PAPILDOMO DRAUDIMO NUO INVALIDUMO DĖL NELAIMINGO ATSITIKIMO TAISYKLES Nr. 006

PAPILDOMO DRAUDIMO NUO INVALIDUMO DĖL NELAIMINGO ATSITIKIMO TAISYKLES Nr. 006

Galioja nuo 2004 04 15

SUTARTIS - papildomo draudimo nuo invalidumo dėl nelaimingo atsitikimo sutartis sudaryta tarp draudiko ir draudėjo šių taisyklių pagrindu, remiantis draudėjo prašymu ir pasirašant draudimo liudijimą.

DRAUDIKAS - Compensa Life Vienna Insurance

Group SE, atstovaujama Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialo.

DRAUDĖJAS - fizinis arba juridinis asmuo, kuris

sudaro sutartj su draudiku savo ar kito asmens naudai.

APDRAUSTASIS - draudėjo nurodytas ir sutartyje

jvardintas fizinis asmuo, kurio gyvenime atsitikus draudžiamajam jvykiui draudikas moka draudimo išmoką.

NAUDOS

GAVĖJAS - sutartyje nurodytas apdraustasis.

NELAIMINGAS

ATSITIKIMAS - prieš apdraustojo valią dėl

staigių, netyčinių, nenumatytų išorinių jėgų jvykęs atsitikimas, kurio metu apdraustasis patiria kūno sužalojimą, jskaitant skendimą, šilumos smūgj, saulės smūgj, nušalimą, apsinuodijimą dujomis ar kitomis toksiškomis medžiagomis, atsitiktinai patekusiomis j organizmą, išskyrus apsinuodijimą maistu.

DRAUDIMO

IŠMOKA - išmokos, numatytos šiose draudimo rūšies taisyklėse, kurias draudikas, remdamasis draudžiamąjj jvykj patvirtinančiais oficialiais dokumentais, jvykus draudžiamajam jvykiui privalo mokėti asmeniui, kuris turi teisę gauti draudimo išmoką pagal sutartj.

1. SUTARTIES SUDARYMAS

1.1 Papildomas draudimas nuo invalidumo dėl nelaimingo atsitikimo (toliau - papildomas draudimas) sudaromas prie pagrindinio gyvybės draudimo. Pagrindinis draudimas yra draudimas pagal bet kurias Compensa Life Vienna Insurance Group SE,

atstovaujamos Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialo, gyvybės draudimo taisykles.

1.2 Papildomas draudimas neatsiejamas ir negalioja be pagrindinio draudimo. Papildomam draudimui taikomos pagrindinio draudimo taisykles tiek, kiek jos neprieštarauja papildomo draudimo nuo invalidumo del nelaimingo atsitikimo taisyklių nuostatoms.

1.3 Draudėjas, norėdamas sudaryti papildomo draudimo sutartj, užpildo pagrindinio draudimo prašymą pagal pagrindinio draudimo taisykles bei papildomo draudimo prašymą.

1.4 Atsižvelgdamas j draudimo riziką, draudikas gali prašyti papildomos informacijos apie apdraustojo sveikatos būklę, gyvenimo būdą, draudėjo ir apdraustojo finansinę padėtj.

1.5 Draudikas, atsižvelgęs j draudimo riziką, sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas, gali siūlyti draudėjui sudaryti sutartj kitomis, nei nurodyta prašyme, sąlygomis (nustatant mažesnę draudimo sumą didesnę papildomo draudimo jmoką trumpinant draudimo laikotarpj ar kt.).

1.6 Draudikas, jvertinęs jam suteiktą informaciją, sudaro su draudėju papildomo draudimo sutartj.

1.7 Draudėjas privalo informuoti apdraustąjj apie papildomą draudimą bei jo sąlygas ir garantuoti, kad apdraustasis vykdys sutarties sąlygas.

2. DRAUDŽIAMIEJI ĮVYKIAI

2.1 Draudžiamuoju jvykiu yra laikomas apdraustojo kūno sužalojimas dėl nelaimingo atsitikimo, jvykusio sutarties galiojimo metu, jeigu sužalojimo pasekmė yra pastovus apdraustojo invalidumas.

2.2 Draudimo išmoka mokama, jei per vienerius metus po nelaimingo atsitikimo nustatoma, kad invalidumas yra pastovus.

3. NEDRAUDŽIAMIEJI ĮVYKIAI

3.1 Draudžiamaisiais jvykiais nelaikomi atsitikimai ir draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų, jei apdraustasis patiria kūno sužalojimą dėl:

- jgimtų ar jgytų fizinių trūkumų arba susirgimų, išskyrus fizinius trukumus ar susirgimus, atsiradusius dėl kito draudžiamojo jvykio, jvykusio sutarties galiojimo metu;

- karo, masinių riaušių, radioaktyvaus apnuodijimo (intoksikacijos), gamtinių katastrofų sukeltų masinių nelaimių;

- apdraustojo tyčinio susižalojimo ar bandymo nusižudyti;

- apdraustojo veikos, kurioje kompetentinga institucija nustatė tyčinio nusikaltimo požymius;

- alkoholinio, narkotinio ar toksinio apsvaigimo ar apsinuodijimo svaiginantis šiomis medžiagomis;

- gydančio gydytojo nepaskirtų medikamentų ar narkotinių medžiagų vartojimo arba paskirtų medikamentų vartojimo nesilaikant gydytojo nurodymų, taip pat gydytojų veiksmų operacijos ar medicininių procedūrų metu, išskyrus atvejus, kai medicininės procedūros buvo atliktos atsitikus kitam šiose taisyklėse aprašytam draudžiamajam jvykiui;

- apdraustojo bet kurios transporto priemonės ar savaeigio mechanizmo valdymo, neturint atitinkamo vairuotojo pažymėjimo, atitinkamų jgaliojimų ar esant alkoholiniam (kai alkoholio koncentracija kraujyje lygi arba viršija 0,4 promiles), toksiniam ar narkotiniam apsvaigimui;

- apdraustojo dalyvavimo bet kokiose profesionalaus sporto varžybose ar treniruotėse, taip pat dalyvavimo pavojingų sporto šakų treniruotėse ar varžybose (kovos sporto, jėgos sporto šakos, motorinės sporto šakos, parašiutizmas, sklandymas, alpinizmas, kalnų slidinėjimas, nardymas), jeigu sutartyje nenustatyta kitaip;

- apdraustojo dalyvavimo sporto ar laisvalaikio renginiuose, kuriuose naudojamos motorizuotos žemės, oro ar vandens transporto priemonės;

- skrydžio bet kokiu lėktuvu, kuris nepriklauso jokiai oficialiai jregistruotai aviakompanijai ir neturi teisės užsiimti keleivių vežimu;

- apdraustajam atliekant bet kokią karo tarnybą.

3.2 Draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos, jei draudžiamasis jvykis atsitiko dėl draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo kaltės (tyčinės veikos), išskyrus veiksmus, susijusius su pilietinės pareigos atlikimu arba gyvybės, sveikatos, garbės ir orumo gynimu.

3.3 Draudikas nemoka draudimo išmokos, jei draudžiamasis jvykis jvyko laikotarpiu, kai sutarties galiojimas buvo sustabdytas.

4. DRAUDIMO OBJEKTAS

4.1 Draudimo objektas yra turtiniai interesai, susiję su žala apdraustojo sveikatai dėl nelaimingo atsitikimo.

5. DRAUDIMO SUMŲ, DRAUDIMO ĮMOKŲ DYDŽIŲ APSKAIČIAVIMO TVARKA IR MOKĖJIMO PAGRINDAI

5.1 Xxxxxxxx xxxx - xxx suma, kuria draudžiami apdraustojo turtiniai interesai. Ji nustatoma sudarant sutartj draudėjo ir draudiko susitarimu.

5.2 Visa draudimo suma arba jos procentinė dalis išmokama jvykus draudžiamajam jvykiui.

5.3 Draudimo jmokos už papildomą invalidumo dėl nelaimingo atsitikimo draudimą yra išskaičiuojamos iš pagrindinio gyvybės draudimo sukauptos sumos kiekvieno mėnesio paskutinę dieną.

5.4 Draudimo jmokos už papildomą draudimą priklauso nuo draudimo sumos, apdraudžiamojo asmens lyties, amžiaus bei kitų rizikos faktorių.

5.5 Galiojant sutarčiai draudikas gali pakeisti draudimo jmokas už papildomą draudimą, vienodai keisdamas jmokas visiems draudėjams. Draudikas raštu informuoja draudėją prieš 60 dienų iki draudimo jmokų keitimo. Draudėjui nesutinkant su jmokų pakeitimu, jis turi teisę nutraukti sutartj, kaip nurodyta šių taisyklių 6.2 punkte.

6. SUTARTIES GALIOJIMO TERMINAI IR RIBOS, NUTRAUKIMAS

6.1 Papildomo draudimo sutartis jsigalioja draudimo liudijime nurodytą dieną 0.00 val., bet ne anksčiau kaip kitą dieną po pirmos pagrindinio draudimo jmokos sumokėjimo. Papildomo draudimo sutartis pasibaigia draudimo liudijime nurodytą dieną 24.00 val.

6.2 Draudėjas turi teisę bet kokiu atveju nutraukti papildomo draudimo sutartj nuo bet kurio mėnesio pirmos dienos, apie tai raštu pranešdamas draudikui ne vėliau kaip prieš mėnesj iki numatomos sutarties nutraukimo datos. Už praėjusj sutarties galiojimo laiką draudimo jmokos negrąžinamos.

6.3 Kai sutartis nutraukiama, tai nuo sutarties nutraukimo datos draudimo jmokos už šj papildomą draudimą nebeišskaičiuojamos iš pagrindinio gyvybės draudimo sukauptos sumos.

6.4 Draudikas gali vienašališkai nutraukti sutartj tik, kai draudėjas pažeidžia sutartj ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Draudikas apie sutarties nutraukimą privalo informuoti draudėją raštu ne vėliau kaip prieš mėnesj iki numatomos sutarties nutraukimo datos.

6.5 Jei pagrindinio gyvybės draudimo sukaupta suma tampa mažesne nei papildomo draudimo jmokos ir kitos sumos, kurios turėtų būti išskaičiuotos iš sukauptos sumos per ateinančius du mėnesius, draudikas siunčia pranešimą draudėjui nurodydamas padengti jsiskolinimą. Draudėjas turi sumokėti ne mažiau kaip dvi mėnesines pagrindinio gyvybės draudimo jmokas, o jei pagrindinio gyvybės draudimo sutartyje numatytas kitoks nei mėnesinis draudimo jmokų mokėjimo periodiškumas, draudėjas turi sumokėti ne mažiau kaip vieną draudimo jmoką. Draudėjas turi sumokėti visas trūkstamas pagrindinio gyvybės draudimo jmokas, jei sutartis galioja pirmus metus.

6.6 Jei draudėjas nesumoka jmokų (nurodytų punkte 6.5) per 15 dienų nuo pranešimo gavimo, draudimo apsauga yra sustabdoma ir atnaujinama tik sumokėjus draudimo jmokas. Jei draudimo apsaugos sustabdymas tęsiasi ilgiau nei 3 mėnesius, draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti papildomo draudimo sutartj.

6.7 Papildomo draudimo sutartis pasibaigia:

- jei dėl vieno ar kelių draudžiamųjų jvykių išmokama visa invalidumo dėl nelaimingo atsitikimo draudimo suma;

- jei miršta apdraustasis;

- jei nutrūksta ar kitaip pasibaigia pagrindinio gyvybės draudimo sutartis;

- jei yra kiti Draudimo jstatymo nustatyti prievolių pasibaigimo pagrindai.

6.8 Sutartis galioja Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų.

6.9 Sutartis galioja draudimo liudijime nurodytą terminą.

7. IKISUTARTINĖS DRAUDĖJO IR DRAUDIKO TEISĖS IR PAREIGOS

7.1 Draudėjas turi teisę:

- susipažinti su papildomo draudimo sąlygomis ir taisyklėmis;

- gauti iš draudiko bet kokią su papildomo draudimo sutartimi, jos sąlygomis ir jmokomis susijusią informaciją.

7.2 Draudėjas privalo suteikti išsamią ir teisingą informaciją apie apdraustojo sveikatos būklę ir kitą su sutartimi susijusią informaciją.

7.3 Draudikas privalo:

- supažindinti draudėją su šiomis taisyklėmis;

- teikti draudėjui konsultacijas, susijusias su papildomo draudimo sutartimi;

- raštu suteikti draudėjui informaciją, kurią draudikas privalo suteikti draudėjui pagal jstatymus.

7.4 Draudikas turi teisę atsisakyti sudaryti papildomo draudimo sutartj nenurodydamas priežasčių.

8. DRAUDĖJO IR DRAUDIKO TEISĖS IR PAREIGOS SUTARTIES GALIOJIMO METU

8.1 Draudėjas privalo:

- laikytis šių papildomo draudimo taisyklių nustatytų reikalavimų;

- pateikti draudikui visus su draudžiamuoju jvykiu susijusius dokumentus.

8.2 Draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas jsipareigoja teikti teisingą informaciją, susijusią su papildomo draudimo sutartimi, taip pat raštu informuoti draudiką apie bet kokj apdraustojo, draudėjo ar naudos gavėjo asmens tapatybės duomenų arba adreso pasikeitimą.

8.3 Draudėjas privalo per 14 dienų informuoti draudiką apie apdraustojo darbinės veiklos ar gyvenimo būdo pasikeitimą sutarties galiojimo metu, jei dėl šių pasikeitimų didėja ar gali padidėti draudimo rizika. Draudikas, informuotas apie rizikos padidėjimą, turi teisę atitinkamai pakeisti sutarties sąlygas arba padidinti draudimo jmoką.

8.4 Draudikas turi teisę keisti kitas draudimo sąlygas nei nurodyta 5.4 punkte, tik tokiais atvejais, kaip:

- jsigaliojus naujam arba pakeitus/ papildžius anksčiau galiojantj teisės aktą, kuris turi jtakos šios sutarties vykdymui;

- pasikeitus nuo draudiko nepriklausančioms aplinkybėms (mokesčiams, oficialiam vartojimo kainų indeksui ar pan.), draudikas turi teisę keisti specialių paslaugų mokesčius, bet ne daugiau, nei jtakojo anksčiau jvardinti faktoriai.

Draudėjas apie tai informuojamas raštu ne vėliau kaip 30 dienų iki pasikeitimo jsigaliojimo. Draudėjui (fiziniam asmeniui) nesutinkant su draudimo sąlygų pakeitimu, jis turi teisę nutraukti sutartj pagal tvarką, nurodytą šių taisyklių 6.2 punkte.

8.5 Draudikas privalo:

- neskelbti informacijos apie draudėjo turtinę padėtj, apdraustojo sveikatos būklę, kitos informacijos, gautos vykdant sutartj, išskyrus jstatymų numatytus atvejus;

- jvykus draudžiamajam jvykiui, sutartyje numatytais terminais mokėti draudimo išmokas;

- draudėjui pareikalavus ir jam apmokėjus, išduoti draudimo liudijimo dublikatą ar kitus sutarties sudarymą patvirtinančius dokumentus.

9. ŽALOS NUSTATYMO TVARKA

9.1 Draudikas, gavęs pradinę informaciją apie apdraustojo kūno sužalojimą, atlieka draudžiamojo jvykio tyrimą, kurio metu iš kitų jmonių, jstaigų ar organizacijų gali būti prašoma pateikti informaciją, paaiškinimus, dokumentų kopijas.

9.2 Jei dėl draudžiamojo jvykio vertinimo kyla nesutarimai tarp sutarties šalių, draudikas ir draudėjas gali susitarti, kad draudžiamojo jvykio tyrimą atliktų ekspertas (ekspertai). Kiekviena šalis turi raštu supažindinti ekspertą (ekspertus) su visais faktais ir dokumentais, kurie gali turėti jtakos teisingai jvertinant apdraustojo sveikatos būklę.

9.3 Ekspertai savo išvadas pateikia abiem šalims vienu metu. Šalis turi teisę nesutikti su ekspertų išvada dėl apdraustojo sveikatos būklės ir kreiptis j teismą.

9.4 Ekspertais negali būti asmenys, tarnybiškai ar kitaip priklausomi nuo vienos iš šalių, taip pat asmenys, esantys bent vienos iš šalies konkurentai ar partneriai.

10. DRAUDIMO IŠMOKŲ APSKAIČIAVIMO IR IŠMOKĖJIMO TVARKA BEI XXXXXXXX

10.1 Draudimo išmoka lygi tam tikrai draudimo sumos procentinei daliai. Išmokos dydis, priklausomai nuo sveikatos pažeidimų dydžio, nustatomas pagal "Draudimo išmokų, mokamų invalidumo dėl nelaimingo atsitikimo atveju, apskaičiavimo lentelę" (priedas Nr.1).

10.2 Per visa draudimo laikotarpj sumokėtų draudimo išmokų suma neturi viršyti draudimo sumos.

10.3 Jei nelaimingo atsitikimo metu apdraustasis buvo apdraustas papildomu mirties dėl nelaimingo atsitikimo draudimu, tai draudimo išmoka dėl invalidumo bus išskaičiuojama iš mirties dėl nelaimingo atsitikimo išmokos, jei mirtj nulėmė tas pats nelaimingas atsitikimas.

10.4 Draudikas turi būti nedelsiant ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo draudžiamojo jvykio informuojamas apie apdraustojo kūno sužalojimą dėl nelaimingo atsitikimo.

10.5 Kreipiantis j draudiką dėl draudimo išmokos reikia pateikti šiuos dokumentus:

- paraišką draudimo išmokai;

- draudimo liudijimą(originalą);

- dokumentus iš sveikatos priežiūros jstaigos su išsamiu patirto sužalojimo, jo sunkumo, gydymo ir pasekmių aprašymu, invalidumo pažymėjimo kopiją;

- kitus teisę j išmoką patvirtinančius dokumentus;

- asmenybę patvirtinantj dokumentą.

Visas išlaidas, susijusias su čia išvardintų dokumentų bei reikalingos informacijos gavimu apmoka j draudimo išmoką pretenduojantys asmenys.

10.6 Draudikas gali reikalauti papildomos informacijos, reikalingos draudimo išmokai nustatyti.

10.7 Draudimo išmoka sumokama ne vėliau kaip per 7 dienas nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo jvykio faktą ir jo aplinkybes.

10.8 Jei naudos gavėjas mirė, draudimo išmoka sumokama fiziniam arba juridiniam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti pagal Lietuvos Respublikos jstatymus.

11. SUTARTIES PAKEITIMO SĄLYGOS

11.1 Papildomo draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas gali padidinti arba sumažinti draudimo sumą raštu informuodamas apie tai draudiką ir gavęs draudiko sutikimą. Jei draudėjas nori padidinti draudimo sumą, draudikas gali reikalauti papildomos informacijos apie apdraustojo sveikatos būklę, gyvenimo būdą pomėgius bei kitus rizikos faktorius.

11.2 Keičiant papildomo draudimo sąlygas, draudėjas sumoka draudiko nustatyto dydžio mokestj.

11.3 Draudėjas privalo informuoti apdraustąjj apie bet kokius sutarties pakeitimus.

12. PAREIGA ATSKLEISTI INFORMACIJA

12.1 Jeigu po papildomo draudimo sutarties sudarymo nustatoma, kad draudėjas suteikė draudikui žinomai melagingą informacija apie aplinkybes, galinčias turėti jtakos draudžiamojo atsitikimo galimybei, tai draudikas turi teisę reikalauti pripažinti draudimo sutartj negaliojančia, išskyrus atvejus, kai aplinkybės, kurias draudėjas nuslėpė, išnyko iki draudžiamojo jvykio ar neturėjo jtakos draudžiamajam jvykiui.

12.2 Jeigu po papildomo draudimo sutarties sudarymo nustatoma, kad draudėjas dėl neatsargumo nepateikė visos žinomos informacijos apie aplinkybes, galinčias

aplinkybių sužinojimo pasiūlyti draudėjui pakeisti papildomo draudimo sutartj. Jeigu draudėjas atsisako tai padaryti ir/ar per vieną mėnesj neatsako j pateiktą pasiūlymą, draudikas turi teisę reikalauti nutraukti papildomo draudimo sutartj.

12.3 Jeigu draudikas, žinodamas aplinkybes, apie kurias draudėjas neinformavo dėl neatsargumo, nebūtų sudaręs papildomo draudimo sutarties, tai jis per du mėnesius nuo sužinojimo, kad draudėjas nepateikė visos žinomos informacijos apie aplinkybes, galinčias turėti jtakos draudžiamojo atsitikimo galimybei del neatsargumo, turi teisę reikalauti nutraukti papildomo draudimo sutartj.

12.4 Jei draudėjas del neatsargumo nepateikė visos žinomos informacijos apie aplinkybes, galinčias turėti jtakos draudžiamojo atsitikimo galimybei, tai jvykus draudžiamajam jvykiui draudikas privalo išmokėti draudimo išmokos, kuri būtų išmokama draudėjui pateikus visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti jtakos draudžiamojo atsitikimo galimybei, dalj, proporcingą nustatytos rizikos jmokos ir jmokos, kuri būtų nustatyta draudėjui, jeigu jis butų pateikęs visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti jtakos draudžiamojo atsitikimo galimybei, santykiui.

12.5 Įvykus draudžiamajam jvykiui, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką tik jrodęs, kad nė vienas draudikas, žinodamas aplinkybes, kurių draudėjas nenurodė dėl neatsargumo, nebūtų sudaręs draudimo sutarties.

13. SUTARČIŲ PERDAVIMAS

13.1 Draudikas, informavęs draudėją prieš 2 mėnesius, turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal sutartis, t.y. perduoti sutartis kitam draudikui draudimą reglamentuojančiuose jstatymuose numatyta tvarka

13.2 Draudėjas turi teisę raštu pareikšti prieštaravimą draudikui dėl jo sutarties perdavimo.

13.3 Draudėjui pareiškus prieštaravimą, jo sutartis laikoma nutraukta nuo prieštaravimą pareiškiančio rašto gavimo dienos, o draudimo jmokos už praėjusj laikotarpj negrąžinamos.

14. NETESYBOS UŽ PINIGINIŲ PRIEVOLIŲ NEVYKDYMĄ

14.1 Už pavėluotą piniginių prievolių jvykdymą šalis sumoka kitai šaliai 0,02% dydžio delspinigius per dieną nuo nesumokėtos sumos.

15. GINČŲ TARP DRAUDĖJO IR DRAUDIMO

ĮMONES SPRENDIMO TVARKA

15.1 Visi ginčai tarp draudėjo ir draudiko sprendžiami tarpusavio susitarimu. Nepavykus išspręsti nesutarimų derybų keliu, ginčas tarp draudėjo ir draudiko yra

sprendžiamas teisme vadovaujantis Lietuvos Respublikos jstatymais.

Filialo vadovas Xxxxx Xxxxxxxx

turėti jtakos draudžiamojo atsitikimo galimybei, tai draudikas privalo ne vėliau kaip per du mėnesius nuo šių

Taisyklės Nr. 006 Priedas Nr. 1

DRAUDIMO IŠMOKŲ, MOKAMŲ INVALIDUMO DĖL NELAIMINGO ATSITIKIMO ATVEJU, APSKAIČIAVIMO LENTELĖ

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Organo funkcijos nepagydomas netekimas nustatomas praėjus ne mažiau kaip 9 mėnesiams ir ne daugiau kaip 12 mėnesių nuo draudžiamojo jvykio dienos. Tačiau, jeigu organo funkcijos negrjžtamas netekimas yra neabejotinas, draudimo išmoka mokama nelaukiant 9 mėnesių termino.

2. Vieno ar kelių draudžiamųjų jvykių padarinių vertinimas negali viršyti 100% invalidumo draudimo sumos, o vienos kūno dalies visų sužalojimų, patirtų vienos traumos metu, jvertinimas procentais negali viršyti šios kūno dalies netekimo jvertinimo.

3. Invalidumo medicininj sunkumo laipsnj nustato draudiko gydytojas-ekspertas. Jei lentelėje nurodytas procentų intervalas, draudiko gydytojas ekspertas nustato draudimo išmokos dydj, priklausomai nuo sveikatos pakenkimo dydžio. Jei kūno sužalojimas nėra paminėtas lentelėje, draudiko gydytojas ekspertas sprendžia ar mokėti draudimo išmoką bei nustato jos dydj.

4. Jei organų arba organų funkcijų netekimas yra dalinis, bet ne mažiau 50%, draudimo išmoka yra atitinkamai mažinama, vadovaujantis draudiko gydytojo eksperto išvada.

5. Jeigu dėl draudžiamojo jvykio netenkama organo (organo funkcijos), kurio dalies (funkcijos dalies) apdraustasis buvo netekęs iki draudžiamojo jvykio datos, mokamas draudimo išmokos procentas mažinamas, atsižvelgiant j buvusj organo dalies (organo funkcijos dalies) netekimą.

2. ATRAMINIS IR JUDĖJIMO APARATAS

Straipsnis	Nelaimingo atsitikimo padariniai	Draudimo išmoka, procentais nuo draudimo sumos
Galūnių pažeidimai
Pastaba: 1. Esant amputacijai arba funkciniams sutrikimams, protezai, ortezės ir kitos papildomos priemonės nejtakoja kompensacijos - procentas nemažinamas. 2. Į galūnių kontraktūras ir ankilozes žiūrima kaip j dalinj galūnės netekimą.
Viršutinių galūnių pažeidimai
1.	Abiejų rankų arba plaštakų netekimas.	100
2.	Vienos rankos ir vienos kojos netekimas.	100
3.	Rankos netekimas nuo peties sąnario arba labai trumpa bigė (collum chirurgicumi aukštyje).	75
4.	Rankos netekimas nuo žasto arba alkūnės sąnario.	70
5.	Dilbio netekimas.	50
6.	Trumpa dilbio bigė (iki 7 cm).	60
7.	Plaštakos netekimas.	50
8.	Peties sąnario ankilozė.	40
9.	Stiprios formos peties sąnario kontraktūra - rankos judesys j priekj (sulenkimas) - mažiau kaip 75°; rankos judesys atgal (ištiesimas) - mažiau kaip 30°; rankos judesys j šoną - mažiau kaip 75°.	35
Pastaba: Normalus peties sąnario judėjimas: rankos judesys j priekj (sulenkimas) - 180°; rankos judesys atgal (ištiesimas) - 60°- 70°; rankos judesys j šoną- 180°; rotacija: vidinė - 90°; išorinė - 50°.
10.	Sunkios formos peties sąnario nestabilumas - "tabaluojantis" sąnarys.	40
11. 11.1. 11.2.	Alkūnės sąnario nejudrumas: iš sulenktos padėties 60°-90°kampu; iš sulenktos padėties mažesniu kaip 60°arba didesniu kaip 90°kampu.	30 40
12.	Stiprios formos alkūnės sąnario kontraktūra - sulenkimas mažiau kaip 90°, ištiesimas mažiau kaip 140°	30

Pastaba: Normalus alkūnės sąnario judėjimas: sulenkimas - 30°-40°; ištiesimas - 180°; rotacija - 180°.
13. 13.1. 13.2.	Riešo sąnario nejudrumas: ištiesus; sulenkus.	25 35
14.	Sunkios formos riešo sąnario kontraktūra - sulenkimas mažiau kaip 160°; ištiesimas mažlau kaip 160°.	25
Pastaba: Normalus riešo judėjimas: sulenkimas -110°-115°; ištiesimas - 135°-140°.
15. 15.1. 15.2.	Pirmojo piršto (nykščio) dviejų sąnarių ankilozė: pusiau sulenkus; ištiesus arba sulenkus.	10 15
16. 16.1. 16.2.	Pirmojo piršto (nykščio) dviejų sąnarių ir riešinio delno sąnario ankilozė: pusiau sulenkus; ištiesus arba sulenkus.	15 20
17.	Pirmojo piršto (nykščio) ne mažiau kaip pusės naginio pirštakaulio netekimas.	5
18.	Pirmojo piršto (nykščio) naginio pirštakaulio ir dalies pagrindinio pirštakaulio netekimas.	10
19.	Pirmojo piršto (nykščio) netekimas.	20
20.	Abiejų nykščių netekimas.	35
21.	Vieno pirmojo piršto (nykščio netekimas kartu su delnakauliu.	25
22.	Pirmojo piršto (nykščio) ir dar vieno - trečiojo, ketvirtojo arba penktojo - piršto netekimas.	25
23.	Vieno piršto, išskyrus nykštj, netekimas kartu su delnakaulio kaulo dalimi.	10
24.	Antrojo piršto (smiliaus) naginio ir vidurinio pirštakaulių netekimas.	5
25.	Antrojo piršto (smiliaus) netekimas.	15
26.	Pirmojo (nykščio) ir antrojo (smiliaus) pirštų netekimas.	30
27.	Pirmojo (nykščio) ir trijų kitų pirštų netekimas (išskyrus smilių).	35
28.	Pirmojo (nykščio), antrojo (smiliaus) ir dar vieno bet kurio piršto netekimas.	35
29.	Dviejų rankos pirštų, išskyrus nykštj ir smilių, netekimas.	15
30.	Trijų rankos pirštų, išskyrus nykštj ir smilių, netekimas.	20
31.	Visų penkių vienos rankos pirštų netekimas.	40
32.	Abiejų rankų visų pirštų netekimas.	70
Pastaba: Esant dešiniarankių kairės rankos ir kairiarankių dešinės rankos pažeidimams, aukščiau nurodyti procentai sumažinami 5%, išskyrus atvejj, kai minėtas procentas yra 5.
Apatinių galūnių pažeidimai
33.	Abiejų šlaunų netekimas.	100
34.	Vienos kojos šlaunies, kitos kojos blauzdos netekimas.	100
35.	Vienos kojos ir vienos rankos netekimas.	100
36.	Vienos kojos netekimas nuo klubo sąnario arba labai trumpa šlaunies bigė (amputacija trochanter minori aukštyje).	80
37.	Vienos kojos netekimas nuo šlaunies.	60
38.	Blauzdos netekimas.	50
39.	Abiejų blauzdų netekimas.	80
40.	Pilnas pėdos netekimas per kulkšnies sąnarj.	45
41.	Dalinis pėdos netekimas žemiau kulkšnies sąnario.	40
42.	Dalinis pėdos netekimas per medio-tarsalinę jungtj.	35
43.	Dalinis pėdos netekimas per tarso-metatarsalinę jungtj.	30
44. 44.1. 44.2.	Klubo sąnario nejudrumas priklausomai nuo padėties: ištiesus; sulenkus.	40 55
45.	Stiprios formos klubo sąnario kontraktūra - sulenkimas mažiau kaip 60°; ištiesimas mažiau kaip 35°; grjžtamasis judesys mažiau kaip 30°:
45.1. 45.2.	vienpusė; dvipusė.	35 60

Pastaba: Normalus klubo sąnario judėjimas: sulenkimas 80°-100°; ištiesimas 60°-70°; grjžtamasis judesys 60°.
46.	Kojos sutrumpėjimas:
46.1.	iki 2,5 cm;	0
46.2.	nuo 2,5 iki 4 cm;	10
46.3.	nuo 4 iki 6 cm;	20
46.4.	virš 6 cm.	30
47.	Vieno kelio sąnario ankilozė:
47.1.	ištiesus;	30
47.2.	sulenkus.	45
48.	Abiejų kelio sąnarių ankilozė:
48.1.	ištiesus;	50
48.2.	sulenkus.	80
49.	Sunkios formos kelio sąnario kontraktūra - sulenkimas mažiau kaip 100°; ištiesimas mažiau kaip 150°:
49.1.	vienpusė;	30
49.2.	dvipusė.	50
Pastaba: Normalus sąnario judėjimas: sulenkimas 30°, ištiesimas 180°.
50.	Čiurnos sąnario ankilozė:
50.1.	funkciškai patogioje padėtyje (sulenkta 90°-95°kampu);	20
50.2.	bet kurioje kitoje padėtyje.	30
51.	Vienos kojos piršto netekimas (išskyrus kojos nykštj).	3
52.	Pilnas kojos nykščio netekimas.	10
53.	Kojos nykščio netekimas kartu su padikauliu arba jo dalimi.	15
54.	Pilnas keturių kojos pirštų netekimas, išskyrus nykštj.	10
55.	Vienos kojos visų pirštų netekimas.	20
56.	Abiejų kojų visų pirštų netekimas.	30

3. GALVA IR VEIDAS

57. Viso veido subjaurojimas po nudegimo, nušalimo ar sužalojimo, pakeitusio jo natūralią išvaizdą - pasibaigus gijimo laikotarpiui liko veido deformacija ar subjaurojimas nejprastos veidui spalvos kontrastingomis dėmėmis arba randais, trikdančiais mimiką, nosies netekimas, skalpavimas.
40

4. CENTRINĖ NERVŲ SISTEMA IR PSICHIKA

Pastabos: 1. Su pažeistomis smegenimis asmenys yra tie, kurių smegenys buvo pažeistos dėl išorinių veiksnių. Organiniai pakitimai smegenyse turi būti jrodomi. Galvos smegenų pažeidimas laikomas jrodytu, jei organinj pažeidimą galima aptikti ir po intensyvios poveikio fazės pabaigos. 2. Liekamųjų reiškinių priskyrimas tam tikrai grupei galimas tada, kai nustatomi ne mažiau kaip du tai grupei būdingi požymiai. 3. Epilepsijos priepuolių buvimas ir jų dažnumas turi būti patvirtinti klinika ir elektroencefalograma. Išmoka del epilepsijos nemokama, jei apdraustasis epilepsija sirgo iki traumos.
58.	• silpnaprotystė; • 2-jų ir daugiau galūnių paralyžius; • labai ryškus smegenų žievės pažeidimai, susiję su kalba; • visiškai nekoordinuoti judesiai; • ryškūs vestibulinių ir smegenėlių funkcijų pažeidimai; • dažni (ne rečiau kaip kartą per savaitę) epilepsijos priepuoliai; • pastovus sąmonės sutrikimas (vegetacinė būklė).	100
59.	• labai stiprus 2-jų ir daugiau galūnių judesių ir jėgos sumažėjimas; • ryškūs smegenų žievės pažeidimai, susiję su kalba; • labai ryškus koordinacijos sutrikimas; • labai stiprus galūnių raumenų tonuso padidėjimas; • sunkūs kognityviniai sutrikimai; • epilepsijos priepuoliai ne rečiau kaip kartą per mėnesj.	75

60.	• neryškūs galvos smegenų nervų organiniai pažeidimai; • koordinacijos sutrikimas; • stiprus galūnių raumenų tonuso padidėjimas ir jėgos sumažėjimas; • ryškūs kognityviniai sutrikimai; • vidutinio dažnumo (5-10 kartai per metus) epilepsijos priepuoliai; • skliauto kaulų trepanacinis defektas (nors ir padengtas plastika) - ne mažesnis kaip 20 cm2.	60
61.	• neryškūs galvos smegenų nervų organiniai pažeidimai; • neryškūs smegenų žievės pažeidimai, susiję su kalba; • nežymus koordinacijos sutrikimas; • nežymus galūnių raumenų tonuso padidėjimas ir jėgos sumažėjimas; • vidutiniai 2-jų ir daugiau galūnių judesių sutrikimai; • reti (3-4 kartai per metus) epilepsijos priepuoliai; • stiprus uoslės ir skonio sutrikimas; • trepanacinis defektas, ne mažesnis kaip 10 cm2.	45
62.	• lengvi galvos smegenų nervų organiniai pažeidimai; • nežymus uoslės ir skonio sutrikimas; • ryški veido asimetrija; • nežymus koordinacijos sutrikimas; • nestiprus galūnių raumenų tonuso padidėjimas ir jėgos sumažėjimas; • nežymūs 2-jų ir daugiau galūnių judesių sutrikimai; • pavieniai (1-2 per metus) epilepsijos priepuoliai; • trepanacinis defektas, ne mažesnis kaip 4 cm2.	25

5. NUGAROS SMEGENŲ FUNKCIJOS PAŽEIDIMAI

Pastabos: 1. Draudimo išmoka del stuburo pažeidimo mokama, jei sutrikimų buvimas pagrjstas objektyviu tyrimu (rentgeno, kompiuterinės tomogramos nuotrauka ar kt.). Svarbiausias vaidmuo tenka del traumos atsiradusiam funkciniam apribojimui. 2. Liekamųjų reiškinių priskyrimas tam tikrai grupei galimas tada, kai nustatomi ne mažiau kaip du tai grupei būdingi požymiai.
63.	• galūnių paralyžius (paraplegija, tetraplegija); • labai ryškus dubens organų funkcijos sutrikimas; • ryškūs trofikos sutrikimai; • ryškūs širdies ir kraujagyslių veiklos bei kvėpavimo sutrikimai; • labai stipraus skausmo sindromas.	100
64.	• galūnių paralyžius (hemiplegija); • ryškūs jutimų ir judesių sutrikimai (vidutinio ryškumo paraparezė); • ryškus spastiškumas, dubens organų funkcijos sutrikimas; • stipraus skausmo sindromas.	80
65.	• vienos iš galūnių paralyžius (monoplegija); • jutimų ir judesių sutrikimai (monoparezės); • neryškus spastiškumas; • neryškus dubens organų funkcijos sutrikimas; • skausmo sindromas.	50

6. PERIFERINĖ NERVŲ SISTEMA

66.	Trišakio, veidinio ar poliežuvinio nervų sužalojimai:
66.1.	stiprus funkcijos pažeidimas;	15
66.2.	labai stiprus funkcijos pažeidimas.	20
67.	Kaklo ir peties rezginio ar jų nervų pažeidimas: žymus judesių ir jėgos sumažėjimas ir	20
67.1. 67.2.	jautrumo sutrikimas, ryški raumenų atrofija; labai žymus judesių ir jautrumo pakenkimas, trofikos sutrikimai (opos, cianozė, patinimai).	30
68.	Juosmens ir kryžkaulio rezginio ar jų nervų pažeidimas: žymus judesių sutrikimas, žymus	20
68.1. 68.2.	jėgos ir jautrumo sumažėjimas, ryški raumenų atrofija; labai žymus judesių, jautrumo, trofikos sutrikimas, trofinės opos, patinimai.	30

6. REGĖJIMO ORGANAI

Pastabos:

1. Dėl regos aštrumo sumažėjimo draudimo išmoka mokama, jei po traumos regos aštrumas su korekcija yra 0,4 arba silpnesnis. Draudimo išmoka mokama atsižvelgiant Į regos aštrumą iki traumos - nurodytas vertinimo procentas dauginamas iš iki traumos buvusio regos aštrumo dydžio. Kai nežinomas sužalotos akies regėjimo aštrumas iki traumos, tai laikomas tokiu pat kaip ir nesužalotos akies.

2. Visiškam aklumui (0.0) prilyginamas regėjimo susilpnėjimas nuo mažesnės kaip 0,01 iki šviesos jutimo (pirštų skaičiavimo prie veido).

3. Kai traumų padariniai numatyti keliuose straipsniuose, tai juose nurodyti procentai sumuojami, bet vienai akiai negali viršyti 40%.

69.	Vienos akies regos aštrumo sumažėjimas:
69.1.	kai V 0,4;	10
69.2.	kai V 0,3;	15
69.3.	kai V 0,2;	20
69.4.	kai V 0,1;	25
69.5.	visiškas (nekoreguojamas, nepagydomas) aklumas.	35
70.	Abiejų akių visiškas aklumas.	100
71.	Akomodacijos paralyžius:
71.1.	vienos akies;	10
71.2.	abiejų akių.	25
72.	Akipločio sumažėjimas:
72.1.	vienos akies pusės akipločio išnykimas (hemianopsija);	15
72.2.	homoniminis bitemporalinis.	15
73.	Dvejinimasis abiejose akyse.	25
74.	Regėjimo lauko koncentriškas susiaurėjimas:
74.1.	vienoje akyje, esant normaliam kitos akies akipločiui, kai iki fiksacijos taško liko:
74.1.1	iki 10°;	10
74.1.2	iki 5°;	20
74.2.	abiejose akyse, kai iki fiksacijos taško liko:
74.2.1	iki 50°;	10
74.2.2	iki 30°;	30
74.2.3	iki 10°;	70
74.2.4	iki 5°;	100
74.3.	vienintelėje akyje, kai iki fiksacijos taško liko:
74.3.1	iki 50°;	40
74.3.2	iki 30°;	60
74.3.3	iki 10°;	90
74.3.4	iki 5°.	100
75.	Regos sumažėjimas, esant intraokuliariai ar ekstarokuliariai koreguotai afakijai (abiejose akyse):
75.1.	kai V 0,4;	10
75.2.	kai V 0,1 arba daugiau, bet mažiau nei 0,4;	20
75.3.	kai V mažiau nei 0,1.	30
76.	Centrinė skotoma binokuliariai arba vienintelėje akyje: jei
76.1.	iškrito daugiau kaip 1/3 akipločio nuo fiksacijos taško; jei	20
76.2.	iškrito daugiau kaip 2/3 akipločio nuo fiksacijos taško.	50
77.	Voko nudribimas ir defektai, akių raumenų paralyžius, voko sąaugos:
77.1.	vienos akies vokas uždengia visa vyzdj;	15
77.2.	Abiejų akių vokai visiškai uždengia vyzdžius.	25
78.	Spalvos suvokimo nebuvimas.	0
79.	Vištakumas.	0-5

8. KLAUSOS IR PUSIAUSVYROS ORGANAI

80.	Visiškas kurtumas (pagrjstas instrumentinio ir audiometrinio tyrimo duomenimis) viena ausimi.	20
81.	Visiškas kurtumas (pagrjstas instrumentinio ir audiometrinio tyrimo duomenimis) abiejomis ausimis.	50
82.	Vestibulinės funkcijos sutrikimai:
82.1.	žymūs - galvos svaigimo priepuoliai su vegetatyviniais požymiais, pavyzdžiui, dažnu pykinimu ir vėmimu, žymūs nukrypimai bandant stovėti ir eiti esant mažiems krūviams;	25-30
82.2.	labai žymūs - daugkartiniai, besitęsiantys galvos svaigimo priepuoliai su vegetatyviniais požymiais, vaikščiojimo ir stovėjimo sunkumai esant jprastiems krūviams, reikalinga pagalba vaikščiojant.	35-40

9. VIRŠUTINIAI IR ŽEMUTINIAI KVĖPAVIMO TAKAI, PLAUČIAI

Pastaba:

Kai po vienos traumos yra keletas 9 straipsnyje išvardytų padarinių, tai draudimo išmoka mokama pagal tą punktą, kuris numato didžiausią draudimo išmokos procentą.

83.	Kvėpavimo nosimi sutrikimas (jvertinamas rinimonometru, norma - iškvėpimas ir jkvėpimas 380 - 400 ml/sek):
83.1. 83.2.	žymus vienpusis (mažiau kaip 100 ml/sek.) arba žymus abipusis (mažiau 200 ml/sek); visiškas abipusis (0 ml/sek).	15 45
84. 84.1. 84.2.	Gerklės arba trachėjos funkcijos pažeidimas: žymus - dusulys ramybės būsenoje; labai žymus - nuolat jkištas tracheostominis vamzdelis.	20 40
85. 85.1. 85.2.	Plaučių funkcijų sutrikimai: vidutinio sunkumo (ll-lll nepakankamumo laipsnis); sunkaus laipsnio (III nepakankamumo laipsnis).	00-00 00-00
Pastaba: Išmokos dydis priklauso nuo dusulio, plaučių funkcinių testų ir kraujo rodiklių: gyvybinės plaučių talpos, forsuoto iškvėpimo talpos, kraujo jsotinimo deguonimi ir anglies dvideginiu - PaO2, PACO2, kraujo Ph.

10. ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMA

86. 86.1. 86.2.	Širdies ir kraujagyslių nepakankamumas dėl širdies, jos dangalų ir stambiųjų magistralinių kraujagyslių sužalojimo: vidutinio sunkumo (II nepakankamumo laipsnis arba III funkcinė grupė); sunkaus laipsnio (III nepakankamumo laipsnis arba IV funkcinė grupė).	00-00 00-00
Pastaba: Išmokos dydis priklauso nuo funkcinių testų ir rodiklių, jrodančių kraujotakos nepakankamumo laipsnj.

11. VIRŠKINIMO SISTEMA

Pastaba: Žandikaulių sąnarių ir burnos ertmės minkštųjų audinių pažeidimų liekamieji reiškiniai jvertinami pagal jų poveikj kalbos, kramtymo ir rijimo funkcijoms.
87.	Žandikaulio trauminis netekimas.	45
88. 88.1. 88.2. 88.3.	Rijimo sutrikimai dėl ryklės arba stemplės sužalojimo: su trukdžiais valgymui, sunkiai rijamas minkštas maistas; sunkiai rijamas skystas maistas; visiškas nepraeinamumas, kai yra gastrostoma.	00-00 00-00 70
89. 89.1. 89.2.	Virškinimo organų sužalojimai dėl kurių atsirado: žarnos fistulė (pvz. ileostoma, enterostoma), žarninė makšties fistulė (enterovaginalinė, rektovaginalinė), išmatų nelaikymas; dirbtinė išangė (kolostoma).	40 25
Pastaba: Kai po vienos traumos yra keletas 89 punkte išvardytų padarinių, tai draudimo išmoka mokama pagal tą punktą, kuris numato didžiausią draudimo išmokos procentą.
90.	Tulžies pūslės pašalinimas dėl sužalojimo.	25
91.	Visiškas skrandžio pašalinimas dėl sužalojimo .	50
92.	Kepenų pažeidimai nustatomi pagal funkcinių sutrikimų sunkumą. Išmokos dydis priklauso nuo fermentų ir pigmentų (bilirubino, urobilino, GGT, GPT, GOT, LDH ir kt.) koncentracijos kraujyje ir šlapime.	0-60
93.	Kasos pažeidimai nustatomi pagal funkcinių sutrikimų sunkumą (sutrikusi absorbcija, išsivystęs cukrinis diabetas ir kt.).	0-50

12. ŠLAPIMO SISTEMA

Pastaba: Jei yra keletas 12 straipsnyje išvardytų padarinių, tai draudimo išmoka mokama tik pagal vieną punktą, numatantj didžiausią draudimo išmokos procentą.
94. 94.1. 94.2.	Inkstų funkcijos sutrikimas: vidutinio sunkumo lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas (II laipsnio), patvirtintas laboratoriniais tyrimais; sunkus lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas (III laipsnio), patvirtintas laboratoriniais tyrimais; taip pat reikalinga transplantacija arba pastovi dializė.	15 70

95.	Šlapimtakio, šlaplės nepraeinamumas.	40
96.	Dirbtinė šlapimo pūslė.	30
97.	Šlapimo nelaikymas: II - III šlapimo	20-30 40
97.1.	nelaikymo laipsnis; visiškas šlapimo
97.2.	nelaikymas.
98.	Šlapimo išskyrimo sistemos ir lytinių organų fistulės.	40
Pastaba: Jei fistulės sukeltas funkcinis sutrikimas yra mažas, mokamas procentas mažinamas.

13. LYTINĖ SISTEMA

99.	Gimdos (iki draudžiamojo jvykio buvusi sveika) netekimas, kai moters amžius yra iki 35 metų.	25
100.	Gimdos (iki draudžiamojo jvykio buvusi sveika) netekimas, kai moters amžius yra nuo 35 iki 45 metų.	10
101.	Vienos kiaušidės netekimas, jei kita yra sveika.	0
102.	Abiejų kiaušidžių arba vienintelės funkcionuojančios kiaušidės netekimas, kai moters amžius iki 45 metų.	25
103.	Visiškas varpos netekimas.	25
104.	Vienos sėklidės netekimas, jei kita sėklidė sveika.	0
105.	Abiejų sėklidžių netekimas, kai vyro amžius yra iki 55 metų.	25

14. KRAUJO GAMYBOS ORGANAI

106.	Blužnies pašalinimas dėl sužalojimo:
106.1.	ankstyvoje vaikystėje, iki 8 metų amžiaus;	20
106.2.	vyresniame amžiuje.	10