos gavėjo sąskaita banke, j kurią pageidaujama gauti išmoką;

261.11.4. detalias pažymas iš sveikatos priežiūros jstaigos (-ų) su patvirtinta diagnoze, anamnezės, tyrimų ir skirto gydymo aprašymu, pagal kurias būtų galima nustatyti, ar diagnozė tiksliai atitinka šios Papildomo draudimo sąlygos Priede Nr. 1 nurodytus kriterijus;

261.11.5. nejgalumą ar darbingumo praradimą patvirtinantj dokumentą, jei toks dokumentas apdraustajam yra išduotas;

261.12. Draudikui atskirai pareikalavus, draudikui turi būti pateiktas draudimo liudijimas (nuorašas) ir draudiko nustatytais dokumentais jforminti draudimo sutarties sąlygų pakeitimai ir papildymai.

261.13. Draudikas savo nuožiūra gali pareikalauti kitų, šių draudimo taisyklių 261.11 punkte neišvardintų dokumentų, reikalingų draudimo išmokos pagrjstumui ar teisei j išmoką nustatyti.

261.14. Draudikas gali pareikalauti, kad draudiko sąskaita diagnozė būtų patvirtinta draudiko nurodytoje sveikatos priežiūros jstaigoje.

261.15. Jei kuris nors dokumentas yra išduotas užsienio valstybės institucijų, draudikas gali pareikalauti, kad kartu būtų pateiktas tinkamai patvirtintas dokumento vertimas j lietuvių kalbą. Draudikas vertimo išlaidų neatlygina.

Draudimo išmokos gavėjas

261.16. Draudimo išmoka mokama apdraustajam, jei draudimo liudijime ar draudiko nustatytais būdais jformintuose draudimo sutarties sąlygų pakeitimuose ir papildymuose nenustatyta kitaip.

261.17. Draudimo išmoka negali būti mokama asmeniui, dėl kurio tyčinės veikos (nustatytos teismo) jvyko draudžiamasis jvykis. Tokiu atveju kaltam asmeniui priklausanti mokėtinos draudimo išmokos dalis mokama:

261.17.1. kitiems paskirtiems naudos gavėjams proporcingai padidinus jiems tenkančias išmokos dalis;

261.17.2. apdraustajam, jeigu kitų naudos gavėjų nebuvo paskirta.

261.18. Jei po draudžiamojo jvykio nespėjęs gauti jam mokėtinos draudimo išmokos mirė išmokos gavėjas, draudimo išmoka mokama mirusio gavėjo teisėtiems jpėdiniams.

PAPILDOMO DRAUDIMO SĄLYGOS NR. 261

PRIEDAS NR. 1: IŠPLĖSTINIS KRITINIŲ LIGŲ SĄRAŠAS

IŠPLĖSTINIS SĄRAŠAS:

1. Miokardo infarktas

2. Vainikinių širdies kraujagyslių šuntavimo operacija

3. Insultas (smegenų infarktas)

4. Vėžys

5. Inkstų funkcijos nepakankamumas

6. Vidaus organų transplantacija

7. Galūnių netekimas / galūnių funkcijų netekimas

8. Aklumas

9. Trečiojo laipsnio nudegimai

10. Aortos operacijos

11. Širdies vožtuvo pakeitimas ar funkcijos atstatymas

12. Kurtumas

13. Kalbos praradimas

14. Išsėtinė sklerozė

15. Parkinsono liga iki 60 metų

16. Gėrybinis galvos smegenų auglys

17. Alzheimerio liga iki 60 metų amžiaus

18. Nejgalumas, visiškas ir nuolatinis darbingumo praradimas

1. MIOKARDO INFARKTAS

Miokardo infarktu vadinamas ūmus nepraeinamas širdies raumens pakenkimas (nekrozė), kuris išsivysto nutrūkus būtinai kraujotakai atitinkamoje širdies raumens srityje. Diagnozė turi būti pagrjsta visais trimis žemiau paminėtais kriterijais:

1. būdingas užsitęsęs krūtinės skausmas;

2. nauji elektrokardiografiniai pakitimai, būdingi miokardo infarktui;

3. miokardo infarktui specifinių fermentų koncentracijos kraujo serume padidėjimas.

2. VAINIKINIŲ ŠIRDIES KRAUJAGYSLIŲ ŠUNTAVIMO OPERACIJA

Atvira vainikinių širdies kraujagyslių operacija, atliekama dviejų ar daugiau vainikinių širdies kraujagyslių susiaurėjimo ar užakimo korekcijai, kaip transplantantą naudojant kojos paviršinę veną, vidinę krūtinės ar kitą tinkamą arteriją.

Draudimo išmoka mokama tik tuo atveju, kai operacijos būtinumas pagrjstas angiografija. Dėl balioninės angioplastikos draudimo išmoka nemokama.

3. INSULTAS (SMEGENŲ INFARKTAS)

Ūmus smegenų kraujotakos sutrikimas (dėl smegenų audinio infarkto, netrauminės kilmės kraujosrūvos iš smegenų kraujagyslių ar embolizacijos iš ekstrakranijinių (už kaukolės ribų esančių) šaltinių), sukeliantis neurologines pasekmes, trunkančias ilgiau nei 24 valandas. Draudimo išmoka mokama tik tuo atveju,

kai lieka nuolatinės neurologinės pasekmės. Nuolatinės neurologinės pasekmės turi būti patvirtintos gydytojo neurologo, praėjus ne mažiau kaip 6 savaitėms nuo insulto.

4. VĖŽYS

Nekontroliuojamas piktybinių ląstelių augimas ir plitimas (jsiskverbimas) j audinius. Draudimo išmoka mokama tik esant nenuginčijamiems invazijos j audinius jrodymams ir kai ląstelių piktybiškumas patvirtintas histologiškai.

Diagnozė turi būti patvirtinta gydytojo, turinčio teisę diagnozuoti ir gydyti piktybinius susirgimus.

Vėžio sąvoka taip pat apima leukozes ir limfomas. Šiais atvejais diagnozė turi būti patvirtinta gydytojo onkologo arba hematologo bei atitinkamu kraujo tyrimu.

Draudimo išmoka nemokama dėl:

• lokalizuotų neinvazinių auglių, turinčių tik ankstyvų supiktybėjimo pokyčių (carcinoma in situ), ikivėžiniai susirgimai;

• odos vėžių (išskyrus piktybinę melanomą);

• pirmos stadijos limfogranulomatozės;

• lėtinės limfoleukozės;

• bet kokių auglių, kai apdraustasis yra infekuotas ŽIV (žmogaus imunodeficito virusu).

5. INKSTŲ FUNKCIJOS NEPAKANKAMUMAS

Visiškas inkstų funkcijos nepakankamumas dėl lėtinio ir nepraeinamo abiejų inkstų funkcijos pakenkimo. Draudimo išmoka mokama, jeigu apdraustajam atlikta inkstų transplantacijos operacija arba atliekamos reguliarios dializės. Draudimo išmoka nemokama dėl vienpusės nefrektomijos ir ūmaus inkstų funkcijos nepakankamumo (kai būna reikalingos laikinos dializės).

6. VIDAUS ORGANŲ TRANSPLANTACIJA

Širdies, plaučių, kepenų, kaulų čiulpų persodinimo operacija, kai apdraustasis yra recipientas, arba kai apdraustasis yra jtrauktas j oficialų sąrašą laukiančiųjų vienos iš aukščiau minėtų operacijų (operacijai yra gyvybinės

indikacijos ir nėra kontraindikacijų). Draudimo išmoka donorams nemokama.

7. GALŪNIŲ NETEKIMAS / GALŪNIŲ FUNKCIJOS NETEKIMAS

Visiškas ir nepraeinamas dviejų ar daugiau galūnių arba jų funkcijos netekimas dėl traumos ar ligos. Galūnės netekimu laikomas galūnės

ar jos funkcijos netekimas aukščiau kelio ar alkūnės sąnario. Kai kuriais atvejais galūnės funkcijos netekimas gali būti laikinas, tokiu atveju draudimo išmoka mokama, jeigu galūnės funkcijos netekimas išlieka praėjus 6 mėnesiams po diagnozės nustatymo.

8. AKLUMAS

Visiškas, pastovus, negrjžtamas ir nekoreguojamas medicininėmis priemonėmis ir procedūromis regėjimo netekimas abiem akimis

dėl traumos ar ligos. Diagnozė turi būti kliniškai pagrjsta gydytojo oftalmologo. Kai kuriais atvejais aklumas gali būti laikinas, tokiu atveju draudimo išmoka mokama, jei visiškas aklumas abiem akimis išlieka praėjus 6 mėnesiams po diagnozės nustatymo.

9. TREČIOJO LAIPSNIO NUDEGIMAI

Nudegimai, kurie apima mažiausiai 20% kūno paviršiaus ploto ir suardo visus odos sluoksnius.

10. AORTOS OPERACIJOS

Atvira operacija, kurios metu ligos pažeista aortos dalis yra pašalinama ir pakeičiama protezu. Draudimo išmoka mokama tik tuo atveju, jeigu atliekama krūtininės arba pilvinės aortos dalies operacija. Draudimo išmoka nemokama atliekant aortos šakų operacijas arba jei operacija atliekama dėl trauminio aortos pažeidimo.

11. ŠIRDIES VOŽTUVO PAKEITIMAS AR FUNKCIJOS ATSTATYMAS

Vieno ar daugiau širdies vožtuvų (aortos, dviburio (mitralinio), pulmoninio (plaučių kamieno), triburio) pakeitimas protezu ar funkcijos atstatymas atviros širdies operacijos metu dėl stenozės, nepakankamumo ar šių faktorių kombinacijos. Išmoka nemokama,

jei širdies vožtuvo funkcija atstatyta uždaros chirurginės intervencijos metu.

12. KURTUMAS

Visiškas, pastovus, negrjžtamas ir nekoreguojamas medicininėmis priemonėmis ir procedūromis abiejų ausų klausos netekimas. Diagnozė turi būti patvirtinta gydytojo otorinolaringologo. Kai kuriais atvejais klausos praradimas gali būti laikinas, tokiu atveju draudimo išmoka mokama, jei visiškas klausos praradimas abiem ausimis išlieka praėjus 6 mėnesiams po diagnozės nustatymo.

13. KALBOS PRARADIMAS

Visiškas, pastovus, negrjžtamas ir nekoreguojamas medicininėmis priemonėmis ir procedūromis gebėjimo kalbėti praradimas dėl trauminio pažeidimo ar ligos. Išmoka mokama ir tais atvejais, kai kalba prarandama dėl chirurginio ir medikamentinio ligos gydymo. Diagnozė turi būti patvirtinta gydytojo otorinolaringologo. Kai kuriais atvejais kalbos praradimas gali būti laikinas, tokiu atveju draudimo išmoka mokama, jei visiškas kalbos praradimas išlieka praėjus 6 mėnesiams po diagnozės nustatymo.

14. IŠSĖTINĖ SKLEROZĖ

Neabejotina išsėtinės sklerozės diagnozė turi būti patvirtinta gydytojo neurologo pagal diagnozės nustatymo dienai galiojančius išsėtinės sklerozės diagnostikos kriterijus. Be to, turi būti akivaizdus motorinių arba sensorinių funkcijų sutrikimas, trunkantis ne mažiau kaip 6 mėnesius.

2019/10/31

15. PARKINSONO LIGA IKI 60 METŲ AMŽIAUS

Neabejotina idiopatinės (pirminės) Parkinsono ligos diagnozė turi būti patvirtinta gydytojo neurologo pagal diagnozės nustatymo dienai galiojančius Parkinsono ligos diagnostikos kriterijus apdraustajam iki 60 metų amžiaus. Turi būti akivaizdūs nevalingo rankų tremoro, raumenų rigidiškumo ir sulėtėjusių kūno judesių simptomai. Išmoka nemokama, jei Parkinsono ligos priežastis yra piktnaudžiavimas alkoholiu, medikamentų perdozavimas ar riboto prieinamumo vaistų vartojimas, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus. Ši būklė turi būti patvirtinta medicininiais dokumentais ir tęstis ne trumpiau 3 mėnesių.

16. GĖRYBINIS GALVOS SMEGENŲ AUGLYS

Draudžiamuoju jvykiu laikomas nepiktybinio galvos smegenų naviko pašalinimas naudojant bendrąją narkozę, kai lieka pastovios neurologinės pasekmės, arba neoperabili būklė, kai nepiktybinis galvos smegenų navikas sukelia pastovius neurologinius simptomus. Išmoka nemokama galvos smegenų cistų, granuliomų, galvos smegenų arterijų ir venų darinių, hematomos, konkorėžinės liaukos ir nugaros smegenų gėrybinių auglių atvejais. Diagnozė turi būti patvirtinta gydytojo neurologo ar neurochirurgo ir kompiuterinės tomografijos ar magnetinio branduolinio rezonanso tyrimais.

17. ALZHEIMERIO LIGA IKI 60 METŲ AMŽIAUS

Neabejotina Alzheimerio ligos diagnozė turi būti patvirtinta gydytojo neurologo pagal diagnozės nustatymo dienai galiojančius Alzheimerio

ligos diagnostikos kriterijus apdraustajam iki 60 metų amžiaus. Ši būklė turi būti patvirtinta

medicininiais dokumentais ir tęstis ne trumpiau 3 mėnesių.

18. NEĮGALUMAS, VISIŠKAS IR NUOLATINIS DARBINGUMO PRARADIMAS

Tai yra sveikatos būklė, kai apdraustasis visiškai ir negrjžtamai suluošinamas iki 60 metų amžiaus dėl negrjžtamų sveikatos sutrikimų ar kūno sužalojimų, kurie lemia, jog apdraustasis yra visiškai nejgalus ir/ar visiškai praradęs darbingumą, t.y. negali atlikti jokio darbo pagal darbo sutartj arba civilinės teisės sutartj, būti laisvai samdomu darbuotoju arba atlikti bet kokj mokamą darbą.

Teisė gauti draudimo išmoką atsiranda, kai draudikas gauna jrodymą, jog apdraustasis yra visiškai nedarbingas 6 mėnesius iš eilės ir bus visiškai ir nuolat nedarbingas po šio laikotarpio.

MANDATUM LIFE INSURANCE COMPANY LIMITED LIETUVOS FILIALAS ADRESAS SALTONIŠKIŲ G. 2, LT-08126, VILNIUS

FILIALO KODAS 300625720 XXX.XXXXXXXXXXXX.XX

Document Metadata

Table of Contents

GYVYBĖS DRAUDIMO KAINYNAS NR. 19-1NTL

Document Metadata