Nuomininko teisės sudaryti sutartis su trečiaisiais asmenimis ypatumai. CK 6.518 straipsnio 1 dalyje ir 6.527 straipsnio 1 dalyje, kaip ir bendrojoje CK 6.490 straipsnyje įtvirtintoje normoje, numatyta bendroji taisyklė, kad nuomininkas gali subnuomoti transporto priemonę tretiesiems asmenims tik nuomotojui sutinkant. Tačiau minėtos normos numato, kad šalys nuomos sutartyje gali numatyti, kad subnuoma galima ir be nuomotojo sutikimo. Jeigu nuomos sutartyje nenumatyta, kad subnuoma galima ir be nuomotojo sutikimo, tokiu atveju sistemiškai turi būti taikomas ir CK 6.490 straipsnis. Jeigu subnuoma galima, tokiu atveju, kai sudaryta transporto priemonės teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartis, subnuomoti transporto priemonę galima tik kartu nuomotojui teikiant ir vairavimo bei techninės priežiūros paslaugas, t. y. taip, kaip yra sudaryta sutartis tarp nuomotojo ir nuomininko. CK 6.518 ir 6.527 straipsnių antrosiose dalyse numatyta nuomininko teisė be nuomotojo sutikimo sudaryti savo vardu su trečiaisiais asmenimis keleivių ar krovinių vežimo sutartis, jeigu tai neprieštarauja transporto priemonės naudojimo tikslams, numatytiems sutartyje, arba jos naudojimo paskirčiai. Pavyzdžiui, jeigu išsinuomojamasis lengvasis automobilis, tai jo naudojimo paskirtis yra ne keleivių ar krovinių vežimas, todėl tokių sutarčių nuomininkas šiuo atveju negalėtų sudaryti. Minėtos norma yra dispozityvios, todėl šalys gali susitarti, kad vežimo sutartis nuomininkas gali sudaryti, tik turėdamas nuomotojo sutikimą, kuris gali duodamas jau sutartį sudarant arba vėliau. Kai yra sudaroma transporto priemonių teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartis, nuomininko civilinę atsakomybę už nuomojamos transporto priemonės sugadinimą ar žuvimą reglamentuoja CK 6.519 straipsnis. Nuomininko civilinė atsakomybė atsiranda esant visoms atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.), žalai (CK 6.249 str.), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.) ir kaltei (CK 6.248 str.). Tačiau minėta CK norma numato išimtį iš bendrosios normos, nustatančios skolininko kaltės prezumpciją (CK 6.248 str. 1 d.). Taigi šiuo atveju nuomotojui tenka pareiga įrodyti, kad žala transporto priemonei atsirado dėl nuomininko kaltės, t. y. dėl aplinkybių, už kurias atsako nuomininkas. Nuomininkas laikomas nekaltu, kol neįrodyta priešingai. Jeigu nuomininkas yra juridinis asmuo, tai jis atsako ir už savo darbuotojų, einančių darbines (tarnybines) pareigas, ar kitų asmenų, kurie veikia nuomininko nurodymu ir jo kontrol...
