ERGO LIETUVA, TPDT-2011) NR. 030

UADB „ERGO Lietuva“

(ERGO LIETUVA, TPDT-2011) NR. 030

TRANSPORTO PRIeMONIų DRAUDIMO TAISYKLĖS

Patvirtinta UADB „ERGO Lietuva“ 2011 07 26 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 149

Galioja nuo 2011 09 01

1 Bendrosios sąvokos

2 Draudėjo prašymo sudaryti draudimo sutartj forma ir turinys

3 Draudžiamieji jvykiai

4 Nedraudžiamieji jvykiai

5 Draudimo objektas

6 Draudimo galiojimo teritorija

7 Draudimo sumų, jmokų dydžių apskaičiavimo tvarka ir mokėjimo pagrindai bei atsakomybė ir pasekmės dėl jų nesilaikymo

8 Draudimo sutarties galiojimo terminai

9 Dvigubas draudimas, draudimas padidintomis ir sumažintomis sumomis

10 Ikisutartinės draudėjo ir draudiko teisės bei pareigos

11 Draudėjo ir draudiko teisės bei pareigos draudimo sutarties galiojimo metu

12 Draudėjo pareigos draudžiamojo jvykio atveju

13 Žalos nustatymo tvarka

14 Draudimo išmokų apskaičiavimas

15 Draudimo išmokos mokėjimo terminai

16 Atgauta transporto priemonė

17 Xxxxxxxx išmokos nemokėjimo priežastys

18 Draudimo sutarties pakeitimo ir nutraukimo sąlygos. Piniginė kompensacija už draudimo sutarties nutraukimą

19 Draudiko teisių ir pareigų pagal draudimo sutartj perleidimo kitam ar kitiems draudikams tvarka

20 Atsakomybė už draudimo taisyklių pažeidimus

21 Xxxxxxxxx xxxx asmens naudai

22 Ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka

1. BENDROSIOS SĄVOKOS

1.1 Draudėjas - asmuo, kuris kreipėsi j draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo ar kuriam draudikas pasiūlė sudaryti draudimo sutartj, arba kuris sudarė draudimo sutartj su draudiku.

1.2 Draudikas – UADB „ERGO Lietuva“.

1.3 Draudimo taisyklės – draudiko parengtos standartinės draudimo sutarties sąlygos, kurios yra neatskiriama draudimo sutarties dalis.

1.4 Draudimo sutartis – sutartis, kuria draudikas jsipareigoja už nustatytą drau- dimo jmoką (premiją) sumokėti draudimo išmoką draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jei jvyksta draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis jvykis. Draudimo sutartj sudaro šios draudimo taisyklės, rašytinis prašymas sudaryti draudimo sutartj (jei jis buvo pateiktas), draudimo liudi- jimas, draudimo sutarties sąlygos, priedai.

1.5 Xxxxxxxx xxxxxx – draudimo objektui gresiantis tikėtinas pavojus.

1.6 Draudžiamasis jvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam jvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką.

1.7 Nedraudžiamasis jvykis – draudimo sutartyje ir/ar jstatymuose nurodytas atsitikimas, kuriam jvykus draudikas nemoka draudimo išmokos.

1.8 Numatomas draudimo laikotarpis – laikotarpis, nurodytas draudimo liudiji- me. Jei draudimo liudijime nenurodyta kitaip, numatomas draudimo laikotarpis yra 12 (dvylika) kalendorinių mėnesių. Tuo atveju, kai draudėjas tinkamai jvykdo pareigą sumokėti visą ar pirmą draudimo jmoką, numatomas draudimo laikotarpis sutampa su draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu.

1.9 Xxxxxxxx xxxxxxxxxx – draudiko išduodamas dokumentas, patvirtinantis draudimo sutarties sudarymą.

1.10 Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma arba pinigų suma, kuri apskaičiuojama draudimo sutartyje nustatyta tvarka, kurios neviršyda- mas draudikas atlygina draudžiamojo jvykio (draudžiamųjų jvykių) metu patirtą žalą.

1.11 Išskaita - pinigų suma, kurią kiekvieno draudžiamojo jvykio atveju apmo- ka pats draudėjas. Draudiko atsakomybė kiekvieno draudžiamojo jvykio atveju lygi nuostolio dydžiui, atėmus išskaitą. Išskaita gali būti išreikšta pinigų suma ir/arba pro- centais nuo nuostolio dydžio.

1.12 Transporto priemonė – gamyklos gamintojos sukomplektuota serijiniu būdu pagaminta sausumos (išskyrus geležinkelio transporto priemones) transporto prie- monė su jai išduotu valstybinio numerio ženklu.

1.13 Transporto priemonės dokumentai – tokie dokumentai, kurie patvirtina au- tomobilio tapatumą ir liudija teisėto valdymo faktą (pavyzdžiui: registracijos liudiji- mas, transporto priemonės jsigijimą liudijantys dokumentai ir panašūs dokumentai).

1.14 Transporto priemonės eksploatavimo taisyklės – gamyklos gamintojos ins- trukcija (taisyklės) dėl transporto priemonės valdymo ir eksploatavimo.

1.15 Draudimas „Rinkos verte“ - tai draudimo apsaugos variantas, kai draudikas atlygina dokumentais patvirtintas atlikto arba numatomo remonto išlaidas, reika- lingas transporto priemonės arba jos dalių rinkos vertei, kokia ji buvo draudžiamojo jvykio metu, atkurti, atsižvelgiant j jų, šiose taisyklėse nurodytą, nuvertėjimą. Va- gystės, plėšimo ar sunaikinimo atveju draudikas atlygina nuostolius, prilygstančius

transporto priemonės rinkos vertei, kokia ji buvo draudžiamojo jvykio metu, tačiau ne didesnius nei draudimo suma.

1.16 Draudimas „Nauja verte“ – tai draudimo apsaugos variantas, kai draudikas atlygina dokumentais patvirtintas atlikto arba numatomo remonto išlaidas, reika- lingas transporto priemonės arba jos dalių naujai vertei atkurti, nejvertinant dalių nuvertėjimo. Vagystės, plėšimo atveju draudikas atlygina nuostolius, prilygstančius naujos neeksploatuotos transporto priemonės vertei, kuri nekinta visą draudimo su- tarties galiojimo laikotarpj, tačiau ne ilgiau negu dvejus pirmuosius draudimo metus.

1.17 Draudimo metai – draudimo sutarties galiojimo laikotarpis, lygus 12 (dvylikai) kalendorinių mėnesių.

1.18 Transporto priemonės ar jos dalių vagystė - svetimo turto pagrobimas; transporto priemonės plėšimas - svetimo turto pagrobimas, panaudojant fizinj smur- tą ar grasinimus tuoj pat jj panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis. Šių taisyklių prasme nei vagyste, nei plėšimu nėra laikomi ir pagal šias taisykles nėra apdraudžiami atvejai (rizika) dėl transporto priemonės pasisavini- mo, jvykdyto paties draudėjo ar jo jgalioto asmens ar kitų asmenų, kurie su transpor- to priemonės savininko ar jos teisėtų valdytojų žinia ir valia buvo jgiję teisę naudotis apdrausta transporto priemone.

1.19 Transporto priemonės papildoma jranga - transporto priemonėje neserijiniu būdu (ne gamyklos gamintojos) stacionariai jrengta ir sukomplektuota papildoma jranga: garso, vaizdo, telekomunikacinė aparatūra, lengvo lydinio ratlankiai, papildo- mi žibintai, slenksčiai, lankai, kitos transporto priemonės apdailos dalys bei aksesua- rai, sergėjimo sistema.

1.20 Apdraustieji asmenys - turintys teisę naudotis transporto priemone keleiviai (jskaitant vairuoją) jvykio metu, esantys transporto priemonėje, kuri nurodyta drau- dimo liudijime, ir apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų.

1.21 Nelaimingas atsitikimas - atvejis, kai apdraustojo kūnas staiga, ne dėl jo va- lios paveikiamas iš išorės ir padaroma žala jo sveikatai arba atimama gyvybė.

1.22 Laikinas nejgalumas – trumpalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavi- mo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas, kai dėl nelaimingo atsi- tikimo yra sutrikdomos asmens fizinės ir/ar psichinės funkcijos. Laikinas nejgalumas ir draudimo išmokos dydis nustatomas šiose taisyklėse numatyta tvarka.

1.23 Nejgalumas – ilgalaikis ir nuolatinis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyva- vimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas, kai dėl nelaimingo at- sitikimo yra sutrikdomos asmens fizinės ir/ar psichinės funkcijos arba jų netenkama. Nejgalumas ir draudimo išmokos dydis nustatomas šiose taisyklėse numatyta tvar- ka.

1.24 Nejgalumo lygis – asmens fizinių ir/ar psichinių funkcijų sutrikimo ir/ar neteki- mo dydis, nustatytas šių taisyklių numatyta tvarka.

1.25 Bendra sistema – keleivių draudimo nuo nelaimingų atsitikimų variantas, kai draudimo suma transporto priemonėje esantiems keleiviams kiekvienam asmeniui dalijama proporcingai lygiomis dalimis.

1.26 Vietų sistema – keleivių draudimo nuo nelaimingų atsitikimų variantas, kai vienoda draudimo suma apdraudžiama kiekviena transporto priemonėje jrengta sė- xxxx xxxxx. Jeigu draudžiamojo jvykio metu apdraustoje transporto priemonėje buvo daugiau keleivių, negu tai numatyta gamyklos gamintojos normatyvuose, draudi- mo išmoka, tenkanti nukentėjusiam keleiviui, yra mažinama proporcingai gamyklos

gamintojos jrengtų sėdimų vietų skaičiaus ir faktiškai automobilyje buvusių keleivių skaičiaus santykiu.

1.27 Pagalba kelyje – jvykis, kai draudėjas ar teisėtas transporto priemonės valdy- tojas, pradėjęs kelionę iš nuolatinės gyvenamosios vietos, dėl apdraustos transporto priemonės techninio gedimo, apgadinimo ar kitų jvykių, nurodytų šių taisyklių 3.4.1 punkte negali toliau tęsti numatytos kelionės. Transporto priemonės apgadinimas pagalbos kelyje draudimo atveju yra suprantamas kaip staigus ir betarpiškas mecha- ninės jėgos poveikis apdraustai transporto priemonei, dėl kurio nebegalima toliau saugiai naudoti transporto priemonės.

1.28 Gaisras - ugnis, atsiradusi ne jai skirtame židinyje arba išsiveržusi iš jo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo draudėjo ir galinti plisti savaime.

1.29 Sprogimas yra dujų ar garų plėtimusi pagrjstas staiga vykstantis jėgos pasi- reiškimas.

1.30 Rizikos padidėjimas po draudimo sutarties sudarymo yra tuomet, kai dėl pasikeitusių transporto priemonės eksploatavimo sąlygų ar aplinkybių (pavyzdžiui: transporto priemonės naudojimas taksi, inkasacijai, nuomai ar panašioms paslau- goms teikti, draudimo sutartyje numatytų transporto priemonę vairuojančių asmenų grupės vairuotojų stažo sumažėjimas) arba techninių charakteristikų pasikeičia drau- dimo rizika, ar dėl kitų priežasčių pasikeičia kuri nors aplinkybė, kurią nurodė prašyme sudaryti draudimo sutartj draudėjas (pvz.: transporto priemonės rakto (-ų) dingimas, papildomų raktų pasigaminimas, transporto priemonės sergėjimo sistemos pulto (-ų) dingimas, degimo arba durų (bagažinės dangčio) spynelių vagystė ar sugadinimas, transporto priemonės dokumentų dingimas, transporto priemonės išregistravimas iš valstybinio registro ir panašūs atvejai).

1.31 Draudimo teritorija – geografinė teritorija, kurioje atsitikusiam draudžiama- jam jvykiui galioja draudimo apsauga.

1.32 Didelis neatsargumas – asmens elgesys, pasireiškiantis veikimu ir/ar neveiki- mu, neatitinkantis minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų.

1.33 Teroristiniai aktai (terorizmas) - reiškia pavojaus žmogaus gyvybei ar svei- katai, turtui arba infrastruktūros objektams sukėlimą panaudojant arba grasinant panaudoti jėgą (pavyzdžiui: sprogdinant, padegant, paskleidžiant radioaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingas medžiagas, preparatus ar mikroorganizmus ir pan.), siekiant politinių, religinių, ideologinių ar etninių tikslų, tame tarpe ir turint tiks- lą paveikti ar jbauginti vyriausybę ir/ar visuomenę ar jos dalj.

2. DRAUDĖJO PRAŠYMO SUDARYTI DRAUDIMO SUTARTį FORMA IR TURINYS

2.1 Draudėjo prašymas sudaryti draudimo sutartj gali būti pateikiamas žodžiu. Draudikui pareikalavus, draudėjas prašymą sudaryti draudimo sutartj pateikia raštu. Transporto priemonių draudimo sutarčiai sudaryti draudėjas nurodo pageidaujamos apdrausti transporto priemonės tipą, markę, modelj, valstybinj numerj, identifikaci- jos numerj, variklio darbo tūrj ir galingumą, draudimo laikotarpj ir teritoriją, draudimo sumas ir rizikas, nuo kurių pageidaujama apdrausti transporto priemonę, bei privalo suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės jtakos draudžiamojo jvykio atsitikimo tikimybei ir šio jvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui. Raštu pateikto prašymo originalas jteikiamas draudikui. Draudikas, sudarydamas trans- porto priemonių draudimo sutartis, naudoja teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą standartinę draudimo liudijimo formą.

2.2 Prašymas sudaryti draudimo sutartj gali būti pateikiamas per atstovą. Drau- dikas turi teisę pareikalauti pateikti dokumentus, patvirtinančius atstovo jgaliojimus.

2.3 Draudėjas atsako už sudarant draudimo sutartj raštu ar žodžiu pateikiamų duomenų teisingumą. Sudarius draudimo sutartj, raštu pateiktas prašymas laikomas sudėtine draudimo sutarties dalimi. Jeigu po draudimo sutarties sudarymo nustato- ma, kad draudėjas suteikė draudikui žinomai melagingą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės jtakos draudimo rizikai jvertinti, tai draudikas turi teisę reika- lauti pripažinti draudimo sutartj negaliojančia, išskyrus atvejus, kai aplinkybės, kurias draudėjas nuslėpė, išnyko iki draudžiamojo jvykio ar neturėjo jtakos draudžiamajam jvykiui.

3. DRAUDŽIAMIEJI įVYKIAI

3.1 Transporto priemonių kasko draudimas: draudžiamuoju jvykiu šių taisyklių prasme laikomas draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu atsitikęs jvykis, kurio metu dėl tiesioginio, staigaus ir nenumatyto mechaninės jėgos poveikio iš išorės ar dėl gaisro, sprogimo buvo sugadinta, sunaikinta apdrausta transporto priemonė, taip pat jei apdrausta transporto priemonė (jos dalis (-ys)) buvo pavogta ar užvaldyta plėšimo būdu. Jei draudėjas ir draudikas dėl to atskirai susitarė ir aiškiai nurodė draudimo liu- dijime, apdraudžiama transporto priemonėje ir neserijiniu būdu stacionariai jrengta papildoma jranga, kuriai žala buvo padaryta dėl šiame punkte nurodyto draudžiamo- jo jvykio.

3.2 Keleivių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų: draudžiamuoju jvykiu šių tai- syklių prasme laikomas draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu jvykęs nelaimingas atsitikimas, kurio metu, vairuojant apdraustą transporto priemonę buvo sužaloti ar žuvo apdraustieji asmenys. Draudimo apsauga taip pat galioja dėl nelaimingų atsi- tikimų apdraustiesiems jlipant j ir išlipant iš apdraustos transporto priemonės. Ap- draustieji asmenys apdraudžiami pagal vieną iš šių sistemų - bendrąją sistemą arba vietų sistemą.

3.3 Transporto priemonės nuomos draudimas: draudžiamuoju jvykiu šių taisy- klių prasme laikomas draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu jvykęs jvykis, kurio metu dėl apdraustos transporto priemonės sugadinimo (išskyrus sunaikinimą ir pa- čios transporto priemonės vagystę, plėšimą), draudėjas negali naudotis apdrausta transporto priemone. Tokiu atveju draudikas apmoka ne aukštesnės kaip tos pačios transporto priemonės klasės/grupės transporto priemonės nuomą iš draudiko nu- rodytos transporto priemonių nuomos jmonės iki to momento, kuomet apdrausta transporto priemonė suremontuojama ir gali būti toliau eksploatuojama.

3.4 Pagalbos kelyje draudimas:

3.4.1 Jeigu draudėjas ir draudikas dėl to atskirai susitarė ir aiškiai nurodė drau- dimo liudijime, apdraudžiamos draudėjo išlaidos, susijusios su:

3.4.1.1 neatidėliotina pagalba jvykio vietoje:

a) pagalba transporto priemonei sugedus ar kelyje jvykus transporto priemonės apgadinimui:

tuo atveju, kai tęsti kelionę transporto priemone keltų pavojų kitiems eismo dalyviams, sukeltų didesnius transporto priemonės gedimus ar tęsti kelionę dėl gedimų ar apgadinimo yra nejmanoma, draudikas organizuoja techninės pagalbos automobilio atvykimą ir apmoka išlaidas, susijusias su transporto priemonės remontu jvykio vietoje;

b) degalų pristatymu:

tuo atveju, kai transporto priemonei netikėtai pasibaigė degalai, apmokamos degalų pristatymo išlaidos (jskaitant ir išlaidas už degalus iki 5 litrų).

c) transporto priemonės transportavimas:

3.4.1.2 kelionės pratęsimu ar grjžimu atgal:

jei dėl gedimo ar apgadinimo transporto priemonės, kuria draudėjas ar ap- drausti asmenys pradėjo kelionę, nejmanoma suremontuoti arba ji pavagiama, draudikas organizuoja kelionę atgal iki draudėjo ar apdraustų asmenų nuola- tinės gyvenamos vietos arba tolimesnę kelionę iki numatytos vietos ir kelionę atgal nuo numatytos vietos iki nuolatinės gyvenamos vietos ir apmoka kelionės išlaidas;

3.4.1.3 nakvyne:

jei dėl gedimo ar apgadinimo transporto priemonės, kuria draudėjas ar ap- drausti asmenys pradėjo kelionę ir dar nėra nuvykę iki numatytos vietos, ne- jmanoma suremontuoti arba ji pavagiama, draudėjui pageidaujant, draudikas padės surasti vietą nakvynei ir apmokės vienos nakvynės išlaidas.

Jeigu draudėjas ar apdrausti asmenys pasinaudojo kelionės pratęsimo ar grjži- mo atgal paslauga, draudikas neapmoka nakvynės išlaidų;

3.4.1.4 prarastų transporto priemonės raktelių paslauga:

jeigu kelionės metu draudėjas ar apdrausti asmenys pametė apdraustos trans- porto priemonės raktelius, draudikas organizuoja transporto priemonės sa- vininko turimų atsarginių raktelių, esančių jo nurodytoje vietoje atsiuntimą ir apmoka persiuntimo išlaidas;

3.4.1.5 pagalba remontuojant automobilj;

jeigu po draudžiamojo jvykio transporto priemonę reikia remontuoti, draudikas padeda surasti transporto priemonių remonto paslaugas teikiančią bendrovę. Už draudiko pasiūlytų transporto priemonių remonto paslaugas teikiančios bendrovės pasirinkimą atsako draudėjas. Už atliktų darbų kokybę atsako trans- porto priemonių remonto paslaugas teikianti bendrovė.

3.4.1.6 Pakaitinio automobilio suteikimas:

Jeigu po draudžiamojo jvykio transporto priemonė yra remontuojama su drau- diku suderintoje transporto priemonių remonto paslaugas teikiančioje ben- drovėje, draudikas apmoka pakaitinio automobilio nuomos išlaidas. Pakaitinis automobilis suteikiamas atsižvelgiant j remontuojamos transporto priemonės klasę (dydj), bet ne aukštesnės nei kompaktinės klasės.

3.4.2 Pagalbos kelyje draudimo paslaugos suteikiamos ir su tuo susijusios išlai- dos atlyginamos draudėjui, apdraustos transporto priemonės vairuotojui ir kelei- viams.

3.4.3 Draudikas neapmoka pagalbos kelyje išlaidų, kurios atsiranda be draudiko ar jo jgalioto atstovo pasamdytų jmonių tiesioginio dalyvavimo.

3.5 „Mobilus kasko“ draudimas: draudžiamuoju jvykiu šių taisyklių prasme laiko- mas draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu atsitikęs kelių eismo jvykis, kurio metu buvo sugadinta, sunaikinta transporto priemonė, nenurodyta draudimo sutartyje ir nuosavybės teise nepriklausanti draudėjui (jskaitant ir jungtinės nuosavybės atvejj), bet teisėtu pagrindu laikinai perduota vairuoti draudėjui (draudimo išmoka nustato- ma atsižvelgiant j 14.5 punkto sąlygas).

3.6 Draudimo išmokų dėl atsitikusių draudžiamųjų jvykių apskaičiavimo tvarka ir dydis yra nurodyti šių taisyklių 14 punkte.

4. NEDRAUDŽIAMIEJI įVYKIAI

4.1 Nedraudžiamaisiais jvykiais, už kuriuos draudimo jmonė neprivalo mokėti draudimo išmokų, laikomi jvykiai, kurių metu žala padaroma draudimo objektui:

4.1.1 kai transporto priemonė naudojama atlikti veiksmus, kurių atlikimui ji nėra pritaikyta, arba naudojama nesilaikant transporto priemonės eksploatavimo taisyklių;

4.1.2 jei jvykio metu transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga; šių taisyklių prasme transporto priemonė laikoma techniškai netvarkinga, kuomet draudžiama ją eksploatuoti pagal kelių eismo taisykles (Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklėse numatyti „Motorinių transporto priemonių techninės būklės rei- kalavimai“). Ši išlyga netaikoma, kuomet nėra priežastinio ryšio tarp draudžiamojo jvykio ir apdraustos transporto priemonės techninės būklės;

4.1.3 kaip pasekmė gedimų, atsiradusių pačioje transporto priemonėje dėl jos eksploatavimo;

4.1.4 dėl gaisro, kai apdraustoje transporto priemonėje arba šalia jos buvo nau- dojamas atviros ugnies šaltinis bei kiti prietaisai, kuriuos yra draudžiama naudoti pagal transporto priemonės eksploatacijos taisykles;

4.1.5 kai specialios paskirties transporto priemonė, kurios pagrindinė paskirtis yra specialia jranga atlikti specialias funkcijas, atlieka šias funkcijas (pavyzdžiui: autokranas, autokopėčios, autobokštelis, gaisrinis automobilis, miškovežis ir pan.);

4.1.6 kai transporto priemonė valdoma neteisėto valdytojo, išskyrus tuos atve- jus, kai transporto priemonė apgadinama vagystės ar plėšimo metu;

4.1.7 apdraustos transporto priemonės valdytojui neturint teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės arba neturint teisės vairuoti transporto priemo- nę;

4.1.8 kai transporto priemonė dalyvauja bet kokio pobūdžio važiavimuose, ku- riuose siekiama kuo didesnio greičio, kliūčių jveikimo ir/ arba reikalaujama ypatin- go vairavimo meno, taip pat kai transporto priemonė naudojama mokymui vairuo- ti;

4.1.9 dėl darbo režimo ar darbo saugumo reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos teisės aktuose, pažeidimo;

4.1.10 kai transporto priemonė eksploatuojama ne kelių eismui skirtose teritori- jose;

4.1.11 kai transporto priemonė buvo valdoma neblaivaus, apsvaigusio nuo vais- tų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų valdytojo, taip pat kai pastarasis vartojo alkoholj ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo jvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo; šių taisyklių prasme neblaivu- mas ir apsvaigimas suprantamas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytą tvarką;

4.1.12 kai transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, nepakluso kelių policijos ar kitų kompetentingų institucijų pareigūnų reikalavi- mams;

4.1.13 dėl transporto priemonės savininko ir/ar valdytojo didelio neatsargumo;

4.1.14 kai draudžiamasis jvykis organizuojamas tyčia ar transporto priemonė naudojama nusikalstamiems veiksmams atlikti;

4.1.15 dėl žemės drebėjimo, radiacijos, branduolinės energijos poveikio;

4.1.16 bet kokia žala, nuostoliai ir išlaidos yra tiesiogiai ar netiesiogiai sąlygotos arba susijusios su sekančiais jvykiais, neatsižvelgiant j tai, kad žalos, nuostolių, išlaidų atsiradimui ar jų dydžiui galėjo turėti jtakos kitos priežastys ir aplinkybės:

a) karas, invazija, agresija, priešiški užsienio jėgų veiksmai, karinio pobūdžio veiksmai (nepriklausomai nuo to, ar buvo paskelbtas karas, ar ne), pilietinis karas, maištas, revoliucija, sukilimas, vidaus neramumai, pasiekę sukilimo, ka- rinės arba neteisėtos jėgos panaudojimo mastą, o taip pat streikas, lokautas, valdžios ar valdžios institucijų nurodymai ir/ar veiksmai;

b) bet kokio pobūdžio teroristiniai aktai (terorizmas).

Pagal šią išlygą neatlyginama taip pat žala, nuostoliai arba išlaidos, tiesiogiai ar netiesiogiai sukeltos arba susijusios su reagavimu, kelio užkirtimu ar nuslo- pinimu a) ir b) papunkčiuose nurodytų veiksmų ir jvykių ar bet kokiu kitu būdu susiję su šio punkto a) ir b) papunkčiuose nurodytais veiksmais ir/arba jvykiais.

4.2 Transporto priemonių kasko draudimas

4.2.1 Be šių taisyklių 4.1 punkte išvardytų nedraudžiamųjų jvykių, transporto priemonių kasko draudimas taip pat neatlygina:

4.2.1.1 žalos, padarytos padangoms; žala dėl padangų sugadinimo ar su- naikinimo atlyginama tik kaip eismo jvykio pasekmė, kai šio jvykio metu buvo sugadintos ir kitos apdraustos transporto priemonės dalys;

4.2.1.2 žalos transporto priemonės elektros instaliacijai, atsiradusios dėl trumpojo jungimo joje;

4.2.1.3 žalos dėl medžiagos, iš kurios padaryta transporto priemonė, savai- minių jskilimų ar trūkimų arba detalės (-ių) funkcijos (-ų) praradimo, senėjimo ar korozijos (pavyzdžiui: lingių išsitiesinimo, lonžeronų jtrūkimo, stiklo trūkimo, surūdijimo ir pan.);

4.2.1.4 žalos transporto priemonės dalims, atskirtoms nuo transporto prie- monės (nesukomplektuotoms su ja), išskyrus šių taisyklių 14.1.9.4 punkte nuro- dytą atvejj;

4.2.1.5 žalos dėl transporto priemonės vagystės, jei šioje transporto prie- monėje buvo palikti šios transporto priemonės dokumentai arba degimo ar durų (bagažinės dangčio) rakteliai, arba nejjungtos ir/ar neveikiančios sergėji- mo sistemos (signalizacijos), numatytos draudimo sutartyje;

4.2.1.6 žalos dėl transporto priemonės vagystės, jei draudikui nepateikiami transporto priemonės dokumentai arba degimo ar durų (bagažinės dangčio) rakteliai, ar sergėjimo sistemos (signalizacijos) valdymo pultai;

4.2.1.7 žalos dėl transporto priemonės pasisavinimo, jvykdyto paties drau- dėjo ar jo jgalioto asmens, ar kitų asmenų, kurie su transporto priemonės sa- vininko ar jos teisėtų valdytojų žinia ir valia buvo jgiję teisę naudotis apdrausta transporto priemone;

4.2.1.8 žalos, atsiradusios dėl turto konfiskavimo, arešto ar jo sugadinimo ar sunaikinimo valstybės valdžios institucijų nurodymu;

4.2.1.9 žalos, atsiradusios dėl to, kad apdraustą transporto priemonę ap- gadina ja vežamas krovinys. Šis punktas netaikomas, jei nėra galimybės objek- tyviai nustatyti, kokia žalos dalis padaryta transporto priemonei dėl krovinio poveikio ir kokia žalos dalis buvo padaryta dėl poveikio iš išorės. Taip pat šis punktas netaikomas, jeigu krovinio padaryta žala apdraustai transporto prie- monei atsiranda dėl kitų eismo dalyvių (išskyrus apdraustos transporto priemo- nės vairuotoją) kaltės, kurie atitinkamų institucijų yra pripažinti jvykio kaltinin- kais;

4.2.1.10 žalos, atsiradusios dėl krovinio pakrovimo j ar iškrovimo iš apdraus- tos transporto priemonės;

4.2.1.11 žalos, atsiradusios transporto priemonę pakraunant ar iškraunant, tikslu transportuoti sausumos, vandens ar oro transportu;

4.2.1.12 žalos dėl transporto priemonės salono dalių (jrangos) ištepimo, su- braižymo, suplėšymo padaryto apdraustos transporto priemonės valdytojo, keleivių ar naminių gyvūnų.

4.3 Keleivių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų:

4.3.1 Be šių taisyklių 4.1 punkte išvardintų nedraudžiamųjų jvykių, keleivių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų neapima:

4.3.1.1 nelaimingų atsitikimų dėl psichikos ar sąmonės sutrikimų, apo- pleksijos, epilepsijos ar kitų konvulsinių traukulių, ištinkančių visą apdraustojo kūną. Tačiau draudimo apsauga galioja, jei šiame punkte išvardinti sutrikimai ar traukuliai atsirado dėl nelaimingo atsitikimo, kuris pagal šias taisykles laikomas draudžiamuoju jvykiu;

4.3.1.2 nelaimingų atsitikimų, kuriuos patyrė apdraustasis asmuo sąmo- ningai darydamas ar rengdamasis padaryti nusikaltimą;

4.3.1.3 nelaimingų atsitikimų, kuriuos patyrė apdraustieji asmenys dėl prieš juos jvykdytos nusikalstamos veikos;

4.3.1.4 nelaimingų atsitikimų kelionėse, kurios rengiamos, vykdomos ar tęsiamos, apie tai nežinant jgaliotiesiems naudotis transporto priemone asme- nims ar prieš jų valią;

4.3.1.5 infekcinių susirgimų, išskyrus tų, kurių sukėlėjai patenka j organiz- mą susižeidus draudžiamojo jvykio, numatyto šiose taisyklėse, metu. Nežymūs odos ir gleivinės sužeidimai (nubrozdinimai, jbrėžimai) nelaikomi draudžiamai- siais jvykiais, nors per juos tuoj pat ar po kurio laiko ligos sukėlėjai patenka j organizmą. Pasiutligės ir stabligės atveju šis apribojimas negalioja. Infekcijoms, sukeltoms gydymo metu, taikytinas šių taisyklių 4.3.1.6 punktas;

4.3.1.6 sveikatos sutrikimų dėl gydymo ar operacijų, kurias apdraustasis at- lieka sau ar leidžia atlikti. Jeigu operacija ar gydymas (spindulinis, fizioterapinis ar medikamentinis) buvo būtinas dėl nelaimingo atsitikimo, tuomet tai vertina- ma kaip draudžiamasis jvykis;

4.3.1.7 pilvo ertmės ar pilvo apatinės dalies pažeidimų (trūkio, išvaržos); draudimo apsauga galioja ir šiuo atveju, jei tokius pažeidimus sąlygoja išorinis poveikis, numatytas šiose taisyklėse;

4.3.1.8 raiščių disko sužalojimų, taip pat kraujavimo iš vidaus organų ir sme- genų; šiais atvejais draudimo apsauga galioja, jei jų pagrindinė priežastis buvo nelaimingas atsitikimas, vertinamas kaip draudžiamasis jvykis;

4.3.1.9 patologinių sutrikimų dėl psichinių reakcijų, nepriklausomai nuo to, kas jas sukėlė.

5. DRAUDIMO OBJEKTAS

5.1 Priklausomai nuo draudimo sutarties turinio, transporto priemonių draudimo objektu gali būti turtiniai interesai:

5.1.1 susiję su apdraustos transporto priemonės valdymu, naudojimu, dispona- vimu arba su teisėtu pagrindu laikinai perduotos draudėjui transporto priemonės vairavimu;

5.1.2 susiję su nelaimingais atsitikimais dėl apdraustos transporto priemonės valdymo, naudojimo, disponavimo.

6. DRAUDIMO GALIOJIMO TERITORIJA

6.1 Transporto priemonių kasko draudimo, keleivių draudimo nuo nelaimingų at- sitikimų bei nuomos draudimo apsauga galioja geografinėje Europos teritorijoje.

6.2 Pagalbos kelyje draudimo apsauga galioja vienoje iš žemiau nurodytų terito- rijų:

6.2.1 Lietuvos Respublikos teritorijoje;

6.2.2 Europoje, t.y. Airija, Albanija, Andora, Austrija, Baltarusija, Belgija, Bosnija ir Hercegovina, Bulgarija, Čekija, Danija, Didžioji Britanija, Estija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, Kipras, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lichtenšteinas, Lietuva, Liuksemburgas, Makedonija, Malta, Monakas, Norvegija, Olandija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Rusija (iki Uralo kalnų), Serbija ir Juodkalnija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Ukraina, Vengrija, Vokietija.

7. DRAUDIMO SUMų, įMOKų DYDŽIų APSKAIČIAVIMO TVARKA IR MOKĖJIMO PAGRINDAI BEI ATSAKOMYBĖ IR PASEKMĖS DĖL Jų NESILAIKYMO

7.1 Draudimo suma

7.1.1 Transporto priemonė apdraudžiama vienu iš šių draudimo variantų - „rin- kos verte“ arba „nauja verte“;

7.1.2 Apdraustųjų sveikata bei gyvybė draudžiama draudėjo pasirinktomis draudimo sumomis nuo mirties, nejgalumo, laikino nejgalumo ar kūno sužalojimo.

7.1.3 Transporto priemonės nuomos draudimo suma nustatoma sutarties šalių susitarimu.

7.1.4 Pagalbos kelyje draudimo suma nustatoma sutarties šalių susitarimu.

7.1.5 Išmokėjus draudimo išmoką dėl nuostolių, lygių draudimo sumos daliai, draudiko prievolė lieka galioti iki draudimo sutarties galiojimo laikotarpio pabai- gos visai draudimo sumai, numatytai draudimo sutartyje. Draudikui išmokėjus draudimo išmoką dėl transporto priemonės sunaikinimo, vagystės ar plėšimo, draudiko prievolės pasibaigia pagal visas draudimo sutarties dalis.

7.2 Draudimo jmoka apskaičiuojama:

7.2.1 draudžiant transporto priemonę - pagal draudėjo prašyme nurodytos transporto priemonės tipą, markę, modelj, variklio darbo tūrj, keliamąją galią, draudimo laikotarpj, galiojimo teritoriją, draudimo sumas bei kitus duomenis ir aplinkybes, turinčias jtakos draudimo rizikos jvertinimui ir draudimo jmokos ap- skaičiavimui;

7.2.2 draudžiant keleivius nuo nelaimingų atsitikimų - pagal draudėjo prašyme nurodytas draudimo sumas;

7.2.3 draudžiant transporto priemonės nuomą - pagal draudėjo prašyme nuro- dytos transporto priemonės tipą bei klasę;

7.2.4 draudžiant pagalbos kelyje draudimu – pagal draudėjo prašyme xxxxxx- xxx draudimo sumas.

7.3 Apskaičiuojant draudimo jmoką pagal 7.2 punktą, ji gali būti koreguojama at- sižvelgiant j drausmingumo (nedrausmingumo) kategorijas.

7.4 Drausmingumo ir nedrausmingumo kategorijų nustatymo tvarka:

7.4.1 Drausmingumo ar nedrausmingumo kategorija siejama su draudimo su- tartimi ir draudimo grupe. Šių taisyklių prasme drausmingumu vadinamas drau- džiamųjų jvykių nebuvimas per draudimo metus, nedrausmingumu – jvykus drau- džiamajam jvykiui per draudimo metus;

7.4.2 Yra septynios drausmingumo kategorijos nuo D1 iki D7, 0 kategorija bei septynios nedrausmingumo kategorijos nuo E1 iki E7;

7.4.3 Drausmingumo ar nedrausmingumo kategorija, sudarant draudimo su- tartj, nustatoma atsižvelgus j buvusią drausmingumo ar nedrausmingumo kate- goriją. Drausmingumo kategorija nuo D1 iki D7 suteikiama nejvykus nei vienam

draudžiamajam jvykiui per draudimo metus. Nedrausmingumo kategorija nuo E1 iki E7 suteikiama jvykus draudžiamajam jvykiui per draudimo metus;

7.4.4 Draudėjui, pirmą kartą sudarančiam transporto priemonių draudimo su- tartj, suteikiama 0 kategorija;

7.4.5 Pasikeitus transporto priemonės savininkui, buvusi drausmingumo ar ne- drausmingumo kategorija naujam transporto priemonės savininkui nepereina;

7.4.6 Drausmingumo kategorijų sistema galioja kiekvienai draudimo grupei (transporto priemonių kasko draudimas, keleivių draudimas nuo nelaimingų atsi- tikimų, pagalbos kelyje draudimas) atskirai.

7.5 Draudimo sutarties jsigaliojimo ir jmokos mokėjimo tvarka:

7.5.1 Visais atvejais draudimo sutarties jsigaliojimas yra siejamas su visos ar pirmos draudimo jmokos sumokėjimu, t.y. draudimo sutartis jsigalioja tik po to, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo jmoką, neatsižvelgiant j tai, ar draudi- mo sutartyje numatyta, kad visa ar pirma draudimo jmoka privalo būti sumokė- ta sutarties sudarymo dieną, ar sutartyje yra numatytas vėlesnis visos ar pirmos draudimo jmokos sumokėjimo terminas:

7.5.1.1 Jei draudimo sutartyje yra numatyta, kad visa ar pirma draudimo jmoka privalo būti sumokėta draudimo sutarties sudarymo dieną, ir draudė- jas tinkamai jvykdo prievolę mokėti draudimo jmoką (t.y. nurodytu terminu ir mokėjimo būdu sumoka visą ar pirmą draudimo jmoką), tai draudimo sutar- tis jsigalioja nuo sutartyje nurodyto numatomo draudimo laikotarpio pradžios dienos ir valandos, o draudimo apsauga yra taikoma tik po draudimo sutarties jsigaliojimo jvykusiems draudžiamiesiems jvykiams.

7.5.1.2 Jei draudimo sutartyje yra numatyta, kad visa ar pirma draudimo jmoka privalo būti sumokėta vėliau nei draudimo sutarties sudarymo dieną, ir draudėjas tinkamai jvykdo prievolę mokėti draudimo jmoką (t.y. nurodytu ter- minu ir mokėjimo būdu sumoka visą ar pirmą draudimo jmoką), tai draudimo sutartis jsigalioja nuo draudimo jmokos sumokėjimo momento, o draudimo apsauga yra taikoma ir draudžiamiesiems jvykiams, apie kuriuos draudimo su- tarties šalys nežinojo sudarydamos draudimo sutartj, jvykusiems nuo sutarty- je nurodytos numatomos draudimo laikotarpio pradžios dienos ir valandos iki sutarties jsigaliojimo momento (t.y. draudimo apsauga yra taikoma retroakty- viai).

7.5.1.3 Jei draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo jmoką, praleidęs drau- dimo sutartyje numatytą jmokos sumokėjimo terminą, tai neatsižvelgiant j tai, ar draudimo jmoka privalėjo būti sumokėta sutarties sudarymo dieną, ar su- tartyje buvo numatytas vėlesnis jos sumokėjimo terminas, draudimo sutartis jsigalioja tik nuo 3 kalendorinės dienos, einančios po draudimo jmokos sumo- kėjimo, 00 valandų, o draudimo apsauga yra taikoma tik po draudimo sutarties jsigaliojimo jvykusiems draudžiamiesiems jvykiams.

7.5.1.4 Visais šių taisyklių 7.5.1 punkte numatytais atvejais draudimo ap- sauga pradedama taikyti ne anksčiau, nei draudimo sutartyje nurodyta numa- tomo draudimo laikotarpio pradžia.

7.5.2 Draudėjas gali pasirinkti draudimo jmokos mokėjimo būdą - mokėti meti- nę draudimo jmoką iš karto arba dalimis. Jei pasirenkamas draudimo jmokos mo- kėjimas dalimis, tai priklausomai nuo mokėjimo būdo draudimo jmokos dalims gali būti taikomas priedas:

a) mokant kas pusmetj - 3 %,

b) mokant kas ketvirtj - 5 %,

7.5.3 Jeigu sutarta metinę draudimo jmoką mokėti xxxxxxx, tai:

a) po pirmosios draudimo jmokos dalies visos kitos jmokos laikomos atidėtomis draudimo jmokos dalimis, nes jų mokėjimas atidedamas iki sutartyje numatyto mokėjimo termino;

b) draudikas gali nedelsdamas pareikalauti sumokėti atidėtas einamųjų draudi- mo metų jmokų dalis, jeigu draudėjas delsia visiškai ar iš dalies sumokėti kurią nors jmokos dalj; draudikas vienašališkai išsiunčia draudėjui pranešimą apie draudimo jmokos mokėjimo būdo pakeitimą, kuris tampa privalomas draudėjui.

7.6 Jeigu transporto priemonių draudimo sutartis sudaryta trumpesniam nei vie- nerių metų laikotarpiui, tai draudimo jmoka už draudimo laikotarpj apskaičiuojama tokiais procentais nuo metinės draudimo jmokos:

Laikotarpis	Procentai nuo metinės draudimo jmokos
15 dienų	15
1 mėnuo	20
2 mėnesiai	30
3 mėnesiai	40
4 mėnesiai	50
5 mėnesiai	55
6 mėnesiai	60
7 mėnesiai	70
8 mėnesiai	80
9 mėnesiai	85
10 mėnesių	90
11 mėnesių	95

7.7 Draudėjui nesumokėjus atidėtos draudimo jmokos dalies draudimo sutartyje numatytu terminu, draudikas išsiunčia draudėjui pranešimą raštu, nurodydamas, jog per 15 dienų nuo pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus atidėtos draudimo jmo- kos draudimo dalies apsauga bus sustabdyta ir draudėjui sumokėjus atidėtą drau- dimo jmokos dalj atnaujinta tik sekančią dieną po draudimo jmokos dalies sumokė- jimo dienos. Jei draudžiamasis jvykis jvyko draudimo apsaugos sustabdymo metu, tai draudikas nemoka draudimo išmokos. Ši taisyklių sąlyga netaikoma nesumokėjus visos ar pirmos draudimo jmokos, kadangi visais atvejais draudimo sutarties jsigalio- jimas yra siejamas su visos ar pirmos draudimo jmokos sumokėjimu.

7.8 Jei draudimo apsaugos sustabdymas dėl draudimo jmokos nesumokėjimo tęsiasi ilgiau negu 3 mėnesius, tai draudikas turi teisę, raštu pranešęs, draudėjui vie- našališkai nutraukti draudimo sutartj. Draudikas, šiuo pagrindu nutraukęs draudimo sutartj, turi teisę j iki draudimo sutarties nutraukimo nesumokėtas draudimo jmokas.

7.9 Xxxxxxxx jmokos mokėjimo pagrindas yra draudiko surašytas oficialus doku- mentas - draudimo liudijimas, jmokų sąskaita arba ją atitinkantis dokumentas.

7.10 Xxxxxxxx jmoka mokama draudimo jmonei grynaisiais pinigais arba naudo- jantis banko ar pašto paslaugomis.

7.11 Visi mokėjimai pagal transporto priemonių draudimo sutartj yra atliekami Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta - litais. Mokėjimai kitokia valiuta yra jmano- mi, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės norminiams aktams.

8. DRAUDIMO SUTARTIES GALIOJIMO TERMINAI

8.1 Transporto priemonių draudimo sutartis sudaroma draudimo liudijime nuro- dytam laikotarpiui.

8.2 Transporto priemonių kasko draudimo sutarties „naujos vertės“ draudimo varianto apsauga gali galioti ne ilgiau kaip du pirmuosius draudimo metus. Jei drau- dimo sutarties galiojimo laikotarpis nėra pasibaigęs po šių dviejų draudimo metų, automatiškai pradeda galioti draudimas „rinkos verte“.

8.3 Atskirame draudiko rašte gali būti nurodoma, kad draudikas suteikia draudė- jui laikinąją draudimo apsaugą, kol nėra baigtas rizikos jvertinimas arba nėra galuti- nai susitarta dėl draudimo jmokos dydžio. Laikinoji draudimo apsauga pasibaigia nuo to momento, kai draudikas nustato draudimo riziką, kai šalys susitaria dėl draudimo jmokos dydžio arba nuo momento, nurodyto draudiko rašte. Laikinosios draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu taikomos visos šių taisyklių nuostatos, reglamen- tuojančios draudėjo ir draudiko statusą bei draudimo apsaugos apimtj. Nesudarius draudimo sutarties, laikina draudimo apsauga yra laikoma negaliojančia nuo pat pir- mos jos suteikimo dienos ir draudikas nėra jpareigotas mokėti draudimo išmokas už jvykius atsitikusius laikinos draudimo apsaugos laikotarpiu.

8.4 Draudėjui mirus, iš draudimo sutarties atsiradusios draudėjo teisės ir parei- gos pereina jo jpėdiniams (teisių perėmėjams), jei tai jmanoma pagal sutarties pri- gimtj, jstatymus ir turinj.

8.5 Pardavus apdraustą transporto priemonę arba kitokiu pagrindu pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui, taip pat išperkamosios ar veiklos nuo- mos atveju pasikeitus nuomininkui, teisės ir pareigos pagal draudimo sutartj perei- na naujajam transporto priemonės savininkui, jeigu buvęs arba naujasis transporto priemonės savininkas raštu pranešė draudikui apie nuosavybės teisės perėjimą per 48 valandas nuo transporto priemonės savininko pasikeitimo momento ir draudikas turėjo galimybę jvertinti naujojo transporto priemonės savininko draudimo riziką. Nepranešus draudikui apie transporto priemonės pardavimą arba savininko, nuo- mininko (išperkamosios ar veiklos nuomos atveju) pasikeitimą, draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos.

8.6 Draudikui išmokėjus draudimo išmoką transporto priemonės sunaikinimo, vagystės ar plėšimo atveju, draudimo sutartis pasibaigia, neatsižvelgiant j draudimo sutartyje nurodytą laikotarpj, t.y draudiko prievolės, esant tokiam atvejui, pasibaigia.

9. DVIGUBAS DRAUDIMAS, DRAUDIMAS PADIDINTOMIS IR SUMAŽINTOMIS SUMOMIS

9.1 Jei tas pats ar kitas draudėjas sudarė kelias tos pačios transporto priemonės draudimo sutartis (dvigubas draudimas), tai draudimo išmoka mokama proporcingai sudarytų draudimo sutarčių draudimo sumoms, kad bendra draudimo išmoka nevir- šytų viso žalos dydžio.

9.2 Nustačius, kad draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma viršija apdraus- tos transporto priemonės vertę draudimo sutarties sudarymo dieną, tai draudimo sutartis negalioja tai draudimo sumos daliai, kuri viršija draudimo vertę. Tačiau išmo- kėta draudimo vertę viršijanti draudimo išmoka negali būti išieškota. Jeigu draudimo jmokos mokamos periodiškai ir nustačius, kad draudimo sutartyje nurodyta draudi- mo suma viršija apdraustos transporto priemonės vertę draudimo sutarties sudary- mo dieną, o visa draudimo jmoka dar nėra sumokėta, likusi mokėti draudimo jmokos dalis sumažinama proporcingai draudimo sumos sumažinimo dydžiui.

9.3 Nustačius, kad draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma yra mažesnė už apdraustos transporto priemonės rinkos vertę draudimo sutarties sudarymo dieną, tai, jvykus draudžiamajam jvykiui, draudimo išmoka yra apskaičiuojama sumažinant ją pagal draudimo sumos ir transporto priemonės rinkos vertės, sudarant draudimo sutartj, santykj.

10. IKISUTARTINĖS DRAUDĖJO IR DRAUDIKO TEISĖS BEI PAREIGOS

10.1 Draudikas turi teisę reikalauti iš asmens, ketinančio sudaryti draudimo sutar- tj, pateikti reikalingą informaciją apie pageidaujamą apdrausti transporto priemonę, jeigu ši informacija susijusi su draudimo rizikos vertinimu.

10.2 Draudikas privalo sudaryti sąlygas draudėjui susipažinti su Transporto prie- monių draudimo taisyklėmis ir išduoti draudimo liudijimą bei draudimo rūšies taisy- klių kopiją.

10.3 Draudėjas, prašydamas sudaryti draudimo sutartj, privalo pateikti teisingus duomenis draudimo jmokoms apskaičiuoti bei apdraudžiamą transporto priemonę draudiko apžiūrai. Prašydamas sudaryti draudimo sutartj, draudėjas privalo išsamiai informuoti draudiką apie draudžiamos transporto priemonės jsigytų raktų skaičių ir argumentuotai raštu pagrjsti trūkstamų raktų skaičių.

10.4 Draudikas turi teisę nedrausti rizikų, kurios, jo objektyviu vertinimu, yra nepa- geidaujamos draudimo jmonei.

11. DRAUDĖJO IR DRAUDIKO TEISĖS BEI PAREIGOS DRAUDIMO SUTARTIES GALIOJIMO METU

11.1 Draudikas privalo:

11.1.1 atsitikus draudžiamajam jvykiui, šiose taisyklėse numatytais terminais mokėti draudimo išmokas;

11.1.2 draudėjui raštu pareikalavus ir apmokėjus, išduoti draudimo liudijimo du- blikatą ar kitus draudimo sutarties sudarymą patvirtinančius dokumentus;

11.1.3 neskelbti gautos vykdant draudimo sutartj informacijos apie draudėją ar kitus asmenis, jų turtinę padėtj, išskyrus jstatymų nustatytus atvejus.

11.2 Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina šios išmokos dydžio rei- kalavimo teisė, kurią draudėjas ar asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką, turi

xxxxxxxx, atsakingam už žalos padarymą; draudikui ši teisė nepereina draudimo nuo nelaimingų atsitikimų atveju.

11.3 Draudėjas ar asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką, privalo perduoti draudikui visus dokumentus ir jrodymus, taip pat pranešti jam visą informaciją, kuri reikalinga jgyvendinti perėjusią draudikui reikalavimo teisę.

11.4 Draudėjas privalo:

11.4.1 laiku mokėti draudimo jmokas ar jos dalis;

11.4.2 suteikti draudimo jmonei informaciją apie pasikeitusius apdraustos trans- porto priemonės duomenis, taip pat informaciją apie sudarytas ar ketinamas su- daryti tų pačių transporto priemonių draudimo sutartis;

11.4.3 nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per 48 valandas, raštu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą. Draudikas, atsižvelgdamas j naujai atsiradusias aplinkybes, turi teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba padidinti draudimo jmoką. Jeigu draudėjas tokiu atveju nesutinka pakeisti draudimo sutarties sąlygų ar mokėti didesnės draudimo jmokos, draudikas turi tei- sę kreiptis j teismą dėl draudimo sutarties nutraukimo ar pakeitimo iš esmės pa- sikeitus aplinkybėmis. Jei draudėjas nustatytu terminu nepranešė draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą, tai draudikas turi teisę reikalauti nutraukti sutartj ir atlyginti nuostolius tiek, kiek jų nepadengia gautos draudimo jmokos. Tačiau drau- dikas neturi teisės reikalauti nutraukti draudimo sutartj, jeigu išnyko aplinkybės, galėjusios sukelti draudimo rizikos padidėjimą.

11.4.4 transporto priemonės rakto (-ų), degimo arba durų (bagažinės dangčio) spynelių dingimo atveju pakeisti naujais visus raktų komplektus bei degimo ir durų, bagažinės dangčio spyneles. Sergėjimo sistemų pulto (-ų) dingimo atveju turi būti keičiami sergėjimo sistemų kodai, jei to techniškai nėra galimybės atlikti, draudėjas privalo pakeisti sergėjimo sistemą. Atskirais atvejais draudikas turi teisę nustatyti individualius reikalavimus, kurie raštu pranešami draudėjui.

11.5 Jeigu transporto priemonių draudimo liudijime, be draudėjo, yra nurodomi ir kiti asmenys, tai visos šių taisyklių bei draudimo sutarties nuostatos, kuriose minimas draudėjas, atitinkamai taikomos ir tiems asmenims.

12. DRAUDĖJO PAREIGOS DRAUDŽIAMOJO įVYKIO ATVEJU

12.1 Atsitikus draudžiamajam jvykiui, draudėjas privalo:

12.1.1 apie kiekvieną draudžiamąjj jvykj per 7 kalendorines dienas raštu infor- muoti draudiką; apie apdraustos transporto priemonės vagystę draudikui būtina pranešti raštu (faksu, elektroniniu paštu) per 48 valandas. Pranešimo laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo momento kada draudėjas ar jo atstovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie draudžiamąjj jvykj;

12.1.2 draudėjas, siekdamas gauti pagalbos kelyje draudimo išlaidų atlyginimą, jvykus draudžiamajam jvykiui, privalo iš jvykio vietos nedelsdamas informuoti draudiką ar jo jgaliotą atstovą pagalbos kelyje draudimo kortelėje, išduodamoje kartu su draudimo liudijimu, nurodytais telefonais bei vykdyti draudiko ar jo jgalio- to atstovo nurodymus. Pagalbos kelyje draudimo kortelėje nurodytais telefonais draudikas yra pasiekiamas bet kuriuo paros metu;

12.1.3 apie kiekvieną draudžiamąjj jvykj nedelsiant pranešti policijai, jei:

- eismo jvykio metu buvo sužeistas (- i) ar žuvo žmogus (-nės);

- eismo jvykio metu padaryta žala trečiųjų asmenų turtui ir šių asmenų eismo jvykio vietoje nėra; ši sąlyga nėra taikoma, kai transporto priemonė buvo suga- dinta/sunaikinta susidūrus su laukiniais ar naminiais gyvūnais ir padaryta žala yra mažesnė nei 4.000 Lt;

- su eismo jvykiu susiję dalyviai nesutaria dėl eismo jvykio aplinkybių (pavyz- džiui, nesutariama, kuris vairuotojas yra kaltas dėl eismo jvykio);

- transporto priemonė buvo sugadinta/sunaikinta dėl materialių objektų užkri- timo ant jos ir padaryta žala yra didesnė kaip 4.000 Lt;

- transporto priemonė buvo sugadinta/sunaikinta nežinomų trečiųjų asmenų (išskyrus vagystės ar plėšimo atvejj) ir padaryta žala yra didesnė kaip 4.000 Lt;

- transporto priemonė buvo sugadinta/sunaikinta susidūrus su laukiniais ar na- miniais gyvūnais ir padaryta žala yra didesnė kaip 4.000 Lt;

- transporto priemonė buvo sugadinta/sunaikinta dėl kelio defekto (duobė, kelio paviršiuje esantys požeminių komunikacijų elementai ir pan.) ir žala yra didesnė kaip 4.000 Lt;

- pavagiama ar plėšimo būdu užvaldoma apdrausta transporto priemonė ar jos dalys;

- to reikalauja jvykio valstybėje galiojantys teisės aktai;

Taip pat priklausomai nuo jvykio pobūdžio draudėjas privalo nedelsiant pra- nešti kitai kompetentingai institucijai (pavyzdžiui: gaisro atveju - priešgaisrinės apsaugos tarnybai; sužalojimo, mirties atveju - medicinos jstaigai ir pan.) ir jos protokolą ar pažymą pateikti draudikui.

12.1.4 nepalikti eismo jvykio vietos iki policijos ar kitų kompetentingų institucijų atvykimo, išskyrus atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos teisės aktuose;

12.1.5 teisingai užpildyti draudiko pateiktą anketą apie jvykj ir ją nedelsiant pri- statyti draudikui;

12.1.6 užpildyti ir pateikti draudikui eismo jvykio deklaraciją tais atvejais, kai ji pagal jvykio vietos teisės aktus privalo būti pildoma;

12.1.7 imtis jam prieinamų protingų priemonių, dėl kurių būtų išvengta žalos arba ji būtų sumažinta, ir laikytis draudiko nurodymų, jei tokie buvo duoti;

12.1.8 stengtis, kad kaip galima greičiau būtų paruošiami draudikui reikalingi pranešimai bei išvados;

12.1.9 leisti draudikui atlikti žalos priežasties ir dydžio tyrimus, suteikti draudikui visą jvykio tyrimui reikalingą informaciją ir pateikti draudiko reikalaujamus doku- mentus;

12.1.10 jei dėl draudžiamojo jvykio būtų pradėtas policijos ar kitų kompetentingų institucijų tyrimas apie tai nedelsdamas pranešti draudikui raštu;

12.1.11 jei iškeliama byla teisme, perleisti bylos vedimą draudikui, o draudiko pa- skirtam advokatui suteikti jgaliojimus ir visą reikiamą informaciją;

12.1.12 atsitikus draudžiamajam jvykiui, kurio atveju numatoma draudimo išmo- ka pagal keleivių draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, jei tai jmanoma, nedelsda- mas iškviesti gydytoją ir apie jvykj pranešti draudikui, vykdyti gydytojo nurody- mus, ir imtis kitų priemonių sumažinti nelaimingo atsitikimo pasekmes;

12.1.13 suteikti galimybę draudiko jpareigotam gydytojui apžiūrėti apdraustąjj.

12.2. draudėjas neturi teisės be išankstinio rašytinio draudiko sutikimo pilnai ar da- linai pripažinti ar patenkinti žalos atlyginimo reikalavimų;

12.3. Prieš remontuodamas transporto priemonę ar kitaip ją panaudodamas, drau- dėjas privalo iš anksto raštu gauti draudiko nurodymus bei, draudikui pareikalavus, pateikti transporto priemonės remonto sąmatas; draudėjas taip pat privalo sudaryti draudikui galimybę apžiūrėti sugadintą ir/ar sunaikintą transporto priemonę;

12.4. Jei nelaimingas atsitikimas baigėsi mirtimi, apie tai būtina raštu pranešti draudikui per 3 kalendorines dienas (72 valandas), net jeigu apie patj nelaimingą atsitikimą jau buvo pranešta. Draudikas turi teisę reikalauti, kad skrodimą atliktų jo paskirtas gydytojas.

13. ŽALOS NUSTATYMO TVARKA

13.1 Transporto priemonių kasko draudimas, transporto priemonės nuomos drau- dimas ir pagalbos kelyje draudimas

13.1.1 Gavęs raštišką pranešimą apie draudžiamąjj jvykj, draudikas ar jo atsto- vas nedelsdamas pateikia draudėjui arba asmeniui, turinčiam teisę gauti drau- dimo išmoką, užpildyti pranešimo apie draudžiamąjj jvykj anketą. Draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas arba asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką, raštu papildytų pateiktą draudžiamojo jvykio aplinkybių aprašymą, jeigu šis, drau- diko nuomone, nėra pakankamai išsamus.

13.1.2 Draudėjas arba asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką, privalo raštu kiek galima išsamiau atsakyti j draudiko anketos klausimus ir pateikti užpildytą anketą draudikui.

13.1.3 Draudikas, gavęs pradinę informaciją, atlieka draudžiamojo jvykio tyrimą, kurio metu gali būti apklausiami jvykio liudininkai, apžiūrima jvykio vieta, užklau- siamos atitinkamos teisėsaugos, teisėtvarkos, gydymo, medicininės ekspertizės jstaigos, taip pat organizacijos, kuriose sudaromi psichoneurologinių, toksikolo- ginių, narkologinių jskaitų sąrašai, ir kitokios organizacijos, jmonės ar jstaigos. Prireikus draudikas daro nuotraukas; transporto priemonės vagystės atveju – rak- tų techninę ekspertizę.

13.1.4 Išlaidas, reikalingas transporto priemonės arba jos dalių vertei, kuri buvo draudžiamojo jvykio metu, atkurti, nustato draudiko paskirtas asmuo. Tam reika- lingus dokumentus, ypač nuotraukas, privalo pristatyti draudėjas, jei nesusitaria- ma kitaip. Tas pats galioja ir nustatant transporto priemonės vertę prieš draudžia- mąjj jvykj, taip pat transporto priemonės dalių po jvykio likutinę vertę.

13.1.5 Xxxxxxxx xxxxxxxx asmens išvados yra privalomos draudėjui, jei nėra jro- doma, kad jos neatitinka tikrosios padėties. Ekspertais draudikas negali skirti as- menų, kurie yra draudėjo konkurentai ar turi su jais verslo ryšių, taip pat asmenų, kurie dirba pas draudiko konkurentus arba verslo partnerius, arba su jais susiję panašiais ryšiais.

13.1.6 Ekspertų išvadose draudiko pasirinkimu gali būti nurodoma: sunaikintų, sugadintų ar dingusių detalių sąrašas, jų vertės prieš draudžiamąjj jvykj, remonto darbų vertė, keičiamų detalių kaina, jvertinus transporto priemonės nusidėvėjimą, sunaikintų, sugadintų detalių likutinės vertės, kita žalai nustatyti reikalinga infor- macija. Draudikas apmoka jo paskirtos apimties ekspertizės išlaidas. Išlaidas už ekspertų paslaugas, viršijančias draudiko paskirtas, apmoka draudėjas. Ekspertų veiksmai nepanaikina ir nekeičia draudėjo pareigų pagal šių draudimo taisyklių 12 punktą.

13.2 Keleivių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų:

13.2.1 Gavęs raštišką pranešimą apie nelaimingą atsitikimą, draudikas ar jo at- stovas nedelsdami pateikia draudėjui arba asmeniui, turinčiam teisę gauti draudi- mo išmoką, užpildyti pranešimo apie nelaimingą atsitikimą anketą. Draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas arba asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką, raštu papildytų pateiktą draudžiamojo jvykio aplinkybių aprašymą, jeigu šis, drau- diko nuomone, nėra pakankamai išsamus.

13.2.2 Draudėjas arba asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką, privalo raštu kiek galima išsamiau atsakyti j draudiko anketos klausimus ir pateikti užpildytą anketą draudikui.

13.2.3 Draudikas, gavęs pradinę informaciją, atlieka nelaimingo atsitikimo ty- rimą, kurio metu apklausiami jvykio liudininkai, apžiūrima jvykio vieta, užklau- siamos atitinkamos teisėsaugos, teisėtvarkos, gydymo, medicininės ekspertizės jstaigos, taip pat organizacijos, kuriose sudaromi psichoneurologinių, toksikolo- ginių, narkologinių jskaitų sąrašai, ir kitokios organizacijos, jmonės ar jstaigos. Prireikus draudikas daro nuotraukas.

13.2.4 Draudimo išmokos dydj nustato draudiko medicininės tarnybos darbuo- tojai, atsižvelgdami j nukentėjusi asmenj gydžiusių medikų išvadas, konsultacijas, siūlymus ir nukentėjusiojo asmens reabilitacijos efektyvumą.

13.2.5 Draudiko medicininės tarnybos darbuotojų išvados yra privalomos drau- dėjui, jei nėra jrodoma, kad jos neatitinka tikrosios padėties.

14. DRAUDIMO IŠMOKų APSKAIČIAVIMAS

14.1 Transporto priemonių kasko draudimas:

14.1.1 Jei draudimo sutartis sudaryta draudimo „rinkos verte“ draudimo apsau- gos variantu, žalos dėl transporto priemonės sugadinimo, kai ją remontuoti eko- nomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo jvykio. Jeigu draudėjas atsisako remontuoti transporto priemonę, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos atkurti suga- dintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo jvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, keičiamų dalių ver- tė (nuskaičiavus dalių nusidėvėjimą), jskaitant dalis, būtinas keisti dėl atliekamo remonto technologijos, nors šios dalys neturėjo tiesioginio draudžiamojo jvykio poveikio, dažymo darbų vertė, dažymo medžiagų vertė. Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių jkainius, ati- tinkančius technologijos lygj, vadovaujantis gamyklos gamintojos rekomenduoja-

mais laiko normatyvais. Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo numatytu būdu.

Žalos dėl transporto priemonės sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikintos transporto priemonės rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po draudžiamo- jo jvykio. Transporto priemonė laikoma sunaikinta, kai ją remontuoti ekonomiškai netikslinga, t.y. remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlai- dos yra lygios 75 procentams transporto priemonės rinkos vertės iki draudžiamojo jvykio arba didesnės. Po draudžiamojo jvykio likusios apgadintos ar senos trans- porto priemonės dalys paliekamos draudėjui. Jų vertė atskaitoma iš draudimo išmokos.

Vagystės ar plėšimo atveju, draudikas atlygina išlaidas, prilygstančias transporto priemonės rinkos vertei, kokia ji buvo draudžiamojo jvykio metu. Draudimo išmoka negali viršyti draudimo liudijime nurodytos draudimo sumos.

14.1.2 Jei draudimo sutartis sudaryta draudimo „nauja verte“ draudimo apsau- gos variantu, žala dėl transporto priemonės sugadinimo, kai ją remontuoti ekono- miškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas analogiškai 14.1.1 punkto pirmoje dalyje nurodytai tvarkai, tačiau keičiamoms transporto priemonės dalims netai- kant nuvertėjimo.

Transporto priemonė laikoma sunaikinta, kai ją remontuoti ekonomiškai netiks- linga, t.y. remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams naujos neeksploatuotos transporto priemonės vertės iki draudžiamojo jvykio arba didesnės. Po draudžiamojo jvykio likusios apgadintos ar senos transporto priemonės dalys paliekamos draudėjui. Jų vertė atskaitoma iš draudimo išmokos.

Vagystės ar plėšimo atveju draudikas atlygina išlaidas, prilygstančias naujos ne- eksploatuotos transporto priemonės vertei. Draudimo išmoka negali viršyti drau- dimo liudijime nurodytos draudimo sumos.

14.1.3 Draudimo išmoka, jskaitant pridėtinės vertės mokestj (PVM), yra mokama, jeigu yra tenkinamos šios abi sąlygos:

- transporto priemonė yra faktiškai suremontuota ir už remonto paslaugas yra sumokėtas PVM;

- Draudėjas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus neturi teisės j PVM atskaitą.

14.1.4 Jei draudėjas atsisako remontuoti savo transporto priemonę ir nesutinka su draudiko apskaičiuotomis būtinomis remonto išlaidomis, tokiu atveju draudėjas turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis j nepriklausomus eks- pertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo. Išmokėjus draudimo išmoką, eks- perto sudarytame akte išvardytų transporto priemonės dalių atžvilgiu draudimo apsauga nesuteikiama be atskiro suderinimo su draudiku. Taip pat prieš suteikiant draudimo apsaugą draudėjas privalo pateikti draudikui suremontuotą transporto priemonę apžiūrai.

Tuo atveju, jei sugadinamas tik transporto priemonės stiklas (-ai) ar žibintas (-ai), draudimo išmoka mokama tik pateikus transporto priemonės remonto apmokėji- mo dokumentus.

14.1.5 Jeigu transporto priemonės vagystės ar sunaikinimo atveju draudėjas (ar naudos gavėjas) nesutinka su draudiko ar nepriklausomo vertintojo atliktu pavog- tos ar sunaikintos transporto priemonės rinkos vertės nustatymu draudžiamojo jvykio dienai, draudikas turi teisę dėl apdraustos transporto priemonės vagystės ar sunaikinimo patirtą nuostolj draudėjui kompensuoti, perleidžiant jo nuosavybėn analogiškos apdraustajai transporto priemonei vertės draudžiamojo jvykio dieną (vertę koreguojant pagal draudimo sutartyje numatytas išskaitų ir kitų draudėjui tenkančių mokėjimų sumas), tos pačios markės ir modelio transporto priemonę. Visi draudėjo ir draudiko nesutarimai dėl šioje sąlygoje numatyto nuostolio kom- pensavimo būdo sprendžiami derybų keliu arba teisme.

14.1.6 Jei draudžiamasis jvykis atsitiko už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, transporto priemonės remonto kitoje valstybėje išlaidos atlyginamos tokios, ku- rios buvo būtinos atlikti, kad būtų užtikrintas saugus eismas, prieš tai suderinus remonto apimtis ir sąlygas su draudiku ir gavus iš jo rašytinj patvirtinimą. Jeigu re- monto išlaidos neviršija 4.000 Lt, transporto priemonės remontas gali būti atlieka- mas be išankstinio raštiško suderinimo su draudiku, jei draudėjas, prieš atliekant transporto priemonės remonto darbus, padarė jos sugadinimų nuotraukas.

14.1.7 Draudikas neapmoka už transporto priemonės pakeitimus, pagerinimus, už remontą dėl susidėvėjimo, vertės ar išvaizdos pabloginimo bei galingumo su- mažėjimo, pervežimo, skubaus detalių pristatymo išlaidų, išlaidų dėl transporto priemonės prastovų bei degalų sąnaudų, išlaidų transporto priemonės skysčiams, kurie buvo pakeisti (išleisti) dėl atliekamo remonto technologijos, bet ne dėl tiesio- ginio draudžiamojo jvykio poveikio. Draudikas taip pat neapmokama baudų, kurias dėl draudžiamojo jvykio turėjo sumokėti draudėjas.

14.1.8 Jei po draudžiamojo jvykio remontuojant transporto priemonę pažeis- tos dėvėtos detalės pakeičiamos naujomis originaliomis gamyklos gamintojos detalėmis, tai draudikas atskaičiuoja nusidėvėjimą. Detalių (išskyrus transporto priemonės padangas), kurias paveikia natūralus nusidėvėjimas ir aplinkos povei- kis, proporcingas transporto priemonės ridai ir senumui, nusidėvėjimo laipsnis nustatomas, atsižvelgiant j Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką ir transporto priemonių vertinimo instrukciją, pagal šiame punkte pateiktą lente- lę. Padangų nusidėvėjimo laipsnis nustatomas pagal galiojančią kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo ins- trukciją.

	Dalių nuvertėjimo norma, proc.
Trans- porto priemonių amžius metais	Lengviesiems automobiliams (pagal variklio darbo tūrj, cm3)			Autobusams, krovininiams automobiliams ir jų priekaboms (puspriekabėms), specialiesiems	Gyvenamosioms priekaboms, gyvenamiesiems automobiliams,
				automobiliams ir jų priekaboms	motociklams
	iki 1.000	nuo 1.001	daugiau	automobiliams ir jų priekaboms	motociklams
	iki 1.000	iki 2.000	kaip 2.000	(puspriekabėms)
Iki 1 metų	0	0	0	0	0
1	0	0	0	0	0
2	0	0	0	0	0
3	0	0	0	0	0
4	10	8	6	10	5
5	18	15	12	15	10
6	26	22	18	20	15
7	34	29	24	25	20
8	42	37	31	30	25
9	53	43	37	35	30
10	59	49	43	40	35
11	65	55	50	45	40
12	70	61	56	50	45
13	70	67	62	55	50
14	70	70	67	60	50
15	70	70	70	65	50
Daugiau kaip 15	70	70	70	70	50

14.1.9 Įvykus draudžiamajam jvykiui, papildomai kompensuojamos išlaidos dėl:

14.1.9.1 apdraustos transporto priemonės valstybinio numerio ženklų (jskai- tant jų rėmelj) vagystės ar sunaikinimo dėl draudžiamojo jvykio negali viršyti 150 Lt;

14.1.9.2 transporto priemonėje neserijiniu būdu stacionariai jrengtos auto- magnetolos sugadinimo, sunaikinimo ar netekimo dėl draudžiamojo jvykio ne- gali viršyti 300 Lt, jei dėl jos apdraudimo nebuvo atskirai susitarta ir nurodyta draudimo liudijime;

14.1.9.3 apdraustos transporto priemonės draudžiamojo jvykio metu suga- dintų ne gamyklos gamintojos sukomplektuotų sergėjimo sistemų; apmoka- mos išlaidos iki 1.000 Lt. Transporto priemonės visiško sunaikinimo ar vagystės atveju žala, padaryta šioms sergėjimo sistemoms, neatlyginama. Šios sąlygos netaikomos, jei ne gamyklos gamintojos sukomplektuotos sergėjimo sistemos buvo apdraustos kaip papildoma jranga ir tai buvo nurodyta draudimo liudijime;

14.1.9.4 transporto priemonės degimo ar durų (bagažinės dangčio) raktelių, spynelių, sergėjimo sistemų kodų ar pačių sergėjimo sistemų keitimo, jei trans- porto priemonės degimo ar durų (bagažinės dangčio) rakteliai buvo pavogti iš transporto priemonės valdytojo gyvenamosios vietos jsilaužiant j ją arba pa- naudojus prievartą prieš teisėtą valdytoją; vagystės ar prievartos atvejis šiose taisyklėse numatytais terminais buvo registruotas teisėsaugos institucijose;

14.1.9.5 transporto priemonės dokumentų ar vairuotojo pažymėjimo va- gystės; apmokamos išlaidos iki 100 Lt. Atlyginamos šių dokumentų gamybos išlaidos tais atvejais, kai transporto priemonės dokumentai ar vairuotojo pažy- mėjimas buvo pavogti iš transporto priemonės valdytojo (nebuvo apdraustoje transporto priemonėje) ir šis faktas buvo registruotas teisėsaugos institucijose;

14.1.9.6 transporto priemonėje sumontuotos vaiko saugos kėdutės sugadi- nimo, sunaikinimo ar netekimo; apmokamos išlaidos iki 500 Lt;

14.1.9.7 apdraustos transporto priemonės iškėlimo iš jvykio vietos ir krovi- mo j kitą transporto priemonę bei būtinos transporto priemonės vienkartinio transportavimo išlaidos iš autoavarijos vietos iki artimiausios transporto prie- monių remonto paslaugas teikiančios bendrovės ar draudėjo gyvenamosios vietos; apmokamos išlaidos iki 5% draudimo išmokos dydžio, bet ne daugiau kaip 5.000 Lt (iki 300 Lt nėra taikomas procentinis išmokos dydžio apribojimas). Draudikas apmoka didesnes transportavimo išlaidas tuo atveju, jei šios išlaidos padėjo sumažinti nuostolių dydj dėl transporto priemonės apgadinimo (sugadi- nimo) draudžiamojo jvykio metu ir jei jų dydis buvo iš anksto raštu suderintas su draudiku.

Jei draudėjui buvo suteikta pagalbos kelyje paslauga „transporto priemonės transportavimas“ (3.4.1.1 punkto c papunktis) ir transporto priemonė buvo nugabenta ne j transporto priemonių remonto paslaugas teikiančią bendrovę, tokiu atveju papildomai apmokamos vienkartinio transportavimo išlaidos, ne- viršijant 300 Lt, iki transporto priemonių remonto paslaugas teikiančios ben- drovės.

Visos išlaidos jrodomos pateikus sąskaitas ar kitokius juridinę galią turinčius dokumentus.

14.1.9.8 transporto priemonės saugojimo iki 7 (septynių) kalendorinių dienų laikotarpio, jeigu transporto priemonė iki jos paruošimo eksploatacijai arba iki jos nugabenimo j transporto priemonių remonto paslaugas teikiančią bendrovę turi būti saugoma;

14.1.9.9 panaudoto gesintuvo ir/ar pirmosios pagalbos rinkinio, buvusius ap- draustoje ar pagalbą suteikusioje transporto priemonėje;

14.1.9.10 už pagalbą suteikusios transporto priemonės salono valymą, kai salonas buvo suteptas transportuojant draudžiamojo jvykio metu sužeistus ap- draustuosius asmenis.

14.1.10 Draudimo liudijime gali būti nustatytos išskaitos dydis, kuris galioja kie- kvienai transporto priemonei ir kiekvienam draudžiamajam jvykiui.

Jei draudžiamasis jvykis atsitiko ne dėl draudėjo kaltės ir draudikas jgyja atgręž- tinio reikalavimo teisę j draudžiamojo jvykio kaltininką, kurio duomenys draudikui

yra žinomi, tai draudimo išmoka mokama, netaikant išskaitos (išskyrus išskaitą, numatytą vagystės atveju). Jei draudžiamasis jvykis atsitiko dėl abipusės drau- džiamojo jvykio dalyvių kaltės, išskaita taikoma proporcingai draudėjo kaltės dy- džiui.

Tuo atveju, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpis yra ne trumpesnis kaip vieneri metai, draudimo išmoka dėl transporto priemonės stiklo (-ų) sugadinimo mokama netaikant iškaitos, jeigu tai nurodyta draudimo liudijime ir jei tenkinamos šios sąlygos:

- stiklas (-ai) sugadinamas (-i) pirmą kartą per draudimo sutarties galiojimo laikotarpj;

arba

- stiklas (-ai) yra remontuojamas.

14.2 Keleivių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų:

14.2.1 Draudimo išmokos dydj nustato draudiko medicininės tarnybos darbuoto- jai, vadovaudamiesi priedu Nr. 1 prie Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030, atsižvelgdami j nukentėjusj asmenj gydžiusių medikų išvadas, konsultacijas, siūlymus ir nukentėjusiojo asmens reabilitacijos efektyvumą. Jei dėl nelaimingo atsitikimo sužalota kūno dalis, vidaus ar jutimo organai, kurių netekimas nenuma- tytas minėtame priede, tai fizinis ar psichinis organizmo funkcijų sutrikimo laipsnis nustatomas mediciniškai vadovaujantis draudiko medicininės tarnybos darbuoto- jų išvadomis.

14.3 Transporto priemonės nuomos draudimas

14.3.1 Jeigu draudėjas ir draudikas dėl to atskirai susitarė ir aiškiai nurodė drau- dimo sutartyje, atlyginamos atitinkamos klasės/grupės transporto priemonės nuomos išlaidos yra iki to momento, kuomet apdrausta transporto priemonė su- remontuojama ir gali būti toliau eksploatuojama, tačiau ne ilgiau kaip už 7 kalen- dorines dienas ir ne daugiau kaip 300 Lt už vieną parą. Išlaidos degalams ir kitiems skysčiams nėra atlyginamos. Transporto priemonės nuomos išlaidos apmokamos pateikus šios paslaugos apmokėjimą patvirtinančius dokumentus arba draudikui nustačius vidutinę šios paslaugos atitinkamos klasės/grupės kainą.

14.4 Pagalbos kelyje draudimas

14.4.1 Jeigu draudėjas ir draudikas dėl to atskirai susitarė ir aiškiai nurodė drau- dimo sutartyje, apdraudžiamos draudėjo išlaidos, susijusios su:

14.4.1.1 neatidėliotina pagalba jvykio vietoje:

a) pagalba transporto priemonei sugedus ar kelyje jvykus transporto priemonės apgadinimui:

tuo atveju, kai tolimesnis kelionės tęsimas transporto priemone keltų pavojų kitiems eismo dalyviams, sukeltų didesnius transporto priemonės gedimus ar kelionės tęsimas dėl gedimų ar apgadinimo yra nejmanomas, draudikas orga- nizuoja techninės pagalbos automobilio atvykimą ir apmoka išlaidas, susijusias su transporto priemonės remontu jvykio vietoje. Jeigu draudimo liudijime nu- matyta, kad pagalbos kelyje draudimo apsauga galioja tik Lietuvos Respubli- kos teritorijoje, tai draudimo išmoka šiuo atveju negali viršyti 300 Lt (jskaitant keičiamas techninės pagalbos automobilyje esančias jprastines detales), jeigu nesusitarta kitaip.

Tuo atveju kai draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje draudimo apsauga galioja Vakarų Europoje (jskaitant Lietuvos Respublikos teritoriją), tai draudimo išmoka šiuo atveju negali viršyti 700 Lt, jeigu nesusitarta kitaip.

b) degalų pristatymu:

tuo atveju, kai transporto priemonei netikėtai pasibaigė degalai, apmokamos degalų pristatymo išlaidos (jskaitant ir išlaidas už degalus iki 5 litrų). Jeigu drau- dimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje draudimo apsauga galioja tik Lie- tuvos Respublikos teritorijoje, tai draudimo išmoka šiuo atveju negali viršyti 600 Lt, jeigu nesusitarta kitaip.

c) transporto priemonės transportavimas:

jei transporto priemonės negalima paruošti tolimesnei eksploatacijai jvykio vietoje, draudikas organizuoja transporto priemonės transportavimą iš jvykio vietos iki artimiausios transporto priemonių remonto paslaugas teikiančių bendrovės ar draudėjo gyvenamosios vietos, jskaitant ir bagažą bei ne verslo tikslais vežamą krovinj ir apmoka transportavimo išlaidas. Jeigu draudimo liu- dijime numatyta, kad pagalbos kelyje draudimo apsauga galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, transportavimas vykdomas iki artimiausios transporto priemonių remonto paslaugas teikiančių bendrovės ar draudėjo gyvenamosios vietos, jeigu nesusitarta kitaip.

14.4.1.2 kelionės pratęsimu ir grjžimu atgal:

jei dėl gedimo ar transporto priemonės apgadinimo, kuria draudėjas ar ap- drausti asmenys pradėjo kelionę, nejmanoma suremontuoti arba ji pavagiama, Lietuvos Respublikos geografinėje teritorijoje draudikas organizuoja atgalinę kelionę iki draudėjo ar apdraustų asmenų nuolatinės gyvenamos vietos arba tolimesnę kelionę iki numatytos vietos ir atgalinę kelionę nuo numatytos vietos iki nuolatinės gyvenamos vietos ir apmoka kelionės išlaidas. Jeigu draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje draudimo apsauga galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai draudimo išmoka šiuo atveju negali viršyti 300 Lt, jeigu nesusitarta kitaip.

14.4.1.3 nakvyne:

jei dėl gedimo ar transporto priemonės apgadinimo, kuria draudėjas ar ap- drausti asmenys pradėjo kelionę ir dar nėra nuvykę iki numatytos vietos, ne- jmanoma suremontuoti arba ji pavagiama, Lietuvos Respublikos geografinėje

teritorijoje, draudėjui pageidaujant, draudikas padės surasti vietą nakvynei ir apmokės vienos nakvynės išlaidas. Jeigu draudimo liudijime numatyta, kad pa- galbos kelyje draudimo apsauga galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai draudimo išmoka šiuo atveju negali viršyti 200 Lt vienam asmeniui, visa išmoka negali viršyti 800 Lt, jeigu nesusitarta kitaip.

14.4.1.4 prarastų transporto priemonės raktelių paslauga:

jeigu kelionės metu draudėjas ar apdrausti asmenys pametė apdraustos trans- porto priemonės raktelius, draudikas organizuoja transporto priemonės savi- ninko turimų atsarginių raktelių, esančių jo nurodytoje vietoje atsiuntimą ir ap- moka persiuntimo išlaidas. Jeigu draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje draudimo apsauga galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai draudi- mo išmoka šiuo atveju negali viršyti 100 Lt, jeigu nesusitarta kitaip.

14.4.1.5 pagalba remontuojant automobilj:

jeigu po draudžiamojo jvykio transporto priemonę reikia remontuoti, draudikas padeda surasti transporto priemonių remonto paslaugas teikiančias bendro- ves. Už draudiko pasiūlytų transporto priemonių remonto paslaugas teikiančios bendrovės pasirinkimą atsako draudėjas. Už atliktų darbų kokybę atsako trans- porto priemonių remonto paslaugas teikianti bendrovė.

14.4.1.6 Pakaitinio automobilio suteikimas:

Pakaitinis automobilis yra suteikiamas draudėjui jei draudžiamasis jvykis ati- tinka visas šias sąlygas:

- automobilio savininkas ir draudėjas yra fizinis asmuo, jskaitant atvejus, kai au- tomobilis yra jsigyjamas fizinio asmens išperkamosios nuomos (lizingo) būdu;

- jeigu po draudžiamojo jvykio (jskaitant tiek pagalbos kelyje, tiek transporto priemonės kasko draudimo draudžiamuosius jvykius) transporto priemonė, at- sižvelgiant j būtinus gamyklos gamintojos rekomenduojamus laiko normatyvus bei kėbulo atstatymo darbų technologiją, remontuojama ilgiau kaip 24 val.;

- pakaitinis automobilis suteikiamas apdraustos transporto priemonės remon- to (gedimo) šalinimo laikotarpiui Lietuvoje, kai draudėjas negali naudotis ap- drausta transporto priemone, tačiau ne ilgesniam kaip 7 dienų laikotarpiui ir neviršijant 1.000 Lt sumos už visą pakaitinio automobilio nuomos laikotarpj. Pakaitinio automobilio terminas suteikiamas atsižvelgiant j remonto trukmę, būtinus gamyklos gamintojos rekomenduojamus laiko normatyvus bei kėbulo atstatymo darbų technologiją;

- pakaitinis automobilis suteikiamas draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu,

t.y. jei draudimo sutartis pasibaigia, draudėjui nesuteikiama galimybė naudotis pakaitiniu automobiliu, išskyrus atvejus, jei draudimo sutartis pratęsiama vie- nerių metų laikotarpiui.

- pakaitinio automobilio suteikimą organizuoja draudikas, draudėjui kreipusis pagalbos kelyje kortelėje, išduotoje kartu su draudimo liudijimu, nurodytais te- lefonais. Xxxxxxxxx automobilj iš nuomos punkto, sudarydamas nuomos sutartj, pasiima ir pasinaudojęs pristato pats draudėjas. Draudikas nėra atsakingas už pakaitiniam automobiliui padarytą žalą bei kitas draudėjo patirtas patirtas iš- laidas dėl šio automobilio eksploatavimo.

14.4.2 Bendra draudimo išmoka dėl pagalbos kelyje draudžiamojo jvykio , jeigu draudimo liudijime nenumatyta kitaip, negali viršyti:

- 3.600 Lt, kai draudimo galiojimo teritorija Lietuvos Respublika;

- 8.000 Lt kai draudimo galiojimo teritorija Vakarų Europa (jskaitant Lietuvos Respublikos teritoriją).

14.5 „Mobilus kasko“ draudimas:

14.5.1 Draudimo išmoka, taikant 1.000 Lt išskaitą (neatsižvelgiant j eismo jvykio kaltininką), dėl transporto priemonės sugadinimo, sunaikinimo eismo jvykio metu negali viršyti 5.000 Lt ir mokama jei draudžiamasis jvykis atitinka visas šias sąly- gas:

- draudėjas yra fizinis asmuo;

- transporto priemonė nuosavybės teise priklauso kitam fiziniam asmeniui (ne draudėjui), tačiau draudėjui buvo teisėtu pagrindu laikinai perduota vairuoti šią transporto priemonę;

- draudėjui teisėtu pagrindu laikinai perduota vairuoti transporto priemonė nėra apdrausta Sausumos transporto priemonių draudimu pagal kitą draudimo sutartj, sudarytą su bet kuria draudimo paslaugas teikiančia bendrove;

- eismo jvykio metu buvo padaryta žala trečiųjų asmenų transporto priemonei, sveikatai ar gyvybei;

- eismo jvykio metu draudėjas, yra sudaręs transporto priemonių kasko drau- dimo su pagalbos kelyje ir keleivių draudimu nuo nelaimingų atsitikimų sutartj pagal šias draudimo taisykles.

14.5.2 Šiam draudžiamajam jvykiui yra taikomos visos šių taisyklių nuostatos.

14.6 Draudėjo turėtos būtinos išlaidos, mažinant žalą ar vykdant draudiko nuro- dymus, neatsižvelgiant j tai, kad atitinkamos priemonės nedavė teigiamo rezultato, atlyginamos proporcingai draudimo sumos ir transporto priemonės rinkos vertės santykiui (nevisiškas draudimas), nepaisant to, kad šios išlaidos kartu su žalos trans- porto priemonei dydžiu viršija draudimo sumą.

15. DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMO TERMINAI

15.1 Transporto priemonių kasko draudimas, transporto priemonės nuomos draudi- mas ir pagalbos kelyje draudimas:

15.1.1 Draudimo išmoka fiziniam asmeniui turi būti išmokėta ne vėliau kaip per septynias dienas, o juridiniam asmeniui - ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamo- jo jvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydj. Jei jvykis yra

draudžiamasis, o draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo rašytiniu pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių ne- ginčijamai draudimo išmokai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius. Mokant draudimo išmoką, išskaičiuojamos nesumokėtos draudi- mo jmokos.

15.1.2 Jei reikalavimas dėl žalos atlyginimo nepareiškiamas teisme jstatyme nu- statytais terminais, po to, kai draudikas jj atmetė, draudikas reikalavimų nepriima.

15.1.3 Draudikas gali atidėti draudimo išmokos mokėjimą tol, kol nesibaigia ad- ministracinis ar teisminis procesas dėl draudžiamojo jvykio, pradėtas prieš drau- dėją ar asmenj, turintj teisę gauti draudimo išmoką.

15.1.4 Draudikas neturi teisės:

15.1.4.1 išmokėti draudimo išmokos ar atsisakyti ją išmokėti, nejsitikinęs draudžiamojo jvykio buvimu;

15.1.4.2 atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam priei- namos informacijos.

15.2 Keleivių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų:

15.2.1 Medicinines išlaidas iki 0,1 proc. nuo draudimo sumos, būtinas nejgalumo lygiui nustatyti ir reikalavimo teisei j draudimo išmoką pagrjsti, apmoka draudikas.

15.2.2 Jei draudikas pripažjsta reikalavimą arba draudėjas ir draudikas susitaria dėl draudimo išmokos išmokėjimo pagrindo ir dydžio, tai draudikas išmoka draudi- mo išmoką 15.1.1 punkte nustatyta tvarka.

15.2.3 Draudėjas ir draudikas turi teisę per trejus metus po nelaimingo atsitikimo kasmet mediciniškai iš naujo nustatyti nejgalumo lygj .Pasibaigus trejų metų lai- kotarpiui po nelaimingo atsitikimo, nejgalumo lygis nėra pakartotinai nustatomas, tačiau yra vadovaujamasi paskutinj kartą nustatytu iki pasibaigiant trejų metų lai- kotarpiui po nelaimingo atsitikimo ir patvirtintu medicininiais dokumentais nejga- lumo lygiu. Jei remiantis galutine diagnoze yra nustatomas didesnis nejgalumo lygis nei buvo anksčiau nustatytas, tai tokiu atveju skirtumas, susidaręs tarp jau išmokėtos draudimo išmokos (priedo prie draudimo išmokos) ir draudimo išmokos (priedo prie draudimo išmokos) apskaičiuotos pagal naujai nustatytą nejgalumo lygj, yra išmokamas draudėjui. Priešingu atveju, t.y. kai remiantis galutine diagno- ze yra nustatomas mažesnis nejgalumo lygis, skirtumas yra grąžinamas draudikui.

16. ATGAUTA TRANSPORTO PRIEMONĖ

16.1 Paaiškėjus pavogtos transporto priemonės buvimo vietai, draudėjas privalo apie tai nedelsdamas pranešti raštu draudikui.

16.2 Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, prilygstančią apdraustos transporto priemonės vertei, jgyja šios transporto priemonės savininko teises.

16.3 Jeigu draudėjas turi teisėtą galimybę atgauti pavogtą transporto priemo- nę po to, kai už ją gavo draudimo išmoką, tai jis privalo grąžinti draudimo išmoką arba perleisti transporto priemonę draudikui. Gavęs draudiko raštišką reikalavimą, draudėjas per 14 kalendorinių dienų privalo pasirinkti ar grąžinti draudimo išmoką draudikui, ar draudikui perleisti atgautą transporto priemonę. Praėjus šiam terminui, pasirinkimo teisė pereina draudikui.

17. DRAUDIMO IŠMOKOS NEMOKĖJIMO PRIEŽASTYS

17.1 Jei nelaimingo atsitikimo sukeltiems sveikatos sutrikimams ar jų pasekmėms jtakos turėjo ligos ar negalavimai, tai draudimo išmoka mažinama pagal ligos ar ne- galavimo dalj, jei ši dalis sudaro ne mažiau kaip 25%.

17.2 Jeigu draudėjas nevykdo šių taisyklių 12.1.1 punkte nustatytos pareigos, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, atsižvelg- damas j tai, ar draudėjas savo pareigos nejvykdė tyčia ar dėl neatsargumo, išskyrus atvejus, kai jrodoma, kad apie draudžiamąjj jvykj draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudžiamąjj jvykj neturi jtakos draudiko pareigai išmokėti drau- dimo išmoką.

17.3 Draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti, jeigu:

17.3.1 draudėjas nevykdė 12.1.2 - 12.1.13, 12.2 - 12.4, 14.1.6 punktuose numaty- tų pareigų ar tvarkos. Šiuo atveju ginčai dėl draudimo išmokos mokėjimo arba jos sumažinimo sprendžiami teismine tvarka;

17.3.2 draudžiamasis jvykis atsitiko dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios, išskyrus atvejus, kai tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.);

17.3.3 jvykus transporto priemonės vagystei ir nustačius, kad faktinis apdraus- tos transporto priemonės raktų skaičius neatitinka draudimo liudijime nurodyto skaičiaus;

17.3.4 draudėjas gavo visą žalos atlyginimą iš trečiojo asmens, kalto dėl žalos, padarytos transporto priemonei, ar iš kito draudiko;

17.3.5 draudėjas ar asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką, atsisakė savo reikalavimo teisės asmeniui, atsakingam už padarytą žalą, kurią atlygo draudikas, arba jeigu pasinaudoti šia teise tapo nejmanoma dėl draudėjo kaltės. Jei draudimo išmoka buvo išmokėta ir dėl šiame punkte nurodytų draudėjo veiksmų draudikui tapo nejmanoma pasinaudoti reikalavimo teise, asmeniui atsakingam už padary- tą žalą, draudikas turi teisę iš draudėjo reikalauti grąžinti gautą draudimo išmoką ar atitinkamą jos dalj;

17.3.6 draudėjas ar jo jgaliotas asmuo pateikė klaidinančią, neteisingą, melagin- gą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudžiamąjj jvykj;

17.3.7 kitais Lietuvos Respublikos jstatymų numatytais atvejais

17.4 Jeigu po draudimo sutarties sudarymo nustatoma, kad draudėjas suteikė draudikui žinomai melagingą informaciją apie aplinkybes, numatytas šių taisyklių 2.1 punkte, tai draudikas turi teisę reikalauti pripažinti draudimo sutartj negaliojančia, išskyrus atvejus, kai aplinkybės, kurias draudėjas nuslėpė, išnyko iki draudžiamojo jvykio ar neturėjo jtakos draudžiamajam jvykiui.

17.5 Sprendimą dėl draudimo išmokos nemokėjimo ar sumažinimo priima draudi- kas, motyvuotai paaiškindamas priežastis, ir apie tai raštu praneša asmenims, pagal draudimo sutartj turintiems teisę j draudimo išmokas.

18. DRAUDIMO SUTARTIES PAKEITIMO IR NUTRAUKIMO SĄLYGOS. PINIGINĖ KOMPENSACIJA UŽ DRAUDIMO SUTARTIES NUTRAUKIMĄ

18.1 Visi draudimo sutarties pakeitimai ir papildymai atliekami išrašant draudimo sutarties priedus. Pakeitimai ir papildymai jsigalioja nuo priede prie draudimo sutar- ties nurodytos datos.

18.2 Visi draudikui skirti raštai, pranešimai ir paaiškinimai išdėstomi raštu valstybi- ne kalba ir adresuojami draudiko centrinei būstinei arba siunčiami registruotu laišku transporto priemonių draudimo liudijime nurodytais adresais. Draudimo tarpininkai nėra jgalioti priimti šiuos pranešimus arba paaiškinimus.

18.3 Draudimo sutartis ar apsauga atskirų draudimo objektų atveju gali būti nu- traukta prieš joje nustatytą jos galiojimo terminą, jeigu po sutarties jsigaliojimo išnyko galimybės jvykti draudžiamajam jvykiui arba draudžiamoji rizika išnyko dėl aplinkybių, nesusijusių su draudžiamuoju jvykiu (draudimo objektas žuvo dėl priežas- čių, nesusijusių su draudžiamuoju jvykiu ir kt.). Šiuo atveju draudikas turi teisę j dalj draudimo jmokos, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui.

18.4 Jeigu draudimo sutartis ar apsauga atskirų draudimo objektų atveju nutrau- kiama draudėjo iniciatyva, sumokėta draudikui draudimo jmoka draudėjui negrą- žinama. Draudikas turi teisę draudėjui grąžinti draudimo jmokos dalj, proporcingą likusiam nepanaudotam draudimo sutarties galiojimo laikui, išskaičiavus draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas bei pagal tą sutartj išmokėtas draudimo iš- mokas. Draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidos sudaro 10 procentų meti- nės draudimo jmokos.

18.5 Draudimo sutartis ar apsauga atskirų draudimo objektų atveju gali būti nu- traukta visa arba tik atskira jos dalis (transporto priemonių kasko draudimas, nuo- mos, keleivių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, pagalbos kelyje draudimas), atsižvelgiant j 18.4 punkto sąlygas. Tai turi būti padaryta raštu, pagal galimybes re- gistruotu laišku, ir adresatą šis laiškas turi pasiekti ne vėliau nei diena prieš draudimo sutarties nutraukimo dieną.

18.6 Draudimo sutarčiai nejsigaliojus, atsižvelgiant j 7.5.1 punkte nurodytas są- lygas, draudikas neprivalo apie draudimo sutarties negaliojimą specialiai pranešti draudėjui.

19. DRAUDIKO TEISIų IR PAREIGų PAGAL DRAUDIMO SUTARTį PERLEIDIMO KITAM AR KITIEMS DRAUDIKAMS TVARKA

19.1 Draudikas, ketinantis perleisti savo teises ir pareigas pagal draudimo sutartis kitam ar kitiems draudikams, privalo apie šj ketinimą paskelbti 2 (dviejuose) dien- raščiuose, kurie platinami visoje Lietuvos Respublikoje. Po paskelbimo dienraščiuose draudikas apie savo ketinimą prieš du mėnesius asmeniškai raštu privalo informuoti kiekvieną draudėją. Skelbimuose dienraščiuose ir rašytinėje informacijoje draudėjui draudikas privalo nurodyti terminą (ne trumpesnj kaip du mėnesiai), per kurj draudė- jas turi teisę pareikšti savo prieštaravimą raštu draudikui dėl ketinimo perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartj

19.2 Pasibaigus 2 mėnesių jspėjimo terminui, draudikas privalo kreiptis j Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisiją dėl leidimo perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis išdavimo.

19.3 Draudikas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas pagal draudimo sutartj kitam ar kitiems draudikams tik gavęs Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros ko- misijos leidimą.

Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisijos leidimas perleisti teises ir par- eigas pagal draudimo sutartis skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai.“

19.4 Draudėjas, nesutikdamas su teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perlei- dimu, turi teisę nutraukti draudimo sutartj per vieną mėnesj nuo teisių ir pareigų per- leidimo. Šiuo atveju draudikas turi teisę j dalj draudimo jmokos, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui (pro rata temporis).

20. ATSAKOMYBĖ UŽ DRAUDIMO TAISYKLIų PAŽEIDIMUS

20.1 Draudimo sutarties šalys, pažeidusios draudimo sutarties sąlygas, atsako jstatymų nustatyta tvarka.

20.2 Draudėjas ar draudikas laikomi pažeidusiais draudimo sutarties sąlygas tik nustačius jų kaltę.

20.3 Draudėja čias iš draudimo sutarties vykdymo, pažeidžia asmenys, veikiantys kaip draudėjo jgalioti asmenys (transporto priemonės teisėtas valdytojas, naudoto- jas ir pan.) ar kiti asmenys, su transporto priemonės savininko ar jos teisėtų valdytojų žinia ir valia turėję teisę naudotis transporto priemone.

21. DRAUDIMAS KITO ASMENS NAUDAI

Jeigu draudimo sutartis sudaryta kito asmens naudai, draudėjas neturi teisės be kito asmens sutikimo disponuoti teisėmis pagal draudimo sutartj: gauti draudimo išmoką, perduoti jo teises kitiems asmenims. Draudimo išmoka kitam asmeniui, bet ne draudėjui, mokama, jeigu tai numatyta draudimo sutartyje. Tik gavus raštišką draudimo sutartyje nurodyto naudos gavėjo sutikimą, draudimo išmoka mokama draudėjui.

22. GINČų TARP DRAUDĖJO IR DRAUDIKO SPRENDIMO TVARKA

22.1 Visi nesutarimai, kylantys tarp draudėjo ir draudiko dėl draudimo sutarties sudarymo, vykdymo ar pasibaigimo, sprendžiami tarpusavio susitarimu.

22.2 Nepavykus išspręsti nesutarimų derybomis, ginčas tarp draudėjo ir draudiko sprendžiamas Lietuvos Respublikos teismuose pagal Lietuvos Respublikos jstatymu.

Generalinis direktorius Xxxxxxx Xxxxxxxxxx

Valdybos pirmininkas Xx. Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxxxx

PRIeDAS NR. 1

PRIE TRANSPORTO PRIEMONIų DRAUDIMO TAISYKLIų NR. 030

1. NEįGALUMO LYGIO NUSTATYMO LENTELĖ:

Straipsnio Nr.

Straipsnio pavadinimas

Nejgalumo lygis (%)

I. CeNTRINĖ NeRVų SISTeMA

1.	Liekamieji reiškiniai po galvos ir nugaros smegenų traumos:
1.1.	Viršutinių ir apatinių galūnių paralyžius (tetraplegija); labai ryškūs smegenų žievės, smegenėlių funkcijos pažeidimai; silpnaprotystė; sąmonės sutrikimas; dubens organų funkcijos sutrikimas;	100
1.2.	Apatinių galūnių paralyžius su dubens organų funkcijos sutrikimu	70
1.3.	Vienos kūno pusės paralyžius; 2-jų galūnių judesių, jutimų ir jėgos labai stiprus sumažėjimas; labai ryškus koordinacijos sutrikimas; labai stiprus galūnių raumenų tonuso padidėjimas; sunkūs kognityviniai sutrikimai (10 ir mažiau balų); silpnaprotystė; epilepsijos priepuoliai ne rečiau kaip kartą per mėnesj	50
1.4.	2-jų galūnių judesių, jutimų ir jėgos stiprus sumažėjimas; ryškūs galvos smegenų nervų organiniai pažeidimai; koordinacijos sutrikimas; stiprus galūnių raumenų tonuso padidėjimas; dubens organų funkcijos sutrikimas; ryškūs kognityviniai sutrikimai (20 ir mažiau balų); epilepsijos priepuoliai ne rečiau kaip kartą per mėnesj	40
1.5.	Vienos iš galūnių paralyžius (monoplegija); kalbos sutrikimai; ryškus koordinacijos sutrikimas; galūnių raumenų tonuso padidėjimas ir jėgos bei jutimų sumažėjimas; vidutinio dažnumo (5 -10 kartų per metus) epilepsijos priepuoliai ; Parkinsono sindromas	30
1.6.	Koordinacijos ir judesių sutrikimas; kalbos sutrikimai; neryškūs kognityviniai sutrikimai; nestiprus galūnių raumenų tonuso padidėjimas ir jėgos sumažėjimas; reti (3-4 per metus) epilepsijos priepuoliai;	15
1.7.	Ryški veido asimetrija; autonominiai (vegetaciniai) simptomai; smegenų žievės ir kalbos sutrikimai, vazomotoriniai sutrikimai; pavieniai (1-2 per metus) epilepsijos priepuoliai	7
Pastaba: liekamuosius reiškinius priskirti tam tikrai grupei galima tada, kai nustatomi ne mažiau kaip du tai grupei būdingi požymiai. Mokant draudimo išmoką dėl centrinės nervų sistemos sužalojimo padarinių pagal 1 straipsnį ir esant galūnių funkcijos sutrikimui, draudimo išmokos, įtvirtintos šios dalies X skyriuje, nėra mokamos.

II. GALVANINIAI IR PeRIFeRINIAI NeRVAI

2.	Trauminiai galvinių nervų sužalojimai Pastaba: draudimo išmoka mokama esant neuropatijos klinikai nepriklausomai nuo pažeistų nervų skaičiaus.
2.1.	Vienpusis	5
2.2.	Dvipusis	10
3.	Kaklo ir peties, juosmens ir kryžkaulio rezginio ar jų nervų pažeidimas Pastaba: draudimo išmoka yra mokama, jeigu yra judesių, jėgos, jutimo, raumenų sunykimas bei odos trofikos sutrikimas.	25
4.	Periferinių nervų vientisumo pažeidimas: Pastaba: draudimo išmoka mokama esant neuropatijos klinikai . Jeigu vienoje galūnėje sužalota keletas nervų, draudimo išmoka mokama tik dėl vieno nervo sužalojimo. Kai sužalojama dešinė ranka (dešiniarankiam), o kairiarankių – kairė papildomai išmokamas 10 % priedas prie draudimo išmokos, skaičiuojant nuo draudimo išmokos mokamos pagal šiuos straipsnius.
4.1.	Nervų sužalojimas dilbio, riešo, blauzdos, čiurnos srityse	5
4.2.	Nervų sužalojimas žasto, alkūnės, šlaunies, kelio srityse	10

III. ReGOS ORGANAI

5.	Vienos akies akomodacijos paralyžius	10
6.	Žymus akipločio sumažėjimas; regėjimo lauko koncentriškas susiaurėjimas. Draudimo išmoka priklauso nuo: regėjimo lauko ploto bei srities sumažėjimo.	10-20
7.	Regos sumažėjimas, kai dėl traumos buvo implantuotas dirbtinis lęšiukas, lęšis (abiejose akyse): 0,4 0,3 - 0,1 mažiau nei 0,1.	10 20 25
8.	Voko nudribimas, akių raumenų paralyžius, voko defektas, trukdantis uždaryti akies plyšj. Draudimo išmoka priklauso nuo voko nudribimo laipsnio.	5-10
9.	Pulsuojantis vienos akies išverstakumas (egzoftalmas)	20
10.	Regos organų sužalojimo pasekmės: obuolio dislokacija; ašarų kanalo pažeidimas, žvairumas, tinklainės atšokimas (dėl tiesioginės akies traumos).	10
11.	Potrauminės akies ligos (išskyrus konjuktyvitą); kraujo išsiliejimas, rainelės defektas, vyzdžio formos pakitimai; lęšiuko dislokacija Pastaba: jeigu po akies traumos yra keletas padarinių kurie nurodyti 10 ir 11 straipsniuose, tai draudimo išmoka mokama pagal vieną iš straipsnių (sunkiausią sužalojimą).	5
12.	Visiškas regėjimo vienintele arba abiem akim netekimas	100
13.	Visiškas regėjimo netekimas viena akimi	45
14.	Regėjimo aštrumo sumažėjimas po akies sužalojimo Pastaba: regėjimo aštrumas nustatomas pagal 1 lentelę, kiekvienos akies atskirai.

1 LENTELĖ

Regėjimo aštrumas

Iki traumos

Po traumos

Procentai (%)

Iki traumos

Po traumos

Procentai (%)

1,0

0,7

0,6

0,5

0,4

0,3

0,2

0,1

<0,1

0,0

0,5

0,3 - 0,2

0,1

<0,1

0,0

0,9

0,7 – 0,6

0,5

0,4

0,3

0,2

0,1

<0,1

0,0

0,4

0,1

<0,1

0,0

0,8

0,6 – 0,5

0,4 – 0,3

0,2

0,1

<0,1

0,0

0,3

0,4 – 0,3

0,2

0,1

<0,1

0,0

0,7

0,5 – 0,4

0,3

0,2

0,1

<0,1

0,0

0,2

0,1

<0,1

0,0

0,6

0,4

0,3

0,2

0,1

<0,1

0,0

0,1

<0,1

0,0

<0,1

0,0

Pastabos:

Visiškas aklumas – kai regėjimo aštrumas mažiau kaip 0,01 (2 m atstumu nesuskaičiuoja pirštų) iki šviesos jutimo. Kai nežinomas sužalotos akies regėjimo aštrumas iki traumos, tai laikomas tokiu pat kaip ir nesužalotos akies.

Dėl traumos sumažėjus abiejų akių regėjimo aštrumui, vertinama kiekviena akis atskirai. Abiejų akių regėjimo netekimu laikomas geriau matančios akies regėjimo netekimas.

Straipsnio Nr.

Straipsnio pavadinimas

Nejgalumo lygis (%)

IV. KLAUSOS ORGANAI

15.	Smarkūs vestibiulinės funkcijos sutrikimai: daugkartiniai, besitęsiantys galvos svaigimo priepuoliai su vegetacinėmis reakcijomis, nedrąsi eisena.	30
16.	Viso ausies kaušelio netekimas	20
17.	Klausos susilpnėjimas viena ausimi Pastaba: vertinami audiogramos, impedansometrijos duomenys, kalbos girdimumas.
17.1.	Šnabždant žodžius girdi iki 1 metro, o šnekant - nuo 1 iki 3 metrų atstumu (audiogramoje klausos sumažėjimas iki 30-50 db)	5
17.2.	Šnibždant žodžių negirdi prie ausies kaušelio, o šnekant girdi iki 1 metro atstumu (audiogramoje klausos sumažėjimas iki 60-80 db)	10
18.	Visiškas kurtumas viena ausimi (visai negirdi šnekančiojo audiogramoje – mažiau 91 db).	15
19.	Visiškas kurtumas abejomis ausimis	60

V. KVĖPAVIMO SISTeMA

20.	Nosies kaulų, kremzlių ir minkštųjų audinių netekimas	30
21.	Nosies sparnelių ir galiuko netekimas	15
22.	Nosies galiuko arba sparnelio (sparnelių) netekimas	10
	Kvėpavimo nosimi sutrikimas
	Draudimo išmoka priklauso nuo: sutrikimo laipsnio ir pusių (jvertinamas rinimonometru, norma – iškvėpimas ir jkvėpimas
23.
23.	380 – 400 ml/sek.): a ) Stiprus vienpusis (mažiau kaip 100 ml/sek.) arba žymus abipusis (mažiau 200 ml/sek.);	5
	b) Visiškas abipusis (0 ml/sek.).	10
24.	Uoslės ir skonio netekimas	15
25.	Uoslės netekimas	10
26.	Potrauminiai lėtiniai veido daubų uždegimai	2

Straipsnio Nr.	Straipsnio pavadinimas	Nejgalumo lygis (%)
27.	Gerklų arba trachėjos funkcijos pažeidimas:
27.1.	Nuolat jkištas tracheostominis vamzdelis	40
27.2.	Disfonija	10
27.3.	Afonija	30
27.4.	Artikuliacijos sutrikimas	15
28.	Kvėpavimo organų pažeidimo atvejis, dėl kurio yra:
28.1.	I laipsnio kvėpavimo nepakankamumas	10
28.2.	II laipsnio kvėpavimo nepakankamumas	40
28.3.	III laipsnio kvėpavimo nepakankamumas	60
29.	Krūtinės ląstos deformacijos po šonkaulių ar krūtinkaulio lūžių esant stipriam kvėpavimo judesių apribojimui	10
Pastaba: jeigu buvo mokėta draudimo išmoka pagal 29 straipsnį, tai mokant pagal 28 straipsnį, išmokėtoji suma išskaičiuojama.

VI. ŠIRDIeS IR KRAUJAGYSLIų SISTeMA

30.	Širdies ir kraujagyslių nepakankamumas dėl širdies ar magistralinių kraujagyslių sužalojimo: (vertinami širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumo požymiai pagal NYHA klasifikaciją, EKG, fizinio krūvio mėginiai, ultragarsinis tyrimas, ilgalaikis EKG ir AKS sekimas)
30.1.	I laipsnio širdies nepakankamumas, kai yra nedideli objektyviai nustatomi: pulso padažnėjimas, dusulys po fizinio krūvio, patinimai	15
30.2.	II laipsnio širdies nepakankamumas, kai yra dideli objektyviai nustatomi: stiprus dusulys fizinio krūvio metu, ritmo sutrikimai, stazės reiškiniai plaučiuose ir kepenyse, nuolatinis patinimas, ascitas, kaklo venų išburkimas	40
30.3.	III laipsnio širdies nepakankamumas, kai yra labai dideli objektyviai nustatomi: kvėpavimo ritmo sutrikimas, ritmo sutrikimai, stazė plaučiuose, atsikosėjimas krauju, skystis krūtinplėvės ar širdiplėvės ertmėse, ascitas, nuolatinis patinimas	70
31.	Kraujo apytakos sutrikimas dėl stambiųjų periferinių kraujagyslių sužalojimo:
31.1.	Nedidelis - patinimai, pulsacijos susilpnėjimas	5
31.2.	Didelis - patinimai, cianozė, ryškus pulsacijos susilpnėjimas	10
31.3.	Labai didelis - patinimai, cianozė, limfostazė, trofikos sutrikimai	15
Pastaba: liekamųjų reiškinių priskyrimas tam tikrai grupei galimas tada, kai nustatomi ne mažiau kaip 2 tai grupei būdingi požymiai.

VII. VIRŠKINIMO ORGANAI

32.	Kramtymo sutrikimas dėl veido kaulų lūžimo ar apatinio žandikaulio traumų:
32.1.	Žymus sukandimo ir kramtymo sutrikimas	7
32.2.	Labai didelis sukandimo ir išsižiojimo sutrikimas, žandikaulio deformacija	25
33.	Apatinio žandikaulio netekimas: Pastaba: esant žandikaulio netekimui draudimo išmoka pagal kramtymo sutrikimų 32 punktą nemokama.
33.1.	Dalies žandikaulio	15
33.2.	Viso žandikaulio	50
34.	Liežuvio netekimas:
34.1.	Iki vidurinio trečdalio	15
34.2.	Nuo viduriniojo trečdalio ir daugiau	30
34.3.	Visiškas netekimas	50
35.	Žymus burnos ertmės susiaurėjimas, seilių fistulės susidarymas	15
36.	Stemplės arba ryklės susiaurėjimas dėl nudegimo ar sužalojimo: Pastaba: susiaurėjimas turi būti patvirtintas objektyviais tyrimo metodais
36.1.	Sunkiai ryjamas minkštas maistas	10
36.2.	Sunkiai ryjamas skystas maistas	30
36.3.	Visiškas nepraeinamumas (gastrostoma).	80
37.	Liekamieji reiškiniai po trauminio virškinimo trakto organų sužalojimo:
37.1.	Išmatų nelaikymas	40
37.2.	Sąauginė liga, dalinis žarnyno nepraeinamumas	15
37.3.	Dirbtinė išeinamoji anga	30
37.4.	Kasos endokrininės funkcijos sutrikimas	30
37.5.	Kasos egzokrininės funkcijos sutrikimas	5
37.6.	Kepenų II laipsnio nepakankamumas	45
37.7.	Kepenų III laipsnio nepakankamumas	80
38.	Trauminis virškinimo trakto organų sužalojimas dėl kurio pašalinta:
38.1.	Kepenų dalis ar tulžies pūslė	15
38.2.	Blužnis	15
38.3.	Dalis skrandžio ar dalis kasos ar dalis žarnyno	25
38.4.	Visas skrandis	40
Pastaba: jeigu draudimo išmoka mokama pagal 38 straipsnį, tai pagal šio priedo laikino neįgalumo nustatymo lentelės 4.1 punktą (trauminis vidaus organų pažeidimas, kai sužalotą organą reikėjo operuoti) draudimo išmoka nemokama. Jeigu buvo mokėta draudimo išmoka pagal 38 straipsnį, tai mokant pagal 37 straipsnį, išmokėtoji suma išskaičiuojama.

Straipsnio Nr.

Straipsnio pavadinimas

Nejgalumo lygis (%)

VIII. ŠLAPIMO IR LYTINĖ SISTeMA

39.	Inksto pašalinimas Jeigu draudimo išmoka mokama pagal šj straipsnj, tai pagal šio priedo laikino nejgalumo nustatymo lentelės 4.1 punktą (trauminis vidaus organų pažeidimas, kai sužalotą organą reikėjo operuoti) draudimo išmoka nemokama.	25
40.	Šlapimo išskyrimo funkcijų sutrikimai:
40.1.	Inkstų funkcijos sutrikimas: a) II laipsnio nepakankamumas; b) III laipsnio nepakankamumas. Pastaba: jeigu buvo mokėta draudimo išmoka pagal 39 straipsnį, tai mokant pagal 40.1. straipsnį, išmokėtoji suma išskaičiuojama.	40 80
40.2.	Žymus šlapimtakio ar šlaplės susiaurėjimas, šlapimo pūslės tūrio sumažėjimas. Išmokos dydis priklauso nuo susiaurėjimo bei tūrio sumažėjimo laipsnio.	10-25
40.3.	Visiškas šlapimtakio ar šlaplės nepraeinamumas, fistulė lytiniuose organuose.	30
41.	Lyties organų sužalojimo pasekmės:
41.1.	Pašalinta kiaušidė, kiaušintakis arba sėklidė	15
41.2.	Pašalinta dalis vyro varpos	25
41.3.	Pašalinta visa vyro varpa	40
41.4.	Pašalintos abi kiaušidės arba abu kiaušintakiai, arba gimda: kai moters amžius iki 40 metų; kai moters amžius virš 40 metų.	40 20

IX. MINKŠTųJų AUDINIų SUŽALOJIMAI

42.	Veido ir kaklo priekinio ar šoninių paviršių labai ryškūs, trikdantys mimiką randai (išliekantys po plastinės operacijos) nuo nudegimo, nušalimo ar sužalojimo.	10
43.	Liemens ir galūnių odos hipertrofiniai, keloidiniai, deformuojantys minkštuosius audinius randai, trukdantys dėvėti drabužius arba avalynę:
43.1.	Užima mažiau kaip 1% ploto	1
43.2.	Užima 1-2% ploto	2
43.3.	Užima 3-4% ploto	4
43.4.	Užima 5-10% ploto	5
43.5.	Užima daugiau kaip 10% ploto	8
43.6.	Užima daugiau kaip 15% ploto	10
Pastaba: apdraustojo delnas atitinka 1% kūno paviršiaus ploto. Randai vertinami praėjus po traumos ne mažiau vieneriems metams.

X. LIeMeNS IR GALŪNIų KAULų SUŽALOJIMAS

STUBURAS
44.	Stuburo funkcijos pažeidimai po stuburo traumos:
44.1.	Draudimo išmoka mokama pagal šio priedo 1 arba 3 straipsnj, priklausomai nuo draudžiamojo jvykio pasekmės
PEČIų LANKAS; PETIES SĄNARYS
45.	Peties sąnario nejudrumas po žastikaulio galvos rezekcijos	40
46.	Peties sąnario nejudrumas	30
47.	Peties sąnario ribotas judrumas	10
Pastaba: kai sužalojama dešinė ranka (dešiniarankiam), o kairiarankių – kairė papildomai išmokamas 10 % priedas prie draudimo išmokos skaičiuojant nuo draudimo išmokos mokamos pagal šiuos straipsnius. Pečių lanko ir peties sąnario funkcijos yra vertinamos pagal C.R. Constant balinę skalę ir modifikuotą Keitel indeksą.
RANKA
48.	Rankos ir mentės (ar jos dalies) netekimas	75
49.	Rankos netekimas po egzartikuliacijos peties sąnaryje arba bigė vidurinėje žasto dalyje	70
50.	Rankos netekimas – bigė žasto apatiniame trečdalyje	65
51.	Dilbio netekimas dėl egzartikuliacijos alkūnės sąnaryje	65
52.	Dilbio netekimas žemiau alkūnės sąnario
Pastaba: kai sužalojama dešinė ranka (dešiniarankiam), o kairiarankių – kairė papildomai išmokamas 10 % priedas prie draudimo išmokos skaičiuojant nuo draudimo išmokos mokamos pagal šiuos straipsnius. Rankos funkcijos yra vertinamos pagal C.R. Constant balinę skalę ir modifikuotą Keitel indeksą.
ALKŪNĖS SĄNARYS
53.	Alkūnės sąnario nejudrumas	20
54.	Alkūnės sąnario ribotas judrumas	7
Pastaba: kai sužalojama dešinė ranka (dešiniarankiam), o kairiarankių – kairė papildomai išmokamas 10 % priedas prie draudimo išmokos skaičiuojant nuo draudimo išmokos mokamos pagal šiuos straipsnius. Alkūnės sąnąrio funkcijos yra vertinamos pagal C.R. Constant balinę skalę ir modifikuotą Keitel indeksą.
RIEŠO SĄNARYS; PLAŠTAKA
55.	Plaštakos netekimas nuo riešo arba delnakaulių	55
56.	Riešo sąnario nejudrumas	20
57.	Riešo sąnario ribotas judrumas	5
58.	Plaštakos funkcijos sutrikimas Pastaba: jeigu buvo mokėta draudimo išmoka pagal šio priedo 4 straipsnį, tai mokant pagal 58 straipsnį, išmokėtoji suma išskaičiuojama.	5-35
Pastaba: kai sužalojama dešinė ranka (dešiniarankiui) arba kairė ranka (kairiarankiui) – papildomai išmokamas 10 % priedas prie draudimo išmokos skaičiuojant nuo draudimo išmokos mokamos pagal šiuos straipsnius. Riešo sąnario ir plaštakos funkcijos yra vertinamos pagal C.R. Constant balinę skalę ir modifikuotą Keitel indeksą.

Straipsnio Nr.	Straipsnio pavadinimas	Nejgalumo lygis (%)
PLAŠTAKOS PIRŠTAI
59.	Pirmasis (nykštys) pirštas:
59.1.	Dalinai amputuotas naginis pirštakaulis	5
59.2.	Pilnai amputuotas naginis pirštakaulis	8
59.3.	Dalinai amputuotas pamatinis pirštakaulis	15
59.4.	Piršto netekimas	20
59.5.	Piršto netekimas kartu su delnakauliu ar jo dalimi	25
60.	Nykščio sąnario nejudrumas	5
61.	Nykščio delninio piršto sąnario nejudrumas	10
Pastaba: kai sužalojama dešinė ranka (dešiniarankiam), o kairiarankių – kairė papildomai išmokamas 10 % priedas prie draudimo išmokos skaičiuojant nuo draudimo išmokos mokamos pagal šiuos straipsnius
62.	Antrasis (smilius) pirštas:
62.1.	Pilnai amputuotas naginis pirštakaulis	4
62.2.	Pilnai amputuotas vidurinis pirštakaulis	8
62.3.	Pamatinio pirštakaulio amputacija	10
62.4.	Piršto netekimas	12
62.5.	Piršto netekimas su delnakauliu ar jo dalimi	15
62.6.	Piršto kontraktūra pusiau sulenkus, taip pat proksimalinio savojo piršto sąnario arba delno- piršto sąnario ankilozė	4
62.7.	Piršto kontraktūra visiškai sulenkus arba ištiesus, taip pat dviejų savųjų piršto sąnarių ankilozė	8
Pastaba: kai sužalojama dešinė ranka (dešiniarankiam), o kairiarankių – kairė papildomai išmokamas 10 % priedas prie draudimo išmokos skaičiuojant nuo draudimo išmokos mokamos pagal šiuos straipsnius
63.	Trečiasis (didysis), ketvirtasis (bevardis) arba penktasis (mažylis) pirštai:
63.1.	Dalinai amputuotas naginis pirštakaulis	2
63.2.	Bigė viduriniojo arba pamatinio pirštakaulio	5
63.3.	Piršto netekimas su delnakauliu arba jo dalimi	15
63.4.	Piršto kontraktūra pusiau sulenkus arba pirmojo savojo piršto sąnario arba delno-piršto sąnario ankilozė	1
63.5.	Piršto kontraktūra visiškai sulenkus arba ištiesus padėtyje arba dviejų, tai pat trijų piršto sąnarių ankilozė.	3
64.	Dviejų vienos rankos pirštų netekimas:
64.1.	Pirmojo ir antrojo pirštų	35
64.2.	Pirmojo ir trečiojo, pirmojo ir ketvirtojo arba pirmojo ir penktojo (1+3), (1+4), (1+5)	25
64.3.	Antrojo ir trečiojo, antrojo ir ketvirtojo arba penktojo (2+3), (2+4), (2+5)	15
64.4.	Trečiojo ir ketvirtojo arba trečiojo ir penktojo (3+4), (3+5).	10
65.	Trijų vienos rankos pirštų netekimas:
65.1.	Pirmojo, antrojo ir trečiojo, ketvirtojo arba penktojo (1+2+3), (1+2+4), (1+2+5)	40
65.2.	Pirmojo, trečio ir ketvirtojo arba penktojo (1+3+4), (1+3+5)	35
65.3.	Antrojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (2+3+4), (2+3+5)	30
65.4.	Trečiojo, ketvirtojo ir penktojo (3+4+5)	25
66.	Keturių vienos rankos pirštų netekimas	40
Pastaba: kitais pirštų ar jų funkcijos netekimo atvejais draudimo išmoka nustatoma sumuojant išmokas numatytas atskirų pirštų funkcijos netekimo atveju.
67.	Visų vienos plaštakos pirštų netekimas	45
Pastaba: kai sužalojama dešinė ranka (dešiniarankiam), o kairiarankių – kairė papildomai išmokamas 10 % priedas prie draudimo išmokos skaičiuojant nuo draudimo išmokos mokamos pagal plaštakos pirštų sužalojimo straipsnius. Plaštakos pirštų funkcijos yra vertinamos pagal C.R. Constant balinę skalę ir modifikuotą Keitel indeksą.
KOJA
68.	Kojos netekimas dėl egzartikuliacijos klubo sąnaryje arba bigė viršutiniame trečdalyje:	70
68.1.	Kojos netekimas dėl egzartikuliacijos klubo sąnaryje arba bigė viršutiniame trečdalyje, kai iki traumos koja buvo vienintelė	90
69.	Xxxxxxxx bigė viduriniame ar apatiniame trečdalyje	60
70.	Kojos funkcijos sutrikimas dėl kojos sutrumpėjimo daugiau kaip 2,5 cm	5
71.	Blauzdos netekimas dėl egzartikuliacijos kelio sąnaryje arba bigė viršutiniame trečdalyje:	50
71.1.	Vienintelės kojos blauzdos netekimas.	80
72.	Bigė viduriniame ar apatiniame blauzdos trečdalyje	45
Pastaba: kojos funkcijos yra vertinamos pagal C.R. Constant balinę skalę ir modifikuotą Keitel indeksą.
KLUBO SĄNARYS
73.	Klubo sąnario nejudrumas	35
74.	Klubo sąnario ribotas judrumas	8
Pastaba: klubo sąnario funkcijos yra vertinamos pagal C.R. Constant balinę skalę ir modifikuotą Keitel indeksą.
KELIO SĄNARYS
75.	Sąnario nejudrumas	30
76.	Patologinis sąnario judrumas dėl raiščių plyšimo	8
77.	Riboti kelio sąnario judesiai	5
Pastaba: kelio sąnario funkcijos yra vertinamos pagal C.R. Constant balinę skalę ir modifikuotą Keitel indeksą.
ČIURNOS SĄNARYS; PĖDA
78.	Čiurnos sąnario nejudrumas	20
79.	Riboti čiurnos sąnario judesiai	5
80.	Pėdos netekimas dėl čiurnos sąnario egzartikuliacijos arba pėdos amputacija ties čiurnos kaulais	40
81.	Pėdos distalinės dalies netekimas dėl amputacijos padikaulių lygyje	30
82.	Pėdos funkcijos sutrikimas dėl deformacijos, nesuaugusio lūžimo. Pastaba: jeigu buvo mokėta draudimo išmoka pagal šio priedo 4 straipsnį, tai mokant pagal 82 straipsnį, išmokėtoji suma išskaičiuojama.	15
Pastaba: čiurnos sąnario ir pėdos funkcijos yra vertinamos pagal C.R. Constant balinę skalę ir modifikuotą Keitel indeksą.

Straipsnio Nr.	Straipsnio pavadinimas	Nejgalumo lygis (%)
PĖDOS PIRŠTAI
83.	Visų pėdos pirštų netekimas dėl padų- pirštų sąnarių egzartikuliacijos arba amputacijos pamatinių pirštakaulių lygyje	20
84.	Pirmojo piršto netekimas kartu su padikauliu arba jo dalimi	15
85.	Pirmojo piršto netekimas dėl pado- piršto sąnario egzartikuliacijos arba bigė pamatinio pirštakaulio lygyje	5
86.	Pirmojo piršto galinio pirštakaulio netekimas	2
87.	Antrojo, trečiojo, ketvirtojo arba penktojo pirštų netekimas:
87.1.	Dėl egzartikuliacijos pado- piršto sąnaryje arba bigės ties pamatiniu pirštakauliu	2
87.2.	Netekimas kartu su padikauliu ar jo dalim	5
87.3.	Piršto funkcijos sutrikimas dėl sąnarių nejudrumo	1
Pastaba: kitais pirštų ar jų funkcijos netekimo atvejais draudimo išmoka nustatoma sumuojant išmokas, numatytas atskirų pirštų funkcijos netekimo atveju. Pėdos pirštų funkcijos yra vertinamos pagal C.R. Constant balinę skalę ir modifikuotą Keitel indeksą.

X. KITA

88.

Kalbos netekimas

2. KAULų LŪŽIų NUSTATYMO LENTELĖ

Straipsnio Nr.	Xxxxxx	Xxxxxxxx išmoka (%)
1. Kaukolė :
1.1.	Kaukolės skliauto kaulai	10
1.2.	Kaukolės pamato kaulai	15
1.3.	Kaukolės skliauto ir pamato kaulai	20
2. Veido kaulai:
2.1.	Skruostakaulio, viršutinio žandikaulio	7
2.2.	Apatinio žandikaulio	6
2.3.	Nosies kaulų	3
2.4.	Gerklų, skydinės kremzlės, poliežuvinio kaulo	4
Pastaba: žandikaulio apatinės alveolinės ataugos lūžimas nelaikomas žandikaulio lūžimu. Lūžus žandikauliui abiejose pusėse, draudimo išmoka mokama vieną kartą.
3. Dantų trauminis pažeidimas (netekus viso nuolatinio danties vainiko ir/ arba šaknies), visiškas išnirimas:
3.1.	netekus 1 danties	4
3.2.	netekus nuo 2 iki 3 dantų	8
3.3.	netekus nuo 4 iki 5 dantų	10
3.4.	netekus 6 ir daugiau dantų	12
Pastaba: protezų ar tiltų lūžio atveju draudimo išmoka mokama tik dėl atraminių dantų netekimo dėl nelaimingo atsitikimo. Visais kitais nuolatinių dantų trauminio pažeidimo atvejais (danties ar jo šaknies lūžimas, danties išnirimas, įmušimas į alveolę, danties vainiko ne mažiau kaip 1/4 nuskėlimas) mokami 2% už vieną traumuotą dantį. Netekus parodontozės pažeisto danties išmoka mažinama 50%.
4. Stuburas:
4.1.	Kaklinės, krūtininės, juosmeninės dalies slankstelio kūno arba lanko Pastaba: lūžus 3 ar daugiau slankstelių, mokama ne daugiau kaip 25%.	12
4.2.	Slankstelio skersinės, juosmeninės ar keterinės ataugų	3
4.3.	Kryžkaulio	10
4.4.	Uodegikaulio	3
5 . Krūtinkaulis ir šonkaulis:
5.1.	Krūtinkaulio	5
5.2.	Šonkaulių (iki 2)	3
5.3.	Šonkaulių (3 ir daugiau)	4
5.4.	Šonkaulių lūžimas (3 ir daugiau) abiejose krūtinės ląstos pusėse	6
Pastaba: jeigu šonkaulių lūžimas sukėlė pneumotoraksą, hemotoraksą, trauminę pneumoniją, eksudacinį pleuritą (kai šioms būklėms gydyti buvo būtina chirurginė intervencija), tai prie atitinkamos draudimo išmokos pridedami papildomai 2 procentiniai punktai.
6. Ranka:
6.1.	Mentės, raktikaulio	5
6.2.	Žastikaulio artimojo galo lūžiai	9
6.3.	Žastikaulio kūno	10
6.4.	Žastikaulio tolimojo galo lūžiai	8
6.5.	Dilbio kaulų (vieno kaulo)	5
6.6.	Dilbio dviejų kaulų lūžiai	10
6.7.	Riešo kaulų (išskyrus laivelio)	3
6.8.	Laivelio	5
6.9.	Delnakaulių; dėl kiekvieno kaulo, bet ne daugiau 6%	3
6.10.	Nykščio (pamatinio)	3
6.11.	Nykščio (naginio pirštakaulio)	2
6.12.	Rankos pirštų (pamatinio, vidurinio pirštakaulio, bet ne daugiau 4%)	2
6.13.	Rankos pirštų (naginio pirštakaulio)	1
Pastaba: vieno piršto kelių pirštakaulių lūžimas vertinamas kaip vienas lūžis.

7. Dubens kaulų (dubenkaulis, klubakaulis, sėdynkaulis, gaktikaulis):
7.1.	Gūžduobės lūžimas	12
7.2.	Sąvaržos plyšimas ir kaulų lūžimas	13
7.3.	Daugiau kaip dviejų kaulų lūžimas	8
7.4.	Vienos sąvaržos plyšimas	7
7.5.	Vieno kaulo lūžimas	5
8. Koja:
8.1.	Šlaunikaulio gūbrių	8
8.2.	Šlaunikaulio galvos ir (arba) kaklo	14
8.3.	Šlaunikaulio kūno	10
8.4.	Šlaunikaulio arba blauzdikaulio sąnarinių paviršių	10
8.5.	Girnelės	8
8.6.	Blauzdikaulio (išskyrus užpakalinio krašto ir vidinės kulkšnies)	8
8.7.	Blauzdikaulio užpakalinio krašto, vidinės kulkšnies	5
8.8.	Šeivikaulio, išorinės kulkšnies	5
8.9.	Blauzdikaulio ir šeivikaulio	10
8.10.	Kulnakaulio, šokikaulio	7
8.11.	Kitų čiurnos ir pėdos kaulų (padikaulių), bet ne daugiau kaip 8	4
8.12.	Pėdos II-V pirštakaulių, bet ne daugiau kaip 3%	1
8.13.	Didžiojo kojos piršto	2
Pastaba: vieno kojos piršto kelių pirštakaulių lūžimas vertinamas kaip vienas lūžis.
9. Kita:
9.1.	Kaulo jskilimas	1
9.2.	Atviri kaulų lūžiai arba jeigu lūžgaliams sutvirtinti buvo atlikta osteosintezės operacija (sutvirtinimas metaline plokštele, vinimis, viela ar iš išorės fiksacijos aparatu) papildomai išmokamas priedas 30 % prie draudimo išmokos, skaičiuojant nuo draudimo išmokos mokamos dėl to kaulo lūžio (bet ne daugiau kaip vieną kartą)
9.3.	Jeigu dėl sąnario lūžimo ūmiu traumos periodu teko implantuoti dirbtinj sąnarj, prie draudimo išmokos pridedamas nurodyto 15 % dydžio priedas
Pastaba: vieno kaulo lūžis keliose vietose (vieno draudžiamojo įvykio metu) vertinamas kaip vienas lūžis. Įvykus pakartotinam kaulo lūžiui kaulinio rumbo ar metalinės konstrukcijos sutvirtinimo vietoje, mokama 50 % draudimo išmokos mokamos dėl to kaulo lūžio. Jeigu draudžiamojo įvykio metu įvyko keleto kaulų lūžiai, draudimo išmokos yra sumuojamos, tačiau ši suma negali viršyti 100 % draudimo sumos dėl kaulų lūžių.

3. LAIKINO NEįGALUMO NUSTATYMO LENTELĖ:

Straipsnio Nr.	Xxxxxx	Xxxxxxxx išmoka (%)
1. Galvos ir stuburo smegenų traumos:
1.1.	Galvos smegenų kraujosruva (hematoma)	10
1.2.	Galvos smegenų kraujosruva su kaukolės ertmės atvėrimu	18
1.3.	Galvos smegenų sukrėtimas (komocija) gydytas stacionare ne trumpiau kaip 3 dienas	6
1.4.	Galvos smegenų sukrėtimas (komocija) gydytas ambulatoriškai ne trumpiau kaip 14 dienų arba stacionare iki 2 dienų	4
1.5.	Galvos smegenų sumušimas (kontūzija)	8
1.6.	Stuburo smegenų sukrėtimas (komocija) gydytas stacionare	5
1.7.	Stuburo smegenų sukrėtimas (komocija) gydytas ambulatoriškai	4
1.8.	Stuburo smegenų sumušimas (kontūzija)	7
1.9.	Stuburo smegenų suspaudimas	15
Pastaba: esant galvos ir nugaros smegenų traumoms, draudimo išmoka mokama pagal vieną, sunkiausią iš padarinių. Pirmoji ir paskutinioji gydymo stacionare diena laikoma viena diena.
2. Sąnarių (kaulų) išnirimas:
2.1.	Sąnarių – peties, alkūnės, klubo, apatinio žandikaulio, raktikaulio petinio galo, raktikaulio krūtinkaulio galo, girnelės, kelio – išnirimas	5
2.2.	Sąnarių - peties, alkūnės, klubo, kelio, apatinio žandikaulio, raktikaulio petinio galo, raktikaulio krūtinkaulio galo, kelio – išnirimas, jeigu dėl to teko operuoti	7
2.3.	Sąnarių – riešo, čiurnos – išnirimas, jeigu dėl to teko operuoti	5
2.4.	Sąnarių – riešo, čiurnos – išnirimas	3
2.5.	Pirštakaulių išnirimas	1
Pastaba: vieno piršto kelių pirštakaulių išnirimai vertinami kaip vienas išnirimas.
2.6.	Pirštakaulių išnirimas su sausgyslių/ raiščių vientisumo arba kapsulės pažeidimu	2
2.7.	Xxxxxxxx išnirimas	4
2.8.	Stuburo kaklinės dalies slankstelio išnirimas	5
2.9.	Stuburo kaklinės dalies dviejų ir daugiau slankstelių išnirimas	7
2.10.	Stuburo kaklinės dalies slankstelio (-ių) panirimas	3
Pastaba: jeigu vieno draudžiamojo įvykio metu vienoje galūnėje išnyra kaulai, pažeidžiami minkštieji audiniai, raumenys sausgyslės, draudimo išmoka mokama pagal vieną, sunkiausią iš padarinių.

3. Raiščių, raumenų, sausgyslių, meniskų plyšimas:
3.1.	Meniskų plyšimas Pastaba: traumos atveju plyšus vieno kelio abiem meniskams, draudimo išmoka mokama kaip esant vieno menisko plyšimui.	4
3.2.	Meniskų ir šoninių ir/ar kryžminių raiščių plyšimas	6
3.3.	Plaštakos, pėdos pirštų sausgyslių plyšimas (jei netaikytas operacinis gydymas)	1
3.4.	Plaštakos, pėdos, čiurnos sausgyslių plyšimas (jei netaikytas operacinis gydymas)	2
3.5.	Plaštakos, pėdos pirštų sausgyslių plyšimas (jeigu buvo operuota)	2
3.6.	Plaštakos, pėdos, čiurnos sausgyslių plyšimas (jeigu buvo operuota)	3
3.7.	Peties, alkūnės, klubo sąnario, kelio, raiščių, raumenų, sausgyslių plyšimas (jei netaikytas operacinis gydymas)	5
3.8.	Peties, alkūnės, klubo sąnario, kelio, raiščių, raumenų, sausgyslių plyšimas (jeigu buvo operuota).	6
3.9.	Achilo sausgyslės plyšimas (jei nebuvo operuota)	4
3.10.	Achilo sausgyslės plyšimas (jei buvo operuota)	7
Pastaba: dalinio raiščių, sausgyslių, raumenų plyšimo atvejais bei esant degenaraciniams pokyčiams galūnėse draudimo išmoka yra mažinama 50%. Pakartotino menisko, raiščių, sausgyslių plyšimo atveju yra mokama 50% draudimo išmokos. Jeigu vieno draudžiamojo įvykio metu vienoje galūnėje išnyra kaulai, pažeidžiami minkštieji audiniai, raumenys sausgyslės, draudimo išmoka mokama pagal vieną, sunkiausią iš padarinių.
4. Trauminis vidaus organų, minkštųjų audinių sužalojimas:
4.1.	Trauminis vidaus organų pažeidimas, kai sužalotą organą reikėjo operuoti	6
4.2.	Krūtinės ląstos sužalojimas sukėlęs pneumotoraksą, hemotoraksą, eksudacinj pleuritą, poodinę emfizemą	2
4.3.	Krūtinės ląstos sužalojimas sukėlęs pneumotoraksą, hemotoraksą, eksudacinj pleuritą (kai šių būklių gydymui buvo būtina chirurginė intervencija)	4
4.4.	Akies kiaurinis sužalojimas	5
4.5.	Junginės, ragenos erozijos su svetimkūniais, kai apdraustasis buvo gydomas ambulatoriškai daugiau kaip 6 dienas	1
4.6.	Trauminis vienos ausies būgnelio plyšimas, nesusilpninęs klausos	3
4.7.	Minkštųjų audinių pažeidimai, didesni kaip 3 cm., dėl kurių reikėjo siūti audinius; Veido ir kaklo srities minkštųjų audinių pažeidimai, didesni kaip 1 cm	2
4.8.	Minkštųjų audinių sužalojimai sukėlę audinių vientisumo pažeidimus, mažesnius nei 3 cm, dėl kurių reikėjo siūti audinius	1
4.9.	Piršto žaizda su nago nuplėšimu	1
4.10.	Durtiniai sužalojimai, kai dėl vieno sužalojimo yra pažeidžiami oda, poodžio ir raumenų sluoksniai	1
4.11.	Daugybiniai kąstiniai sužalojimai su minkštųjų audinių defektais, kai yra pažeidžiama daugiau negu viena kūno vieta ir vienas sužalojimas apima 0,25% ir daugiau kūno paviršiaus	5
4.12.	Minkštųjų audinių sužalojimai sukėlę daugybines hematomas (kraujo išsiliejimus), antkaulio uždegimus, osteomielitą, flegmonas, fistules Pastaba: draudimo išmoka daugybinių hematomų (kraujo išsiliejimų) atveju mokama, jeigu nesirezorbavusios kraujosruvos išlieka, praėjus po traumos daugiau kaip 3 savaitėms, kiekvienos iš jų plotas viršija 5 cm2 ir jų skaičius yra ne mažesnis negu 3.	3
4.13.	Gilūs odos nubrozdinimai (siekiantys spenelinj sluoksnj ir giliau), kurie lokalizuojasi skirtingose kūno vietose Pastaba: draudimo išmoka yra mokama, jeigu odos nubrozdinimai siekia spenelinį sluoksnį ir giliau, lokalizuojasi skirtingose anatominėse struktūrose, bent vieno iš jų plotas yra ne mažesnis negu 2% kūno paviršiaus ploto ir asmuo buvo nedarbingas daugiau nei 6 dienas.	2
4.14	Trauminis, posthemoraginis, anafilaksinis šokas, riebalinė embolija	6
Pastaba: jeigu vieno draudžiamojo įvykio metu vienoje galūnėje išnyra kaulai, pažeidžiami minkštieji audiniai, raumenys sausgyslės, draudimo išmoka mokama pagal vieną, sunkiausią iš padarinių.
5. Apsinuodijimai (kai apdraustasis gydytas stacionare):
5.1.	Nuo 3 iki 6 dienų	2
5.2.	Nuo 7 iki 15 dienų	4
5.3.	Daugiau kaip 15 dienų	7
6. Terminiai ir cheminiai nudegimai, nušalimai:
6.1.	II ° nudegimai ne mažesni kaip 1 % kūno paviršiaus ploto	3
6.2.	II ° nudegimai ne mažesni kaip 5 % kūno paviršiaus ploto	5
6.3.	III ° nudegimai iki 2 % kūno paviršiaus ploto	4
6.4.	III ° nudegimai ne mažesni kaip 2 % kūno paviršiaus ploto	6
6.5.	III ° akių nudegimai	4
6.6.	Platus I ° nudegimas sukėlęs nudegiminę ligą	5
6.7.	III ° nušalimai ne mažesni kaip 2 % kūno paviršiaus ploto	5
Pastaba: kūno paviršiaus ploto 1% yra lygus apdraustojo plaštakos delninio paviršiaus (delno ir pirštų kartu) plotui.
7. Nėštumo netekimas
	Draudimo išmoka yra mokama, jeigu nėštumo nutraukimas yra sukeltas draudžiamojo jvykio ir nėštumo trukmė yra ilgesnė negu 22 savaitės.	20
8. Erkinis encefalitas, erkinis mielitas, erkinis encefalomielitas (kai apdraustasis gydytas stacionare):
8.1.	Nuo 3 iki 7 dienų	2
8.2.	Nuo 8 iki 15 dienų	4
8.3.	Daugiau kaip 15 dienų	7
9.	Laimo liga (apdraustajam nustačius ligą)
10. Kiti sužalojimai:
10.1	Alkūnės, peties, klubo, kaklo, kelio , riešo, čiurnos raiščių patempimas
Pastaba: jeigu vieno draudžiamojo įvykio metu vienoje galūnėje išnyra kaulai, pažeidžiami minkštieji audiniai, raumenys, sausgyslės, tai draudimo išmoka mokama pagal vieną, sunkiausią iš padarinių.

Document Metadata

Table of Contents

ERGO LIETUVA, TPDT-2011) NR. 030

Document Metadata