LAIVŲ IR LAIVŲ VALDYTOJŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMO TAISYKLĖS NR. 061
PATVIRTINTA
AB “Lietuvos draudimas” valdybos 2007-01-31 sprendimu Nr.2
LAIVŲ IR LAIVŲ VALDYTOJŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMO TAISYKLĖS NR. 061
(2007-01-31 redakcija, galioja nuo 2007-03-01)
I DALIS BENDROSIOS SĄLYGOS
1. Bendrosios sąvokos
1.1. Draudikas – AB „Lietuvos draudimas“.
1.2. Draudėjas – asmuo, kuris kreipėsi j draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo ar kuriam draudikas pasiūlė suda- ryti draudimo sutartj, arba kuris sudarė draudimo sutartj su draudiku.
1.3. Xxxxxxxx xxxxxxxx – sutartis, kurios šalys yra draudikas ir draudėjas. Draudėjas draudimo sutartimi jsipareigo- ja mokėti draudikui draudimo jmokas. Draudikas draudimo sutartimi jsipareigoja sumokėti draudėjui, draudimo sutartyje nurodytam naudos gavėjui ar trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta draudimo sutartis, draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu jvyksta draudimo sutartyje nustatytas draudiminis jvykis. Draudimo sutartj sudaro šios draudimo taisyklės, prašymas sudaryti drau- dimo sutartj (jeigu jis buvo pateiktas), draudimo liudijimas, draudimo liudijime nurodytais atvejais numeruoti drau- dimo sutarties priedai.
1.4. Draudimo taisyklės (toliau – Taisyklės) draudimo sutarties standartinės sąlygos, kurios yra neatskiriama draudi- mo sutarties dalis. Taisykles sudaro:
1.4.1. I dalis Bendrosios sąlygos;
1.4.2. II dalis Draudimo sąlygos;
Draudikas ir draudėjas susitaria, kurios iš Draudimo sąlygų bus taikomos draudimo sutarčiai ir jas nurodo drau- dimo liudijime.
1.5. Prašymas sudaryti draudimo sutartj (toliau – Prašymas) – draudiko nustatytos formos rašytinis dokumentas, ku- riuo išreiškiamas ketinimas sudaryti draudimo sutartj su draudiku ir kuriuo draudikui suteikiama informacija apie aplinkybes, turinčias jtakos draudimo rizikai.
1.6. Xxxxxxxx xxxxxxxxxx – draudiko išduodamas dokumentas, patvirtinantis draudimo sutarties sudarymą.
1.7. Xxxxxxxx xxxxxx – draudimo objektui gresiantis tikėtinas pavojus.
1.8. Naudos gavėjas – draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką.
1.9. Trečiasis asmuo – asmuo, nesusijęs draudimo santykiais su draudiku ir draudėju pagal šių Taisyklių pagrindu su- darytą draudimo sutartj. Trečiuoju xxxxxxx nelaikomas asmuo, susijęs su draudiku ar draudėju darbo ar civiliniais sutartiniais santykiai; esantis draudėjo šeimos nariu ar su draudėju bendrą ūkj vedantis asmuo.
1.10. Su draudėju susiję asmenys – draudėjo darbuotojai ir asmenys, kuriems draudėjas pavedė ar kitaip teisėtai pati- kėjo saugoti draudimo objektą, rūpintis juo, kiti jstatymų nustatyta tvarka jgalioti atstovai.
1.11. Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta arba Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose nustatyta tvarka apskaičiuota pinigų suma, kurios neviršydamas draudikas atlygina drau- diminio jvykio metu patirtus nuostolius.
1.12. Draudimo vertė – draudžiamų turtinių interesų vertė, kuri išreiškiama pinigais bei nustatoma draudimo sutartyje numatytu būdu.
1.13. Besąlyginė išskaita (frančizė) – suma, kuria kiekvieno draudiminio jvykio atveju draudikas mažina mokėtiną drau- dimo išmoką, išskyrus atvejus, nurodytus Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose.
1.14. Draudimo objektas – apdrausti turtiniai interesai, apibrėžiami draudimo sutartyje.
1.15. Draudiminis jvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam jvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką.
1.16. Nedraudiminis jvykis – draudimo sutartyje ir/ar jstatymuose nurodytas atsitikimas, kuriam jvykus draudikas nemo- ka draudimo išmokos.
1.17. Žala – turto sunaikinimas, sugadinimas, praradimas, asmens sužalojimas ar gyvybės atėmimas ir dėl to patirtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) dėl draudimo sutartyje nurodytų draudiminių jvykių. Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose atsižvelgiant j draudimo objektą, žala gali būti apibrėžiama kitaip.
1.18. Nuostoliai – patirtos žalos piniginė išraiška.
1.19. Subrogacija (draudiko regresinio reikalavimo teisė) – draudiko teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
1.20. Sistema – kompiuteriai (elektroninės skaičiavimo mašinos), kitokia skaičiavimo, elektroninė ir/ar mechaninė jran- ga, kuri yra prijungta prie kompiuterio, kompiuterio aparatinė dalis, programinė jranga, elektroniniai duomenų
apdorojimo jrenginiai ir visa kita, kieno darbas visiškai ar iš dalies priklauso nuo integroscheminės sistemos (integruotų schemų bei mikrokontrolerių).
2. Draudėjo, draudiko ir naudos gavėjo teisės ir pareigos
2.1. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudėjas turi teisę:
2.1.1. susipažinti su Taisyklėmis ir gauti iš draudiko jų kopiją;
2.1.2. pateikti Prašymą.
2.2. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudėjas privalo:
2.2.1. suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės jtakos draudimo rizikai. Esminės aplinkybės, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudiką, nurodomos Taisyklėse, Prašyme arba draudiko raštu pareikalaujamos jj apie jas informuoti;
2.2.2. draudiko reikalavimu, užpildyti Prašymą;
2.2.3. pranešti draudikui apie visas draudžiamo objekto tų pačių rizikų draudimo sutartis ir jų sąlygas (draudimo sumas, draudimo objektus bei draudiminius jvykius), sudarytas su kitais draudikais;
2.2.4. sudaryti sąlygas draudikui apžiūrėti (jvertinti) ketinamą drausti turtą ir/ar turtinę riziką.
2.3. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudikas turi teisę:
2.3.1. reikalauti iš draudėjo visos informacijos, reikalingos draudimo rizikai jvertinti;
2.3.2. apžiūrėti (jvertinti) ketinamą drausti turtą ir/ar turtinę riziką, savo lėšomis paskirti ekspertizę jo vertei nusta- tyti;
2.3.3. atsisakyti sudaryti draudimo sutartj, nenurodydamas priežasčių.
2.4. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudikas privalo:
2.4.1. supažindinti draudėją su Taisyklėmis ir jteikti jų kopiją;
2.4.2. neatskleisti informacijos, gautos apie draudėją, apdraustą asmenj ar naudos gavėją bei kitos draudimo sutartyje nustatytos konfidencialios informacijos, išskyrus jstatymų nustatytas išimtis. Ši draudiko pareiga lieka ir draudimo sutarties galiojimo metu bei sutarčiai pasibaigus.
2.5. Draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas turi teisę:
2.5.1. reikalauti draudiko padidinti arba sumažinti draudimo sumą, jei jos dydis nurodomas draudimo sutartyje;
2.5.2. pakeisti draudimo sutartyje nurodytą naudos gavėją (išskyrus jstatymuose ir/ar draudimo sutartyje nusta- tytas išimtis);
2.5.3. jstatymuose ir/ar draudimo sutartyje nustatytais atvejais prašyti draudiko nutraukti, pakeisti draudimo su- tartj;
2.5.4. draudiminio jvykio atveju, reikalauti, kad draudikas jstatymuose ir/ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka išmokėtų draudimo išmoką;
2.5.5. jstatymuose nustatyta tvarka gauti informaciją apie draudiminio jvykio tyrimo eigą;
2.5.6. susipažinti su draudiko tvarkomais savo asmens duomenimis ir reikalauti ištaisyti neišsamius, neteisingus, netikslius savo asmens duomenis ar pareikšti teisiškai pagrjstą nesutikimą kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys.
2.6. Draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas privalo:
2.6.1. suteikti galimybę draudikui ar jo jgaliotam atstovui jvertinti, ar draudėjas laikosi draudimo sutartyje nustaty- tų sąlygų;
2.6.2. suteikti galimybę draudikui ar jo jgaliotam atstovui patikrinti, ar draudėjas laikosi reikalavimų sumažinti draudiminę riziką, jei dėl to šalys susitarė sudarydamos draudimo sutartj ar jos galiojimo metu ir tai nurodė draudimo sutartyje ar jei to reikalauja jstatymai;
2.6.3. laiku mokėti draudimo jmokas;
2.6.4. pasikeitus draudimo rizikai (padidėjus arba sumažėjus) per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoti drau- diką. Draudimo rizikos pasikeitimo atvejai yra nurodomi Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose;
2.6.5. pranešti draudikui apie visas draudžiamo objekto tų pačių rizikų draudimo sutartis ir jų sąlygas (draudimo sumas, draudimo objektus bei draudiminius jvykius), sudarytas su kitais draudikais, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po draudimo sutarties su kitu draudiku sudarymo;
2.6.6. pasikeitus draudimo sutartyje nurodytam draudėjo buveinės adresui, per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoti draudiką.
2.6.7. Atsitikus draudiminiam jvykiui draudėjas privalo:
a) imtis visų protingų ir prieinamų priemonių stengiantis sumažinti nuostolių dydj;
b) apie draudiminj jvykj, nedelsdamas pranešti kompetentingoms institucijoms (apie vagystę ar autojvykj
– policijai, gaisrą – priešgaisrinės saugos tarnybai, komunikacijų avariją – avarinei tarnybai, sprogimą – policijai ir avarinei tarnybai ir t.t.);
c) per 1 parą (poilsio ir švenčių dienos neskaičiuojamos) pranešti draudikui ar jo atstovui apie draudiminj jvykj ir suteikti jam išsamią informaciją apie visas draudėjui žinomas tokio jvykio aplinkybes, o draudikui paprašius per 3 darbo dienas raštu patvirtinti apie tokj jvykj bei užpildyti draudiko nustatytos formos dokumentus;
d) pateikti draudikui visus su jvykiu susijusius ir/ar draudiko nurodytus dokumentus ir vykdyti visus draudiko teisėtus reikalavimus;
e) padėti draudikui jgyvendinti regresinio reikalavimo teisę, pateikti draudikui visą draudėjui žinomą infor-
maciją apie atsakingą už padarytą žalą asmenj.
2.6.8. Jei paaiškėja, kad pagal draudimo sutartyje nustatytas sąlygas draudimo išmoka neturėjo būti mokama arba turėjo būti mažinama, draudiko raštišku pareikalavimu, per 30 kalendorinių dienų grąžinti draudikui draudimo išmoką arba permokėtą sumą, išskyrus jstatymuose nustatytus atvejus.
2.7. Draudimo sutarties galiojimo metu draudikas turi teisę reikalauti sumažėjus ar padidėjus draudimo rizikai, per- skaičiuoti draudimo jmoką ir/ar pakeisti draudimo sutarties sąlygas.
2.8. Draudimo sutarties galiojimo metu draudikas privalo:
2.8.1. draudėjo raštišku prašymu už nustatytą mokestj išduoti draudimo liudijimo dublikatą;
2.8.2. gavęs visą informaciją, reikšmingą nustatant draudiminio jvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydj, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų išmokėti draudimo išmoką. Jei draudimo sutartyje nusta- tyta, jog mokamos periodinės draudimo išmokos, šio punkto pirmojo sakinio nuostata taikoma pirmajai periodinei draudimo išmokai;
2.8.3. jstatymų nustatyta tvarka informuoti draudėją, naudos gavėją apie draudiminio jvykio tyrimo eigą.
2.9. Jei jvykis yra pripažintas draudiminiu, o draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokos sumai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius.
2.10. Naudos gavėjas turi teisę:
2.10.1. gauti informaciją apie draudiminio jvykio tyrimo eigą;
2.10.2. draudimo sutartyje nustatyta tvarka reikalauti išmokėti draudimo išmoką.
2.11. Naudos gavėjas privalo pateikti draudikui visus turimus ir/arba kuriuos jis turi teisę gauti jstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka dokumentus ir informaciją apie draudiminio jvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nusta- tant draudimo išmokos dydj.
2.12. Papildomos draudėjo, draudiko ir naudos gavėjo teisės ir pareigos yra nustatytos draudimo sutartyje, Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos Draudimo jstatyme ir kituose teisės aktuose.
3. Draudimo sutarties sudarymo tvarka
3.1. Draudimo sutartj sudaro draudikas ir draudėjas.
3.2. Draudimo sutarčiai sudaryti draudėjas pateikia draudikui ar jo atstovui Prašymą ar kitokiu būdu pareiškia ketinimą sudaryti draudimo sutartj. Už Prašyme pateiktų duomenų teisingumą atsako draudėjas.
3.3. Draudimo sąlygos nustatomos draudiko ir draudėjo susitarimu, atsižvelgus j draudėjo pateiktą ir rizikos jvertinimo metu gautą (jeigu rizikos jvertinimas buvo atliekamas) informaciją bei dokumentus.
3.4. Draudimo sutartis sudaroma raštu, o jos sudarymas yra patvirtinamas draudiko išduodamu draudimo liudijimu.
3.5. Jeigu draudimo sąlygos, nurodytos draudimo sutartyje ir šiose Taisyklėse, skiriasi, vadovaujamasi draudimo su- tartyje nurodytomis sąlygomis.
3.6. Esant prieštaravimams ar neatitikimams tarp Taisyklių Bendrųjų ir Draudimo sąlygų, Draudimo apsaugos papildo- mų sąlygų nuostatų, taikomos Taisyklių Draudimo sąlygų ir/ar Draudimo apsaugos papildomų sąlygų nuostatos.
4. Draudimo jmokų dydžio apskaičiavimo tvarka ir mokėjimo pagrindai bei atsakomybė ir jų nesilaikymo padariniai
4.1. Draudimo jmokos dydj nustato draudikas, vadovaudamasis draudėjo pateikta informacija, reikalinga draudimo rizikai jvertinti.
4.2. Xxxxxxxx jmoka ir jos mokėjimo terminai nurodomi draudimo sutartyje.
4.3. Jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudimo jmokos ar jos dalies sumokėjimo momentu laikoma data, nurodyta mokėjimo dokumente, draudimo jmoką mokant grynaisiais pinigais ar naudojantis pašto paslaugomis. Jeigu draudimo jmoka mokama naudojantis banko paslaugomis, jos sumokėjimo momentu laikoma data, kuria banko sąskaitos išraše pažymima, kad sumokėta draudėjo pinigus pervedus j draudiko sąskaitą. Jeigu draudimo jmoka mokama tiesioginiu debetu, tai sumokėjimo momentu laikoma data, kuria bankas patvirtino, jog iš draudėjo sąskaitos yra nuskaityti pinigai. Tiesioginio debeto sutarties pasirašymas, nelaikomas jmokos sumokėjimu.
4.4. Draudėjui nesumokėjus pirmosios draudimo jmokos ar jos dalies arba eilinės draudimo jmokos ar jos dalies, kurių sumokėjimas nesiejamas su draudimo sutarties jsigaliojimu, draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo raštu pranešti draudėjui, nurodydamas, jog per 15 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus draudimo jmoks ar jos dalies, draudimo apsauga bus sustabdyta ir atnaujinta tik draudėjui sumo- kėjus draudimo jmoką ar jos dalj. Įvykus draudiminiam jvykiui draudimo apsaugos sustabdymo metu draudikas neprivalės mokėti draudimo išmokos. Laikoma, jog draudėjas gavo draudiko pranešimą, išsiųstą paštu, praėjus protingam terminui po jo išsiuntimo.
4.5. Draudėjui nesumokėjus pirmosios draudimo jmokos, kurios sumokėjimas siejamas su draudimo sutarties jsiga- liojimu (nurodytas jmokos sumokėjimo terminas yra ankstesnis arba sutampa su draudimo sutarties jsigaliojimu), draudimo sutartis nejsigalioja nuo draudimo sutartyje nurodytos jsigaliojimo dienos. Jei tokiu atveju draudimo jmoka sumokama pavėluotai, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo draudimo sutartyje numatytos jos jsigaliojimo dienos, draudimo sutartis jsigalioja kitą dieną po draudimo jmokos sumokėjimo.
4.6. Jeigu nejmanoma apskaičiuoti tikslios draudimo jmokos, draudimo sutartyje nurodoma minimali avansinė draudi- mo jmoka.
4.6.1. Galutinė draudimo jmokos suma kiekvienam jmokos mokėjimo terminui arba visam draudimo sutarties ga- liojimo terminui nustatoma remiantis draudėjo pateiktais dokumentais apie faktinę riziką už praėjusj draudi-
mo laikotarpj.
4.6.2. Papildomą draudimo jmoką (ji apskaičiuojama kaip skirtumas tarp apskaičiuotos galutinės draudimo jmo- kos ir minimalios avansinės draudimo jmokos) draudėjas sumoka draudimo sutartyje nurodytais terminais. Minimali avansinė draudimo jmoka, pasibaigus draudimo laikotarpiui, negrąžinama.
5. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpis. Draudimo apsaugos pradžia. Draudimo sutarties nutraukimo ir pakeitimo sąlygos.
Draudimo sutarties šalių tarpusavio atsiskaitymo, nutraukus draudimo sutartj, tvarka
5.1. Draudimo sutartis sudaroma draudimo sutarties šalių sutartam laikotarpiui. Draudimo laikotarpis nurodomas
draudimo liudijime.
5.2. Draudimo apsauga prasideda nuo draudimo liudijime nurodytos draudimo laikotarpio pradžios, išskyrus atvejus, kai draudėjas pavėluotai sumoka draudimo jmoką. Šiuo atveju draudimo sutarties jsigaliojimas nurodytas Taisy- klių Bendrųjų sąlygų 4.5. punkte.
5.3. Draudimo sutartis sudaroma vieneriems metams, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.
5.4. Jeigu, pratęsiant draudimo sutartj, šalis nori pakeisti draudimo sutarties sąlygas, ji privalo ne vėliau kaip iki pratę- siamos draudimo sutarties galiojimo pradžios informuoti kitą šalj apie ketinimą keisti draudimo sutarties sąlygas.
5.5. Draudimo sutartis gali būti nutraukta prieš joje nustatytą jos jsigaliojimo terminą ir/arba jos galiojimo metu:
5.5.1. jeigu po draudimo sutarties sudarymo išnyko galimybės jvykti draudiminiam jvykiui arba draudiminė rizika išnyko dėl aplinkybių, nesusijusių su draudiminiu jvykiu (draudimo objektas žuvo dėl priežasčių, nesusiju- sių su draudiminiu jvykiu ir kt.), draudikas turi teisę j draudimo jmokos dalj, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui;
5.5.2. draudimo sutarties šalių pageidavimu, jeigu viena šalis ne vėliau kaip prieš vieną mėnesj raštu jspėja kitą šalj apie draudimo sutarties nutraukimą:
a) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudiko iniciatyva gavus draudėjo pritarimą, draudikas turi teisę j draudimo jmokos dalj, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui;
b) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudėjo iniciatyva, draudėjui grąžinama draudimo jmoka už likusj draudimo sutarties galiojimo laiką, išskaičiavus draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (iki 30 proc. draudėjui grąžintinos draudimo jmokos sumos, bet ne mažesnę sumą, nurodytą Taisyklių Draudi- mo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose) bei pagal tą draudimo sutartj draudiko išmokėtas sumas. Jei draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidų išskaičiuoti nejmanoma, šias išlaidas privalo padengti draudėjas;
5.5.3. po 30 kalendorinių dienų, po to, kai viena draudimo sutarties šalis pranešė kitai apie draudimo sutarties esminj pažeidimą:
a) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudiko reikalavimu, draudėjui iš esmės pažeidus (nustačius jo kaltę) draudimo sutartj, draudėjui draudimo jmokos yra negrąžinamos;
b) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudėjo reikalavimu, draudikui iš esmės pažeidus (nustačius jo kal- tę) draudimo sutartj, draudėjui grąžinamos jo sumokėtos einamųjų draudimo metų draudimo jmokos.
5.6. Draudimo sutartis nutrūksta:
5.6.1. draudėjui draudimo sutartyje nustatytu terminu nesumokėjus pirmosios draudimo jmokos ar jos dalies, kurių sumokėjimas yra siejamas su draudimo sutarties jsigaliojimu ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;
5.6.2. remiantis Taisyklių Bendrųjų sąlygų 4.4. punktu, jei draudimo apsaugos sustabdymas dėl draudimo jmokos ar jos dalies nesumokėjimo tęsiasi ilgiau kaip 3 mėnesius, vienašališkai draudiko iniciatyva. Draudikas šiuo atveju turi teisę j iki draudimo sutarties nutraukimo nesumokėtas draudimo jmokas, tarp jų ir draudimo jmokas, tenkančias draudiko prievolės mokėti draudimo išmoką sustabdymo laikotarpiui;
5.6.3. pasikeitus apdrausto objekto savininkui, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip. Draudikas turi teisę j dalj draudimo jmokos, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui.
5.7. Xxxxxxxx xxxxxxxx pasibaigia:
5.7.1. pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui;
5.7.2. draudikui sumokėjus visas draudimo sutartyje nustatytas draudimo sumas;
5.7.3. draudimo sutarties šalių sutarimu;
5.7.4. kitais jstatymų nustatytais pagrindais.
5.8. Draudikui ir draudėjui raštu sutarus, draudimo sutartis gali būti pakeista.
6. Teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimas
6.1. Draudikas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas kitiems draudikams jstatymų numatyta tvarka.
6.2. Apie ketinimą perleisti teises ir pareigas draudikas privalo informuoti draudėją prieš 2 mėnesius.
6.3. Jeigu draudėjas nesutinka su draudiko pasikeitimu, jis turi teisę nutraukti draudimo sutartj Taisyklių Bendrųjų sąlygų 5.5.2. b punkte nustatyta tvarka.
7. Draudimo išmoka
7.1. Draudimo išmoka yra mokama Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.8.2. punkte nustatytais terminais.
7.2. Kai sutartyje nurodyta besąlyginė išskaita, apskaičiuota draudimo išmoka mažinama besąlyginės išskaitos suma,
jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip.
7.3. Iš apskaičiuotos draudimo išmokos sumos išskaičiuojamos likusios nesumokėtos pagal draudimo sutartj drau- dimo jmokos, kurių mokėjimo terminas draudiminio jvykio dieną jau yra suėjęs, jeigu draudimo sutartyje nėra sutarta kitaip.
7.4. Jeigu draudiminio jvykio metu draudimo objektas žuvo arba išnyko (apskaičiuota draudimo išmoka yra ne mažes- nė nei draudimo suma arba pinigų suma nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygose, išskaičiavus besąlyginę išskaitą), apskaičiuota draudimo išmoka yra mažinama nesumokėtomis draudėjo draudimo jmokomis, neatsižvelgus j jų mokėjimo terminus.
7.5. Draudimo išmokos apskaičiavimo tvarka yra nustatyta Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose.
7.6. Draudikas turi teisę atidėti draudimo išmokos išmokėjimą:
7.6.1. kol draudėjas dokumentais pagrjs nuostolio dydj;
7.6.2. jei draudėjui dėl jvykio, kuris gali būti pripažintas draudiminiu, reiškiamas civilinis ieškinys ar keliama bau- džiamoji byla, ar pradėtas teismo procesas – iki teismo sprendimo jsiteisėjimo ar nutraukimo dienos;
7.6.3. kitais draudimo sutartyje ir jstatymų numatytais atvejais.
7.7. Draudikas neatlygina nuostolių ta dalimi, kuria nuostoliai nukentėjusiajam asmeniui yra atlyginti atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu jstatymuose nenustatyta kitaip.
7.8. Jeigu atlyginta tik dalis nuostolių, tai draudimo išmoka mokama išskaičiavus sumą, kurią draudėjas gavo iš as- mens, atsakingo už šios žalos padarymą.
7.9. Jeigu draudėjui priklauso draudimo išmoka už tą patj nuostolj pagal kelias sutartis, tai draudimo išmoka, kurią turi mokėti kiekvienas draudikas, sumažinama proporcingai draudimo sumos sumažinimui pagal atitinkamą draudi- mo sutartj, jeigu pagal draudimo išmokos pobūdj yra sudaryta nuostolių draudimo sutartis (ši nuostata taikoma tik nuostolių draudimo sutartims).
7.10. Neviršijant išmokėtos draudimo išmokos dydžio, draudikui pereina reikalavimo teisė atsakingam už padarytą žalą asmeniui, išskyrus jstatymų ir draudimo sutartyje numatytus atvejus. Draudėjas privalo pateikti visus turimus reikalavimo teisės pagrindimo jrodymus.
7.11. Draudimo išmoka gali būti mažinama:
7.11.1. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nevykdė bent vieno Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.2.3, 2.6.7. d, 2.6.7. e punktuose nurodyto reikalavimo;
7.11.2. kitais draudimo sutartyje ir jstatymų nustatytais atvejais.
7.12. Draudimo išmoka gali būti mažinama arba nemokama:
7.12.1. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nevykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7. b, punkte nuro- dyto reikalavimo;
7.12.2. jei draudėjas ar su draudėju susiję asmenys atsisakė savo reikalavimo teisės asmeniui, atsakingam už padarytą žalą, arba šios teisės nebegalima jgyvendinti dėl draudėjo ar su draudėju susijusių asmenų kaltės;
7.12.3. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nejvykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7. a punkte nuro- dytos pareigos;
7.12.4. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nejvykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7. c punkte nuro- dytą pareigą, išskyrus atvejus, kai jrodoma, kad apie draudiminj draudikas sužinojo laiku arba kai prane- šimas apie draudiminj jvykj neturi jtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką;
7.12.5. jeigu draudėjas arba su draudėju susiję asmenys arba apdraustasis arba naudos gavėjas nuostolj padarė tyčia arba bandė suklaidinti draudiką klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis, neteisėtai padidino nuostolio sumą;
7.12.6. kitais draudimo sutartyje ir jstatymų nustatytais atvejais.
7.13. Jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo taip pat
šiais atvejais:
7.13.1. jeigu draudimo sutartis sudaryta po draudiminio jvykio;
7.13.2. jeigu draudiminis jvykis jvyko dėl karo veiksmų, masinių neramumų (streikų, terorizmo aktų ir pan.) ar radioaktyvaus spinduliavimo poveikio;
7.13.3. jeigu žala atsirado dėl turto konfiskavimo, arešto ar jo sunaikinimo valdžios institucijų nurodymu;
7.13.4. jeigu draudiminis jvykis jvyko dėl žemės drebėjimo, radiacijos ar kitokio atominės energijos poveikio;
7.13.5. jeigu draudiminis jvykis jvyko dėl draudėjo arba su draudėju susijusių asmenų arba apdraustojo arba nau- dos gavėjo tyčios, nebent tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, būtinasis reikalingumas, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.);
7.13.6. jeigu bet kokia žala tiesiogiai ar netiesiogiai, pilnai ar iš dalies atsirado naudojant sistemą, jskaitant kom- piuterinių virusų atakas, su sistemomis susijusių duomenų praleidimus, pakeitimus ar papildymus;
7.13.7. kitais draudimo sutartyje ir jstatymų numatytais atvejais.
8. Ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka
8.1. Ginčai, kylantys dėl draudimo sutarties, sprendžiami derybų būdu, o nesusitarus, nagrinėjami Lietuvos Respubli- kos teismuose.
8.2. Draudėjas jstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę kreiptis j Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisiją dėl tarp jo ir draudiko kilusių ginčų.
8.3. Visais šiose Taisyklėse ir draudimo sutartyje nesureguliuotais atvejais taikomos Lietuvos Respublikos draudimo
jstatymo ir kitų teisės aktų normos, jeigu draudimo sutarties šalys raštu nesusitarė kitaip.
9. Draudimo sutarčiai taikoma teisė
9.1. Draudimo sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.
10. Pranešimai
10.1. Bet koks pranešimas, kurj viena draudimo sutarties šalis privalo perduoti kitai šaliai, turi būti pateikiamas raštu. Tarpininkai nėra jgalioti šiuos pranešimus priimti.
10.2. Pranešimas, išsiųstas laišku draudimo liudijime nurodytu draudėjo adresu arba perduotas faksimiliniu ryšiu drau- dimo liudijime nurodytu draudėjo fakso numeriu, laikomas tinkamai jteiktu pagal šias Taisykles, išskyrus šiose Taisyklėse numatytus atvejus. Pranešimas yra laikomas tinkamai jteiktu praėjus protingam terminui po jo išsiun- timo.
10.3. Jeigu pranešimas siunčiamas paštu, pranešimo gavimo data nustatoma pagal oficialų pašto spaudą, uždėtą pašto jstaigos, turinčios tam teisę.
AB „Lietuvos draudimas“
Valdybos pirmininkas Xxxxxxxx Xxxxxxxx
II DALIS DRAUDIMO SĄLYGOS
1. Sąvokų išaiškinimas
1.1. Laivai – jūriniai laivai ir vidaus vandenų laivai, o taip pat jvairūs plaukiojantys (plūdrieji) objektai, pvz. baržos,
plaukiojantys dokai, plaukiojuantys kranai ir pan..
1.2. Xxxxxx laikomas nevaldomas degimas ar smilkimas, kurio metu dėl ugnies ar aukštos temperatūros laivas ar jo
xxxxx buvo sugadintos ar sunaikintos.
1.3. Sprogimu laikomas kietų, skystų ar dujinių medžiagų tūrio staigus padidėjimas, pasireiškiantis smūginės oro
bangos poveikiu.
1.4. Stichine nelaime laikoma audra, viesulas, liūtis, kruša, žaibo trenkimas, žemės drebėjimas, ugnikalnio išsiverži- mas. Žaibo trenkimu laikomas tiesioginis žaibo poveikis apdraustam laivui.
1.5. Vagyste laikomas apdrausto laivo ar jo dalių pagrobimas slapta, t.y. jos teisėtam valdytojui nežinant ir prieš jo valią, o taip pat laivo ar jo dalių pagrobimas atvirai, t.y. žinant jo teisėtam valdytojui ir prieš jo valią, tačiau nenau- dojant prieš jj nei fizinės, nei psichinės prievartos.
1.6. Plėšimu yra laikomas apdrausto laivo ar jo dalių pagrobimas, panaudojant prieš teisėtą jo valdytoją fizinę ar psichinę prievartą.
1.7. Laivo savininku laikomas valstybė, fizinis ar juridinis asmuo, kuriam laivas priklauso nuosavybės teise. Nuosa- vybės teisę j laivą patvirtina laivo registracija savininko vardu arba laivo jsigijimo dokumentai. Laivo registracija savininko vardu turi būti atlikta valstybiniuose registruose (Lietuvos Respublikoje laivų registre, laivų knygoje, mažųjų ir sportinių laivų registre arba upių laivų registre).
Laivo savininku nelaikomi (išskyrus 1.16. punkte numatytais atvejais): kapitonas, jgulos nariai ar locmanas, turin- tys tik laivo ar bendrovės, kuriai nuosavybės teise priklauso laivas, akcijų, pajų ar kitokių nuosavybės vertybinių popierių.
1.8. Laivo teisėtu valdytoju laikomas asmuo, eksploatuojantis laivą, neatsižvelgiant j tai, ar jis yra laivo savininkas, ar juo naudojasi kitu teisėtu pagrindu.
1.9. Trečiaisiais asmenimis yra visi asmenys, išskyrus draudiką, draudėją, naudos gavėją , laivo savininką , teisėtus valdytojus, taip pat išvardintų asmenų atstovus (jei tai juridiniai asmenys) ir šių asmenų (jei tai fiziniai asmenys) šeimų narius.
1.10. Rinkos vertė - nustatyta pinigų suma, už kurią laivas galėtų būti parduotas, sudarius tiesioginj komercinj sandorj tarp norinčių jj parduoti ir norinčių jj pirkti asmenų po šio laivo tinkamo pateikimo j rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų.
1.12. Neteisėta veika - tai bet kokia asmens veika, prieštaraujanti galiojantiems teisiniams aktams, kurią kompetentingi organai jvardina kaip neteisėtą ir dėl to iškelia baudžiamąją, administracinę ar civilinę bylą.
1.13. Draudimo apsaugos grupė - draudėjo ir draudiko susitarimu nustatyta rizika ar rizikų rinkinys, kurioms buvus draudiminio jvykio priežastimi, draudikas atlygina nuostolius.
1.14. Laivo visiškas konstrukcinis praradimas - laivas laikomas visiškai konstrukciškai prarastu, jei jo atgavimo ir/ar laivo remonto išlaidos didesnės už draudimo sumą. Tokiu atveju bus atsižvelgiama tik j vieno atskiro jvykio ar to paties vieno atskiro jvykio keleto pasekmių sukeltą žalą. Jei šios sąlygos netenkinamos, išmoka dėl visiško konstrukcinio netekimo nemokama.
1.15. Vienas atskiras draudiminis jvykis – jvykis arba eilė jvykių, kuriuos lėmė ta pati priežastis tuo pačiu laiku toje pačioje vietoje ir kurių pasekmėje draudėjas patyrė turtinius nuostolius
1.16. Laivo savininkai ar valdytojai - kapitonas, padėjėjai, jgula ar locmanai nelaikomi savininkais, net jeigu jie yra laivo
dalininkai, išskyrus atvejus, jei jų valdoma laivo ar bendrovės, kuriai laivas priklauso dalis viršija 50%.
1.17. Teroristinis aktas – veiksmas (jskaitant jėgos bei prievartos veiksmus ar grasinimus tokiais veiksmais) atitinkantis visus nurodytus požymius:
1.17.1. tokj veiksmą jvykdo asmuo ar grupė asmenų, veikiantys savarankiškai arba kokios nors organizacijos ar vyriausybės vardu;
1.17.2. toks veiksmas jvykdytas dėl politinių, religinių, ideologinių ar etninių paskatų bei tikslų;
1.17.3. tokiu veiksmu siekiama jbauginti ar jtakoti valstybės ar savivaldybių valdžios institucijas, visuomenę ar tam tikrą visuomenės dalj;
1.17.4. toks veiksmas atsižvelgiant j pasaulinę patirtj ar šalyje susidariusią politinę, visuomeninę, religinę, ideo- loginę ar etninę padėtj savo mąstais arba pobūdžiu turi būti adekvatus bei tinkamas valstybės valdžios institucijų, visuomenės ar tam tikros jos dalies jbauginimui ar jtakojimui.
1.18. Didelis neatsargumas – Draudėjo vidaus darbo taisyklėse ar kitokiuose teisės aktuose nustatytų saugumo ir nuostolio prevencijos reikalavimų nesilaikymas, lemiantis akivaizdžiai pavojingų padarinių nenumatymą arba len- gvabūdišką tikėjimąsi tų padarinių išvengti.
2. Draudimo objektas
2.1. Draudimo objektas pagal A Draudimo apsaugos grupę yra turtiniai interesai, susiję su laivu, nurodytu draudimo
liudijime.
2.2. Draudimo objektas pagal B ir C Draudimo apsaugos grupes yra turtiniai interesai, susiję su laivo savininko ar laivo teisėto valdytojo civilinė atsakomybė prieš trečiuosius asmenis atsirandanti dėl laivo, kurio pavadinimas nurodo- mas draudimo liudijime naudojimo.
2.3. Jei draudimo sutartyje nesusitarta kitaip Draudimo objektu pagal B ir C Draudimo apsaugos grupes nelaikoma:
2.3.1. atsakomybė prieš asmenis, sudariusius su draudėju darbo sutartj, esančius mokymuose pas draudėją, atliekančius praktiką ir pan.;
2.3.2. baudos;
2.3.3. atsakomybė už žalą kroviniui ar kitam turtui vežamam Laivu, jei draudimo sutartyje nenumatyta kitaip. Išmoka gali būti mokama tik už išlaidas pašalinant krovinj ar turtą nuo Laivo laužo;
2.3.4. atsakomybė už žalą Laivo remontuotojų ar statybininkų turtui, esančiam Laive;
2.3.5. atsakomybė už draudėjui priklausančius ar jo nuomojamus konteinerius, jrangą, kurą ar kitą turtą, esantj Laive;
2.3.6. atsakomybė už grynuosius pinigus, dokumentus, tauriuosius metalus, brangakmenius, juvelyrinius dirbi- nius ir pan. priklausančius žmonėms, esantiems Laive;
2.3.7. kuras, draudimo jmokos, algos, provizija ir uosto mokesčiai, atsiradę dėl Laivo išplaukimo atidėjimo lau- kiant iki atvyks kapitono, tarnautojo ar jgulos nario pamaina;
2.3.8. atsakomybė už turto užteršimą ar užkrėtimą;
2.3.9. bendroji avarija, bylinėjimasis ir gelbėjimas, susidūrimo atsakomybė, jei tai drausta pagal kitą laivo drau- dimo sutartj, bet išmoka nemokama pagal Laivo draudimo sutartj todėl, kad neteisingai nustatyta Laivo vertė, drausta nepilnai sumai, laiku nesumokėta jmoka ar padaryti Laivo draudimo sutarties pažeidimai;
3. Draudiminiai jvykiai
3.1. Pagal A Draudimo apsaugos grupę draudiminiu jvykiu laikoma žalos laivui atsiradimas dėl:
3.1.1. jūrų, upių, ežerų ar kitų plaukiojimui tinkamų vandenų pavojų (t.y. dėl atsitiktinių avarijų, avarinių atsitikimų ar nelaimingų jvykių jūrose, upėse ar ežeruose, tačiau ne dėl jprastinio bangų ir vėjo veikimo);
3.1.2. gaisro, sprogimo;
3.1.3. vagystės jvykdytos jsilaužusių pašalinių asmenų ar plėšimo;
3.1.4. xxxxxxxx išmetimo už borto ištikus nelaimei;
3.1.5. piratavimo;
3.1.6. branduolinių jtaisų ar reaktorių sugedimo ar avarijos;
3.1.7. susidūrimo su lėktuvu ar panašiu objektu ar iš jo krintančiais objektais, sausumos transporto, doko ar prie- plaukos jranga ar jrenginiais;
3.1.8. žemės drebėjimo, ugnikalnio išsiveržimo ar žaibo.
3.1.9. nelaimingų jvykių perkraunant, iškraunant ar perduodant krovinj ar kurą;
3.1.10. katilų sprogimų, veleno gedimų, mechanizmų ar korpuso paslėptų defektų (tačiau išmoka nemokama už dalies, dėl kurios ši žala susidarė pakeitimą ar remontą);
3.1.11. xxxxxxxx, padėjėjų, jgulos narių ar locmanų didelio neatsargumo;
3.1.12. remontininkų ar frachtuotojų didelio neatsargumo, jeigu tik tie remontininkai ar frachtuotojai nėra draudėjai pagal draudimo sutartj;
3.1.13. xxxxxxxx, jo padėjėjų ar jgulos neteisėtos veikos ar baratrijos
3.2. Pagal B Draudimo apsaugos grupę draudiminiu jvykiu laikoma draudėjo atsakomybės atsiradimas dėl:
3.2.1. bet kokiam kitam laivui ar jame esančiam turtui padarytos žalos,
3.2.2. bet kokio kito laivo ar jame esančio turto vėlavimo, jų naudingumo praradimo,
3.2.3. bet kokio kito laivo ar jame esančio turto bendrosios avarijos, turto gelbėjimo (taip pat pagal sutartj), kai draudėjas turi už tai mokėti apdraustajam laivui susidūrus su kitu laivu,tačiau tik tuo atveju, jei 3.2.1., 3.2.2.
ir 3.2.3. punktuose nurodyti jvykių priežastimi yra apdrausto laivo susidūrimas su kitu laivu draudimo sutar- ties galiojimo laikotarpiu ir tik tuo atveju jei pretenzija dėl žalos atlyginimo draudikui pareiškiama ne vėliau kaip per 3 metus nuo draudimo sutarties pabaigos.
3.3. Pagal C Draudimo apsaugos grupę draudiminiu jvykiu laikoma draudėjo atsakomybės atsiradimas dėl:
3.3.1. žalos, padarytos bet kuriam nejudamam ar judamam objektui ar bet kokiam kitam daiktui (jšskyrus kitus laivus ar juose esantj turtą), jei atsakomybė už žalą šiems objektams nėra apdrausta pagal laivo arba kokią kitą draudimo sutartj. Jei laivo valdytojo atsakomybė šiems objektams yra drausta (pilnai arba dalinai) pagal laivo ar kokią kitą draudimo sutartj, tada pagal šias taisykles atsakomybė už žalą tokiems objektams draudžiama papildomai ir išmoka mokama tik už tą pretenzijos dalj, kuri viršija pagal laivo ar kokią kitą draudimo sutartj mokamą išmoką;
3.3.2. bet kokio objekto, daikto ar turto liekanų pašalinimo, pakėlimo, perkėlimo ar sunaikinimo. Tai galioja ir laivo, kurio valdytoju yra draudėjas, nuolaužų pašalinimui jeigu to reikalauja kompetentingos tarnybos (pvz. uosto direkcija, laivybos inspekcija ar pan.);
3.3.3. jprastinių vilkimo/buksyravimo sutarčių jplaukiant ar išplauktiant iš uosto, manevruojant uoste jprastinių operacijų metu;
3.3.4. asmens sužalojimo, ligos ar išlaidų gyvybės gelbėjimui. tačiau tik tuo atveju, jei 3.3.1., 3.3.2., 3.3.3 ar
3.3.4. punktuose nurodytų jvykių priežastimi yra apdrausto laivo naudojimas draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ir tik tuo atveju jei pretenzija dėl žalos atlyginimo draudikui pareiškiama ne vėliau kaip per 3 metus nuo draudimo sutarties pabaigos
4. Nedraudiminiai jvykiai
4.1. Pagal visas draudimo apsaugos grupes nedraudiminiu laikomas bet koks jvykis, kilęs dėl draudėjo, naudos ga- vėjo, laivo savininko ar valdytojo tyčios veiksmų;
4.2. Pagal visas draudimo apsaugos grupes nedraudiminiu laikomas bet koks jvykis kilęs dėl:
4.2.1. karo, pilietinio karo, revoliucijos, sukilimo, maišto ar dėl to kilusios pilietinės nesantaikos, kokios nors kari- nės jėgos padaryto ar prieš tą jėgą nukreipto karo veiksmo;
4.2.2. paėmimo j nelaisvę, arešto, sulaikymo ar užlaikymo (išskyrus neteisėtą veiką ir piratavimą), jų pasekmes ar kokius nors bandymus tai padaryti;
4.2.3. užsilikusios minos, torpedos ar kokio kito xxxxxxx xxxxxx.
4.2.4. streikų, lokautų, iš darbo atleistų darbininkų ar darbininkų neramumų, maištų, riaušių ar pilietiniuose sąmy- šiuose dalyvaujančių asmenų;
4.2.5. teroristinių aktų;
4.2.6. bet kokio atominiu ar branduoliniu skilimu ir/ar jungimusi ar kt. pan. reakcija, ar radioaktyviąja medžiagos galia grindžiamo karinio ginklo padarinių.
4.3. Pagal visas draudimo apsaugos grupes nedraudiminiu laikomas bet koks jvykis, kuris šiose taisyklėse nenurody- tas kaip draudiminis jvykis.
4.4. Pagal C draudimo apsaugos grupę nedraudiminiais laikomi bet kokie jvykiai kilę dėl žemės drebėjimo ar ugnikal- nio išsiveržimo.
5. Draudimo sutarties ir draudimo apsaugos galiojimas
5.1. Jeigu pasibaigus draudimo sutarties galiojimo laikotarpiui laivas būtų jūroje, ištiktas nelaimės, prieglobsčio ar iškrovimo uoste, jis, apie tai iš anksto raštiškai informavus draudiką, bus laikomas apdraustu iki pasieks paskirties uostą papildomai sumokėjus 1/12 metinės jmokos.
6. Xxxxxxxx xxxxx, išskaitos (franšizės)
6.1. Bendra draudimo suma ir franšizė vienam draudiminiam jvykiui pagal A ir B Draudimo apsaugos grupes negali viršyti laivo rinkos vertės jei draudimo sutartyje nesusitarta kitaip.
6.2. Draudimo suma ir franšizė vienam draudiminiam jvykiui pagal C Draudimo apsaugos grupę nustatoma draudėjo
ir draudiko susitarimu.
6.3. Jei draudimo sutartyje nesusitarta kitaip, franšizė netaikoma apdrausto laivo visiško ar visiško konstrukcinio praradimo arba kuriai kitai to paties nelaimingo jvykio sukeltai pretenzijai tenkinti, jeigu tokia būtų pareikšta.
6.4. Franšizė netaikoma tikslinėms pagrjstoms išlaidoms, susijusiioms su dugno apžiūrėjimu užplaukus ant seklumos. Šiuo atveju draudimo išmoka mokama net neaptikus kokios nors žalos.
7. Xxxxxxxx xxxxx (premija)
7.1. Jei susitarta draudimo sutartyje, draudimo jmoka gali būti grąžinama už laikotarpj, kurio metu laivas stovi uos- te ar pastatymo vietoje, jeigu tokiam uosto ar pastatymo vietos pasirinkimui pritarė draudikas (galiojant toliau nurodytoms sąlygoms). Tokiu atveju grąžinama dalis jmokos išreikšta procentais tais atvejais kai laivas nere- montuojamas arba kai laivas remontuojamas nurodoma draudimo sutartyje. Jeigu laivas remontuojamas tik dalj to laikotarpio, dėl kurio pareikšta pretenzija grąžintinai sumai gauti, grąžintina suma bus apskaičiuojama propor- cingai dienų skaičiui, kai laivas buvo atitinkamai remontuojamas ar neremontuojamas. Pagal šj punktą jmokos grąžinimas daromas tik galiojant visoms žemiau išvardintoms sąlygoms:
7.1.1. per draudimo sutarties galiojimo laikotarpj ar jos pratęsimą nepasitaikė visiškas laivo praradimas, kurj sukėlė draudiminiai jvykiai ar kokia kita priežastis;
7.1.2. jmoka negrąžinama už laikotarpj, kurj laivas stovi atviruose ir nesaugomuose vandenyse arba draudiko netenkinančiame uoste ar pastatymo vietoje;
7.1.3. jmoka negrąžinama už laikotarpj, kurj laivas buvo naudojamas kaip sandėlis kroviniui laikyti ar kaip krovi- ninė barža;
7.1.4. jeigu keistųsi metinės draudimo jmokos tarifas, ankščiau minėtos grąžintinų jmokų dalys gali būti atitinka- mai koreguojamos;
8. Sutarties šalių teisės ir pareigos
8.1. Draudėjas ar naudos gavėjas privalo laikytis tokių specifinių navigacijos taisyklių:
8.1.1. laivas, apdraustas pagal šias taisykles, turi teisę plaukti ar būti vedamas su locmanu ar be jo, vykti j bando- muosius reisus, vilkti nelaimėn patekusius laivus ar padėti vilkti, tačiau laivas negali būti velkamas, išskyrus jprastinj vilkimą j pirmąjj saugų uostą ar vietą, kai jam reikia tokios pagalbos, ar kai vilkimo ar gelbėjimo paslaugos teikiamos pagal anksčiau draudėjo ir/ar savininko ir/ar laivo valdytojo ir/ar frachtuotojo sudarytą sutartj. Neuždraustas jprastinis, su pakrovimu ir iškrovimu susijęs vilkimas.
8.1.2. jeigu laivas naudojamas prekybos operacijoms, susijusioms su krovinio pakrovimu ar iškrovimu jūroje iš vieno laivo j kitą (jei tai nėra prieplaukos ar pakrantės laivas), pagal šias draudimo taisykles draudimo išmoka už laivo patirtą žalą ar atsakomybę kuriam kitam laivui, atsiradusius dėl tokio pakrovimo ar iškrovi- mo, jskaitant laivo priartėjimo, buvimo išilgai borto ir nuplaukimo momentus, nemokama, nebent draudikui iš anksto buvo pranešta, kad laivas ketina dalyvauti tokiose operacijose ir dėl to buvo padaryti draudimo sutarties papildymai bei susitarta dėl papildomų jmokų.
8.1.3. tuo atveju, jei laivas plaukė (su kroviniu ar be jo), kad būtų išardytas ar parduotas išardymui, bet kokia pre- tenzija dėl žalos laivui, atsiradusios tokioje kelionėje, turi būti tenkinama tik laivo, kaip laužo, rinkos verte, nebent iš anksto apie tai buvo pranešta draudikui, buvo padarytos atitinkami draudimo sutarties papapildy- mai, susitarta dėl draudimo sumos bei jmokos. Šis punktas neturi jtakos pagal draudimo apsaugos grupes B ir C reiškiamoms pretenzijoms, o taip pat pretenzijoms susijusioms su bendrąja avarija.
8.2. Draudimo rizikos pasikeitimu laikoma duomenų, nurodytų anketoje ar draudimo liudijime, laivo naudojimo, laivo jūrinių sąvybių pasikeitimas, draudimo sutartyje laivo navigacijai, pervežamiems kroviniams, plaukiojimo rajonui, plaukiojimo terminams, buksyravimui, gelbėjimui ar pan. nustatytų sąlygų nesilaikymas.
8.3. Patyrus žalą ar išlaidų, dėl kurių gali būti pareikšta pretenzija pagal šių draudimo taisyklių sąlygas, apie tai, prieš jas jvertinant, nedelsiant raštu (ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo to laiko, kai tapo žinoma apie žalą) draudėjas turi būti pranešti draudikui, o jeigu laivas užsienyje, tai ir draudiko nurodytam avariniam komisarui kad, draudikui pageidavus, galima būtų skirti vertintoją.
8.4. Draudikas turi teisę nuspręsti, kuriame uoste laivui stoti j doką ar būti remontuojamam, (draudėjui grąžinamos pagrjstos papildomos laivo kelionės išlaidos, jeigu tai kelionei pritarė draudikas). Be to, draudikas turi veto teisę, kai sprendžiamas remonto vietos ar remonto jmonės pasirinkimo klausimas.
8.5. Kad gauti išmoką pagal šias taisykles draudėjas privalo pateikti:
8.5.1. Laivo žurnalą (denio žurnalą) su duomenimis apie laivo maršrutą, laivo jplaukimus ir išplaukimus iš uostų, blogus orus, vėjo greitj, nelaimingus jvykius ir pan.
8.5.2. Vyr. mechaniko žurnalą (jėgainės žurnalą) su duomenimis apie variklių darbą, jų priežiūrą, kuro sunaudoji- mą, tepalų slėgj bei temperatūrą, gedimus ar nelaimingus jvykius.
8.5.3. Kapitono ir vyr. mechaniko ataskaitas apie jvykj, būtinai nurodant jvykio laiką, datą, aplinkybes ir, jei jma- noma, jvykio priežastis.
8.5.4. Laivo technikos direktoriaus ataskaitą apie žalos pobūdj bei remonto darbų, jų kainų apibūdinimas.
8.5.5. Draudiko avarinio komisaro ataskaitą aprašančią žalos pobūdj, remonto darbus, laiką būtiną remonto dar- bams ir žalos priežastis.
8.5.6. Sąskaitą už remonto darbus.
8.5.7. Sąskaitą už laivo dokavimą su kainomis už laivo jvedimą j doką, išvedimą iš jo, elektros, vandens tiekimą, dujų išvalymą ir pan.
8.5.8. Sąskaitą už remontui būtinas atsargines dalis.
8.5.9. Sąskaitas už draudiko avarinių komisarų ar kitų inspektorių paslaugas.
8.5.10. Sąskaitas už laivo vilkimą, locmano paslaugas, švartavimąsi ir pan.
Taip pat bet kokius kitus dokumentus, leidžiančius nustatyti žalos dydj ir priežastis, jei išvardintų tam neužtenka.
8.6. Jei laivas visiškai netektas, draudėjas privalo pateikti:
8.6.1. Draudimo liudijimą.
8.6.2. Draudėjo pranešimą apie visas laivo draudimo sutartis, galiojusias draudiminio jvykio metu.
8.6.3. Papildomų draudėjų, kreditorių, jei jiems laivas jkeistas, nurodymus dėl draudimo išmokos mokėjimo.
8.6.4. Kreditorių, jei jiems laivas jkeistas, patvirtinimus, kad jie nėra sudarę kitų laivo draudimo sutarčių.
8.6.5. Laivo kapitono pranešimą apie jvykj.
8.6.6. Draudiko avarinio komisaro ataskaitą apie jvykj.
8.6.7. Laivo registracijos dokumentus.
8.6.8. Ataskaitą apie laivu atgavimo galimybes, liekanų pardavimo galimybę ir vertę.
8.6.9. Klasicikacinės bendrovės patvirtinimą, kad jvykio metu laivas turėjo reikiamą klasę.
8.6.10. Xxx xxxxx xxxxxx turėjo atskirą jvertinimą, jrodymus, kad ši jranga priklausė laivo savininkui ar buvo jo nuo- mojama.
Taip pat bet kokius kitus dokumentus, leidžiančius nustatyti žalos dydj ir priežastis, išmokos mokėjimo sąlygas, jei išvardintų tam neužtenka;
8.7. Išmokėjus išmoką dėl laivo visiško ar visiško konstrukcinio praradimo, draudikas gali perimti nuosavybės teisę j laivą ar jo liekanas. Jei draudikas nusprendžia neperimti nuosavybės teisės j laivą ar jo liekanas, jos lieka drau- dėjo nuosavybe ir draudėjas negali jų atsisakyti draudiko naudai.
8.8. Draudėjas privalo pastoviai informuoti draudiką apie pretenzijos ar jvykio tyrimą, bylinėjimąsi, derybų eigą ir pan. Draudikas turi teisę bet kuriuo metu ir bet kuriam laikui perimti visų derybų ir procedūrų, galinčių turėti jtakos draudimo išmokos mokėjimui ar dydžiui, kontrolę ir draudėjo vardu reikšti, reguliuoti ar atmesti pretenzijas (reika- lavimus).
8.9. Be išankstinio draudiko raštiško leidimo, draudėjas negali prisiimti jokios atsakomybės, tenkinti kokią nors preten- ziją, dėl kurios gali būti mokama draudimo išmoka ar teikti garantijas dėl jų apmokėjimo.
8.10. Veiksmai, kurių imasi draudėjas ar draudikas, kad išgelbėtų, apsaugotų ar atgautų apdraustą objektą, negali būti laikomi atleidimu nuo jsipareigojimų, atsisakymu nuo pretenzijų ar atvirkščiai - jų prisiėmimu ar bet kokiu kitu kurios iš šalių teisių apribojimu;
8.11. Prieš apleisdamas laivą ir pareikšdamas pretenziją dėl visiško konstrukcinio laivo praradimo, draudėjas privalo apie tai raštu pranešti draudikui ir gauti jo sutikimą. Draudikas gali atmesti draudėjo prašymą apleisti laivą.
8.12. Visiško ar visiško konstrukcinio praradimo atveju draudikas negali reikšti pretenzijų laivo savininkui dėl frachto, neatsižvelgiant j tai ar laivo savininkas perdavė ar neperdavė draudikui laivo nuosavybės teisę.
8.13. Draudėjas be draudiko pritarimo negali draudimo sutarties perleisti kitiems asmenims. Perleidimas be raštiško draudiko sutikimo draudiko niekuo nejpareigoja ir jis gali tokio perleidimo nepripažinti.
9. Draudimo išmokos apskaičiavimas ir mokėjimas
9.1. Draudimo išmokos dydis yra lygus pagal šias taisykles apskaičiuotų nuostolių dydžiui.
9.2. Draudimo išmoka sumažinama išskaitos suma pagal atskiras draudimo apsaugos grupes arba atskirus draudi- mo objektus. Išskaitos suma apskaičiuojant galutinę draudimo išmoką pagal atskirą draudiminj jvykj negali būti mažesnė nei dėl tam tikrų priežasčių kilusiam draudiminiam jvykiui nustatyta išskaita arba didesnė nei maksimali išskaita vienam draudiminiam jvykiui pagal visas draudimo apsaugos grupes ir pagal visus draudimo objektus.
9.3. Nuostolių dydžiu pagal A draudimo grupę laikoma:
9.3.1. laivo remonto vertė, jei laivas sugadintas dalinai;
9.3.2. laivo rinkos vertė, jei laivas visiškai prarastas arba visiško konstrukcinio praradimo atveju;
9.3.3. taip pat draudimo išmoka mokama už žalą laivui, kurią sukėlė kokia nors valstybinės valdžios jstaiga, jga- liota sustabdyti ar sušvelninti tiesiogiai laivo gedimo sukeltą užteršimo pavojų ar grėsmę, jeigu už tą gedimą yra mokama draudimo išmoka, su sąlyga, kad tokio valdžios jstaigos veiksmo nesukėlė draudėjo, savininko arba laivo valdytojo didelis neatsargumas siekiant sustabdyti ar sušvelninti tokj pavojų ar grėsmę.
9.4. Nuostolių dydžiu pagal B ir C draudimo apsaugos grupes laikomos, sumos už kurias pagal jstatymus ir tarptauti- nes konvencijas Draudėjas privalo atlyginti tretiesiems asmenims už padarytą žalą. Neatlyginama žalos dalis, už kurią Draudėjas jsipareigojo atlyginti pagal sutartis, viršijanti žalos dydj atlyginamą pagal jstatymus ar tarptauti- nes konvencijas. Žalos dydis pagal šias draudimo apsaugos grupes nustatoma remiantis pateiktais dokumentais, ekspertų išvadomis, draudėjo ir draudiko susitarimu arba teismo spendimu.
9.5. Nuostolių pagal B ir C draudimo apsaugos grupes atveju - jei apdraustasis laivas susiduria su kitu laivu, ir dėl to kalti abudu laivai, tuomet išmokos dydis nustatomas remiantis abipusės atsakomybės principu, tarytum atitinkami savininkai būtų priversti vienas kitam apmokėti kito patirtos žalos dalj (nustatytą sudarant balansą) ar sumą, kurią turi išmokėti draudėjas ar turi būti išmokama draudėjui po tokio susidūrimo. Ši nuostata netaikoma, kai vieno ar abiejų laivų savininkų atsakomybė yra apribota jstatymais.
9.6. Pagal B draudimo apsaugos grupę nėra mokama išmoka už sumas, kurias draudėjas turi sumokėti už arba atsi- žvelgiant j:
9.6.1. kliūčių, laivo liekanų, krovinių ar kokių panašių daiktų pašalinimą ir likvidavimą;
9.6.2. nekilnojamąjj turtą ar asmeninę nuosavybę ar panašius dalykus, išskyrus kitus laivus ar juose esančią nuosavybę;
9.6.3. draudžiamame laive gabenamą krovinj ar kitą turtą;
9.6.4. gyvybės praradimą, susižalojimą ar ligą;
9.6.5. nekilnojamojo turto, asmeninės nuosavybės, kokių nors daiktų (išskyrus kitus laivus, su kuriais susiduria draustas laivas, ar jų turtą) užteršimą ar užkrėtimą.
9.7. Pagal A ir B draudimo apsaugos grupes - jeigu apdraustas laivas susidurtų ar būtų gelbstimas kito laivo, kuris pil- nai ar dalinai priklauso tam pačiam savininkui arba yra tos pačios vadovybės valdomas, draudėjas turi tas pačias teises, lyg tai būtų kitas, kitam, turtinių teisių j apdraustą laivą neturinčiam, savininkui priklausantis laivas. Tokiu atveju atsakomybės už susidūrimą klausimas arba už gelbėjimo paslaugas mokėtina suma turi būti perduota svarstyti draudiko ir draudėjo pasirinktam vieninteliam arbitrui.
9.8. Pagal šias draudimo taisykles papildomai atlyginama laivo gelbėjimo išlaidų, gelbėjimo mokesčių ir/ar bendrojoje avarijoje patirtų nuostolių dalis, nustatoma atsižvelgiant j bet kokj draudimą mažesne verte.
Laivą paaukojus bendrojoje avarijoje, draudėjas gali pretenduoti j visų nuostolių atlyginimą, net prieš tai nepa- reiškęs kitoms šalims savo teisių j kompensaciją. Žalos atlyginimo procesas turi atitikti draudiminio jvykio vietos teisines normas, jei tai nebuvo atskirai aptarta frachto sutartyje. Jeigu joje numatytos kitos sąlygos, turi būti sureguliuojama pagal Jorko-Antverpeno taisykles.
Kai laivas plaukia balaste, ne pagal čarterj, reikia laikytis Jorko-Antverpeno 1974 m. taisyklių (išskyrus XX ir XXI taisykles). Laivo reisu bus laikomas jo kelias, prasidėjęs nuo išvykimo uosto ar vietos ir pasibaigęs laivo atvykimu j pirmąjj uostą ar atvykimo vietą, išskyrus uostą ar vietą apsisaugoti nuo nelaimės ar pasikrauti kuro. Jeigu kuria- me nors iš tokių tarpinių uostų ar apsistojimo vietų būna nutarta nutraukti kelionę, laivo reisas yra laikomas ten pasibaigusiu.
Kai padaromos šiame punkte aprašytos išlaidos, už tai pagal šias taisykles mokama išmoka negali viršyti išlaidų dalies, lygios santykiui tarp draudimo sumos ir drausto laivo rinkos vertės prieš pat draudiminj jvykj. Kai draudikas pripažjsta pretenziją dėl visiško praradimo, o šia draudimo sutartimi apdraustas turtas išgelbstimas, aukščiau mi- nėta sąlyga negalioja, nebent bylinėjimosi ir gelbėjimo išlaidos būtų didesnės negu išgelbėto turto vertė. Tuomet šiame paragrafe minėtos sąlygos galioja tik tą vertę viršijančiai išlaidų daliai.
Kai pagal šios draudimo sutarties sąlygas yra pripažinta pretenzija dėl apdrausto laivo visiško praradimo ir buvo patirta pagrjstų išlaidų bandant išgelbėti laivą ir kitą turtą, kai nėra atgavimų arba kai išlaidos viršija atgavimus, tuomet pagal šias draudimo taisykles atlyginama išlaidų arba atgavimus viršijančių išlaidų dalis kaip ir kitur pa- gal šj skyrių, tačiau jeigu laivas apdraustas mažesne verte negu jo vertė prieš draudiminj jvykj, pagal šj punktą atgautina suma turi būti sumažinta proporcingai tokiam nepilnam draudimui.
Nebus tenkinamos pretenzijos, išskyrus susijusios su bendrąja avarija, dėl kapitono, padėjėjų ir jgulos ir bet kurio jos nario algų ir išlaikymo, nebent tai išlaidos dėl laivo būtinojo perkėlimo iš vieno uosto j kitą, kad jis ten būtų remontuojamas norint pašalinti žalą už kurią mokama išmoka, arba dėl bandomųjų remonto kelionių. Tai galioja tik algoms ir išlaikymo išlaidoms, padarytoms laivui esant kelionėje.
Išmokos mokamos dėl bendrosios avarijos yra papildomos prie kitų išmokų numatytų šiose taisyklėse, bet negali
viršyti apdrausto laivo draudimo sumos.
9.9. Pagal A draudimo apsaugos grupę draudimo išmoka už naujas detales mokama be atskaitymų už senąsias.
9.10. Pagal A ir B draudimo apsaugos grupes nebus tenkinama pretenzija dėl laivo dugno grandymo, valymo smėlio čiurkšle ir/ar kitokio jo paviršiaus paruošimo ar dažymo, nebent tai:
9.10.1. naujo dugno apkalo valymas smėlio čiurkšle ir/ar kitoks parengimas. Turi būti vykdomas krante ar kai daromi paprasti remonto gruntavimo darbai;
9.10.2. valymas smėlio čiurkšle ir/ar kitoks paviršiaus paruošimas vyksta:
9.10.2.1. sudūrimo ar apkalo vietose, esančiose greta kokios nors atnaujintos ar pataisytos apkalo dalies, sugadintos bevirinant ir/ar betaisant siūlę;
9.10.2.2. apkalo dalyse, sugadintose aptakaus apkalo sudarymo metu remonto vietoje arba krante;
9.10.3. dedamas pirmas grunto/antikorozinės medžiagos sluoksnis 9.10.2.1. ir 9.10.2.2. punktuose minėtose
vietose.
Išmoka mokama tik tais atvejais, jei tai dalis pagrjstų taisymo išlaidų laivo apkalui, sugadintam dėl draudiminio jvykio, taisyti.
9.11. Pagal šias draudimo taisykles nemokama išmoka už sumas, draudėjo sumokėtos kaip atlygis už sugaištą laiką ir darbą gaunant ir teikiant informaciją ar dokumentus, arba kaip komisinis atlyginimas / rinkliava kokiam nors valdytojui, agentui, valdančiajai ar tarpininkaujančiai bendrovei ir pan. jstaigai, draudėjo ar jo vardu pasirinktai tokioms paslaugoms teikti.
9.12. Draudimo išmoka už neatitaisytą žalą prilygsta laivo rinkos vertės sumažėjimui draudimo sutarties galiojimo pabaigos momentu, jeigu tą vertės sumažėjimą sukėlė neatitaisyta žala. Draudimo išmoka neturi viršyti realių taisymo išlaidų.
Draudikas nemoka išmokos dėl laivo rinkos vertės praradimo (arba išskaičiuoja išmokėtą išmokos dalj iš sekančios išmokos) už neatitaisytą žalą, jei per tolesnj draudimo sutarties galiojimo laiką ar jos pratęsimą laivas yra visiškai prarastas (nepriklausomai ar drausta nuo to, ar ne).
Bendra draudimo išmokų suma už neatitaisytą žalą per visą draudimo sutarties laikotarpj negali būti didesnė negu laivo rinkos vertė paskutinio draudiminio jvykio metu.
9.13. Draudėjui pažeidus sutarties sąlygas dėl navigacijos, pervežamų krovinių, plaukiojimo rajonų, plaukiojimo termi- nų, buksyravimo, gelbėjimo paslaugų ar pan. draudimo draudimo išmoka mokama tik su sąlyga, kad vos suži- nojus (vėliausiai per penkias darbo dienas, bet iki tokių operacijų pradžios) apie tai buvo informuotas draudikas, padaryti atitinkami draudimo sutarties papildymai ir susitarta dėl papildomos jmokos mokėjimo.
9.14. Bet kuriuo atveju, draudimo išmoka nemokama, jei žalos atsiradimo metu buvo:
9.14.1. pasikeitusi laivo klasifikacinė bendrovė, arba jo klasė suspenduota, pasikeitusi, nutraukta arba pasibaigęs jos galiojimo laikas, su sąlyga, kad jeigu laivas yra jūroje,tai netaikoma iki laivui atvykstant j kitą uostą. Tačiau jeigu klasės pasikeitimą, suspendavimą, nutraukimą ar pašalinimą sukėlė draudiminis jvykis, išmoka nebūtų mokama tik tuomet, jeigu laivas išplauktų iš kito uosto, klasifikacijos bendrijai iš anksto tam nepritarus;
9.14.2. savanoriškai ar kitaip pasikeitusi nuosavybė ar vėliava, laivo perduotas naujai vadovybei, pagal čarterj išnuomotas tuščias laivas, pasikeitusios teisės j laivą ar jo naudojimo būdas. Jeigu laivas gabena krovinj ir jau išplaukė iš pakrovimo uosto ar yra jūroje ir plaukia balaste, ši sąlyga netaikoma iki laivas baigs planuotą kelionę, atvyks j galutinj iškrovimo uostą, jei gabena krovinj, arba j paskyrimo uostą, jeigu plaukia balaste. Tačiau jeigu rekvizuojama nuosavybės teisė ar naudojimo teisė, prieš tai draudėjui raštu nepritarus, ši sąlyga pradedama taikyti po 15 dienų nuo tokio rekvizavimo, nesvarbu, kur bus laivas jūroje ar uoste.
10. Draudimo sumos perskaičiavimas po draudimo išmokos išmokėjimo
10.1. Sutartis, pagal kurią yra išmokėta draudimo išmoka, lieka galioti iki joje numatyto termino pabaigos konkretaus
draudimo objekto ar draudimo apsaugos grupės atžvilgiu tokia draudimo suma, kuri lieka iš sutartimi nustatytos to draudimo objekto ar draudimo apsaugos grupės draudimo sumos atėmus draudimo išmoką to draudimo objekto ar draudimo apsaugos grupės atžvilgiu.
11. Draudiko regresinio reikalavimo teisės taikymo ypatumai
11.1. Sumos (išskyrus palūkanas), atgautos pagal bet kokią pretenziją, kurią atlyginant buvo išskaityta franšizė, yra be atskaičiavimų skiriamos draudikui.
11.2. Atgautųjų sumų palūkanos turi būti proporcingai paskirstytos draudėjui ir draudikui, atsižvelgus j draudiko sumo- kėtas sumas ir jų mokėjimo datas, nepaisant to, kad draudiko atgaunamos sumos su palūkanomis gali sudaryti didesnę sumą negu jo sumokėtoji. Skaičiuojant delspinigius neatsižvelgiama j tai, kad draudiko atgaunama suma kartu su delspinigiais gali viršyti draudimo išmoką.
12. Suderinimo su tarptautinėmis taisyklėmis sąlyga
12.1. Draudėjui pageidaujant, pagal šias draudimo taisykles sudarytoms sutartims galioja analogiškos tarptautinės laivų draudimo taisyklės (straipsniai), išimtys ir sąlygos:
12.1.1. Pagrindiniai Laivų Straipsniai (Institute Time Clauses - Hulls);
12.1.2. Pagrindiniai Laivų Straipsniai – Uostų rizikos (Institute Time Clauses Hulls – Port Risks);
12.1.3. Pagrindiniai Žvejybinių Laivų Straipsniai (Institute Fishing Vessels Clauses);
12.1.4. Pagrindiniai Laivų Straipsniai (Institute Time Clauses – Hulls);
12.1.5. Pagrindiniai Laivų Straipsniai – Išplėstinės atsakomybės rizikos (Institute Time Clauses – Hulls: Excess Liabilities);
12.1.6. Pagrindiniai Jachtų Straipsniai (Institute Yacht Clauses)
12.2. Laivų ir laivų valdytojų civilinės atsakomybės draudimo taisyklės Nr. 061 papildo 12.1 punkte apibrėžtas taisykles (straipsnius) tiek, kiek tam neprieštarauja 12.1. punkte nurodytose taisyklėse apibrėžtos sąlygos. Esant priešta- ravimams tarp bet kurių Laivų ir laivų valdytojų civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 061 ir 12.1 punkte išvardintose taisyklėse (straipsniuose) apibrėžtų sąlygų, formuluočių ir/ar terminų, pirmumo teisė suteikiama 12.1 punkte apibrėžtoms taisyklėms (straipsniams), tačiau bet kokio pobūdžio ginčų ar nesutarimų tarp draudiko ir draudėjo nagrinėjimui dėl Laivų ir laivų valdytojų civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 061 ir 12.1. punkte išvardintų taisyklių (straipsnių) suderinamumo, remiamasi tik 13.1 punkte apibrėžta teise.
13. Teisė
13.1. Jei draudėjas, kuris kartu yra ir naudos gavėjas, pageidauja, kad apdraustam laivui galiotų analogiškos tarptau- tinės laivų draudimo taisyklės, tuomet, prieš sudarydamas tokią draudimo sutartj su draudiku, jis privalo pasirinkti valstybės teisę, kuria remiantis bus nagrinėjami teisminiai ginčai. Jei draudėjas nėra naudos gavėjas, tuomet valstybės teisę, kuria remiantis bus nagrinėjami teisminiai ginčai, pasirenka draudikas. Jei draudėjas ir draudikas sudaro sutartj remiantis šiomis taisyklėmis, tuomet teisminių ginčų nagrinėjimui taikoma Lietuvos respublikos teisė, nebent, prieš sudarant tokią draudimo sutartj, draudikas ir draudėjas susitaria kitaip.